Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pensininkas, vidurinio išsilavinimo, anksčiau teistas Jurbarko rajono apylinkės teismo 1990 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 118 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs 1998 m. lapkričio 20 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. N. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: 2026 m. liepos 24 d. apie 21.30 val. Kelmėje, Raseinių gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0245, patikros Nr. 2487438, 2026 m. liepos 24 d. 21.48 val. nustatytas 2,11 promilių girtumas, 22.09 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais K. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. N. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad namuose gėrė su draugais trise, išgėrė nedaug, kažkur po 350 ml degtinės, tris buteliukus. Nieko daugiau neprisimena, gal cukrus sukilo. Pirmą kartą taip nutiko. Ko ten ir kur važiavo tokiu laiku, neprisimena. Gal kaimyną norėjo parvežti namo. Pamena, kad buvo šviesu, gal 21.30 val. Neneigia, kad vairavo neblaivus. Savo elgesį vertina blogai. Supranta, kad vairuodamas neblaivus, galėjo užsimušti ar sužaloti draugą. Vairavo automobilį „VW Passat“. Įvykis įvyko nuo namų apie 300 m., gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo kartu su V. B.. Atsitrenkė į tvorą ir įvyko avarija. Patikrinimo metu įpūtė 2,05 prom. Neblaivus vairavo pirmą kartą. Automobilis priklauso draugo draugei R. V.. Ji automobilį jam davė prieš 3–4 mėnesius, nes jis žadėjo pirkti, tačiau dar nebuvo nusipirkęs. Automobilį davė pasivažinėti, pažiūrėti, ar patiks. Automobilio savininkė nežinojo, kad jis vairavo girtas. Yra neįgalus, serga cukriniu diabetu, nyksta raumenys, atrofija. Per mėnesį gauna 261 Eur, tai yra pensija su neįgalumu. Pragyventi padeda sesuo. Prašo skirti baudą ir ją išdėstyti dvejiems metams, tada galėtų ją sumokėti.

Teisiamojo posėdžio metu transporto priemonės savininkė R. V. paaiškino, kad kaltinamasis K. N. yra jos sugyventinio draugas. Kaltinamasis posėdyje sakė tiesą – jie buvo susitarę, kad galbūt jis pirks automobilį. Ji su automobiliu nesivažinėja ir sugyventinis patarė duoti draugui pavažiuoti, nes jis sunkiai vaikšto, o automobilis su automatine pavarų dėže. Tai ji jam ir davė. Pati automobiliu nesinaudojo, ketino parduoti. Automobilį kaltinamajam davė prieš 3–4 mėnesius. Iki įvykio automobilio pirkimas–pardavimas neįvyko. Ji parduoti neskubėjo. Pageidauja, kad automobilis jai būtų grąžintas. Automobilį kaltinamajam davė su sąlyga, kad jei kas atsitiks, jis žalą atlygins.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o K. N., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėja ir prokuroras, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. N. kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 3-4 mėnesius pažįstama R. V. davė jam savo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniniam naudojimui. Automobilis buvo draustas, su galiojančia technine apžiūra. Jo vairavimo stažas yra nuo 1979 metų. 2026 m. liepos 24 d. vakare kieme su draugu V. B. vartojo alkoholį. Abu bendrai išgėrė tris butelius degtinės. Išgėręs degtinę, nusprendė dar nusipirkti ir, pats nesuvokia kaip, atsisėdo už automobilio „VW Passat“ vairo. Kartu su V. B. važiavo iki netoli namų esančios parduotuvės ,,Bitės“, Raseinių gatvėje. Žiedinėje sankryžoje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į parduotuvės ,,Bitės“ teritorijos tvorą. Atvyko policija. Nei jis, nei V. B. nenukentėjo. Pareigūnai jiems nustatė girtumą. Jis buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo, o automobilis „VW Passat“ nuvežtas į mokamą saugomą aikštelę, esančią Šiauliuose, Išradėjų gatvėje. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Pirmas kartas, kai vairavo automobilį neblaivus (b. l. 86-89).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. parodė, kad turi automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Jį pirko maždaug prieš 3 metus ir mokėjo apie 2500 eurų. Automobilis buvo važiuojantis, draustas privalomuoju draudimu, su galiojančia technine apžiūra. Maždaug prieš 2-3 mėnesius minėtu automobiliu buvo leidusi naudotis K. N.. Su juo buvo susitarę, kad jeigu kas nutiks automobiliui, jis už viską atsakys. 2026 m. liepos 25 d. ryte policijos pareigūnas pranešė, kad automobilis sudaužytas ir išvežtas į aikštelę. 2026 m. liepos 27 d. policijos pareigūnė informavo, kad automobilis „VW Passat“ yra saugomas mokamoje aikštelėje, Šiauliuose, Išradėjų g. 16A. Policijos pareigūnė taip pat informavo apie automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidų apmokėjimą bei automobilio atsiėmimą. Pretenzijų K. N. neturi, civilinio ieškinio nereikš, susitars su juo tarpusavyje. Dėl automobilio atsiėmimo nėra apsisprendusi (b. l. 62-67).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad 2026 m. liepos 24 d. po pietų buvo atvykęs pas K. N.. Jo prūde žvejojo. Su savimi turėjo degtinės ir alaus, kuriuos gėrė. Prie to paties prūdo žvejojo ir K. N., kuris kartu negėrė. Kur K. N. vartojo alkoholį ir ar vartojo, nežino. Paprašė K. N. parvežti iki namų, nes jis atrodė blaivus. K. N. sutiko, sėdo už automobilio „VW Passat“ vairo, o jis (Vitalijus) atsisėdo šalia ant priekinės keleivio sėdynės. Išvažiavus iš kiemo, pastebėjo, kad K. N. pravažiavo namus. Žiedinėje sankryžoje jis nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į parduotuvės tvorą. Įvykio metu nenukentėjo. Atvyko policija. Jam ir K. N. nustatė girtumą. Tik tuomet suprato, kad K. N. išgėręs alkoholio. Dėl įvykio pretenzijų K. N. neturi. Jei būtų supratęs, kad K. N. vartojęs alkoholį, būtų neprašęs parvežti į namus (b. l. 68-73).

Iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) išrašo matyti, kad 2026 m. liepos 24 d. 21.35 val. gautas pranešimas, kad Kelmėje, Raseinių g., prie žiedo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, nuvažiavo nuo kelio, apgadino privataus namo tvorą, bando šalintis. Pranešė įvykio liudininkas (b. l. 5-9).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. liepos 24 d. specialisto Ž. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2026 m. liepos 24 d. iš Šiaulių OVS budėtojų 21.32 val. buvo gautas pranešimas, kuriame nurodyta, jog prie žiedo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos, nuvažiavo nuo kelio, apgadino privataus namo tvorą, bando šalintis. Pranešė įvykio liudininkas. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Automobilyje sėdėjo du asmenys. Vairuotojo pusėje sėdėjęs asmuo teigė, jog automobilio nevairavo. Nustatyta, jog tai teisę vairuoti turintis K. N.. Asmeniui buvo patikrintas neblaivumas ir alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0245, patikros Nr. 2487438, 21.48 val. nustatytas 2,11 prom. neblaivumas. K. N. atliekant dalinę apžiūrą, dešinėje kelnių kišenėje buvo rastas automobilio raktelis bei akcizais apmokestintas cigarečių pakelis „Marlboro Gold“, dėl to asmeniui surašytas protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini). Po pirmojo pūtimo asmuo vis dėlto pripažino vairavęs automobilį, teigė, jog puikiai pamena eismo įvykio aplinkybes, teigė, jog padidinęs greitį automobilio nesuvaldė, atsitrenkė į pakelėje esančią metalinę tvorą ir ją apgadino. 22.09 val. minėtu alkotesteriu K. N. nustatytas 2,05 prom. neblaivumas. Automobilyje keleivio vietoje sėdėjo V. B., kuriam 21.44 val. nustatytas 1,84 prom. neblaivumas (b. l. 14-15).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir 2026 m. liepos 25 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24100-26 matyti, kad 2026 m. liepos 24 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes 2026 m. liepos 24 d. 21.32 val. Kelmėje, Raseinių g. 23, K. N. vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žiedinėje sankryžoje nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į tvorą. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir tvora. K. N. pirmu tikrinimu 21.48 val. nustatytas 2,11 prom. girtumas, antru tikrinimu 22.09 val. nustatytas 2,05 prom. girtumas. Įvykio vieta apžiūrėta, fotografuota. Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, Šiauliuose, Išradėjų g. 16A. K. N. neįgalus, sergantis cukriniu diabetu, nesulaikytas, įpareigotas atvykti į Kelmės rajono policijos komisariatą. Automobilio savininkė R. V. apie transporto priemonės nuvežimą informuota telefonu (b. l. 1-4, 10, 44-46, 60).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. N. nustatyti šie neblaivumo požymiai: nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija pėda po pėdos negali. K. N. nurodė, kad alkoholį vartojo šiandien. Prietaisu Alcotest 7510, ARKB-0245, patikros Nr. 2487438, galioja iki 2026 m. gruodžio 7 d., K. N. pirmu tikrinimu 21.48 val. nustatytas 2,11 promilių, antru tikrinimu 22.09 val. – 2,05 promilių girtumas. K. N. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 16-19).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 24 d. eismo įvykio schemos, 2026 m. liepos 25 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų ir jų priedų – fotolentelių Nr. 1 matyti, kad apžiūros objektai – įvykio vieta ir automobilis. Įvykio vieta – žiedinė sankryža, esanti Kelmėje, Raseinių g., nuo jos eina automobilio ratų vėžės, vedančias link pastato Nr. 23 tvoros. Eismo įvykio metu sugadinta metalinė tvora, 2 tvoros stulpai. Už tvoros – automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje pilna stovinčių automobilių. Prie mūrinio, baltų plytų pastato su užrašu „Autoservisas“ stovi pilkos spalvos automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio priekiniai ratai, priekinis bamperis apgadinti. Automobilio priekinio valstybinio numerio vieta tuščia. Ant automobilio galinės sėdynės padėtas sulenktas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir pilkos spalvos džemperis. Automobilio bagažinėje yra spalvotas audeklas (b. l. 20-43).

