- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-15
- Bylos Nr.
- eII-161-674/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00043-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 17.11.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos R. D. skundą dėl Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. balandžio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3810-2026
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. D. buvo nubausta už 2026-04-12 padarytą administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 4 d. Šiaulių AVPK priėmė 2026-04-29 nutarimą kuriuo jai skirta administracinė nuobauda - 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
R. D. nubausta už tai, kad 2026 balandžio 12 d. 21.40 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama tam teisės, kai teisė atimta, pažeidė Kelių eismo taisyklių , patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 p..
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo panaikinti Šiaulių AVPK 2026-04-29 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams; Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau pateikto prašymo, pakeisti Šiaulių AVPK 2026-04-29 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.
Pareiškėja nurodo, kad jos veiksmai buvo nulemti išskirtinai susiklosčiusių aplinkybių, susijusių su būtinybe skubiai reaguoti į artimo šeimos nario – tėvo -sveikatos būklę. Ji vyko pas sunkia onkologine liga sergantį tėvą, gavusi informaciją apie jo pablogėjusią savijautą ir realią galimybę, kad gali prireikti skubaus jo transportavimo į gydymo įstaigą, t. y. buvo vykstama pas tėvą tikslu įvertinti ar jam nereikia skubios pagalbos. Tokios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad sprendimas sėsti prie vairo nebuvo motyvuotas abejingumu teisės aktų reikalavimams ar siekiu juos ignoruoti, bet buvo nulemtas siekio užtikrinti gyvybiškai svarbią pagalbą artimajam.
Pareiškėja nurodė, kad ji turi galiojančių vairavimo įgūdžių - jos teisė vairuoti buvo atimta ne dėl kompetencijos stokos, o kaip teisinė sankcija už ankstesnį pažeidimą. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo susiklosčiusi situacija, kai eisme dalyvautų asmuo, neturintis reikiamų žinių ar praktinių gebėjimų saugiai valdyti transporto priemonę. Atitinkamai, realus pavojus eismo saugumui šioje situacijoje buvo ženkliai mažesnis, nei formaliai kvalifikuojant pažeidimą galėtų pasirodyti.
Pareiškėja nurodė, kad ji pripažįsta padariusi pažeidimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi ir kritiškai vertina savo elgesį. Ji aiškiai suvokia tokio pobūdžio veiksmų neteisėtumą bei galimas pasekmes ir įsipareigoja ateityje jų nekartoti, taip pat imasi papildomų priemonių (“alkobloko” įrengimas), kurios dar labiau mažina bet kokią pakartotinio pažeidimo riziką. Ji mano, kad tokia jos pozicija leidžia spręsti, kad padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinio, situacinio pobūdžio, o ne nuoseklaus teisės ignoravimo išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja daro išvadą, kad pažeidimo pavojingumas yra mažesnis nei tipinėse tokio pobūdžio bylose, o griežtos sankcijos taikymas (ypač ilgam laikotarpiui atimant teisę vairuoti) neatitiktų proporcingumo principo. Tokia priemonė sukeltų pareiškėjai ir jos šeimai itin reikšmingas neigiamas pasekmes, kurios būtų akivaizdžiai didesnės nei siekiamas prevencinis poveikis.
Pareiškėja nurodo, kad nuo 2005 metų yra sudariusi santuoką , šeimoje auginami du nepilnamečiai vaikai . Tai patvirtina jos socialinį atsakingumą, rūpestį šeima bei nuoseklų gyvenimo būdą. Tokios aplinkybės rodo, kad ji yra socialiai integruotas, atsakingas asmuo, kurio kasdienis elgesys orientuotas į šeimos gerovės užtikrinimą ir teisėtų pareigų vykdymą.
Pareiškėja nurodė, kad nuo pat pradžių bendradarbiavo su policijos pareigūnais, davė nuoseklius paaiškinimus, kaltės neneigė, dėl padaryto pažeidimo nesiginčijo. Toks elgesys vertintinas kaip atsakomybės pripažinimas ir rodo kritišką požiūrį į savo veiksmus. Be to, ji yra pasirengusi nedelsiant sumokėti paskirtą baudą, taip patvirtindama, jog nevengia teisinės atsakomybės ir siekia kuo greičiau pašalinti pažeidimo pasekmes.
Pareiškėja nurodo, kad ji darbdavio vertinama išimtinai teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga ir patikima darbuotoja. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad padarytas administracinis nusižengimas nėra būdingas jos įprastam elgesiui, o yra labiau atsitiktinio pobūdžio.
Pareiškėja laiko, kad yra pagrindas konstatuoti, kad jos asmenybė sudaro prielaidas taikyti švelnesnį teisinį vertinimą ir individualizuoti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Todėl šiuo atveju yra pagrindas skundžiamo nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą.
