- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- eB2-368-883/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00177-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Kreditorius
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, UAB „Sintra“
- Suinteresuotas asmuo
- B UAB „Prodilas“
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- "Prodilas"
- Kategorijos
- 3.4.4.9Administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas
- 3.4.4.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Prodilas“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM skundą dėl 2026 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkimo sprendimų penktuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo; suinteresuoti asmenys B UAB „Prodilas“ nemokumo administratorė UAB „Forsina“, kreditorė UAB „Sintra“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apygardos teismas 2026 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė UAB „Prodilas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Forsina“, nustatė nemokumo administratorei 5190 Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2026 m. vasario 10 d. 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi teismas patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, kurie buvo tikslinami. 2026 m. birželio 5 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto.
Kreditorė VMI prašo panaikinti 2026 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkimo sprendimus penktuoju ir septintuoju darbotvarkės klausimais, kadangi minėti sprendimai dėl bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo ir dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bendriesiems principams, pažeidžia kreditoriaus VMI prie FM, taip pat ir kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus.
Nurodo, kad nemokumo administratorė neįvykdė pareigos tinkamai pagrįsti pirmajam kreditorių susirinkimui teikiamą administravimo išlaidų sąmatą, todėl pirmajame BUAB „Prodilas“ kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata neatitinka JANĮ 75 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas penktuoju darbotvarkės klausimu, turėtų būti panaikintas ir šis klausimas grąžintas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
Taip pat nurodo, kad nemokumo administratoriaus pasiūlyta ilgalaikio turto pardavimo tvarka neužtikrina skaidraus pardavimo proceso: administratoriaus informacijoje, teikiamame nutarimų projekte nėra nurodyti transporto priemonių identifikaciniai duomenys: transporto priemonių gamybos metai, įsigijimo kaina, įsigijimo data, detalus transporto priemonių būklės apibūdinimas; nepateikta informacija apie bendrovei priklausančio turto rinkos kainos analizę. Administratorius iškart siūlo laisvą pardavimą „už bet kokią didžiausią pasiūlytą kainą“, net nepasiūlęs turto realizuoti skaidriais etapais (pvz., nustačius pradinę kainą pagal rinkos analogus). Administratorius privalėjo atlikti pirminę turto inventorizaciją, identifikuoti defektus ir pateikti ekonominius skaičiavimus, kodėl pasirenkamas būtent toks (o ne pelningesnis) pardavimo būdas. Atsižvelgiant į parduodamo turto masiškumą (44 vienetai specifinio turto), viena savaitė yra akivaizdžiai nepakankamas laiko tarpas realiai rinkos paklausai suformuoti. Nutarimo formuluotė, įpareigojanti apie turto pardavimą skelbti „3 internetinėse svetainėse“, yra ydinga dėl savo abstraktumo ir nekonkretumo, suteikia nemokumo administratoriui neribotą diskreciją pasirinkti bet kokius, net ir visiškai nepopuliarius ar visuomenei nežinomus interneto tinklalapius. Patvirtintoje tvarkoje administratorius visiškai neapibrėžė turto realizavimo formos – t. y. ar 40 transporto priemonių bus parduodamos kaip vientisas turto kompleksas, ar kaip atskiri objektai.
Nemokumo administratorė UAB „Forsina“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nemokumo administratorė veiklos ataskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) kreditorių susirinkimui detaliai nurodė ir pagrindė jos patirtas išlaidas iki pirmojo kreditorių susirinkimo, pažymėjo, kad išlaidos iki bankroto pabaigos yra planuojamos į ateitį, todėl faktiškai patirtos išlaidos bus tikslinamos. Nurodė, kad pareiškėja, balsuodama prieš pasiūlymą nustatyti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, nesiūlė alternatyvaus sprendimo projekto, todėl panaikinti kreditorių daugumos priimtą kreditorių susirinkimo nutarimą penktuoju darbotvarkės klausimu, remiantis netinkamu administravimo išlaidų pagrindimu, nėra pagrindo.