Iš AB „Regitra“ informacijos nustatyta, kad keleivinio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra R. V. (b. l. 52-55). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad lengvojo automobilio „VW Passat“ (universalas, 2011 m., dyzelinas, 1,968 kub. cm darbinio tūrio, 103 kW galios) kaina su PVM Lietuvoje liepos mėn. yra 4660 Eur (b. l. 56).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. N. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmu tikrinimu 21.48 val. nustatytas 2,11 promilių girtumas, o antru tikrinimu 22.09 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino K. N. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme K. N. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. įvykio dieną vartojo alkoholį ir po to, vairuodamas automobilį „VW Passat“, kartu su draugu važiavo parduotuvės link, kur Raseinių gatvėje esančiame kelio žiede nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, taip sukeldamas eismo įvykį. Tai, jog K. N. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina byloje esantys įrodymai – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto 2026 m. liepos 24 d. tarnybinis pranešimas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 24 d. neblaivumo nustatymo aktas, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 24 d. eismo įvykio schema, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2026 m. liepos 25 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai ir jų priedai – fotolentelės Nr. 1, PRĮR informacija, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tyčia, t. y. suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi K. N. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltinamojo kaltės formą – K. N. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). K. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad K. N. yra pensininkas, nedirba, per penkerius metus kelis kartus baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą (b. l. 94-104, 123-125). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti už nusikalstamos veikos padarymą jam paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu bei jo neizoliavus nuo visuomenės. BK 281¹ straipsnio sankcijoje vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu, yra bauda. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, taip pat pačio kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jis yra pensininkas, turi sveikatos problemų, jo pensija su neįgalumu yra 261 Eur, jam pragyventi padeda sesuo. Iš duomenų bazių nustatyta, kad kaltinamojo atžvilgiu yra įregistruotų turto arešto aktų, nekilnojamojo turto neturi, jo atžvilgiu vykdoma ne viena vykdomoji byla. Taigi kaltinamojo turtinė padėtis nesudaro pagrindo spręsti, kad jis turės galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurie jam tektų kaip bausmę jam paskyrus baudą, net ir nustačius mažiausią BK 47 straipsnyje numatytą už nesunkų nusikaltimą galimą jos dydį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamajam kartu su bausme taip pat bus skiriama baudžiamojo poveikio priemonė automobilio vertės konfiskavimo išieškojimas. Taikyti BK 54 ar 62 straipsnio nuostatų bei kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, įvertinus, be kita ko, ir tai, kad kaltinamajam nustatytas neblaivumo laipsnis reikšmingai viršija tiek transporto priemonių vairuotojams leistiną ribą, tiek ir neblaivumo laipsnį, nuo kurio asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, kaltinamasis vežė keleivė, sukėlė eismo įvykį, nėra teisinio pagrindo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-580-919/2022).

