Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-09-16 · Civilinė byla Nr. e2A-816-907/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-16
Bylos Nr.
e2A-816-907/2026
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00057-2026-4
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Pareiškėjas
V. M., K. M.
Suinteresuotas asmuo
V. T., J. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-816-907/2026 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00057-2026-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.2; 3.3.1.21; 3.3.1.19.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 16 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Čebatoriūtė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) K. M. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) 2026 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir K. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. T. ir J. T. bei išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir priteisto išlaikymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai K. M. ir V. M. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmus su ieškiniu atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) miesto VTAS bei trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) vaikų kaimų (duomenys neskelbtini) draugijai, prašydami panaikinti neterminuotą jų tėvų valdžios apribojimą dukrų V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su jų tėvais - pareiškėjais ir panaikinti iš pareiškėjų priteistą išlaikymą vaikams.

(duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo teisėjo 2026 m. sausio 12 d. rezoliucija pareiškimas buvo priimtas, jį 2026 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka ir bylą perduoti pagal teismingumą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams. Ta pačia teismo nutartimi į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti nepilnamečių vaikų E. M. M. ir V. M. nuolatiniai globėjai J. T. ir V. T., o (duomenys neskelbtini) vaikų kaimų (duomenys neskelbtini) draugija pašalinta iš suinteresuotų asmenų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. nurodė, kad su žmona K. vaikus prižiūrėjo labai gerai, jie mažai sirgo, lankė darželį. Šeima gyveno nuosavame (žmonos paveldėtame) name (duomenys neskelbtini), kuriame vaikams sąlygos buvo geros – tvarkinga, rūbai skalbiami ir t. t. 2023 m. 11 mėn. žmona su abiem dukromis gyveno krizių centre, nes VTAS darbuotojai atseit nustatė, jog sąlygos namuose yra netinkamos, nors liko neaišku, kodėl. Išvažiavusi į giminaitės laidotuves žmona pavartojo alkoholio, grįžo į centrą išgėrusi, o jis įpūtė tik 0,1 prom., bet vaikai 2023 m. 11 mėn. iš jų buvo atimti. Dabartiniu metu name gyvena tik jis su žmona; žmonos vyriausias sūnus, kuriam yra (duomenys neskelbtini) metų, tarnauja armijoje ir į namus grįžta retai. Su žmona turi dar keturis (be V. ir E. M.) vyresnius vaikus, iš kurių du neteisėtai įvaikinti, o du gyvena (duomenys neskelbtini) vaikų namuose. Šiuo metu apie 2 savaites dirba be darbo sutarties, ruošiasi netrukus įsidarbinti oficialiai. Gauna apie 1200 Eur/mėn. atlyginimą (atskaičius mokesčius). Prieš keletą mėnesių apie 2 mėn. dirbo oficialiai, bet „nusivylė darbu“ (cituojama). Jokių oficialių pajamų ir turto neturi. Skolų yra daug; kiek jų bendra suma, nesidomėjo. Turi vidurinį ir profesinį (stalininkas ir mūrininkas) išsilavinimą. Yra neteistas, baustas tik už KET pažeidimus. Alkoholio ir narkotikų išvis nevartoja. VTAS su dukromis leido bendrauti 1 kartą per mėnesį, taip ir daro. Išlaikymo vaikams „moka tiek, kiek gali“ (cituojama); kokia susidariusi skola, nesidomėjo. Sveikatos problemų neturi, dėl psichikos nesigydė. Prašo grąžinti vaikus, nes namuose jiems aplinka yra paruošta, šeimą patikrinę (duomenys neskelbtini) VTAS darbuotojai rado tvarkingas sąlygas. Žmonai yra 40 proc. darbingumo lygis dėl įvairių ligų. Ji oficialiai dirbo seniai, gauna apie 500 Eur/mėn. neįgalumo išmoką. Su girtavimu, narkotikais ir psichika jokių problemų abu neturi. VTAS darbuotojai jų šeimos nepažįsta, bet šmeižia. Paskutinį kartą alkoholio vartojo 2023 m. ( t. y. 04-29 d. ) susitikimas su vaikais praėjo puikiai, jiems „visko atvežė“ (cituojama). Kokį darželį vaikai lanko, nežino. Kad namuose aplinka vaikams yra saugi, patvirtino (duomenys neskelbtini) VTAS darbuotojai. Jo pajamos nors ir nelegalios, bet bus ir darbo sutartis. Vaikams rūbai ir daiktai yra, vaikus anksčiau prižiūrėjo gerai. Todėl prašo vaikus grąžinti, nes mergaitės nori namo.

