Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. 2022 m. gegužės 14 d. apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol atsitrenkė į kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai, 9.49 val. jam nustatytas mažiausias 2,01 promilių (vidutinis) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Šiais savo veiksmais G. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis G. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam G. B. inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad G. B. 2022 m. gegužės 14 d. apie 9.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol atsitrenkė į kitą ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARBH-0043, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o tiksliai 9.49 val. jam nustatytas mažiausias 2,01 promilių (vidutinis) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis G. B., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, administracine tvarka vienų metų laikotarpiu jis buvo baustas tik vieną kartą – dėl transporto priemonės vairavimo viršijant leistiną greitį. Duomenų apie ankstesnius jo transporto priemonių vairavimo apsvaigus atvejus byloje nėra. Taip pat nenustatyta, jog žalingas alkoholio vartojimas būtų turėjęs įtakos jo ankstesniam elgesiui, dėl psichikos ar elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo kaltinamasis niekada nebuvo konsultuotas, tačiau šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam nustatytas vidutinis, artimesnis sunkiam girtumo laipsnis, kuris reikšmingai viršija tiek transporto priemonių vairuotojams leistiną ribą, tiek ir neblaivumo laipsnį, nuo kurio asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, jis šiuo metu siekia įsidarbinti, nuo 2021 m. liepos mėnesio registruojasi Užimtumo tarnyboje, teisiamojo posėdžio metu nurodė sieksiantis įsidarbinti užsienyje, kad galėtų užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį. įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš SODRA duomenų bazės išrašo, kaltinamasis darbo veiklą vykdė iš esmės nepertraukiamai nuo 2003 m., jis palaiko šeiminius ryšius, o jo sugyventinė nurodė nieko apie kaltinamojo veiksmus nežinojusi, priešingu atveju, nebūtų leidusi jam sėsti už vairo neblaiviam, kas rodo, jog jo palaikomi socialiniai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys nuo jo tolesnio nusikalstamumo. Iš I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio matyti, jog KET pažeidžiantis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, kaltinamajam nėra būdingas. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti už nusikalstamos veikos padarymą jam paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, bei jo neizoliavus nuo visuomenės.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Tačiau, kaip matyti iš paties kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, jis, nors ir ieškosi darbo, tačiau šiuo metu jo pajamos yra itin mažos – 170 Eur gaunama nedarbo pašalpa, o aplinkybės dėl jo galimo įsidarbinimo užsienyje šiuo metu nepatvirtinamos jokiais objektyviais duomenimis. Byloje nėra duomenų apie jau šiuo metu jam paskirtos administracinės nuobaudos įvykdymą (baudos sumokėjimą). Taigi pastovaus pajamų šaltinio, kuris sudarytų pagrindą spręsti, kad jis turės galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus, kurie jam tektų kaip bausmę jam paskyrus baudą, net ir nustačius mažiausią BK 47 straipsnyje numatytą už nesunkų nusikaltimą galimą jos dydį, kaltinamasis šiuo metu neturi. Tuo tarpu taikyti BK 54 ar 62 straipsnio nuostatų bei kaltinamajam skirti bausmę, kuri būtų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus baudos dydis, įvertinus, be kita ko, ir kaltinamajam nustatytą apsvaigimo laipsnį, nėra teisinio pagrindo.

Dėl šios priežasties, nors BK 55 straipsnyje nurodyta, jog pirmą kartą teisiamiems asmenims teismas įprastai skiria su laisvės atėmimu (taip pat ir areštu) nesusijusią bausmę, o priimdamas priešingą sprendimą, jį turi motyvuoti, darytina išvada, jog kaltinamajam tikslinga skirti arešto bausmę bei, atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas, jos dydį nustatyti mažesnį nei BK 49 straipsnyje numatytas šios bausmės rūšies minimalaus ir maksimalaus už nusikaltimą galimo skirti bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones trumpesniam nei įstatyme numatytas šios priemonės minimalaus ir maksimalaus termino vidurkis laikotarpiui – 2 metams.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 139), perduotinas Didžiosios Britanijos ambasadai Lietuvoje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino kaltinamojo gynėjo dalyvavimo procese, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, įvertinus tai, kad jis turės atlyginti ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, iš G. B. nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje;

- transporto priemonė – lengvasis automobilis „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jos savininkei ir valdytojai I. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas I. B..

BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Jaguar XF“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkė ir valdytoja yra kaltinamojo sugyventinė I. B. Duomenų, kad ji žinojo apie kaltinamojo ketinimus daryti nusikalstamą veiką naudojantis jai priklausančiu automobiliu, byloje nėra. Priešingai, tiek pats kaltinamasis, tiek ir ši liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai tvirtino, kad tuo metu, kai kaltinamasis nutarė vykti į parduotuvę jos automobiliu, ji miegojo ir tik atsibudusi pamatė, kad G. B. namuose nebuvo. I. B. patvirtino, kad G. B. niekada anksčiau apsvaigęs nevairavo, jam tai nebūdinga, o ji, jeigu būtų žinojusi apie tokius jo ketinimus, tikrai nebūtų leidusi naudotis savo automobiliu. Kaltinamasis už analogiško pobūdžio veikas nėra teistas, taip pat už vairavimą apsvaigus nėra baustas ir administracine tvarka. Duomenų, jog anksčiau, kai I. B. leisdavo jam pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu, būtų kilę analogiškų ar panašaus pobūdžio situacijų, nėra. Kaltinamasis nurodė, kad iki šiol visuomet atsiklausdavo sugyventinės, ar gali pasinaudoti jos automobiliu. Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų, konstatuojama, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neatitinka baudžiamojo įstatymo nuostatų, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo turi būti išieškota jo vairuotos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką bei teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, kuri nurodyta VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje su PVM.

Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nors taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, tačiau tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, yra neteistas, administracine tvarka per pastaruosius metus baustas tik vieną kartą, todėl manytina, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad nusikaltimo įvykdymas buvo atsitiktinis ir nėra jo gyvenimo būdo dalis. Byloje surinkti įrodymai kaltinamojo neigiamai necharakterizuoja, priešingai, sudaro pagrindą spręsti, kad jis yra įstatymų besilaikantis, socialinius ryšius palaikantis bei siekiantis įsidarbinti asmuo. Taip pat, svarstant aptariamos poveikio priemonės proporcingumo klausimą, būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, kur gauna tik 170 Eur nedarbingumo pašalpą, o aplinkybės dėl jo galimo įsidarbinimo užsienyje šiuo metu nepatvirtinamos jokiais objektyviais duomenimis, taigi jo pajamos šiuo metu yra itin mažos ir, kaip nurodė pats kaltinamasis, pagal turimą profesiją jam darbo rasti nepavyksta. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuojama, kad visos VšĮ „Emprekis“ nurodytos transporto priemonės vertės (8 250 Eur) išieškojimas būtų neproporcinga priemonė ja siekiamiems tikslams, todėl iš kaltinamojo išieškotina šios vertės dalis – 5 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. B. sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams su intensyvia priežiūra (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis), įpareigojant G. B. intensyvios priežiūros laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu nėra būtina išvykti ryšium su darbu, bei paskiriant jam pareigas: 1) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 18 d.

G. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. G. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Didžiosios Britanijos ambasadai Lietuvoje.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. B. išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės – lengvojo automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 69), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

- transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą jos savininkei ir valdytojai I. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti I. B.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. B. nepriteisti.

- probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; laikytis nustatytos dienotvarkės; dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose; pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

- konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610 ir baudžiamosios bylos Nr. 1-1766-1165/2022. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (kabinetas Nr. 120) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.