Dėl šios priežasties, nors BK 55 straipsnyje nurodyta, jog pirmą kartą teisiamiems asmenims teismas įprastai skiria su laisvės atėmimu (taip pat ir areštu) nesusijusią bausmę, o priimdamas priešingą sprendimą, jį turi motyvuoti, darytina išvada, jog kaltinamajam tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimo skirti bausmės dydžio vidurkis, t. y. kaltinamajam skirtina 39 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, K. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (ne)taikymo kaltinamajam, įvertina kaltinamojo amžių, jis kaltu prisipažino visiškai, savo veiksmus vertino neigiamai, anksčiau teistas labai senai, teistumas išnykęs, per penkerius metus kelis kartus baustas administracine tvarka. Šių ir prieš tai išdėstytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas suteikti jam galimybę apgalvoti ir pakeisti savo elgesį neizoliuotam nuo visuomenės, tačiau kontroliuojamam probacijos tarnybos pareigūnų, kurie ir yra tam, kad padėtų probuojamajam savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Taigi manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo. Pažymėtina, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis yra ne vien nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant pozityvių kaltinamojo pokyčių. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo teigti, jog K. N. būtina izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidedamas, yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, taip pat dalyvavimas šviečiamosiose elgsenos keitimo programose, kurių pažeidimas gali nulemti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir asmens pasiuntimą atlikti realios arešto bausmės.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir K. N. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 metų terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais (BK 75 straipsnio 6 dalies 8, 10 punktai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 straipsnio 2 dalis).

K. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,05 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Be to, K. N., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, vasaros vakarą, padarė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkių padarinių sau ir kartu važiavusiam draugui, taip pat kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. liepos 27 d. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš K. N. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui, kėlusiam pavojų eismo saugumui, ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo K. N. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

K. N. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso R. V.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė R. V. žinojo ar galėjo žinoti, jog jai priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, konfiskuojamo automobilio vertė turi būti skaičiuojama su PVM (kasacinės instancijos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Byloje pateiktas VšĮ „Emprekis“ išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „VW Passat“ kaina su PVM Lietuvoje liepos mėn. yra 4660 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo K. N. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė su PVM – 4660 eurų.

Pažymėtina, kad BK ir BPK normos nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-96-290/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-781-813/2019). Atsižvelgiant į visa tai, nėra teisinio pagrindo iš kaltinamojo išieškotiną konfiskuotino turto vertę išdėstyti mokėti dalimis. Tačiau, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, pateikiant ją vykdyti antstoliui ir jei asmuo neturi galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui), į tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam K. N. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduotinas saugoti AB „Regitra“; 2) automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas sulaikytų transporto priemonių aikštelėje) ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), grąžintini automobilio savininkei R. V. (b. l. 47-52, 90-93). Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. N. paskirti galutinę bausmę – 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, atidėti K. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus jų vartojimą gydymo tikslais.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti K. N. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. liepos 27 d., apie priimtą sprendimą pranešti AB „Regitra“;

K. N. išaiškinti, kad už šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį;

2) išieškoti iš K. N. konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4660 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt eurų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610;

K. N. išaiškinti, kad pradėjus priverstinį baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir asmeniui neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose – šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. N. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą palikti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), perduoti saugoti AB „Regitra“; 2) automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą sulaikytų transporto priemonių aikštelėje) ir jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą šioje byloje prie galinio bylos viršelio prisegtame voke), grąžinti automobilio savininkei R. V..

K. N. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.