Pareiškėja K. M. paaiškino, kad visas aplinkybes sutuoktinis nurodė teisingai. Vaikus V. ir E. M. prižiūrėjo gerai, dabar jas lanko. Turi 40 proc. neįgalumą dėl kojų, gauna 350 Eur/mėn. (po V. M. replikos patikslina – 500 Eur/mėn.) neįgalumo išmoką. Kitų pajamų neturi, nes „be vaikų negauna pašalpų“ (cituojama). Kito turto (išskyrus sodybą) neturi. Oficialiai dirbusi yra maždaug prieš 12 metų. Dėl psichikos ir nervų ligų abu su vyru nesigydė. Alkoholio ir narkotikų nevartoja, alkoholio paskutinį kartą gėrė 2023 metais. Su vyru sutaria gerai, policijos nekviečia. Vyrui yra taikytas ASAA orderis, bet baudžiamųjų bylų nebuvo. Su V. ir E. M. bendrauja 1 kartą per mėnesį. Kiek vaikams priteista išlaikymo, nežino; jo nemoka, nes nežino sąskaitos, į kurią pervesti pinigus. Patvirtina, kad teisėjo pagarsintuose BPC įrašuose užfiksuota teisybė. Vyras tikrai važinėjasi be teisių. Kiek iš viso turi skolų, nežino; patikslina – gal apie 50 000 Eur. Su vyriausiu sūnumi kartu negirtauja. Daugiau neturi ko pasakyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. T. paaiškino, kad pareiškėjų šeimos nepažinojo. Nusprendus tapti ilgalaikiais globėjais, vaikai V. ir E. M. buvo pirmieji, juos į šeimą atvežė 2025 m. lapkričio 10 d. Per tą laiką juos pamilo, prisirišo. Gyvena nuosavoje sodyboje su šiais vaikais ir savo mama. Tikrieji tėvai vaikus aplankė du kartus, posėdžio dieną įvyko trečias jų susitikimas. Vaikai į susitikimus su tėvais eidavo nenoriai, per vieną susitikimą apsirgo primaitinti per daug saldumynų. Dar vaikai stresuoja, nenori grįžti pas tėvus. Tėvai išlaikymo neperveda, tik vieną kartą davė 25 Eur pinigais. Taip pat tėvai buvo atvežę netinkamų rūbų, kurių ji negalėjo vaikams duoti rengtis. V. M. kartais elgiasi keistai. Pvz., jie vieną dieną skambino 23 kartus, nerišliai reiškė kažkokias pretenzijas, todėl jo numerį teko užblokuoti. Pareiškėjų reikalavimo nepalaiko.

Suinteresuotas asmuo V. T. paaiškino, kad visas aplinkybes teisingai nurodė jo žmona. Jie su vaikais sutaria gerai, mergaitės jį vadina tėčiu. Tėvams reikėtų rodyti daugiau iniciatyvos, galėtų dažniau bendrauti nuotoliu. Vaikai nenori grįžti pas tėvus, net stresuoja, kai reikia su jais susitikti. Jam V. M. skambinėjo daug kartų, reiškė įvairias pretenzijas. Pareiškėjų reikalavimo nepalaiko.

VTAS (duomenys neskelbtini) apskrities skyriaus atstovė atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad rašytinė išvada yra pateikta, ją palaiko. Naujai pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškimas yra nesuderinamas su vaikų interesais. Abu pareiškėjai nors ir prisiekę klaidino teismą, nurodė neteisingą informaciją apie save, ką patvirtina policijos dokumentai. Abiejų pareiškėjų skolos yra labai didelės, jie nedirba (K. M. dirbo labai seniai, o V. M. įsidarbinęs dirbo itin trumpai), todėl yra pagrindo manyti, kad bandydami susigrąžinti vaikus jie tik siekia finansinės naudos. Jie visiems reiškia įvairiausius priekaištus, net jai (atstovei) V. M. per vieną dieną skambino 39 kartus su įvairiomis pretenzijomis. Ištyrus šeimą tarnybos atstovai net minimalių pozityvių pokyčių nenustatė. Problema yra ne aplinka, o elgesys, t. y. pareiškėjų būstas būtų tinkamas vaikams gyventi, bet jų gyvenimo būdas visiškai netinkamas. Todėl siūlo pareiškimo netenkinti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai (duomenys neskelbtini) 2026 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjų K. M. ir V. M. pareiškimo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir priteisto išlaikymo panaikinimo netenkino.

Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjų tėvų valdžia abiejų vaikų atžvilgiu buvo apribota neterminuotai. Šis sprendimas paliktas nepakeistas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime apylinkės teismas konstatavo, jog abu tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti nepilnametes dukras, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai joms vystytis.

Teismas, iš minėtų teismo procesinių dokumentų nustatė, kad tėvai nedėjo pastangų keisti savo įpročius ir lavinti įgūdžius auginant vaikus, dirbti su specialistais ir priimti jų siūlomą pagalbą, jiems nepripažįstant esant problemų šeimoje, neprisiimant atsakomybės, šeimoje nevyksta būtini ir pakankami pokyčiai pozityvia linkme. Nors tėvai nuosekliai teigė, kad nė vienas iš jų neturi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau K. M. Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruota nuo (duomenys neskelbtini), o V. M. nuo (duomenys neskelbtini), tačiau abu po to, kai (duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį buvo neblaivūs, į priklausomybės ligų centrą pagalbos nesikreipė.

Pažymėjo, kad tėvai susiduria su finansiniais sunkumais, kadangi K. M. nedirba, o V. M. neįsitvirtina darbo rinkoje ir vienoje vietoje ilgai neišdirba. Be to, V. M., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jas vairuoja reguliariai ir dėl to jam skiriamos didelės baudos, taip tik neatsakingai didindamas savo skolas, o tuo pačiu dar labiau prastindamas ir taip sunkią šeimos turtinę padėtį. K. M. atžvilgiu taip pat užvesta eilė vykdomųjų bylų, tačiau duomenų, kad ji imtųsi veiksmų mažinti skolas, byloje nėra, įtikinamų priežasčių, kodėl nedirba, ji teismui nenurodė. Teismas vertino, kad K. M. iš esmės jokių pastangų nededa, kad dukros grįžtų į šeimą, yra nutolusi nuo šio klausimo, o V. M. motyvacija yra paviršutinė.

