Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-09-09 · Civilinė byla Nr. 2S-660-883/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-09
Bylos Nr.
2S-660-883/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07606-2026-8
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
A. R.
Kreditorius
W. L.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-660-883/2026 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07606-2026-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.10.; 3.3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 9 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis I. G., išieškotojas W. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. R. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikymo, kuriuo prašo sustabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti, kol teisės aktų nustatyta tvarka skolininkas sprendžia ginčą su antstoliu.

Pareiškėjas nurodė, kad antstolis neturėdamas teisinio pagrindo priėmė „Pažymą dėl teismo sprendimo civilinėse ir komercinėse bylose“ (vykdomojo dokumento pavadinimas pakeistas į „Europos vykdomasis raštas“- taikomi atskiri reglamentai), pradėjo vykdomąją bylą, kartu areštavo pareiškėjo turtą ir sąskaitas. Pareiškėjas nurodė, kad turto vertė daug didesnė nei ginčijama skola, vien minėto buto Vilniuje mokestinė vertė 90 400 Eur, o tai smarkiai viršija skolą (5-6 kartus).

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sprendžia ginčą su antstoliu, o skolininko vertinimu, antstolis neturi teisinio pagrindo pradėti būsto varžytynių (nors oficialiai varžytynės nepaskelbtos, bet tokia rizika yra). Esant tokiai situacijai, gali susiklostyti ydinga praktika, jog antstolis pradės turto varžytynes arba turtas apskritai bus parduotas, o skolininkas turi realią galimybę padengti skolą CPK nustatyta tvarka (jei skola bus patvirtina galutiniu ir neskundžiamu Lenkijos Respublikos teismo sprendimu), kuomet varžytynės į nekilnojamąjį turą ar paskutinį gyvenamąjį būstą negalėtų būti nukreiptos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo pradėti išieškojimo veiksmus ir pradėti vykdomąją bylą, neteisėtai areštavo pareiškėjo turtą, bei tuo, kad pareiškėjo būstui kyla grėsmė dėl galimų varžytinių.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, pažymėjo, jog vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir skundo reikalavimų suformulavimo nepakanka įvertinti, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad procesinę pareigą įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą konkrečiu atveju turi tuo suinteresuotas asmuo (šiuo atveju pareiškėjas), tačiau vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad galimai bus paskelbtos varžytinės (nors pats pareiškėjas yra nurodęs, jog varžytinės nėra paskelbtos) nesudaro prielaidos sustabdyti ar atidėti visus išieškojimo veiksmus antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja reali tikimybė, jog pareiškėjui priklausantis turtas iki pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo bus realizuotas priverstine tvarka (CPK 178 straipsnis). Vien tik deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai, kad galimai bus paskelbtos varžytinės pareiškėjo turtui ir tai neabejotinai turės neigiamų ir negrįžtančių padarinių pareiškėjui, nepateikiant atitinkamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų, teismui nesudarė pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo prašymas sustabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti, kol teisės aktų nustatyta tvarka skolininkas sprendžia ginčą su antstoliu, nėra pakankamai konkretus, t. y. pareiškėjas nenurodo procesinio veiksmo ar laikotarpio iki kada laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos (pvz.: iki skundžiamo antstolio patvarkymo išnagrinėjimo dienos ir t.t). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius išieškojimo veiksmų antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

Teismas pažymėjo, kad vykdymo veiksmų apskundimo vykdomojoje byloje faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-15026-989/2026 ir tenkinti apelianto prašymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) - taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir sustabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti, kol teisės aktų nustatyta tvarka skolininkas sprendžia ginčą su antstolį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Apeliantas nurodė, kad antstolis neturėdamas teisinio pagrindo priėmė Europos vykdomąjį dokumentą, užvedė vykdomąją bylą, kartu areštavo skolininko turtą ir sąskaitas.

Apeliantas pažymėjo, kad jo skundas dėl antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir turto arešto akto jau yra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme (bylos Nr. e2YT-15972-1200/2026).

Apeliantas nurodė, kad pateikė pakankamai daug argumentų ir įrodymų, jog yra teisinis pagrindas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimo veiksmus ar juos atidėti, kol teisės aktų nustatyta tvarka skolininkas sprendžia ginčą su antstoliu. Apeliantas pažymėjo, kad šiuo metu nagrinėjamos 2 teisminės bylos, kuriose nepriimti galutiniai sprendimai, tačiau jis neturi Suvalkų (Lenkija) apylinkės teismo sprendimo (Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priverstinai vykdomas Lietuvoje, šio sprendimo į bylą nepateikė ir antstolis, taigi, susiklostė tokia situacija, kad vykdomasis procesas prasidėjo antstoliui net neturint minėto Suvalkų (Lenkija) apylinkės teismo sprendimo (Nr. (duomenys neskelbtini)). Jei šis sprendimas ir buvo priimtas, Lenkijoje apie jį niekas apelianto neinformavo, procesas įvyko be jo, šiuo metu su Lenkijos teisininkais apeliantas sprendžia klausimą, kaip šį sprendimą panaikinti ar peržiūrėti.

