- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- 1-69-766/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25632-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Kaltinamasis
- E. G.
- Nukentėjusysis
- M. A.
- Prokuroras
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Laima Mušauskytė - Griciuvienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.10.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei L. M. - Griciuvienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis transporto paslaugų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,
2018 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, 2018 m. birželio 28 d. patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-15778-18, pradėtoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 ir 4 punktais, nutrauktas pagal laidavimą be užstato 1 metų terminui. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius, byloje nėra duomenų apie baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymą,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
E. G. laikotarpyje nuo 2023 metų žiemos iki 2024 m. gegužės 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, žinodamas, kad M. A., gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra nepilnametė, namų esančių adresu: (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, lovoje, ne mažiau kaip vieną kartą, rankomis darydamas masažą lietė, glostė nukentėjusiosios M. A. kūną – krūtinę, nugarą, kojas, sėdmenis bei užgulęs visu kūnu lovoje ant pilvo gulinčią M. A. ir pakišęs rankas po liemenėle "maigė, minkė, masažavo" abejomis rankomis abi nuogas krūtis, pirštais lietė – čiupinėjo, glostė nukentėjusios M. A. nuogus lytinius organus, tai yra makštį, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu adresu, M. A. kambaryje, lovoje, ne mažiau kaip vieną kartą, rankomis darydamas masažą lietė, glostė nukentėjusiosios M. A. kūną - krūtinę, nugarą, kojas, sėdmenis bei užgulęs visu kūnu lovoje ant pilvo gulinčią M. A. ir pakišęs rankas po liemenėle "maigė, minkė, masažavo" abejomis rankomis abi nuogas krūtis, pirštais lietė - čiupinėjo, glostė nukentėjusios M. A. nuogus lytinius organus, tai yra makštį, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – M. A.. Tokiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. G. laikotarpiu nuo 2023 m. žiemos iki 2024 m. gegužės 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje ir M. A. kambaryje, tvirkindamas jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį ir savo šeimos narį, t. y. sutuoktinės D. G. seserį – M. A., gimusią (duomenys neskelbtini) m., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. A. sveikatą – sukėlė kitas reakcijas į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje tiriama nusikalstama veika. Tokiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. G. su pareikštais kaltinimais nesutiko. Parodė, kad gyveno kartu su M., su jos seserimi, kuri yra jo žmona. Jų santykiai su M. buvo geri, normalūs, nebuvo blogi, važiuodavo visur kartu, keliaudavo. Kai ji važiavo į Maximą, sėdėjo priekyje su juo, nieko nebijojo. Nebuvo piktas, nebuvo blogas. Kiekvienas namuose turėdavo savo pareigas. Jis jautė atsakomybę už ją (žmonos seserį), griežtai ją auklėjo. Jis šeimai uždirbdavo pinigus, kiti turėdavo tvarkytis namuose savo kambarius.
Pripažįsta, kad M. darė jam masažus, jis nemato tame nieko blogo. Jai jis nedarė masažų, nemasažavo jos, nekišo jai niekur rankų, to gyvenime nedarytų. Masažą darydavo per rūbus. Neversdavo jos daryti, ji pati pasisiūlydavo daryti jam masažą. Ji dažniausiai darydavo masažą jam, kai norėdavo jam įtikti, kad ją kažkur išleistų išvažiuoti. Niekada nebuvo taip, kad būtų M. užgulęs, liestų ją, glostytų jos krūtinę, nugarą, kojas, sėdmenis, nuogus lytinius jos organus. Nepripažįsta tokių dalykų. Jo žmona 24 valandas per parą būdavo namuose, niekur neišeidavo. M. neprašydavo išeiti su I. pasivaikščioti. Niekada nebuvo tokių dalykų, kad žmona būtų savo kambaryje, o jis liestų M. Jam šlykštu būtų liesti vaiką, mažesnį nei (duomenys neskelbtini) metų. Niekada gyvenime taip nedarytų. Stengiasi gyventi sąžiningai, norėjo kažkada būti pareigūnu, tikrai nedarys tokių dalykų. Niekada gyvenime neatliko jokių tvirkinimo veiksmų. Jis jos nepasikabinėdavo. Ji pati atbėgdavo, užsikabindavo jam ant kaklo, prašydavo duoti bučkį. Sakydavo jai, kad ji baigtų tokius dalykus. Gal ji buvo jį įsimylėjusi. Ji šnekėdavo, kad jeigu sesės neliktų – kad jis jai liktų, kad ji dėl to neliūdėtų. Jam visi sakydavo, kad dėl to jam bus problemų. Jis galvojo, kad ji yra įsimylėjusi jį, sakydavo, kad jį myli, dėl to taip kalba ant jo. Nieko blogo jai tikrai nepadarė. Gal tik griežtesnis buvo. Kito paaiškinimo neturi. Jis visą dieną būna darbe, po darbo eidavo į sporto salę, o grįžus namo, pasėdėdavo prie kompiuterio, tokia būdavo jo visos dienos rutina.