Teismas, įvertinęs šios bylos duomenis, nustatė, kad pareiškėjų socialinė ir finansinė padėtis po 2025 m. kovo 17 d. teismo sprendimo iš esmės visiškai nepasikeitė. Pareiškėja (vaikų motina) toliau nedirba daugiau kaip dešimt metų ir jokių tokį elgesį pagrindžiančių priežasčių negalėjo nurodyti (jos neįgalumas nėra tokio lygio, kad savaime trukdytų dirbti; bedarbio registracija taip pat nutraukta asmens pageidavimu, Užimtumo tarnyboje pakankamai siūloma darbo vietų neįgaliems asmenims, reikia tik noro ir motyvacijos). Sodros duomenimis pareiškėjas (vaikų tėvas) oficialiai dirbo labai trumpai – nuo 2025-11-13 iki 2025-12-08, po to vėl nedirba. Pareiškėjai jokių nuolatinių legalių ir pakankamų šeimos pragyvenimui pajamų (tik pareiškėjos Sodros išmokas – netekto darbingumo pensiją ir priemoką, bendrai nesiekiančias 500 Eur/mėn.) bei kitokio, išskyrus pareiškėjos paveldėtą sodybą, turto neturi, bet turi didelių skolų, kurių tik daugėja (dėl pareiškėjo vairavimo be teisių, esant neblaiviam ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sutiko su VTAS atstovės nuomone, kad reikalavimas susigrąžinti vaikus gali būti sąlygotas pareiškėjų siekio pagerinti savo finansinę padėtį (kaip nurodė pareiškėja, „jie be vaikų negauna pašalpų“). Kartu tai reiškia, kad pareiškėjai, kurie iki šiol neteikia išlaikymo vaikams (jie tai pripažįsta), yra nepajėgūs užtikrinti tinkamą vaikų išlaikymą šeimoje ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl sąmoningai pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai faktiškai nedalyvauja vaikų gyvenime. (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. balandžio 22 d. duomenimis nurodyta, kad per visą laikotarpį, kol mergaitės V. ir E. M. lanko įstaigą, įstaigos darbuotojams su biologiniais tėvais bendrauti neteko, jie nėra dalyvavę įstaigos vykusiuose renginiuose ar tėvų susirikinimuose, taip pat nėra kreipęsi į ugdymo įstaigą dėl vaikų ugdymo, savijautos ar pasiekimų. (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2026-04-24 informacijoje nurodoma, kad tėvai prie mergaičių finansinio išlaikymo neprisideda. Teismas vertino, kad šias aplinkybes patvirtina, teismo posėdžio metu pareiškėjų paaiškinimai, kad jie nežino esminių su vaikais susijusių aplinkybių (ugdymo įstaigos, priteisto išlaikymo dydžio ir pan.), nuo vaikų perdavimo globėjams momento 2025 m. lapkričio mėn. juos lankė itin retai (fiksuoti trys susitikimai), atvežė netinkamų lauktuvių (per daug saldumynų, netinkamų rūbų), retai bendrauja nuotoliu (V. T. paaiškinimas ). Tai patvirtina ne tik emocinių ryšių stoką, bet ir socialinių įgūdžių bei nuoseklaus rūpinimosi vaikais gebėjimų nebuvimą, kas konstatuota dar minėtame teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendime.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai net nepripažįsta, jog tėvų valdžios apribojimo metu jų gyvenimo būdas buvo netinkamas. Priešingai, jie (ypač V. M.) teigia, jog vaikams sąlygos buvo tada ir tebėra dabar geros. Tai visiškai prieštarauja bylos duomenims ir, kas rodo ne tik nekritišką abiejų pareiškėjų požiūrį į savo elgesį, bet tiesiog įžūlų melą (ypač dėl alkoholio nevartojimo ir pan.). Teismas nustatė, kad pareiškėjų paaiškinimai apie neva pasikeitusį gyvenimo būdą, konfliktų tarp jų nebuvimą ir alkoholio nevartojimą neginčijamai paneigti bendrojo pagalbos centro informacija (pvz. 2026-01-25 akivaizdžiai neblaivi K. M. iškvietė policiją; 2026-02-03 vakare paskambinusiai K. M., pageidavusiai iškraustyti iš namų sutuoktinį, nustatytas 2,05 prom., o V. M. - 1,98 prom. girtumas; 2026-02-04 K. M., kuriai nustatytas 2,31 prom. girtumas, reikalavo policijos įpareigoti V. M. dirbti, nesilaikė ASAA orderio; 2026-02-28 jie abu neblaivūs konfliktavo; 2026-02-17 K. M. nustatytas 2,87 prom. girtumas, V. M. paaiškino, kad ji girtauja apie savaitę laiko; 2026-03-14 V. M. nustatytas 2,46 prom. girtumas; 2026-03-26 K. M. kreipėsi su pranešimu, kad vyras V. M. nuolat važinėja bei teisių ir dažnai apsvaigęs; 2026-04-17 paskambinęs su skundu V. M. pripažino esąs neblaivus ir t. t.) ir administracinių nusižengimų registrų duomenimis (V. M. vien 2026 m. daug kartų vairavo neįregistruotas, be TA transporto priemones, neturėdamas šios teisės, 2025-09-21 nesilaikė ASAA apribojimų, 2025-08-30 vairavo dar ir girtas, o 2025-05-11, t. y. po 2025-03-17 sprendimo priėmimo, - viršydamas leistiną greitį 27 km/h ir t. t.) apie nuolatinius policijos iškvietimus, jų metu nustatytus girtumus, konfliktines situacijas šeimoje, V. M. sistemingą vairavimą neturint šios teisės, net esant girtam, žymų leistino greičio viršijimą (ilgalaikiai duomenys) ir t. t.

Teismas sprendė, kad tokia aplinka (kai tėvai nuolat girtauja, kviečia specialiąsias tarnybas, K. M. reikalauja V. M. iškeldinti, yra taikytos ASAA priemonės ir pan.) akivaizdžiai neatitiktų vaikams būtinos saugios ir stabilios aplinkos, keltų jiems nuolatinę psichologinę įtampą ir sąlygotų nuolatinę jų nepriežiūrą, kadangi tėvai su daugiau nei 2 prom. girtumais, kurie vien per pastaruosius kelis mėnesius jiems nustatyti daug kartų, negalėtų bent minimaliai tinkamai vaikais rūpintis, dėl ko teismas laikė įrodyta pagal CPK 182 straipsnio 1 punkto nuostatas.