Taip pat nurodė, kad nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė ilgalaikio turto sąrašą, kuriame nurodė kiekvienos transporto priemonės likutinę vertę pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis. Pareiškėjos reikalavimas atlikti išsamų techninį kiekvieno objekto įvertinimą iki pardavimo pradžios reikalautų didelių papildomų finansinių išlaidų, o turto vertintojo pasitelkimas nėra tikslingas, nes transporto priemonės yra pakankamai senos ir, tikėtina, nėra didelės vertės. Siekiant pritraukti kuo daugiau potencialių turto pirkėjų, nuspręsta turtą pardavinėti laisvu pardavimu. Atkreipė dėmesį, kad alternatyviu pasiūlymu pareiškėja taip pat prašė automobilius pardavinėti laisvu pardavimu, tai rodo pripažinimą, kad toks pardavimo būdas naudingesnis kreditoriams. Nemokumo administratorė nenurodė, kad turtas bus pardavinėjamas kaip vientisas turto kompleksas. Apie turto pardavimą nutarta skelbti viešai internete ne mažiau trijose internetinėse svetainėse, neįvardijant portalų pavadinimų. Viešas turto pateikimas populiariausiuose pardavimo portaluose sukuria natūralią konkurenciją, o pati rinka atlieka tiksliausią vertinimą. Pareiškėja turėjo teisę iš anksto pateikti alternatyvų savo nutarimo projektą, o ne vien balsuoti prieš, tačiau suteikta teise veikti operatyviai nepasinaudojo.
Kreditorius UAB „Sintra“ prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl 2026 m. birželio 1d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu (dėl bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo) yra nepagrįsti, o patvirtinta administravimo išlaidų sąmata visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principus; pateikta atsakovo bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata (22 594,66 Eur visam bankroto procesui) yra visiškai standartinė, objektyvi ir atitinkanti įprastą nemokumo procesų praktiką; išlaidos atspindi realią ekonominę situaciją ir rinkos kainas; pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad nemokumo administratoriaus jau patirtos buhalterinių paslaugų, turto saugojimo ar kuro ir kanceliarinės išlaidos neatitiktų rinkos kainų, būtų išskirtinės ar neproporcingos; siūlymas atidėti klausimo svarstymą ir reikalauti papildomų dokumentų dėl standartinių išlaidų prieštarautų bankroto proceso operatyvumo principui, kadangi klausimo atidėliojimas stabdo tiek turto realizavimo, tiek paties bankroto proceso eigą; proceso vilkinimas generuoja papildomas administravimo išlaidas. Nemokumo administratorius pateikė visą įstatyme numatytą informaciją, patvirtintos išlaidos yra įprastos, neišsiskiriančios iš kitų bankroto procesų praktikos, o jų patvirtinimas užtikrina atsakovo operatyvų ir ekonomišką likvidavimą, taigi kreditorių susirinkimo nutarimas penktuoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas ir naikinti jį nėra jokio pagrindo.
Taip pat nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl atsakovo turto realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo neteisingumo yra formalūs, ekonomiškai nepagrįsti ir vilkinantys bankroto procesą. Patvirtinta turto pardavimo tvarka ir kaina visiškai atitinka JANĮ 85 straipsnio principus; yra maksimaliai subalansuota, siekiant įgyvendinti ne tik didžiausios kainos, bet ir turto apyvartos greičio bei ekonomiškumo principus; pareiškėjos siūlomi pakeitimai nepagrįstai užtęstų bankroto procedūras ir sukeltų papildomų nuostolių kreditoriams; pasiūlytas būdas parduoti turtą už didžiausią pasiūlytą kainą pats savaime generuoja tikrąją rinkos vertę, kadangi pirkėjai varžysis teikdami pasiūlymus, todėl turtas bus parduotas realia rinkos kainą; pareiškėjos siūlomas 30 dienų pasiūlymų dėl turto įsigijimo terminas vertintinas kaip neracionalus ir vilkinantis procesą; 40 transporto priemonių ir pramoninė įranga turi būti fiziškai saugomi, sandėliuojami arba nuomojama aikštelė, kas generuoja papildomas administravimo išlaidas; nenaudojamos transporto priemonės ir kompresoriai, stovėdami atvirose aikštelėse, genda ir praranda savo prekinę išvaizdą bei techninę vertę; pareiškėjos siūlomas reikalavimas skelbimus privalomai publikuoti populiariausiuose specializuotuose portaluose (tokiuose kaip Autoplius.lt ar Autogidas.lt) reikalauja papildomų administravimo išlaidų - apmokėjimo už 44 atskirus skelbimus; nemokumo administratoriaus parinktas lankstus modelis leidžia operatyviai ir nemokamai/pigiai pasiekti platų pirkėjų ratą, nepatiriant papildomų administracinių išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
B UAB „Prodilas“ 2026 m. birželio 1d. įvykusiame pirmajame kreditorių susirinkime buvo svarstomi šie klausimai: 1. Dėl kreditorių susirinkimo pirmininko išrinkimo; 2. Dėl nemokumo administratoriaus veiklos ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtinimo; 3. Dėl balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos nustatymo; 4. Dėl informacijos apie nemokumo procesą ir juridinio asmens finansinę būklę teikimo kreditoriams tvarkos nustatymo; 5. Dėl bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo; 6. Dėl siūlymo teismui likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto; 7. Dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.