Visą laiką šnekėdavo su M., kokios yra problemos. Po M. mamos mirties M. su D. šnekėdavo apie M. savižudybę, kad ji nori nusižudyti. Ne vieni metai buvo, kai buvo apie tai kalbėta su M. Paskutinius du tris metus kovojo su tuo, kad M. labai paveikė jos mamos mirtis. Ji rašinėjo žinutes, kad norėdavo nusižudyti. Su laiku eidavo vis geryn, paskui vėl tie jausmai sustiprėdavo. Labai dažnai keisdavosi jos nuotaikos. Žinodavo dėl rankų susipjaustymo. Ji pradėjo jas pjaustyti po mamos mirties, nes matė tą vaizdą, kai mama buvo pasikorusi. Apie tai jam pasakodavo jo žmona. Buvo kalbėta, kad tai yra problema ir kad reikia kažkur vežti vaiką. Nieko nežino apie M. berniukus. Ji ateidavo į jo kambarį, jam papasakodavo, kad mokykloje bučiavosi su kokiu berniuku. M. A. kad pasakojo, kad jokio video niekam nesiuntė, tokių parodymų jis nedavė, kaip parašyta. Jis nežino, koks jų tikslas. Reikia jų paklausti.
2025 m. lapkričio 20 d. ekspertė E. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra teismo vaikų ir paauglių ekspertė. Tvirtina savo išvadą. Bendravo su M. A. ir atliko ekspertizę. Jos kompetencija – sveikatos sutrikdymas, psichikos sutrikimo nustatymas. Darė išvadą, kad galimai padaryta nusikalstama veika, nesunkiai sutrikdyta mergaitės sveikatą. Buvo remtasi visa bylos medžiaga, medicinine dokumentacija ir betarpiškai bendraujant su nukentėjusiąja. Ekspertizės akte pažymėjo, kad jai sunku kalbėti apie savo jausmus. Ji turi pažintinių funkcijų sutrikimą. Jai sunku suprasti ir susieti savo jausmus su kažkokiu įvykiu. Bet patirti psichotrauminiai įvykiai toliau ją veikia ir byloje nagrinėjami įvykiai sunkina ir blogina jos psichologinę būseną. Po pradėto ikiteisminio tyrimo jos psichinė emocinė būsena prastėjo, ji pateko pas psichiatrą. Ji išsakė, kad patirianti sunkius emocinius sutrikimus, kad ją kamuoja sunkūs prisiminimai, išlieka emocinės reakcijos, jų reakcija kaip į sukeltą stresą. Visos aplinkybės buvo įvertintos, pakalbėta apie gyvenimišką aplinką. Ta aplinka ją suformavo kaip jautrią asmenybę. Ji nešneka, nebūna atvira. Jai gali pasireikšti elgesio sunkumai, ji gali susižaloti. Ji kalba, kad buvę įvykiai ją paveikė, kad ji nenori prisiminti, kad nemalonu kalbėti, kad yra jos nenoras kalbėti. Jos reakcijos buvo dėl tų įvykių. Nustatytas sveikatos sutrikimas nesusijęs su kitomis aplinkybėmis, kaip pvz. mamos netektimi. Tai nesusiję. Su tiriamąja bendravo tiek, kad padarytų savo išvadas. Liudytojų apklausos jos išvadai padarė tiek įtakos, kad suformuotų savo išvadą. Ekspertai pasirenka tinkamus jiems metodus, buvo kalbėta, daryti vertinimai, peržiūrėta bylos medžiaga – tokios yra metodikos. Iš bendravimo su tiriamąją, kuri pati apie šiuos įvykius kalba, kad po prasidėjusio ikiteisminio tyrimo ji buvo konsultuota psichiatro, gydėsi stacionare. Ji pati kalba apie tuos įvykius. Jos gyvenimo istorija padarė įtakos jos asmenybei, jos psichologiniams ypatumams. Ji savaip sprendžia psichologinius sunkumus. Iki įvykių ji nebuvo psichiatro akiratyje. Tie įvykiai pasunkino jos psichologinę būseną. Ekspertinio vertinimo metu įvertinamos ir visos aplinkybės, koks yra tiriamasis – ji buvo pažeidžiama, ji buvo vieniša, jai nebuvo su kuo pasikalbėti. Ji neteigia, kad tiriamajai viskas buvo gerai. Dar iki įvykių ji buvo pažeidžiamesnė. Galbūt nebuvo jai taip sunku emociškai, kad kreiptųsi pas psichologą, pas psichiatrą. Tai rodo, kad nagrinėjami įvykiai sunkina jos psichologinę sveikatą.
