Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. A. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. A. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Puiki Investicija“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Ž. A. individualios įmonės (toliau – ir Ž. A. IĮ) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Puiki investicija“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame, be kita ko, suformulavo prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) . Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. . (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „Puiki investicija“ ieškinį atsakovams Ž. A. ir UAB „Vilmstata“ dėl nuostolių atlyginimo. Būtent iš šių turtinių santykių kilo atsakovės priešpriešinis reikalavimas, kuris 2025-12-10 pranešimu buvo įskaitytas į ieškovės reikalaujamą 8 932,38 Eur sumą, todėl minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti esminę reikšmę vertinant atsakovės priešpriešinio reikalavimo pagrįstumą bei įskaitymo sąlygų buvimą šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. . (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. . (duomenys neskelbtini), joje pateiktas ekspertizės aktas, kuriuo grindžiamas atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, taip pat sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtos žalos atsiradimo, jos dydžio ir atsakingų asmenų. Teismas sprendė, kad tarp nagrinėjamų bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, nes Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos bylos Nr. . (duomenys neskelbtini) teisinis rezultatas gali turėti teisinės ir įrodomosios reikšmės nagrinėjant civilinę bylą Nr. . (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė Ž. A. IĮ (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį sustabdyti civilinę bylą Nr. . (duomenys neskelbtini) iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovės UAB „Puiki investicija“ prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nutartyje nėra nė vieno teismo savarankiškai suformuluoto motyvuoto argumento, kuris konkrečiai pagrįstų, kodėl ši byla negali būti išnagrinėta neišsprendus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos. Nutarties 6–9 punktai yra išimtinai aprašomojo turinio: pakartojamas CPK 163 straipsnio tekstas, cituojama LAT praktika ir perpasakojamos šalių procesinių dokumentų pozicijos.

Teismas visiškai neanalizavo ir nepasisakė: 1) kokie konkretūs faktai, kurie bus nustatyti Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, yra reikalingi šiai bylai išspręsti ir kurių teismas pats negali nustatyti; 2) kaip konkrečiai Vilniaus apygardos teisme bylos sprendimas turės prejudicinę galią šiai bylai, atsižvelgiant į tai, kad bylose dalyvauja skirtingos šalys; 3) kaip įskaitymo sąlyga dėl priešpriešinių reikalavimų tarp tų pačių šalių (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) galėtų būti įvykdyta, jeigu atsakovės priešpriešinis reikalavimas yra nukreiptas ne į ieškovę; 4) kodėl teismas negali pats nustatyti reikalingų faktų, o turi laukti VAT teismo sprendimo.

Atsakovės tariamas priešpriešinis reikalavimas, kuriuo ji ginčija pareigą įvykdyti prievolę, yra nukreiptas prieš Ž. A. (fizinį asmenį) ir UAB „Vilmstata“, o ne prieš ieškovę Ž. A. IĮ. Tuo tarpu CK 6.130 straipsnio 1 dalis įskaitymo galimybę sieja su būtina sąlyga – reikalavimai turi būti priešpriešiniai tarp tų pačių šalių, taigi, ši sąlyga negali būti įvykdyta. Tai reiškia, kad net ir VAT nagrinėjamoje byloje priėmus atsakovei visiškai palankų sprendimą, t. y. nustačius žalos faktą, dydį ir atsakingus asmenis, priešpriešinių reikalavimų tarp UAB „Puiki investicija“ ir Ž. A. IĮ šioje byloje vis tiek neatsiras. Kitos bylos rezultatas pakeistų tik atsakovės santykį su Ž. A. ir UAB „Vilmstata“, tačiau ne su ieškove. Taigi, iš nurodyto matyti, kad VAT nagrinėjamos bylos baigtis neturi jokios prejudicinės reikšmės įskaitymo sąlygų ar kitų reikšmingų aplinkybių vertinimui šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Atskirajame skunde keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl bylos sustabdymo

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išnagrinėti iš esmės, atlikimo sustabdymas dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Įstatymas išskiria privalomuosius ir fakultatyvinius civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163, 164 straipsniai).

Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Ž. A. IĮ ieškinį atsakovei UAB „Puiki investicija“ dėl 8 932,38 Eur skolos, 7 496,40 Eur delspinigių ir 143,99 Eur susijusių su skolos išieškojimu išlaidų priteisimo. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovei už patalpų nuomą ir suteiktas tarpininkavimo paslaugas buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios turėjo būti apmokėtos laikotarpiu nuo 2023-08-30 iki 2024-03-28, jų atsakovė neapmokėjo, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės pagrindinės piniginės prievolės įvykdymo – 8 932,38 Eur, taip pat su prievolės pažeidimu susijusių teisinių pasekmių taikymo. 2025 m. gruodžio 11 d. ieškovė gavo atsakovės 2025 m. gruodžio 10 d. Pranešimą apie reikalavimų įskaitymą, kuriuo atsakovė vienašališkai pareiškė įskaitanti savo tariamą priešpriešinį reikalavimą į ieškovės 8 932,38 Eur dydžio reikalavimą, tačiau atsakovės 2025 m. gruodžio 10 d. pranešimas apie reikalavimų įskaitymą laikytinas neteisėtu ir nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių, o atsakovės pareiga sumokėti ieškovei 8 932,38 Eur skolą išliko.

Teismų sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „Puiki investicija“ ieškinį atsakovams Ž. A. ir UAB „Vilmstata“ dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovė prašo: priteisti solidariai iš atsakovų Ž. A. ir UAB „Vilmstata“ ieškovės UAB „Puiki investicija“ naudai 1 478 247,86 Eur žalos atlyginimą; pripažinti 2019 m. Statybos rangos sutarties neteisėtą nutraukimą negaliojančiu; priteisti iš atsakovo Ž. A. ieškovės UAB „Puiki investicija“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo UAB „Vilmstata“ ieškovės UAB „Puiki investicija“ naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad buvo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas 8 932,38 Eur sumai, kuri atitinkamai mažina galutinį reikalaujamos atlyginti žalos dydį.

Nurodytoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtos žalos atsiradimo, jos dydžio ir atsakingų asmenų. Atsakovės teigimu, būtent iš šių turtinių santykių kilo atsakovės priešpriešinis reikalavimas, kuris 2025-12-10 pranešimu buvo įskaitytas į ieškovės reikalaujamą 8 932,38 Eur sumą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija priešpriešinio reikalavimo egzistavimą, apibrėžtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nustatytinos aplinkybės yra tiesiogiai reikšmingos sprendžiant, ar atsakovė turėjo galiojantį ir įskaitytiną priešpriešinį reikalavimą. Jeigu nurodytoje byloje būtų nustatyta, kad atsakovės nurodyta žala neatsirado, jos dydis yra kitoks arba už jos atsiradimą atsakingas kitas subjektas, tai tiesiogiai lemtų atsakovės nurodomo priešpriešinio reikalavimo egzistavimą ir dydį, o kartu turėtų tiesioginę reikšmę vertinant 2025 m. gruodžio 10 d. atlikto įskaitymo teisines pasekmes šioje byloje. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendžiamas klausimas dėl UAB „Puiki investicija“ patirtų nuostolių fakto ir jų dydžio. Kaip jau minėta, atsakovės teigimu, būtent iš šių turtinių santykių kilo jos priešpriešinis reikalavimas, kuriuo 2025 m. gruodžio 10 d. buvo atliktas įskaitymas į ieškovės reikalaujamą 8932,38 Eur sumą. Todėl atsakovės priešpriešinio reikalavimo egzistavimas ir dydis yra tiesiogiai susiję su kitoje byloje nustatytinomis aplinkybėmis. Atitinkamai, nuo to, ar atsakovės nurodomas priešpriešinis reikalavimas egzistuoja ir kokio dydžio jis yra, priklauso, kokia apimtimi galėjo pasibaigti ieškovės 8 932,38 Eur reikalavimas atsakovės nurodomu įskaitymu. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išsprendimas yra reikšmingas ir būtinas tinkamam šios bylos išsprendimui.

Apeliantės argumentas, jog skundžiamoje nutartyje nėra nė vieno savarankiškai suformuluoto motyvo, konkrečiai pagrindžiančio, kodėl ši civilinė byla negali būti išnagrinėta iki Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos išsprendimo, yra nepagrįstas. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neapsiribojo vien CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ar kasacinio teismo praktikos pacitavimu. Teismas nustatė ir įvertino konkrečias nagrinėjamų bylų sąsajas: nurodė, kad kitoje byloje yra pateiktas ekspertizės aktas, kuriuo grindžiamas atsakovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo, ir kad toje byloje sprendžiami klausimai dėl atsakovės patirtos žalos atsiradimo, jos dydžio bei už ją atsakingų asmenų. Taip pat teismas nustatė, kad, atsakovės teigimu, būtent iš šių turtinių santykių kilo jos priešpriešinis reikalavimas, kuris 2025 m. gruodžio 10 d. buvo įskaitytas į ieškovės šioje byloje reikalaujamą 8 932,38 Eur sumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas ne tik konstatavo abstraktų dviejų bylų ryšį, bet ir aiškiai nurodė, kokios konkrečios aplinkybės kitoje byloje yra nagrinėjamos ir kokią reikšmę jos turi šioje byloje sprendžiamam ginčui.

Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, dėl kurių nagrinėjama byla negali būti išspręsta iki Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) išsprendimo. Skundžiamoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra sprendžiami klausimai dėl atsakovės patirtos žalos atsiradimo, jos dydžio ir už šios žalos atsiradimą atsakingų asmenų. Taip pat nurodyta, kad būtent iš šių turtinių santykių kilo atsakovės priešpriešinis reikalavimas, kuriuo atsakovė 2025 m. gruodžio 10 d. įskaitymo pareiškimu įskaitė savo reikalavimą į ieškovės reikalaujamą 8 932,38 Eur sumą. Taigi, kitoje byloje nustatytinos aplinkybės yra aiškiai identifikuotos. Jos nėra abstrakčiai susijusios su šia byla. Priešingai, jos tiesiogiai susijusios su atsakovės nurodomo priešpriešinio reikalavimo, kuriuo grindžiamas įskaitymas, atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir egzistavimu. Šioje byloje sprendžiant ieškovės 8 932,38 Eur reikalavimo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti, ar atsakovė turėjo tokio dydžio galiojantį priešpriešinį reikalavimą, kuriuo galėjo būti įskaitytas ieškovės reikalavimas. Todėl klausimai dėl žalos atsiradimo, jos dydžio ir atsakomybės už ją nėra tik šalutinės ar įrodomosios reikšmės aplinkybės – nuo jų nustatymo priklauso pats atsakovės priešpriešinio reikalavimo, kuriuo grindžiamas įskaitymas, pagrindas ir apimtis.

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turės prejudicinę galią šioje byloje bei privalėjo pats nustatyti visus faktus, susijusius su atsakovės nurodomu priešpriešiniu reikalavimu. Tačiau toks apeliantės argumentas nepagrįstai sutapatina prejudicinės galios pagal CPK 182 straipsnį klausimą su CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygomis. Sprendžiant dėl bylos sustabdymo pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vertintina, ar tarp nagrinėjamų bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys ir ar kitoje byloje nustatinėjamos aplinkybės yra reikšmingos ir būtinos šiai bylai išspręsti, taip pat ar šios aplinkybės gali būti savarankiškai nustatytos bylą nagrinėjančio teismo. Šiuo atveju reikšminga ne vien formali galimybė teismui ištirti atskirus įrodymus, tačiau ir būtinybė išvengti situacijos, kai tas pats turtinis santykis, žalos atsiradimo aplinkybės, jos dydis ir atsakomybės klausimas būtų savarankiškai vertinami dviejuose procesuose, kuriuose gali būti priimti tarpusavyje nesuderinami sprendimai.

Apeliantės argumentas, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsakovės reikalavimas yra pareikštas ne ieškovei – individualiai įmonei Ž. A. IĮ, o fiziniam asmeniui - Ž. A. ir UAB „Vilmstata“, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylų tarpusavio ryšio. Tai, kad apeliantė ginčija atsakovės reikalavimo priešpriešumą ieškovės reikalavimui, yra viena iš įskaitymo teisėtumo sąlygų, kuri turi būti išspręsta šioje byloje, tačiau savaime nereiškia, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos aplinkybės yra nereikšmingos. Atsakovė būtent kitoje byloje nagrinėjamais turtiniais santykiais grindžia savo reikalavimą, kuriuo, jos teigimu, 2025 m. gruodžio 10 d. buvo atliktas įskaitymas į ieškovės 8 932,38 Eur reikalavimą. Todėl sprendžiant dėl atsakovės atlikto įskaitymo pagrįstumo reikšminga nustatyti, ar atsakovės nurodomas priešpriešinis reikalavimas apskritai egzistuoja, kokiu pagrindu jis atsirado ir kokio dydžio yra. Šios aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyku, nes joje sprendžiami klausimai dėl atsakovės nurodomos žalos fakto, jos dydžio ir už ją atsakingo subjekto. Jeigu nurodytoje byloje būtų nustatyta, kad atsakovės nurodoma žala neatsirado, jos dydis yra kitoks arba už jos atsiradimą atsakingas kitas subjektas, tai turėtų tiesioginę reikšmę atsakovės nurodomo reikalavimo egzistavimui ir dydžiui, taigi, ir šioje byloje sprendžiant dėl atsakovės atlikto įskaitymo teisinių pasekmių. Taigi, apeliantė nepagrįstai sutapatina du savarankiškus klausimus – atsakovės nurodomo reikalavimo egzistavimą ir jo dydį bei šio reikalavimo atitiktį CK 6.130 straipsnyje nustatytai priešpriešinių reikalavimų sąlygai. Pastarasis klausimas spręstinas šioje byloje, tačiau tai nepaneigia kitoje byloje nustatytinų aplinkybių reikšmės vertinant atsakovės nurodomo priešpriešinio reikalavimo, kuriuo grindžiamas įskaitymas, egzistavimą ir dydį.