Pareiškėja kreditorė VMI prie FM ginčija kreditorių susirinkimo nutarimus penktuoju (dėl administravimo išlaidų sąmatos nustatymo) ir septintuoju (dėl bendrovės turto pardavimo ir kainų nustatymo) dienotvarkės klausimais.
Kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012, kt.).
Byloje nėra ginčo dėl 2026 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos laikymosi (JANĮ 46, 47 straipsniai). Taip pat nėra kvestionuojama ginčijamų nutarimų priėmimo tvarka (JANĮ 51 straipsnio 1 dalis). Todėl spręstina, kad JANĮ nustatyta nutarimų priėmimo balsų daugumos procedūra nebuvo pažeista.
Žemesnės instancijos teismas
Pagrindinis bankroto procesui keliamas tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus. Šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011).
Teismas, spręsdamas, ar ginčijamais nutarimais nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos ir ar jie neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, pirmiausia įvertina šiuos nutarimus, atsižvelgdamas į esminį bankroto procedūrų tikslą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015 nurodyta, kad, spręsdamas dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, teismas privalo nustatyti, ar toks nutarimas atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtus interesus, t. y. ar šio nutarimo įgyvendinimas nesumažins bankrutuojančios įmonės turto vertės ir kreditorių galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei.
Dėl 2026 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimo penktuoju darbotvarkės klausimu
Penktuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas patvirtino BUAB „Prodilas“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro – 22 594,66 Eur bei kintamas atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui - pagal faktą įstatymų nustatyta tvarka. Dėl nemokumo administratoriaus siūlomo sprendimo projekto balsuota: „Už” – 53, 5985 proc.; „Prieš” – 36,1138 proc.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorė VMI prie FM balsavo prieš šiuo klausimu siūlomą nutarimo projektą ir siūlė atidėti šio klausimo svarstymą iki kito kreditorių susirinkimo (arba balsavimo raštu), bei įpareigoti nemokumo administratorių iki kito susirinkimo pateikti kreditoriams: pradines bankroto proceso administravimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus; turto saugojimo / nuomos sutartį su visais priedais ir įkainiais; tikslų adresą, kur šiuo metu yra saugomas bendrovės turtas, bei paaiškinimą, kodėl pasirinkta būtent ši saugojimo vieta.