2025 m. lapkričio 20 d. ekspertė T. G. – N. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji yra ekspertė, bendravo su M. ir patvirtina savo išvadas. Ekspertizės akte nurodė, kad padidintas polinkis fantazuoti M. nebuvo nustatytas. Ji geba atskirti fantazijas nuo įvykių. Dar gyvendama atskirai nuo kaltinamojo ir sesers, ji gana pozityviai atsiliepia apie gyvenimą šioje šeimoje. Nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galia ja tikėti. Ji kalba jai būdingu žodynu. M. šioje byloje tikrai gali būti kaip liudytoja ir tikrai gali duoti parodymus. Apie M. savijautą geriausiai atsakė jos kolegė ekspertė. Ji kalba apie įvykius, M. nuotaika pažeminta, nuotaikos fonas yra žemesnis. Tai sudėtingiau pamatyti. Ji pozityviai atsiliepia ir apie pasikeitusias gyvenimo aplinkybes, sako, kad gerai jaučiasi gyvendama senelės namuose. Su tiriamąją bendraujant konkretaus laiko nefiksuoja, su M. bendravo 2-3 val., tiek laiko, kiek reikėjo išvados suformulavimui. Tiriamosios asmenybės vertinimui medžiagos pakako. Asmenybės vertinimui papildoma informacija poveikio neturėtų. Dėl papildomų liudytojų apklausos – reikėtų įvertinti, kokia tai medžiaga yra. Ekspertizės akte pažymėjo, kad tiriamoji pozityviai vertina apie gyvenimą kaltinamojo ir sesers namuose. Ekspertizės metu jie vertina padidintą polinkį fantazuoti. M. padidintas poveikis fantazuoti nebuvo nustatytas, ji geba atskirti realybę, kažkokius įvykius nuo fantazijų. Ekspertizės išvados formuluojamos analizuojant visą pateiktą medžiagą – 2 apklausas, visą charakterizuojančią medžiagą, liudytojų apklausas. Išvados formuojamos ne tik iš dviejų valandų bendravimo su tiriamąja.
2025 m. lapkričio 20 d. specialistė K. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra psichologė, dalyvavo M. A. apklausoje, apklausos buvo gan seniai. Jai nekilo abejonių, kad ji kažką meluotų, fantazuotų. Ji buvo labai susijaudinusi, tikrai labai nerimavo. Pradžioje ji atvirai nepasakojo apie tuos dalykus, kokie vyko namuose. Ji pradžioje pasakojo bendrai, kas būdavo namuose ir tik kai įgavo pasitikėjimą, saugią aplinką, ji tik tada pradėjo pasakoti apie masažus, apie tas vietas, kur ją lietė. Ji buvo labai jautri. Jos elgesys nekėlė abejonių dėl jos pasakojimo turinio. Jos pasakojimas buvo logiškai nuoseklus ir struktūra buvo, ir detalės buvo labai gausios. Ji įvardino tokią aplinkybę, kad kaltinamajam drebėjo rankos po tų masažų. Čia tokios detalės, kurių savaime neprifantazuosi. Iš jos buvo pateikta informacija aiškiai ir struktūruotai, todėl nekėlė jokių abejonių dėl jos pasakojimo patikimumo. Dalyvavo apklausiant M. A.. Bet jai kėlė abejonių dėl patikimumo kitų vaikų kaip liudytoju apklausos. Dar prisiminė, kad M. labai pergyveno, kad nuo jos nusisuko sesė, brolis ir pusseserė. Kad su ja nebendraudavo ir dėl to ji labai pergyveno. Jeigu buvo apklausta dėl M. A. – tai tikrai davė teisingus parodymus ir sakė tiesą. Teisėjai perskaičius paaiškinimų protokolo (2 t., b. l. 79-82), ji patvirtino tai, kad jai kėlė abejonių M. parodymai, neverbalinė jo kalba ir ypatingai į apklausos pabaigą labai kilo streso lygis.