Teismas nustatė, kad pagrindinė pareiškėjų problema - piktnaudžiavimas alkoholiu – yra ne tik neišspręsta, bet ir nesprendžiama. Patys pareiškėjai šios problemos nepripažįsta, neigia ne tik ją, bet ir akivaizdžius ją patvirtinančius faktus, kas rodo jų visiškai nekritišką požiūrį (ypač V. M.) į savo elgesį, nenorą keistis ir nenuoširdumą šio teismo proceso metu. Tai leidžia konstatuoti, kad net realių prielaidų teigiamiems pokyčiams (nekalbant apie pačius pokyčius) nėra, o aplinka, į kurią vaikus prašoma grąžinti, išlieka itin nesaugi ir visiškai neatitinkanti jų interesų (kaip teisingai ir vaizdžiai nurodė VTAS atstovė, problema yra „ne būstas, o gyvenimo būdas“ ).

Teismas sutiko su VTAS atstovės išvada, kad pareiškėjų šeimoje ne tik neįvyko teigiamų pokyčių, priešingai – jie ir toliau nei gyvenimo būdo, dėl kurio buvo taikytas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, nei savo požiūrio nekeičia ir jokių pastangų pasikeisti nededa, apsiribodami nuolatiniais skundais, tame tarpe - beveik visose su vaikais susijusiose bylose. Teismas konstatavo, kad pagrindo nei panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nei jį pakeisti laikinu (kaip posėdyje prašė pareiškėjo atstovas) nėra, dėl ko pareiškėjų reikalavimą (taip, kaip jį suformulavo) netenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė K. M. (toliau – ir apeliantė) prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei neterminuotą tėvų valdžios apribojimą vaikų atžvilgiu, ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su jų tėvais. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog nėra pakankamai pagrindų naikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą - pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir neterminuotą tėvų valdžios apribojimą pakeisti laikinu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad nors tėvai (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą skundė, o (duomenys neskelbtini) apygardos teismas savo nutartimi jį paliko nepakeistu, dėl ko apeliantė iš esmės pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama pagerinti savo gyvenimo sąlygas, buitį, socialinius įgūdžius bei sukurti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas. V. M. įsidarbino, o K. M. siekė įsidarbinti, tačiau dėl objektyvių priežasčių (jai yra nustatytas tik 40 proc. darbingumas) jai yra itin sunku tą padaryti;

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų socialinė ir finansinė padėtis po 2025 m. kovo 17 d. teismo sprendimo iš esmės visiškai nepasikeitė, kad apeliantė toliau nedirba daugiau kaip dešimt metų ir jokių tokį elgesį pagrindžiančių priežasčių negalėjo nurodyti. Nurodo, kad teismui buvo pateikti duomenys, jog jai yra nustatytas tik 40 proc. darbingumas, ir jos atžvilgiu yra priimtas sprendimas dėl pagalbos koordinavimo poreikio. Be to, apeliantei yra skiriama valstybės parama, kas yra laikytina stabiliomis pajamomis, ir ji vis tiek ieško darbo, atitinkančio jos galimybes;

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai jokių legalių pajamų negauna. Paaiškina, kad tiek pareiškėjas teikdamas paaiškinimus teisme nurodė, jog pastoviai turi pajamų iš įvairių darbų ir VTAT pateikta išvada pagrindžia, kad apeliantės gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos vaikų gyvenimui, kas patvirtina, kad pareiškėjų pajamų pakanka užtikrinti vaikams stabilias, saugias ir jų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas;

Pažymi, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjų vaikai buvo perkelti nuolat gyventi daugiau kaip 200 km atstumu nuo jų gyvenamosios vietos, kas neginčytinai objektyviai apriboja jų galimybes reguliariai matytis su vaikais. Nepaisant to, apeliantė siekė ir siekia nuolat palaikyti ryšį su vaikais ir pagal savo objektyvias galimybes pastaruosius remti;