Pareiškėjos VMI teigimu, nemokumo administratorė neįvykdė pareigos tinkamai pagrįsti pirmajam kreditorių susirinkimui teikiamą administravimo išlaidų sąmatą, todėl kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata neatitinka JANĮ 75 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir kreditorių susirinkimo sprendimas, priimtas penktuoju darbotvarkės klausimu, turėtų būti panaikintas ir šis klausimas grąžintas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
JANĮ 73 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos, ūkinės komercinės veiklos išlaidos, kintamas atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui. Bankroto proceso administravimo išlaidas sudaro: 1) bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui; 2) su darbo santykiais susijusios išmokos juridinio asmens darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kurie dirba administruojant bankroto procesą, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius juridinio asmens ūkinėje komercinėje veikloje; 3) juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų audito, turto ar verslo vertinimo, teisinių ir kitų ekspertų ar specialistų paslaugų atlikimo išlaidos; 4) turto, išskyrus ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą, išlaikymo, paieškos, išieškojimo, saugojimo, pardavimo, perdavimo išlaidos; 5) turto likvidavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos; 6) juridinio asmens ir (ar) jo turto dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos; 7) bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos; 8) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos; 9) pašto, ryšių, organizacinės išlaidos; 10) kitos išlaidos, reikalingos bankroto procesui administruoti.
JANĮ 75 straipsnio 1–2 dalyse nurodyta, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nemokumo administratorė pirmajam kreditorių susirinkimui pateikė administravimo išlaidų sąmatą, kurioje nurodė, kad planuojama bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata už visą bankroto proceso laikotarpį yra 22 594,66 Eur. Minėtą sumą sudaro: bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui UAB „Forsina“ - 5 190 Eur (patvirtinta teismo nutartimi); pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą - 5 326,66 Eur; buhalterinės apskaitos tvarkymo, ataskaitų ruošimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) išlaidos už 2026 m. (įskaitant PVM) 1560,00 (Juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas kas mėnesį (80,00 Eur x 12 mėn.), finansinės atskaitomybės sudarymas nutarties likviduoti įmonę įsiteisėjimo dienos duomenimis, 2026-12-31 duomenimis, įmonės pabaigos dienai (200 Eur x 3), duomenų pateikimas Tarnybai, Nemokumo procesų informaciniam portalui); stovėjimo vietų nuomos išlaidos už laikotarpį nuo 2026 m. birželio – liepos mėn. (įskaitant PVM) 2 928 Eur; dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidos, įskaitant kanceliarines prekes dokumentams sutvarkyti bei transporto išlaidas dokumentams į Raseinius nuvežti 2 590 Eur (nemokumo administratorius atliko apklausą dėl juridinio asmens dokumentų sutvarkymo ir saugotinų juridinio asmens dokumentų perdavimo archyvui išlaidų); turto pardavimo išlaidos (įskaitant kuro, ryšio, dokumentų forminimo, transporto priemonių išregistravimo iš VĮ Regitra ir kt.) 5 000 Eur; kintamas atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui (pagal faktą įstatymų nustatyta tvarka).
Žemesnės instancijos teismas
Ginčas kilo dėl pradinių bankroto proceso administravimo išlaidų iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą pagrindimo. Teismui pateiktas mokėjimo kvitas, patvirtinantis 81,60 Eur išlaidas kurui, MB „Adonta“ 2026 m. gegužės 5 d. išrašyta sąskaita faktūra už buhalterines paslaugas 240 Eur, UAB „Charlot LT“ 2026 m. gegužės 18 d. išrašyta sąskaita faktūra 37,06 Eur sumai, UAB „Vimada“ 2026 m. birželio 8 d. išrašyta sąskaita faktūra 4952 Eur sumai. Taigi bendra suma yra 5310,66 Eur (81,60+240+37,06+4952), tuo tarpu nemokumo administratorė nurodo, kad bendra šių išlaidų suma yra 5 326,66 Eur.
Nemokumo administratorė teismui pateikė 2026 m. vasario 16 d. su nuomotoju UAB „Vimada“ sudarytą aikštelės nuomos sutartį, kuria bendrovei perduota laikinai už užmokestį valdyti ir naudotis 24 stovėjimo aikštelės Raseinių rajone, Gruzdiškės k., Dubysos g. 35; nuomos terminas 2026 m. rugpjūčio 16 d. Už naudojimąsi aikštele pagal šią sutartį nuomininkas kas mėnesį moka nuomotojui nuomos mokesti - 2,00 Eur jskaitant PVM už vieną transporto priemonę per vieną parą; aktuojama pagal faktiškai išbūtą kiekj, tarpiniai aktavimai vyksta kiekvieno mėnesio pirmomis dienomis (4.1 p.). Nemokumo administratorė pateikė duomenis, kad bankrutuojančiai įmonei priklauso 40 transporto priemonių ir 4 kompresoriai. Pagal pateiktą aikštelės nuomos sutartį valdyti ir naudotis perduotos 24 stovėjimo vietos, o nuomos mokestis skaičiuojamas už vieną transporto priemonę per parą. Nepateikus nuomos paslaugos teikimo aktų, nėra aišku, kiek transporto priemonių kokiu laikotarpiu buvo saugomos 24 stovėjimo vietose ir kaip paskaičiuota 2026 m. birželio 8 d. sąskaitoje faktūroje nurodyta 4952 Eur nuomos kaina (nuoma 4 092,56 Eur + 859,44 Eur PVM).
Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl prašomos patvirtinti administravimo išlaidos yra būtinos ir būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad nemokumo administratorės nurodyta 5 326,66 Eur pradinių išlaidų suma paskaičiuota netiksliai ir stokoja pagrindimo: nepateikti aikštelės nuomos paslaugų teikimo aktai.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama pirmosios instancijos teismo teisė, išnagrinėjus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo, grąžinti šį klausimą iš naujo spręsti kreditorių susirinkimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018, 35 punktas; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-1075/2022, 31 punktas). Teismo vertinimu, neturint aikštelės nuomos paslaugų teikimo aktų, administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimo išspręsti iš esmės teisme nėra galimybės, todėl tokio procesinio sprendimo priėmimas yra objektyviai neišvengiamas. JANĮ įpareigoja teismą patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą tik tokiu atveju, kai bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos nepatvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis), todėl teismas klausimą dėl administravimo išlaidų patvirtinimo grąžina kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo.
Dėl 2026 m. birželio 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintuoju darbotvarkės klausimu
Septintuoju darbotvarkės klausimu kreditorių susirinkimas patvirtino tokią BUAB „Prodilas“ ilgalaikio turto pardavimo tvarką: 1. Bankrutuojančiai UAB „Prodilas“ nuosavybės teise priklausantį turtą parduoti laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą; 2. Apie turto pardavimą skelbti viešai internete ne mažiau (3) trijose internetinėse svetainėse.3. Pasiūlymus dėl turto rinkti (1) vieną savaitę nuo skelbimų paskelbimo dienos. 4. Pasibaigus pasiūlymų dėl turto rinkimo terminui, turtą parduoti didžiausią kainą pasiūliusiam rinkos dalyviui. Dėl nemokumo administratoriaus siūlomo sprendimo projekto balsuota: „Už” – 53 5985 proc.; „Prieš” – 36,1138 proc.
Žemesnės instancijos teismas
Kreditorė VMI prie FM balsuodama „prieš“ nemokumo administratoriaus pateiktą sprendimo projektą, nurodė, kad administratoriaus pateiktoje tvarkoje nurodyta tik turto buhalterinė likutinė vertė, kuri neatspindi realios rinkos situacijos; buhalterinė likutinė vertė (paprastai amortizuota iki 1 Eur arba tiesiog atspindinti finansinę apskaitą) dažniausiai visiškai neatitinka realios transporto priemonių rinkos vertės; transporto priemonės gali būti veikiančios, turėti vertingų dalių ar likutinę komercinę vertę; pardavimas „nuo likutinės vertės“ sukuria sąlygas turtą parduoti pusvelčiui; per trumpas pasiūlymų teikimo terminas; nurodymas skelbti „3 internetinėse svetainėse“ yra per daug abstraktus; nėra aišku, ar transporto priemonės bus parduodamos kaip vienas nedalomas turto kompleksas, ar kiekviena atskirai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja VMI prie FM nepritarė kreditorių susirinkimo sprendimui dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, ir siekdama, kad bankroto procesas vyktų skaidriai, o turtas būtų parduotas už rinkos kainą, siūlė turto pardavimo tvarką pakeisti ir atidėti šį klausimą, įpareigoti nemokumo administratorių pateikti preliminarų rinkos vertės vertinimą (remiantis analogiškų automobilių skelbimais rinkoje) arba nepriklausomo turto vertintojo išvadą; pasiūlymus dėl turto rinkti ne mažiau kaip 30 dienų nuo skelbimo publikavimo dienos (vietoj 1 savaitės); skelbimus privalomai publikuoti populiariausiuose specializuotuose bei bendro pobūdžio portaluose: Autoplius.lt, Autogidas.lt ir Skelbiu.lt.; turtą pardavinėti prie kiekvieno objekto aiškiai nurodant jo pradinę pardavimo kainą, nustatytą pagal preliminarų rinkos vertinimą.