Apeliantės cituojama Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-371-464/2024 gali būti reikšminga sprendžiant individualios įmonės ir jos savininko prievolių atskyrimo klausimą, tačiau jos išvada negali būti mechaniškai taikoma neįvertinus konkrečių šios bylos faktinių aplinkybių, atsakovės nurodomo reikalavimo atsiradimo pagrindo ir to, kas pagal ginčo materialinius teisinius santykius yra atsakingas už atsakovės nurodomą žalą.

Jeigu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būtų galutinai nustatyta, kad atsakovė patyrė konkretaus dydžio žalą ir už jos atsiradimą atsakingas konkretus subjektas, tai pašalintų arba patvirtintų esminę abejonę dėl atsakovės nurodomo priešpriešinio reikalavimo egzistavimo ir jo dydžio. Tik nustačius šias aplinkybes galima tinkamai spręsti, ar, ir kokia apimtimi toks reikalavimas galėjo būti panaudotas atsakovės 2025 m. gruodžio 10 d. atliktam įskaitymui. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bylos rezultatas gali pakeisti tik atsakovės santykį su fiziniu asmeniu Ž. A. ir UAB „Vilmstata“, ir niekaip negali būti reikšmingas šiai bylai, kadangi jo reikšmė šiai bylai kyla iš to, kad atsakovė būtent tuo ginču grindžia savo nurodomo priešpriešinio reikalavimo egzistavimą ir dydį.

Apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas gali pats nustatyti visas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nepaneigia bylos sustabdymo pagrindo. Pažymėtina, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme klausimas nėra vien tai, ar bylą nagrinėjantis teismas apskritai turi procesinę galimybę tirti tam tikrus įrodymus ir nustatyti faktines aplinkybes. Esminę reikšmę turi tai, ar šios aplinkybės gali būti savarankiškai nustatytos šioje byloje, kai jos tuo pačiu metu yra kitos teismo nagrinėjamos bylos tiesioginis dalykas ir nuo jų nustatymo priklauso kitoje byloje sprendžiamas materialusis ginčas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla yra tiesiogiai susijusi su atsakovės nurodomo priešpriešinio reikalavimo pagrindu – joje sprendžiami klausimai dėl atsakovės nurodomos žalos fakto, jos dydžio ir už žalą atsakingų asmenų. Šie klausimai nėra atsitiktinės ar šalutinės aplinkybės, o sudaro kitoje byloje nagrinėjamo ginčo esmę. Jeigu šioje byloje teismas savarankiškai nustatinėtų, ar atsakovė patyrė žalą, koks jos dydis ir kas už ją atsakingas, jis iš esmės turėtų išspręsti tuos pačius materialinius teisinius ir faktinius klausimus, kurie jau yra nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme. Tokia situacija sudarytų prielaidas dviem teismams, nagrinėjantiems susijusius ginčus, savarankiškai įvertinti tas pačias faktines aplinkybes ir priimti tarpusavyje nesuderinamus sprendimus.

Todėl bylos sustabdymo būtinybė šiuo atveju grindžiama ne tuo, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturi teisės tirti šių aplinkybių, o tuo, kad jų savarankiškas nustatymas šioje byloje neatitiktų bylos sustabdymo instituto paskirties – užtikrinti, kad tarpusavyje susiję ginčai būtų išspręsti nuosekliai ir nebūtų priimti tarpusavyje prieštaraujantys teismų sprendimai. Be to, šioje byloje sprendžiant dėl 2025 m. gruodžio 10 d. atlikto įskaitymo, būtina nustatyti atsakovės nurodomo priešpriešinio reikalavimo egzistavimo ir dydžio faktinį pagrindą. Šis reikalavimas nėra savarankiškas nuo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamo ginčo – atsakovė būtent kitoje byloje nagrinėjamu turtiniu santykiu grindžia savo reikalavimo atsiradimą.

Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 40 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 24 punktas). Atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti kiti argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl bylos sustabdymo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.