Pareiškėja nurodo, kad ji dirba, o darbo santykių tęstinumas yra tiesiogiai priklausomas nuo galimybės savarankiškai nuvykti į darbo vietą. Gyvenant vienkiemyje, kur viešojo transporto infrastruktūra faktiškai neužtikrina realios galimybės laiku ir reguliariai pasiekti darbovietę, teisės vairuoti atėmimas iš esmės eliminuotų Apeliantės galimybę dirbti. Tai savo ruožtu reikštų ne tik pajamų praradimą, bet ir nesugebėjimą vykdyti kitų finansinių įsipareigojimų, turi nepilnametį sūnų, kuram kasdiena reikia vykti į ugdymo įstaigą, būrelius dėl to objektyviai reikalauja nuolatinio transportavimo. Atsižvelgiant į gyvenamosios vietos ypatumus bei viešojo transporto neprieinamumą ar nepakankamumą, šių pareigų vykdymas be nuosavo transporto tampa iš esmės neįmanomas. Tokiu būdu teisės vairuoti atėmimas tiesiogiai paveiktų nepilnamečio vaiko interesus, ribotų jo galimybes gauti išsilavinimą bei dalyvauti ugdymo veiklose.
Be to pareiškėja rūpinasi sunkia onkologine liga sergančiu tėvu, kuriam reikalingas reguliarus vežimas į gydymo įstaigas, įskaitant keliones į Kauno mieste esančias medicinos įstaigas. Šios kelionės yra sistemingos ir gyvybiškai būtinos. Pareiškėja nurodo, kad yra vienintelis asmuo, galintis užtikrinti tokį transportavimą, todėl teisės vairuoti atėmimas faktiškai apribotų galimybę sergančiam asmeniui gauti savalaikę ir tinkamą medicininę pagalbą. Be to pareiškėja išlaiko studentę dukrą, studijuojančią kitame mieste, ir prisiima visus su tuo susijusius finansinius įsipareigojimus,-būsto nuoma, pragyvenimo išlaidos. Šių įsipareigojimų vykdymas yra tiesiogiai priklausomas nuo pareiškėjos darbinės veiklos ir gaunamų pajamų. Todėl teisės vairuoti atėmimas, apribojantis galimybę dirbti, neišvengiamai turėtų neigiamų pasekmių ne tik pačiai pareiškėjai, bet ir jo išlaikomiems šeimos nariams.
Institucija surašiusi nutarimą atsiliepimu nurodė, kad susipažinus su administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. skundu, mano, kad Šiaulių aps. VPK ANBNS 2026 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3810-2026 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 32, 34 ir 617-619 straipsniais, todėl su administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. skundu nesutinka.
Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti LR ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. skundo reikalavimą – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba šią administracinio poveikio priemonę skiriant trumpesniam, nei LR ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus terminas, laikotarpiui.
Nagrinėjamu atveju institucijos nuomone ,įvertinus administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. asmenybę, jos nurodytas aplinkybes bei argumentus, pažeidimo padarymo aplinkybes ir remiantis teismų praktika, Šiaulių aps. VPK ANBNS nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, LR ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam laikotarpiui skyrimas R. D. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. asmenybę ir visas padaryto pažeidimo aplinkybes, jai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė minimaliam 7 dalyje numatytam terminui ir minimali bauda, numatyta LR ANK 424 straipsnio 4 dalyje. Pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo teismo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. D. skundo netenkinti ir Šiaulių aps. VPK ANBNS 2026 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3810-2026 palikti nepakeistą.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog R. D. 2026 balandžio 12 d. 21.40 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį VOLVO XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama tam teisės, kai teisė atimta, pažeidė Kelių eismo taisyklių , patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 p..
Skunde keliamas tik institucijos nutarimu paskirtų administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.
Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Sprendimas taikyti švelnesnę administracinio poveikio priemonę priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Teismų praktika patvirtina, jog minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti galėtų būti tokios aplinkybės kaip veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Pažymėtina, kad R. D. padarytas grubus KET pažeidimas. Sutiktina su Institucijos nuomone, kad R. D. paskirta minimali bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas LR ANK 424 straipsnio 7 dalyje . Taip pat sutiktina su institucijos atsiliepime išdėstyta nuomone, kad skiriama nubaudimas turi paveikti asmenį, jo gyvenimą, tačiau tiek skiriant nuobaudą, tiek ir administracinio poveikio priemones svarbu jas individualizuoti. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, ar nubaudimas, šiuo atveju atitinkamų administracinio poveikio priemonių skyrimas, nebus neproporcingai griežtos, ar bus laikomasi pusiausvyros tarp padaryto pažeidimo, nubaudimo ir juntamų neigiamų pasekmių dėl nubaudimo. Kaip nurodė skunde pareiškėja, ji vairavo todėl, kad skubiai reikėjo vykti pas sunkia onkologine liga sergantį tėvą. Pareiškėja nurodė, kad dirba, gyvena vienkiemyje, reikalinga vykti į darbą, vežti nepilnamečius vaikus į ugdymo įstaigas, taip pat yra vienintelis asmuo , galintis pastoviai vežioti onkologine liga sergantį tėvą į Kauno ligoninę. Jai vairuotojo pažymėjimas yra gyvybiškai reikalingas, nes netektų darbo, be to išlaiko studentę dukrą, turi finansinių įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėja vairavo esant būtinumui , vairuotojo stažas ilgas , per visą vairavimo stažą neturėjo eismo įvykių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nubaudimas negali sudaryti neproporcingai didelių nepatogumų. R. D. sutiko su jai skirta 450 Eur bauda, pripažįsta, kad pažeidimas padarytas ir toks jos elgesys nėra priimtinas. R. D. nuo pat pradžių pripažino pažeidimą , dėl jo nuoširdžiai galisi, ir tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Aakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja mokėsi, įgijo apskaitininkės specialyę , nuo 2026 metų kovo mėnesio dirba UAB “R. C. L.” barista- pardavėja , darbe charakerizuojama išskirtinai gerai.
Minėtos aplinkybės nepateisina R. D. elgesio, tačiau leidžia teigti, jog pareiškėja nelinkusi pažeidinėti įstatymų, visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų, neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas ir įstatymais įtvirtintas privalomas elgesio taisykles. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. D. asmenybė nėra pavojinga dėl galimo analogiško nusižengimo pakartotinumo ir padarytas nusižengimas yra atsitiktinis. Paskirtos administracinio poveikio priemonės ilgas taikymas gali įtakoti pareiškėjos galimybes tinkamai pasirūpinti savimi, savo artimųjų sveikata , vaikų išlaikymu ir išmokslinimu, pareiškėja gali netekti darbo ir tai gali akivaizdžiai neproporcingai paveikti pareiškėjos ir jos šeimos gyvenimo kokybę. Ilgas tokių apribojimų, kaip teisės vairuoti atėmimo taikymas reiškia ir itin griežtą atsakomybę, kuri šiuo atveju nebūtų proporcinga padaryto nusižengimo ir pačios pažeidėjos pavojingumui. Pažymėtina, kad asmuo iš nuobaudos turi pajusti neigiamas pasekmes, tačiau nubaudimas negali būti neproporcingai neigiamai įtakojantis asmens ar jo artimųjų gyvenimą.
Teismo vertinimu, R. D. suvokia ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumą, turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir įvertinti savo neatsakingą poelgį bei to pasekmes, be to pats administracinio nusižengimo tyrimo procesas jai padarė auklėjamąjį poveikį. R. D. skirta bauda yra adekvati priemonė ir pakankamai nubaudė, nes reikės finansiškai sumažinti savo poreikius, kad sumokėtų baudą, t.y. jau sukėlė neigiamas pasekmes, o byloje esantys duomenys bei paaiškinimai pagrindžia būtinybę pareiškėjai turėti teisę vairuoti.
ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar administracinio poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.
Vertinant administracinės poveikio priemonės skyrimą teisingumo ir proporcingumo požiūriu, atsižvelgtina į tai, kad R. D. nėra bausta administracine tvarka už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus , pateikti dokumentai patvirtina jos skunde nurodytas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga tikslu pasirūpinti sergančio tėvo sveikata, nepilnamečių vaikų vežimu į ugdymo įstaigas, darbinėms pareigoms atlikti , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad visuma šių aplinkybių vertintinos pareiškėjos naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau visa apimtimi neeliminuojančios atsakomybės. Skunde išdėstyti argumentai, rašytinė bylos medžiaga rodo jos nuoširdų susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei to pasekmes, todėl vertintina teigiamai. Visuma nustatytų aplinkybių R. D. elgesio nepateisina, tačiau leidžia teigti, kad jis nėra piktybinis elgesio normų pažeidinėtojas, o padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas gali būti vertinamas labiau kaip atsitiktinis, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Šešių mėnesių specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingai ilgas, vertinant su galimais nuostoliais praradus teisę vairuoti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ,administracinio nusižengimo pavojingumą, jos elgesį po administracinio nusižengimo padarymo, pareiškėją charakterizuojančią medžiagą ir paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumą padarytam nusižengimui, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti pareiškėją nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, priimtas nutarimas dalyje dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pakeistinas: Pagal ANK 424 str. 4 d. padarytą nusižengimą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą skiriant trumpesniam laikui, t.y. 4 (keturiems) mėnesiams. Esant šioms aplinkybėms, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. Š. 2026 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3810-2026 pakeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
R. D. skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos E. Š. 2026 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3810-2026 kuriuo nubausta R. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 str. 4 d. padarymą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą , skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.