Pagal JANĮ 90 straipsnio 1 dalį iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. Pagal JANĮ 90 straipsnio 2 dalį kreditorių susirinkimas nemokumo administratoriaus motyvuotu prašymu gali leisti turtą parduoti kitu negu iš varžytynių būdu, jei toks pardavimas kreditoriams numato didesnę naudą nei parduodant turtą iš varžytynių. Būtina sąlyga yra ne tik administratoriaus motyvuotas prašymas, bet ir aiškus ekonominis pagrindimas, kad pasirinktas būdas bus naudingesnis kreditoriams.
Juridinio asmens turto pardavimą reglamentuoja JANĮ 86 straipsnio normos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą (JANĮ 86 straipsnio 3 dalis). Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 4 dalis). Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui (JANĮ 86 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo būdo ir kainos, būtina atsižvelgti į pagrindinį bankroto proceso tikslą – maksimalų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą, įvertinant turto specifiką, rinkos sąlygas, potencialių pirkėjų susidomėjimą, proceso trukmę ir galimas administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022). Jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, būdų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės nemokumo administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-53-450/2022; 2024 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-173-450/2024, 40 punktas). Vykstant turto pardavimo procedūroms bankroto proceso metu turi būti vadovaujamasi ir šiais principais: rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas.
Iš ginčijamo nutarimo formuluotės matyti, kad įmonės turtą nutarta pardavinėti laisvu pardavimu nenurodant pradinės kainos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad likviduojamai dėl bankroto UAB „Prodilas“ nuosavybės teise priklauso ilgalaikis turtas: 4 kompresoriai ir 40 transporto priemonių (2026 m. vasario 10 d. ilgalaikio turto sąrašas). Nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui pateikė ilgalaikio turto sąrašą, kuriame nurodyta likutinė kiekvienos transporto priemonės vertė pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis: daugumos transporto priemonių ir visų kompresorių likutinė vertė nurodoma 1 Eur, viso turto likutinė vertė nurodoma 14 187,99 Eur. Nemokumo administratorė nurodo, kad transporto priemonės yra pakankamai senos ir, tikėtina, nėra didelės vertės.
Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylos Nr. eB2-215-883/2026 iškėlimo metu UAB „Prodilas“ vadovas teikė teismui duomenis, kad įmonės turimo ilgalaikio turto įsigijimo vertė 2025 m. lapkričio 30 d. duomenimis – 469 723,10 Eur (UAB „Prodilas“ ilgalaikio turto sąrašas iki 2025-11-30). Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. vasario 10 d. nutartyje Nr. e2-182-934/2026, spręsdamas dėl nutarties iškelti UAB „Prodilas“ bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog bendrovės ilgalaikis turtas įsigytas 2019–2020 metais, nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, jog bendrovės ilgalaikio turto reali vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, itin skirtųsi nuo balansinės turto vertės - 306 649 Eur.
Taigi, nesant patikimų duomenų apie bendrovės turimo turto realią vertę, būtina objektyviai nustatyti tikrąją turto vertę, nusidėvėjimą, įvertinti rinkos, kurioje bus parduodamas turtas, specifiką. Teismų praktikoje pripažįstama, jog pradinė turto kaina turi būti kuo objektyvesnė. Priešingu atveju, t. y. pardavinėjant turtą nežinant parduotino turto rinkos vertės, būtų pažeisti kreditorių interesai parduoti turtą kuo didesne kaina ir patenkinti kreditorių reikalavimus.