2025 m. lapkričio 20 d. nepilnametės nukentėjusiosios atstovė R. S. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad apie patį įvykį negali nieko pasakyti. Paaiškino, kad 2024 m. gegužės mėnesį jos M. paklausė, ar galima pastoti nesergant. Ji sutriko, M. klausinėjo kas įvyko. Galvoje kirbėjo mintis iš tos šventės. Grįžus iš svečių, M. klausinėjo, kas įvyko. Ji papasakojo, kad E. kabinasi prie jos, kad jai daro masažus, jai liečia krūtinę. Ji jai tik pasakė, kad jai krūtinę lietė. O apie kitus dalykus sužinojo tik per apklausas. Jai pasakė, kad viską papasakotų savo seseriai D. O ji ar sakė, ar nesakė – ji nežino. Paskui tik išgirdo, kad ji pas kitą globėją. Tikrai apie įvykius nebūtų žinojusi, jeigu ji jai nebūtų prasitarusi. Pas M. buvo psichologiniai išgyvenimai, jai buvo skaudu, kad reikėjo su seserimi išsiskirti, dėl to pergyveno labai. Ji labai pyko ant E. ir jo matyti nenorėdavo. Ji jai sakydavo, kad nenori E. matyti. Kai pradėjo su ja gyventi – ji labai buvo užsidariusi. Po įvykio ji pas ją dar negyveno. Ji atėjo pas ją gyventi iš ligoninės. Tada buvo labai palūžusi. O dabar ir linksma, ir atsigavusi. Turėjo draugą, bet draugas vasarą nuskendo. Kai ji pasakojo apie įvykius su E., ji būdavo labai išsigandusi, drebėdavo. Turėjo didelį baimės jausmą, kai pradėjo pasakoti jai, buvo labai įsitempusi, strese, drebėjo. Dar norėjo daugiau iš jos ištraukti po vieną žodį, bet ji nebepasakojo jai. Jai pasirodė, kad ji nenorėjo pasakoti ir nebuvo linkusi į prisiminimus. Klausė, gal ji kokį berniuką turi. Ji sakė, kad neturi ir kad E. prie jos lenda. Jie buvo persikėlę gyventi į naują butą. Kai ji buvo nuvažiavusi pas juos – vonios duryse užrakto tikrai nebuvo.
Dabar ji gyvena su ja nuo 2024 metų liepos mėnesio. Kai ji pas ją atėjo gyventi – ji buvo labai nekalbi, užsidariusi, prie jos prisiliesti nebuvo galima, ji buvo labai jautri. Dabar ji pasikeitė, daug atviresnė pasidarė, galima ir apkabinti. Nekalba su ja ta tema, kas vyko su E. Ir ji su ja ta tema nekalba. L. M. elgesį prieš 8 metus, kai ji atvažiuodavo pas ją. Su M. iki įvykių santykiai buvo tikrai geri. Ji atbėgdavo, būdavo linksma. Bet kai parvažiavo iš jų – tikrai buvo visai kitas vaikas. Mamos mirtis labai paveikė M.
Su D. ir su E. tikrai bendraudavo, santykiai buvo geri. Kaltinamojo žmona – irgi jos anūkė. Pas ją daugiau M. atvažiuodavo. M. pas ją labai mažai atvažiuodavo. Lygina jos elgesį prieš 8 metus, kai ji atvažiuodavo pas ją. Nežino, kodėl ji pas ją retai atvažiuodavo. O tą dieną ji nuvažiavo pas juos. Joms reikėjo išvažiuoti į gimtadienį. D. išleido M. pas ją. Dabar mokslai mokykloje sekasi geriau, kabinasi, eina į priekį. Bet jos intelektas yra žemas. Būna, kad auklėtoja paskambina pasakyti, ką M. būna padariusi. M. yra jai sakiausi, kad mokykloje vyksta patyčios.
Su D. nuo to karto nebendrauja. Dar kaltina ji ją, kad ji (močiutė) M. primokina. Jai M. niekada nemeluoja. Jos prieš tai yra kartu gyvenusios, M. nebuvo fantazuotoja ir ji nemeluodavo ir dabar nemeluoja ir neturi fantazijų. Ji jokios įtakos jos parodymams neturėjo.
