Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. paskirta sumažinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant G. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu, bei paskiriant jam pareigas: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. B. nuspręsta išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – lengvojo automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 14 d. apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol atsitrenkė į kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai, 9.49 val. jam nustatytas mažiausias 2,01 promilių (vidutinis) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs G. B. kaltu, skyrė jam arešto bausmę, jos vykdymą atidedant su intensyvia priežiūra, įpareigojant nustatytu laiku būti savo gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu bei dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą teismas motyvavo G. B. charakterizuojančių duomenų visumos vertinimu, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į G. B. turtinę padėtį bei realią galimybę įvykdyti baudos bausmę.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis G. B., neginčydamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jo kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo skirti baudos bausmę arba taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmės.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs G. B. kaltu dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, skyrė jam 45 parų arešto bausmę, kurią, esant BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygoms, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė 30 parų arešto bausmę, jos vykdymą atidedant 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti minimalią piniginę baudą, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.

9. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta ne tik arešto bausmė, bet ir bauda bei laisvės atėmimas iki 1 metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu G. B. buvo paskirta antra pagal griežtumą bausmė – areštas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

10. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti G. B. arešto bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nors nuteistojo G. B. padarytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu, vis tik jis yra tyčinis, juo buvo sukeltos neigiamos pasekmės – vairuodamas neblaivus, nuteistasis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas ne tik jo vairuojamas, bet ir kito asmens automobilis. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas formalia sudėtimi, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį kyla nepriklausomai nuo to, ar šia veika yra sukeliami neigiamai padariniai (žala). Baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės, faktas. Tačiau aplinkybė, kad nusikalstama veika sukėlė neigiamus padarinius, turi įtakos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui, taigi – ir skirtinai bausmei. Šiuo atveju aplinkybė, kad nusikalstama veika sukėlė pasekmes – kilo eismo įvykis, taip pat nuteistajam nustatytas neblaivumo laipsnis – 2,01 promilių, bei kitos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (nuteistasis didesnio pavojaus šaltinį, būdamas neblaivus, vairavo mieste, apie 9.20 val., kuomet eismas yra intensyvesnis), nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą didina ir į šias aplinkybes, kaip matyti iš skundžiam nuosprendžio, skiriant nuteistajam bausmę buvo atsižvelgta.

11. Buvo įvertinta ir tai, kad G. B. praeityje neteistas (1 t., b. l. 118, 119), administracine tvarka už 2021 m. spalio 30 d. padarytą KET pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą) baustas vieną kartą (1 t., b. l. 120), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nuteistasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, savo veiksmus vertino neigiamai ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 1996 m. lapkričio 11 d. iki 2021 m. liepos 28 d. dirbo (1 t., b. l. 121), nuo 2021 m. liepos 30 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 122). Tai rodo teigiamą nuteistojo požiūrį į darbą, tačiau kaip matyti iš nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme duotų G. B. parodymų, jo finansinė padėtis nėra gera, per mėnesį gaunamas pajamas sudaro 170 Eur pašalpa, nuteistasis turi planų vykti dirbti į Angliją, tačiau duomenų apie realią galimybę ten dirbti, byloje nėra, turto nuteistasis neturi (tokie duomenys į bylą nepateikti). Pirmosios instancijos teismas, pirmiau nurodytas, su padaryto nusikaltimo pavojingumo bei nuteistojo asmenybe susijusias ir G. B. teigiamai charakterizuojančias, aplinkybes įvertino ir pagrįstai jas laikė sudarančiomis pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti įgyvendinti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Taip pat pagrįsta yra ir teismo išvada, kad nors G. B. teisiamas pirmą kartą, o jo padarytas nusikaltimas nesunkus, vis tik skirti nuteistajam švelniausios rūšies baudos bausmę šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo.

12. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems arešto bausmės skyrimo ir jos vykdymo atidėjimo motyvams, pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Taigi bausme siekiam ir prevencinių tikslų. Be to, nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmė negali būti skiriama bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas taikant tik formaliai. Bausmė turi būti paskirta tokia, kuri ne tik užtikrintų BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, bet ir kurią nusikaltimą padaręs asmuo galėtų realiai įvykdyti, kadangi tik faktiškai atlikta (įvykdyta) bausmė gali būti veiksminga. Pirmosios instancijos teismas arešto bausmės skyrimą nuosprendyje išsamiai motyvavo, nurodė bylos duomenimis pagrįstus motyvus, kodėl baudos bausmės skyrimas šiuo konkrečiu atveju neužtikrintų bausmės paskirties. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendžio motyvais, kad nuteistajam neturint darbo ir pastovaus pajamų šaltinio, jo turtinei padėčiai esant sunkiai, o gaunamoms pajamoms – itin mažoms, nėra pagrindo manyti, kad paskyrus net ir minimalaus dydžio baudos bausmę (tai sudarytų 2 500 Eur), nuteistasis turės galimybę finansinius įsipareigojimus realiai ir savalaikiai įvykdyti. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė iš nuteistojo išieškoti pakankamai ženklią konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors nuteistajam, esant iš esmės teigiamai jo charakteristikai, buvo paskirta antra pagal griežtumą bausmė – areštas, skirdamas šios rūšies bausmę pirmosios instancijos teismas BK 54, 62 straipsnio nuostatų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę, ją išsamiai motyvavo, kaip to reikalaujama BK 55 straipsnyje. Nuteistajam buvo paskirta lygi vidurkiui arešto bausmė – 45 paros, kurią sumažinus vienu trečdaliu – galutinė bausmė yra 30 parų arešto. Be to, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės, arešto bausmės vykdymą, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo 6 mėnesiams, t. y. terminui, kuris yra trumpesnis už BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyto bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkį (pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo 3 mėnesių iki 1 metų). Iš nuteistojo skundo argumentų matyti, kad nesutikimas su arešto bausme ir šios bausmės, kaip per griežtos, vertinimas iš esmės yra susijęs su paskirtu įpareigojimu nustatytu laiku būti namuose bei intensyvios priežiūros taikymu sąlygotos pareigos dėvėti elektroninį stebėjimo įrenginį (apykoję). Dėl šių aplinkybių, nuteistojo įsitikinimu, jis negalės greitai atlyginti teismo nuosprendyje įvardintos sumos. Teisėjų kolegija šių nuteistojo skunde nurodomų aplinkybių vis tik nelaiko pagrindu švelninti bausmę.

14. Nuosprendžiu paskyrus arešto bausmę ir jos vykdymą atidėjus su intensyvia priežiūra, nuteistasis G. B., be kita ko, buvo įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu. Taigi, nuteistojo galimybė įsidarbinti, gauti iš darbinės veiklos pajamas ir taip atlyginti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą konfiskuotino turto vertę (jos dalį) atitinkančią pinigų sumą, faktiškai nėra suvaržyta, kadangi esant reikalingumui (dėl darbo), įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose nuteistasis gali nevykdyti (apie tai informavęs bausmės vykdymą kontroliuojančią instituciją). Dėl argumento, kad nešiojant apykoję nuteistasis negalės išvykti dirbti į užsienį pažymėtina, kad, kaip nurodyta pirmiau, galimybės dirbti užsienyje buvimo jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Jų nuteistasis nepateikė nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo argumentai dėl per griežtos bausmės, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskiriant arešto bausmę ir jos vykdymą atidedant, nuteistasis G. B. buvo nubaustas aiškiai per griežtai. Nuteistojo subjektyvus jam skirtos bausmės, kaip per griežtos, vertinimas, byloje nenustačius bausmių skyrimą reglamentuojančių normų ar kitų procesinių pažeidimų, nelaikytinas teisiškai reikšminga aplinkybe, sudarančia pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl nuteistojo skundas dėl bausmės švelninimo atmetamas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

15. Nuteistojo G. B. skunde reiškiamas alternatyvus prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas netenkins prašymo švelninti paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas galėjo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, kadangi tam yra visos sąlygos.

16. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuoja BK 40 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

17. Taigi teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą.

18. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo prašymo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad nors nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes visos sąlygos yra nustatytos, iš bylos duomenų matyti, kad tokio prašymo nuteistasis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereiškė, tokio prašymo nebuvo pateikęs ir galimas laiduotojas. Kaip nurodyta BK 40 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai, be kita ko, yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Tokio prašymo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nesant, teismas šį klausimą svarstyti savo iniciatyva neturėjo pareigos. Be to, nors G. B. manymu, visos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos yra nustatytos, teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.

19. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, praeityje jis neteistas, administracine tvarka baustas tik vieną kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir šios aplinkybės teikia pagrindą manymui, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų daugiau nedarys. Reikalavimas atlyginti žalą byloje nepareikštas. Tačiau kaip nurodyta pirmiau, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas tik esant BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų, tarp jų ir susijusių su laiduotoju, visumai. Nuteistasis G. B. kartu su apeliacinius skundu pateikė savo mamos J. B. sutikimą dėl laidavimo, kuriame nurodoma, kad J. B. sutinka laiduoti už G. B. ir prašo taikyti laidavimą be užstato (2 t., b. l. 4).

20. Kaip nurodyta pirmiau, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu, be kita ko, yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas (BK 40 straipsnio 1 dalis). Esant tokiam prašymui teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo taikymo (netaikymo), atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiam įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Laiduotojui taip pat keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-1073/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-648/2020 ir kt.).

21. Nuteistojo G. B. pateiktas rašytinis jo mamos J. B. sutikimas dėl laidavimo patvirtina tik tai, kad J. B. sutinka laiduoti ir prašo laidavimą taikyti be užstato, tačiau nepatvirtina, kad J. B. atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus. Nuteistojo mama pagal BK 40 straipsnio 3 dalį gali būti laiduotoja, tačiau vis tik atsižvelgtina į tai, kad nors skunde ir teigiama, kad J. B. yra tinkama būti laiduotoja, nes yra neteista, šį teiginį patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, kaip ir nepateikta (nenurodyta) kita galimą laiduotoją charakterizuojanti informacija (apie darbinę veiklą, baustumus administracine tvarka, turtinę padėtį ir kt.). Be to, nuteistasis jau yra brandaus amžiaus, turintis susiformavusias nuostatas, vertybes bei požiūrį, todėl laiduotoju siekiančio būti asmens galimybė daryti teigiama įtaka nusikaltimą padariusiam asmeniui turi būti reali. Tokios aplinkybės nei nuteistojo skunde, nei galimos laiduotojos prašyme nėra nurodytos. Nei nuteistasis, nei galima laiduotoja nenurodė jokių duomenų (aplinkybių), iš kurių būtų galima spręsti apie nuteistojo ir galimos laiduotojos tarpusavio santykius bei ryšį, bendravimo pobūdį, taip pat neatskleistas galimos laiduotojos požiūris į kaltininko padarytą veiką bei tai, kokiu būdu ji ketina teigiamai paveikti kaltininką, kad šis daugiau nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 40 straipsnio nuostatų taikymui šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi nenustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visuma – bylos duomenys nepatvirtina, kad laiduotoju siekiantis būti asmuo atitiktų BK 40 straipsnio 1, 3 dalyje nurodytus reikalavimus.

22. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę ir jos vykdymą atidėdamas su intensyvia priežiūra, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė teisingą bausmę, kurie nelaikytina aiškiai per griežta. Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, paskiriant baudos bausmę ar taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

23. Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam G. B., kurias sudaro 86,67 Eur (2 t., b. l. 20). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

24. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis G. B. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 17, 18). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam G. B. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį bei išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo G. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 86,67 Eur, neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.