Šalies argumentai

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo elgesys (nuolatinis vairavimas neturint teisės vairuoti, tame tarpe - apsvaigus nuo alkoholio, žymiai viršijant leistiną greitį, vairuojant neįregistruotus ir be TA, t. y. nesaugius, automobilius) savaime keltų tiesioginę grėsmę vaikų sveikatai ar net gyvybei. Nurodo, kad civilinėje byloje pateikti įrodymai nepagrindžia fakto, jog jis tariamai nuolat vairuoja transporto priemonę apsvaigęs ir kt., todėl tokios teismo išvados negali būti laikomos pakankamu pagrindu negrąžinti vaikų į šeimą, kai pastariesiems yra užtikrintos kitos būtinosios gyvenimo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjų prašymas panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tėvų (pareiškėjų) valdžia abiejų vaikų atžvilgiu buvo apribota neterminuotai. Šis sprendimas paliktas nepakeistas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vaikams V. M. ir E. M. M. nustatyta nuolatinė globa ir nuolatine globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirta (duomenys neskelbtini) vaikų kaimų (duomenys neskelbtini) draugija. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vaikų kaimų (duomenys neskelbtini) draugija atleista nuo nuolatinės globėjos pareigų ir vaikų nuolatiniais globėjais bei gaunamų lėšų administratoriais paskirti suinteresuoti asmenys J. T. ir V. T., o vaikų globos (gyvenamoji) vieta nustatyta su paskirtais globėjais. Pareiškėjai V. M. ir K. M. kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo motyvuodami išnykusiomis aplinkybėmis, buvusiomis pagrindu neterminuotam tėvų valdžios ribojimui.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, motyvuodama, tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjai iš esmės pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas, buitį, socialinius įgūdžius bei sukurti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas.

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenys, nustatė, kad pagrindinė pareiškėjų problema - piktnaudžiavimas alkoholiu – yra nesprendžiama. Patys pareiškėjai šios problemos nepripažįsta, neigia ne tik ją, bet ir akivaizdžius ją patvirtinančius faktus, kas rodo jų visiškai nekritišką požiūrį (ypač V. M.) į savo elgesį, nenorą keistis ir nenuoširdumą šio teismo proceso metu. Teismas konstatavo, kad net realių prielaidų teigiamiems pokyčiams (nekalbant apie pačius pokyčius) nėra, o aplinka, į kurią vaikus prašoma grąžinti, išlieka itin nesaugi ir visiškai neatitinkanti jų interesų (kaip teisingai ir vaizdžiai nurodė VTAS atstovė, problema yra „ne būstas, o gyvenimo būdas“ ).