Antstolis turto varžytynių dar nepradėjo, bet tokia rizika visada yra. Be to, antstolis paskaičiavo apie 1 500 Eur išlaidų, susijusių su išieškojimo veiksmais (antstolio užmokestis, vykdymo išlaidos). Tikėtina, kad jos dar didės, jei nebus stabdomas išieškojimas.

Apeliantas kėlė klausimą, ar dėl 16 122,57 Eur skolos būtina taikyti areštą, nes turto vertė daug didesnė nei ginčijama skola, juo labiau, kad kreditoriaus reikalavimas yra ginčytinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotojas W. L. prašo pareiškėjo A. R. Atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš A. R. išieškotojo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Išieškotojas nurodė, kad Suvalkų apylinkės teismo 2025 m. gegužės 14 d. sprendimu iš skolininko A. R. priteista 60 000 zlotų su palūkanomis ir 8400 zlotų bylinėjimosi išlaidų. Antstolis 2026 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė Europos vykdomąjį raštą vykdyti ir užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skolininko teiginiai, kad jis neturi Suvalkų teismo sprendimo ir jis nedalyvavo Suvalkų teisme civilinės bylos nagrinėjimo metu neatitinka tikrovės, nes skolininko teises ir interesus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atstovavo net du profesionalūs teisininkai advokatai. Be to, Suvalkų rajono teisme civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėta pagal skolininko ieškinį, tai yra ieškovu šioje byloje buvo pats A. R..

Argumentas, kad antstolis jau paskaičiavo 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šios išlaidos tik didės, teisinės reikšmės neturi. Teismo sprendimas, kuriuo priteista skola iš skolininko, priimtas 2025 m. gegužės 14 d. Skolininkas turėjo galimybę įvykdyti teismo sprendimą geruoju ir išvengti vykdymo išlaidų. Skolininkas savo veiksmais tik didina vykdymo išlaidas, pvz. teikdamas šį visiškai nepagrįstą atskirąjį skundą.

Skolininko teiginiai, kad antstolis areštavo per didelės vertės turtą atmestini. Duomenų apie skolininko pajamas Lietuvoje nėra, skolininkas Lietuvoje nedirba. Turto arešto akte nurodytas turto arešto mastas – 16 421,83 Eur. Antstolis apribojo skolininko banko sąskaitą tačiau jokių lėšų banko sąskaitoje nėra. Taip pat antstolis apribojo disponavimą automobiliui BMW, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Jokio kito nekilnojamojo arba kilnojamojo turto skolininkas neturi. VĮ Registrų centras išrašas patvirtina, kad butui užregistruotas uzufruktas. Įrodymų, kad skolininkas turi galimybę įvykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininkas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas atmestinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismo posėdžio protokolą su vertimu, advokatės laišką su vertimu, vykdomosios bylos dokumentus.

Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Apeliacinės instancijos teismui teikiami dokumentai aktualūs nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, teikiami rašytiniai įrodymai esminės reikšmės sprendžiamam klausimui neturi, todėl teikiamus rašytinius įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. CPK 510 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugą skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu bei realų dėl šio skundo priimto procesinio sprendimo įvykdymą. CPK 510 straipsnio 8 dalis nustato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, tai yra teismas vykdymo veiksmus gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės.

Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-410-464/2020).

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi, kuria pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 13 d. nutartis įsiteisėjo 2026 m. gegužės 21 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirmąją sąlygą – skundo tikėtiną pagrįstumą nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą. Ši teismo išvada, kaip matyti, buvo patvirtinta pareiškėjo skundą nagrinėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 13 d. nutartimi. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas (skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas) yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiškimo tikėtino pagrįstumo.

Nenustačius pirmosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra teisiškai reikšmingos apelianto nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Išieškotojas W. L. prašo priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apelianto atskirąjį skundą atmetus, išieškotojo prašymas tenkintinas ir jam iš apelianto A. R. priteistinos 450 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išieškotojo W. L., asmens kodas 57083113637, naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Irena Stasiūnienė