Kaip jau minėta, JANĮ aiškiai nustato pradinės turto pardavimo kainos mechanizmą: nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą ir pateikia jos pagrindimą, o pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (JANĮ 86 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi pradinė pardavimo kaina yra įstatyme įtvirtintas turto realizavimo elementas. Kaip jau minėta, juridinio asmens parduodamo turto pradinė kaina turėtų būti nustatoma atsižvelgiant ir į rinkos kainos principą, kuris reiškia, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas. Tačiau iš byloje esančių duomenų bei kreditoriams prieš skundžiamą kreditorių komiteto sprendimo posėdį teiktos informacijos negalima spręsti, kad buvo atliekamas siekiamo parduoti likviduojamos dėl bankroto UAB „Prodilas“ turto vertinimas pagal rinkos kainos principo reikalavimus. Teismo vertinimu, administratoriaus pasiūlyme privalo būti pateikti objektyvūs rinkos vertinimo duomenys ar kiti pagrindimai, o ne likutinė turto vertė.
Turto pardavimas visiškai neapibrėžus minimalios kainos reikštų riziką, kad turtas bus perleistas už simbolinę arba už žymiai mažesnę nei rinkos vertę. Teismo vertinimu, kadangi nemokumo administratorės pateikti duomenys apie bendrovės turto likutinę vertę akivaizdžiai skiriasi nuo turto balansinės vertės, spręstina, kad nemokumo administratorės pateiktas siūlymas pardavinėti transporto priemones laisvu pardavimu nenustačius jų pradinės kainos, neatitinka JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintų turto pardavimo bankroto procese principų.
Nemokumo administratorė teigia, kad išsamus techninis kiekvieno objekto įvertinimas iki pardavimo pradžios reikalautų didelių papildomų finansinių išlaidų. Teismas pažymi, kad bankroto proceso metu patirtos turto vertinimo išlaidos yra atlyginamos iš bankroto proceso administravimui skirtų lėšų. Kreditoriams pritarus ir įpareigojus nemokumo administratorę sudaryti sutartį su turto vertintoju, iš anksto žinoma kaina už šią paslaugą bus laikoma būtinomis ir pagrįstomis bankroto administravimo proceso išlaidomis JANĮ 73 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta tai, kad kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, 25 punktas).
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad nors nemokumo administratorės pateiktas pasiūlymas ir atitinka turto apyvartos greičio principus, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama laisvam turto pardavimui pagrįsti. T. y., nors turto pardavinėjimas laisvu pardavimo būdu, būtų greitesnis, tačiau transporto priemonių pardavinėjamas nenustačius pradinės jų kainos neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtino protingumo principo ir pažeidžia JANĮ 85 straipsnyje įtvirtintą turto pardavimo didžiausia kaina principą, nes tokiu būdu nesuteikiama galimybė pardavinėti turtą reikalavimą keliais etapais aukštesnėmis kainomis, taip patikrinant ir realią jo paklausą rinkoje. Ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas pažeidžia pačios įmonės ir jos kreditorių interesus, eliminuojanti galimybę net pabandyti turtą realizuoti aukštesne kaina. Administratorė nepagrindė savo teiginių dėl didesnės turto pardavimo kainos jį parduodant laisvu pardavimu. Taigi, skubotas bendrovės bankroto procedūrų vykdymas negali būti pateisinamas operatyvumo principu, nepaisant imperatyviųjų JANĮ nuostatų, bendrovės ir jos kreditorių teisių bei teisėtų interesų. Teismo vertinimu, ginčijamo bendrovės turto pardavimo sprendimas buvo priimtas faktiškai neįvertinus šio turto pardavimo galimybių.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas pripažįsta pagrįstais pareiškėjos argumentus, kad kreditorių susirinkimo nutarimas septintuoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, todėl turi būti panaikintas ir klausimas grąžintas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjos skundą tenkinus, nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 31 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas n u t a r i a: Kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti. Panaikinti 2026 m. birželio 1 d. BUAB „Prodilas“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus penktuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo“ ir septintuoju darbotvarkės klausimu „Dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ ir perduoti klausimus spręsti kreditorių susirinkimui iš naujo. Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.