Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininko), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėjos), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“, draudimo bendrovė „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikianti per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, J. N.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Atsižvelgdama į priimta kasacinio skundo dalimi apibrėžtas šios kasacinės bylos nagrinėjimo ribas (žr. šios nutarties 15 punktą), teisėjų kolegija pasisakys dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų.

Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 34 punktas).

Pažymėtina, kad CPK 47 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 pakeista straipsnio redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) yra expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors anksčiau įstatyme tiesiogiai nebuvo nurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau kasacinis teismas dar iki minėto CPK pakeitimo buvo išaiškinęs, kad ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Taigi nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika suponuoja, kad nepaisant to, kurios šalies ar paties trečiojo asmens arba teismo iniciatyva į procesą yra įtraukiami tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jie turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsisakymas atlyginti tokio asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai ribotų jo turtinius interesus ir galimybes tinkamai bei kvalifikuotai įgyvendinti materialiąsias teises, prieštarautų teisingumo principui (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 36 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog, atsižvelgiant į tai, kad CPK nenustato specialios taisyklės, kaip turėtų būti sprendžiamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal bendrąsias taisykles, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. pagal CPK 93 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024, 38 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 93 straipsnis nustato bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kurios pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“. Taikant šią taisyklę, atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas nustatoma pagal byloje pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktą; 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-403/2024 57 punktą).

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos yra bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimtis. Vadinasi, procesinės nuostatos, sudarančios CPK 93 straipsnio 4 dalies turinį, negali būti aiškinamos per plačiai – nukrypimas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių yra galimas tik šių nuostatų expressis verbis reglamentuotais pagrindais (netinkamas šalies procesinis elgesys ir kt.). Be to, teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, t. y., pvz., aiškiai nurodyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 16 punktas).

Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata, viena vertus, sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą, kita vertus, atlieka ir prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Tokiu būdu proceso šalis yra skatinama elgtis sąžiningai, įgyvendinant ir naudojantis jai CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra, viena vertus, užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus, kita vertus, saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 129 punktas).

CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023 116 punktą). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 65 punktas).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, nesutikdama su ieškovės pareikštu ieškiniu, atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, kad ji nėra atsakinga už žemiau esančių butų apliejimą, nes jos bute vamzdžiai yra tvarkingi, ir nurodė, kad ieškinys turėtų būti reiškiamas įvykių metu namą administravusiai UAB „Mano Būstas Neris“, turėjusiai pareigą vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovės atsiliepimą į ieškinį ir įtraukė į bylą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Būstas Neris“. Ieškovė teismo posėdyje nesutiko, kad atsakovė būtų pakeista kitu asmeniu. Pirmosios instancijos teismo sprendimu, kurį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą, ieškinys patenkintas iš dalies dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suremontuotas po anksčiau įvykusio užliejimo, dėl kurio iš atsakovės kitoje civilinėje byloje jau priteistas žalos atlyginimas buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei. Kitaip tariant, teismas nusprendė atmesti dalį ieškinio reikalavimo dėl neįrodyto žalos padarymo fakto vienam iš dviejų aplietų butų, kurie ieškovės buvo apdrausti būsto draudimu ieškinyje nurodytų įvykių metu, o ne dėl to, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų ir (ar) nėra jos kaltės dėl įvykusio butų užliejimo.

Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai paskirstė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Būstas Neris“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai priteisė šiam asmeniui visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neatsižvelgdami į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Atsakovės teigimu, trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“ byloje dalyvavo ieškovės pusėje, todėl teismas, atmetęs didžiąją dalį ieškinio reikalavimo (70 proc.), trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turėjo priteisti iš ieškovės pagal principą „pralaimėjęs moka“.

Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka. Nors trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Mano Būstas Neris“ byloje dalyvavo ieškovės pusėje, šio trečiojo asmens, ginčo įvykių metu buvusio daugiabučio namo administratoriumi, suinteresuotumas bylos procesine baigtimi kilo dėl atsakovės pasirinktos gynybinės pozicijos. Atsakovė, siekdama paneigti savo, kaip buto savininkės, atsakomybę už žemiau esančių butų užliejimą, įrodinėjo, kad vandens pratekėjimas įvyko iš bendrojo naudojimo vamzdynų, o už jų priežiūrą yra atsakingas namo administratorius. Taigi, aplinkybė dėl vandens pratekėjimo šaltinio ieškinyje nurodytų įvykių metu nustatymo turėjo esminę reikšmę siekiant teisingai išspręsti ginčą. Atitinkamai tokios aplinkybės nustatymas galėjo turėti įtakos ginčo įvykių metu namą administravusios UAB „Mano Būstas Neris“ teisėms arba pareigoms, nes, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, administratorius turi užtikrinti namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, o jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (CK 4.84 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.) 3, 7.7 punktai). Dėl to teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ suinteresuotumas byloje pasireiškia tik tuo, jog trečiasis asmuo nesutinka, kad vanduo pratekėjo iš bendrojo naudojimo vamzdynų, t. y. trečiasis asmuo dalyvavo ieškovės pusėje tik dėl šios ginčo dalies.

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai bylos šalies ir jos pusėje procese dalyvaujančio trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, suinteresuotumas bylos išnagrinėjimo rezultatu sutampa tik iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šiems proceso dalyviams gali būti paskirstomos taikant skirtingas taisykles, t. y., bylos šalims pritaikius bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ arba, jeigu reikalavimai tenkinami iš dalies, proporcingumo kriterijų (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys), o trečiajam asmeniui ‒ išimtį pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį. Būtent tokia situacija susidarė nagrinėjamoje byloje: ieškovei pareiškus reikalavimą dėl žalos, padarytos apliejus butus, atlyginimo, namo administratorius, įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, yra suinteresuotas tik atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų įrodinėjimu, tačiau nėra suinteresuotas kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų nustatymu, nors jos taip pat lemia, koks bus priimtas teismo sprendimas.