CK 3.180 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.155 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas). Šios taisyklės taikomos ir teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis Nr. e3K-3-194-1075/2022).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, turi būti įvertinama, kaip pasikeitė teisiškai reikšmingos aplinkybės nuo teismo sprendimo dėl tėvų valdžios apribojimo priėmimo iki pateikto prašymo panaikinti tėvų valdžios apribojimą (pakeisti jį laikinu apribojimu) nagrinėjimo teisme. Tokiu atveju vertinama, ar pasikeitusios aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindai, dėl kurių buvo taikytas tėvų valdžios apribojimas, išnyko (visiškai ar iš dalies), kaip pasikeitė tėvų elgesys, ar teigiami pokyčiai yra stabilūs ir apima visas sritis bei rodo jų galimybes tinkamai auklėti ir auginti vaiką, juo rūpintis, užtikrinti geriausius vaiko interesus. Tokios aplinkybės turi būti ne pavienės (epizodiškos), o pakankamai stabilios, pagrindžiančios tėvų valdžios ribojimo panaikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis Nr. e3K-3-251-916/2021, 20 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžia abiejų vaikų atžvilgiu buvo apribota neterminuotai. Šis sprendimas paliktas nepakeistas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2025-05-08 nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendime apylinkės teismas konstatavo, jog abu tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti nepilnametes dukras, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai joms vystytis. Tėvai nedėjo pastangų keisti savo įpročius ir lavinti įgūdžius auginant vaikus, dirbti su specialistais ir priimti jų siūlomą pagalbą, jiems nepripažįstant esant problemų šeimoje, neprisiimant atsakomybės, šeimoje nevyksta būtini ir pakankami pokyčiai pozityvia linkme. Nors tėvai nuosekliai teigė, kad nė vienas iš jų neturi problemų su alkoholio vartojimu, tačiau K. M. Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruota nuo (duomenys neskelbtini), o V. M. nuo (duomenys neskelbtini), o po to, kai (duomenys neskelbtini) lapkričio mėnesį buvo neblaivūs, į priklausomybės ligų centrą pagalbos nesikreipė. Taip pat sprendime nurodyta, kad tėvai susiduria su finansiniais sunkumais, kadangi K. M. nedirba, o V. M. neįsitvirtina darbo rinkoje ir vienoje vietoje ilgai neišdirba.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad pareiškėjų socialinė ir finansinė padėtis po 2025 m. kovo 17 d. teismo sprendimo iš esmės visiškai nepasikeitė. Pareiškėjai jokių nuolatinių legalių pakankamų šeimos pragyvenimui pajamų bei kitokio, išskyrus pareiškėjos K. M. (apeliantės) paveldėtą sodybą, turto neturi, bet turi didelių skolų, kurių tik daugėja (dėl V. M. vairavimo be teisių, esant neblaiviam ir kt.). Dėl ko teismas sutiko su VTAS atstovės nuomone, kad reikalavimas susigrąžinti vaikus gali būti sąlygotas pareiškėjų siekio pagerinti savo finansinę padėtį (kaip nurodė K. M. (apeliantė), „jie be vaikų negauna pašalpų“). Pažymėjo, kad pareiškėjai, kurie iki šiol neteikia išlaikymo vaikams, yra nepajėgūs užtikrinti tinkamą vaikų išlaikymą šeimoje ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl sąmoningai pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai faktiškai nedalyvauja vaikų gyvenime. (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2026-04-22 nurodė, kad per visą laikotarpį, kol mergaitės V. ir E. M. lanko įstaigą, įstaigos darbuotojams su biologiniais tėvais bendrauti neteko, jie nėra dalyvavę įstaigos vykusiuose renginiuose ar tėvų susirikinimuose, taip pat nėra kreipęsi į ugdymo įstaigą dėl vaikų ugdymo, savijautos ar pasiekimų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pareiškėjai teikdami paaiškinimus teisme, nurodė, jog pastoviai turi pajamų iš įvairių darbų ir VTAT pateikta išvada pagrindžia, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje yra visos sąlygos vaikų gyvenimui, kas patvirtina, kad pareiškėjų pajamų pakanka užtikrinti vaikams stabilias, saugias ir jų poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Pažymėtina, kad apeliantė nedirba jau daugiau kaip 10 metų, gyvena iš gaunamos neįgalumo išmokos, o pareiškėjas uždarbiauja dirbdamas atsitiktinius darbus, nors žadėjo teismui pateikti darbo sutartį, kad įsidarbino pastoviame darbe, tačiau to nepadarė. Apeliantė, išskyrus teiginius, nepateikė jokių duomenų, kad jie (pareiškėjai) dėjo pastangas įgyti žinias, darbo patirties, mokytis, pradėti dirbti, kad ir nekvalifikuotą, tačiau pastovias pajamas garantuojantį darbą.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjai neteikia pastovaus ir pakankamo išlaikymo vaikams. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai nuo teismo sprendimo apriboti tėvų valdžią pagerino savo finansinę padėtį, turi ir turės galimybę pragyventi patys ir užtikrinti įprastinių bei specialių vaiko poreikių patenkinimą. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai turi skolų, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamo gyvenimo būdo (dėl V. M. vairavimo be teisių, esant neblaiviam ir kt.) pareiškėjas nuolat susiduria su teisėsauga.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjai net nepripažįsta, jog tėvų valdžios apribojimo metu jų gyvenimo būdas buvo netinkamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo elgesys (nuolatinis vairavimas neturint teisės vairuoti, tame tarpe - apsvaigus nuo alkoholio, žymiai viršijant leistiną greitį, vairuojant neįregistruotus ir be TA, t. y. nesaugius, automobilius) savaime keltų tiesioginę grėsmę vaikų sveikatai ar net gyvybei. Nurodo, kad civilinėje byloje pateikti įrodymai nepagrindžia fakto, jog jis tariamai nuolat vairuoja transporto priemonę apsvaigęs ir kt., todėl tokios teismo išvados negali būti laikomos pakankamu pagrindu negrąžinti vaikų į šeimą, kai pastariesiems yra užtikrintos kitos būtinosios gyvenimo sąlygos. Tačiau tokiais argumentais apeliantė tik patvirtina, kad pareiškėjai nėra kritiški savo gyvenimo būdui. Apeliantė, išskyrus paaiškinimus apie neva pasikeitusį gyvenimo būdą, konfliktų tarp jų nebuvimą ir alkoholio nevartojimą, nepateikė jokių kitų, tai pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepaneigė bendrojo pagalbos centro informacijos, kuri patvirtina pareiškėjų nuolatinius policijos iškvietimus, jų metu nustatytus girtumus, konfliktines situacijas šeimoje (2026 m. sausio – vasario mėnesiais) ir administracinių nusižengimų registrų duomenys, kuriuose nurodyta, kad V. M. vien 2026 m. daug kartų vairavo neįregistruotas, be TA transporto priemones, neturėdamas šios teisės, 2025-09-21 nesilaikė ASAA apribojimų, 2025-08-30 vairavo dar ir girtas, o 2025-05-11, t. y. po 2025-03-17 sprendimo priėmimo, - viršydamas leistiną greitį 27 km/h ir t. t. ).

