Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovas N. K. 2022 m. spalio 5 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. V. ir V. V. įmonės 139 927 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2023 m. liepos 10 d. ieškinio reikalavimus patikslino, prašydamas solidariai iš atsakovų V. V. ir V. V. įmonės papildomai jam priteisti ir 235 171,45 Eur negrąžintą paskolą.

2. Nurodė, kad 2008 m. spalio 1 d. su atsakove V. V. įmone, kurios vardu veikė jos savininkas V. V., sudarė paskolos sutartį Nr. 08-10-01, pagal kurią ieškovas paskolino 235 171,45 Eur (812 000 Lt) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai. Paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti paskolos sumą ir sutartą pelno dalį rekonstravus pastatą bei jį pardavus (sutarties 1.1 papunktis). Paskolos sutarties 2.2 papunktyje taip pat buvo numatyta, kad paskolos gavėja privalo grąžinti paskolos sumą ir pelno dalį paskolos davėjui pardavus pastatą arba, pastatą eksploatuojant, mokėti pelno dalį nuo priskaičiuoto pelno. Tą pačią dieną (2008 m. spalio 1 d.) šalys pasirašė susitarimą Nr. 08-10-01/1, kuriame atsakovas V. V. patvirtino, kad visa paskolos suma yra sumokėta, be to, papildomai susitarta, jog paskolos gavėja moka 7,381 proc. dydžio metines palūkanas arba 1 448,10 Eur (5 000 Lt) kiekvieną mėnesį nuo susitarimo pasirašymo iki palūkanų keitimo dienos 2009 m. gruodžio 31 d. Nauja palūkanų norma turėjo būti nustatyta nauju šalių susitarimu.

3. Ieškovo teigimu, atsakovai iš dalies vykdė paskolos sutartį, t. y. 2009 metais sumokėjo 16 102,87 Eur, 2010 metais – 7 712,58 Eur, 2011 metais – 1 607,39 Eur, o 2012 metais – 1 280,12 Eur palūkanas. Daugiau mokėjimų nei įmonė, nei jos savininkas neatliko, 235 171,45 Eur paskolos ieškovui negrąžino, nevykdė ir pareigos mokėti palūkanas, susitarimo dėl naujo palūkanų normos dydžio nepasirašė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.872 straipsnio 1 dalimi, šalims nesutarus dėl palūkanų dydžio, jos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Kadangi 2008 m. spalio mėn. komercinių bankų palūkanų norma, patvirtinta Lietuvos banko, siekė 11,9 proc., ši norma taikytina ir šalių sudarytai sutarčiai. Todėl prašo solidariai iš atsakovų priteisti 235 171,45 Eur skolą ir 139 927 Eur palūkanas už paskutinius 5 metus, t. y. nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. (235 171,45 Eur x 11,9 proc. x 5 metai).

4. Atsakovas V. V. 2023 m. kovo 27 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti nesudarytais 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį Nr. 08-01-01 ir 2008 m. spalio 1 d. susitarimą Nr. 08-01-01/01, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Nurodė, kad pagal paskolos sutartį bei prie jos sudarytą susitarimą paskolos sumos sumokėjimas turėjo būti įforminamas pasirašant paskolos raštus arba darant pavedimus į paskolos gavėjo banko sąskaitą, o mokėjimai pagal paskolos sutartį laikomi tinkamai įvykdytais nuo jų įskaitymo į gavėjo sąskaitą ar kasą momento. Atsakovai jokių pinigų iš ieškovo negavo, paskolos sutarties ir susitarimo prie jos pasirašymas paskolos suteikimo fakto taip pat nepatvirtina. Paskola nebuvo suteikta, todėl prašo sutartis pripažinti nesudarytomis.