Kaip minėta, trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ įtraukimą į bylą ir dėl to jo patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė atsakovės pasirinkta gynybinė pozicija, o ieškovė nesutiko pakeisti atsakovės kitu asmeniu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, išnagrinėję bylą ir konstatavę, kad butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimai (2021 m. liepos 15 d. ir 2021 m. rugsėjo 11 d.) vyko iš atsakovės buto Nr. (duomenys neskelbtini), o ne dėl bendrojo naudojimo vamzdyno trūkimo, pagrįstai nusprendė, jog trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti atsakovė. Tai, kad ieškovė, kaip minėta, neįrodė žalos padarymo fakto vienam iš dviejų aplietų butų, kurie ieškovės buvo apdrausti būsto draudimu ginčo įvykių metu, ir dėl to ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, nepaneigia trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ pozicijos, todėl šiuo atveju būtų neteisinga pastarajam priteisti tik dalį jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 48 punktas). Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis teisės aktuose nustatytais kriterijais, protingumo, teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius dydžius (Rekomendacijų 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-421/2022, 38 punktas).

Pagal Rekomendacijų 4 punktą, neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) šaliai, priteistino užmokesčio dydis negali viršyti Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, išskyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas būtinas. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Taigi nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020, 38 punktas). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas). Tokios aplinkybės kaip bylos nesudėtingumas ir nedidelė ginčo suma gali būti teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 28 punktas). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimo, teismas visų pirma nustato, kokias išlaidas patyrė bylą laimėjusi šalis. Remdamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir Rekomendacijomis, teismas nustato, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, ar nėra išlaidavimo požymių. Nustatęs, kad bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, atitinkančios išlaidavimo požymius, teismas sumažina atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį iki pagrįsto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023, 29 punktas).

Kasaciniame skunde atsakovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, nes neįvertino trečiojo asmens nepagrįsto išlaidavimo ir perteklinių nesavarankiškų teisinių paslaugų priskaičiavimo, nesąžiningo sąskaitų dubliavimo, teisinių veiksmų nesukonkretinimo apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje priimtų teismų procesinių sprendimų turinį, nurodytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ atstovavimo išlaidos pagal pateiktas ir apmokėtas sąskaitas (išskyrus vieną vėliausiai išrašytą sąskaitą, kurios suma 363 Eur ir kuri neišvengiamai turės būti apmokėta) iš viso sudaro 5 847,94 Eur. Įvertinęs bylos sudėtingumą (posėdžių, kuriuose dalyvavo trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ atstovas (iš viso 11), procesinių dokumentų skaičių, bylos apimtį, kt.), teismas nusprendė, kad trečiojo asmens patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jam priteistinas visų išlaidų atlyginimas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kuriais, be kita ko, ginčijo teismo išvadas dėl trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ atstovavimo išlaidų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas dėl šių argumentų, išsamiai išanalizavo kiekvieną trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ atstovo išrašytą sąskaitą, įvertino jose nurodytas sumas už kiekvieną suteiktą teisinę paslaugą ir konstatavo, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovė neįrodė trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo. Teismas nustatė, kad visos sąskaitose nurodytos teisinės paslaugos trečiajam asmeniui buvo suteiktos, jos buvo būtinos ir nebuvo nesąžiningai dubliuojamos, o tai, kad kelių sąskaitų sumos sutampa, nereiškia, jog atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai skaičiuojamos už tą pačią suteiktą teisinę paslaugą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Neris“ pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą patyrė 1 022,45 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Šios trečiojo asmens nurodytos atstovavimo išlaidos taip pat neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jų atlyginimą teismas priteisė iš atsakovės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nenurodoma konkrečių argumentų, kurie paneigtų pirmiau nurodytas teismų išvadas dėl trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ atstovavimo išlaidų pagrįstumo, jų atitikties Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šios išlaidos apskaičiuotos neteisingai. Nagrinėjamoje byloje ginčo suma, palyginti ją su trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Neris“ atstovavimo išlaidomis, nėra didelė, tačiau atsakovei byloje įrodinėjant, kad butų apliejimo šaltinis buvo ne jos bute, o bendrojo naudojimo vamzdyne, trečiajam asmeniui teko įrodinėti priešingai. Dėl šios priežasties bylos procesas užsitęsė, šalys teikė papildomus įrodymus, buvo prašoma skirti teismo ekspertizę, byloje vyko daug teismo posėdžių, byloje dalyvaujantys asmenys teikė daug procesinių dokumentų, taigi, šios aplinkybės ir atsakovės procesiniai veiksmai lėmė ir atitinkamas trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“ atstovavusio advokato darbo laiko sąnaudas, dėl kurių susidarė tokio dydžio išlaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra nepagrįsto išlaidavimo požymių, dėl kurių reikėtų mažinti priteistiną šių išlaidų atlyginimo sumą, todėl bylą nagrinėję teismai, paskirstydami bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai nusprendė priteisti iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“ visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos šiais aspektais. Teismai teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai priteisdami iš atsakovės trečiajam asmeniui UAB „Mano Būstas Neris“ visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priimtos kasacinio skundo dalies argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliktina nepakeista. Duomenų apie byloje dalyvaujančių asmenų kasaciniame procese patirtas išlaidas, kurias reikėtų paskirstyti atmetus atsakovės kasacinį skundą, nėra. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.