Apeliacinės instancijos teismui, vertinant šiuos byloje esančius duomenis, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjo (V. M.) elgesys nekelia tiesioginės grėsmės vaikų sveikatai ar net gyvybei. Priešingai, bylos duomenys tik patvirtina, kad tokia aplinka (kai tėvai nuolat girtauja, kviečia specialiąsias tarnybas, K. M. reikalauja V. M. iškeldinti, yra taikytos ASAA priemonės ir pan.) akivaizdžiai neatitinka vaikams būtinos saugios ir stabilios aplinkos, kelia jiems nuolatinę psichologinę įtampą, kas sąlygotų nuolatinę jų nepriežiūrą.

Nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšmingos aplinkybės yra ir nepilnamečių vaikų sveikatos būklė, pareiškėjų gebėjimas užtikrinti vaikų lavinimą, sveikatos priežiūrą, kasdienių jų poreikių patenkinimą, tėvų požiūrį į savo sveikatos būklę, ir gyvenimo būdą, bei tėvų ir vaikų ryšio atkūrimo faktą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad nežino esminių su vaikais susijusių aplinkybių (ugdymo, gydymo įstaigos, priteisto išlaikymo dydžio ir pan. ), nuo vaikų perdavimo globėjams momento 2025 m. lapkričio mėn. juos lankė itin retai (fiksuoti trys susitikimai), atvežė netinkamų lauktuvių (per daug saldumynų, netinkamų rūbų), retai bendrauja nuotoliu su vaikais, nežino net jų poreikių. Be to, vaikai net nenori susitikti su tėvais. Šios, byloje nustatytos, aplinkybės patvirtina ne tik emocinių ryšių stoką, bet ir socialinių įgūdžių bei nuoseklaus rūpinimosi vaikais gebėjimų nebuvimą.

Taigi, detaliai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjai nėra sukūrę ir negali pasiūlyti priimtinos ir atitinkančios vaikų interesus aplinkos, kurioje būtų deramai tenkinami vaikų poreikiai. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina apeliantės teiginių, kad pareiškėjai patys gali savarankiškai auginti savo vaikus, visapusiškai ir maksimaliai jais rūpintis. Panaikinus tėvų valdžios apribojimą ir grąžinus vaikus į pareiškėjų šeimą, nebus tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai ir tai neatitinka geriausių vaikų interesų. Įvertinus bylos aplinkybes, pripažintina, kad apeliantės teiginiai - neva padaryti pokyčiai siekiant susigrąžinti vaikus į šeimą yra pakankami,- neapima visų sričių bei nepatvirtina pareiškėjų galimybės tinkamai auklėti ir auginti vaikus, jais rūpintis, užtikrinti geriausius vaikų interesus. Byloje nėra nustatyta CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos, sudarančios pagrindą tėvų valdžios ribojimo panaikinimui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kreipiantis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, pareiškėjai turėjo būti sudarę sveikas, saugias ir tinkamas vaikams gyventi, ilsėtis, ugdytis gyvenimo sąlygas, būti finansiškai pajėgūs tenkinti savo ir vaikų poreikius, užtikrinti vaikų mokymosi tęstinumą, specialistų pagalbos teikimo realumą, įsitraukti į vaikų ugdymo procesą, sukurti artimą ryšį su vaikais, vertinti kritiškai priklausomybę alkoholiui savo atžvilgiu, ir spręsti šias problemas, siekti gydymo, o ne deklaratyviai teigi, kad jų įsitikinimu vaikams pareiškėjų šeimoje gyventi sąlygos tinkamos.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų šeimoje ne tik neįvyko teigiamų pokyčių, o priešingai – neįvyko jokių pokyčių - jie ir toliau nei gyvenimo būdo, dėl kurio buvo taikytas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas, nei savo požiūrio į jį nekeičia, ir jokių pastangų pasikeisti nededa, o apsiriboja nepagrįstais skundais. Dėl ko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo nei panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nei jį pakeisti laikinu nėra, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus sprendimu atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleista, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos, jos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96, 96¹, 98, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) 2026 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Čebatoriūtė