2025 m. lapkričio 20 d. liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra budinti globotoja ir M. buvo apgyvendinta pas ją dėl galimai seksualinio priekabiavimo prieš ją. Pas ją M. gyveno 2 mėnesius. Iki to laiko jos nepažinojo. Pati M. jai pasakojo, labai gėdijosi, jai buvo trauma. Pasakojo, kad jos globėja buvo jos sesuo. Ir kad sesers vyras prie jos priekabiaudavo. Sakydavo, kad liesdavo jos intymias vietas. Klausė, ar ji pasakojo tai sesei. M. sakė, kad bandė močiutei sakyti, kad sakė sesei. Tada ji buvo apkaltinta melage, kad ji prisigalvoja. O kai pasakė apie tai tam sesers vyrui – jis pasakė jai – o kas ja patikės. Ji pirmiausia prasitarė psichologei. Tada buvo pranešta vaikų teisėms. M. dėl to įvykio jautėsi blogai, kad buvo sesės nepasitikėjimas, kaltę, kad negalėjo niekam pasakyti, kad buvo vadinama melage, kad prisigalvoja, kad šmeižia. M. visi kaltino melagyste. Emociškai ji prastai jautėsi, save žalojo. Vežė į (duomenys neskelbtini), į stacionarą guldė. Buvo savižalos mintys ir nenoras gyventi. Tai buvo visuma aplinkybių, tas pasmerkimas iš šalies, kaltinimas melagystėmis, kad ji išsigalvoja ir šmeižia šeimą. Jai nekilo minčių, kad M. išsigalvoja. M. gerai atsimindavo, kad kai jis lįsdavo prie jos, tai sesuo būdavo duše, arba sesuo išeidavo su mažiuku pietų miego nuėjus, kad jis nutaikydavo tokius momentus, kai galėdavo pas ją nueiti. M. pasakojo, kad tas vyras liesdavo krūtinę ir apatinę kūno dalį. Ji nerodė tų vietų, kur liesdavo. Ji sakė, kad už džinsų, už kelnaičių bandydavo kišti ranką. Ir visada vardindavo, kad jai aplamai gėda sakyti apie tokias aplinkybes. Todėl ji jos nekamantinėdavo. Tai buvo nevienkartinis jų pokalbis. Palaipsniui ji vis daugiau atsiverdavo jai. Ji pasakodama graudindavosi, depresija buvo, į lauką viena neišeidavo, eidavo tik su ja kartu. Vertina, kad ji patyrė neigiamas emocijas. Ji neklausinėdavo, koks jos elgesys buvo su kaltinamuoju. Jos nekamantinėdavo, leisdavo jai pasipasakoti tiek, kiek ji pati norėjo.
2025 m. lapkričio 20 d. liudytoja M. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajone Vaiko gerovės ir globos centre psichologe. Periodiškai teikia bendro pobūdžio konsultacijas globojamiems vaikams. M. A. žino, ji yra jos globotinė, jos klientė. Bendravo su ja konsultacijų metu, emociniam palaikymui ją siuntė globos koordinatorė. Tai buvo maždaug 2024 m. sausio mėnesį. Tai buvo pirmoji konsultacija. Antroji konsultacija buvo 2024 m. gegužės mėnesį. Mergaitė jau gyveno su globėja gegužės mėnesį. Mergaitė jai per antrą konsultaciją pasakė apie situaciją jos namuose. Ji kalbėjo apie globėjos vyrą. Kad jai nepatinka, kaip jis elgiasi su ja, įvardino, kad jis ją stebi, kai ji miega, kai ji maudosi, kad liepia jai daryti masažus, kad jis liečia jos nugarą. Po to dar buvo dvi konsultacijos su mergaite. Per tas kitas konsultacijas mergaitė apie sesers vyrą kalbėjo, bet jau minimaliai. Nurodė tas pačias aplinkybes. Kai M. pasakojo apie globėjos vyro elgesį, ji vengė akių kontakto ir iš pokalbio jautėsi, kad jaučia gėdą. Jai neįvardino mergaitė, kur dar ją tas vyras lietė apart nugaros. Kadangi tai buvo antra konsultacija, gali pasakyti, kad mergaitė ne iki galo jai atsivėrė. Ji nėra ekspertė, vaiko netardo, remiasi tuo, ką ji jai pasakoja. Mergaitei kėlė nemalonius jausmus tas vertimas daryti sesers vyrui masažą. Ji jai nebuvo pasakiusi, kad jai lietė krūtinę. Konsultacijos metu mergaitei pasakė, kad turi pranešti apie šitą įvykį. Pateikė tarnybinį pranešimą policijai ir įstaigos direktorei. Viskas, ką pateikė policijai parodymų metu, buvo šviežia informacija. Galėjo šiandien ir sumaišyti parodymus, kas liečia, jog ją stebėjo miegančią. Šviežiausią informaciją pateikė policijai per apklausą ir ten yra užfiksuota tiksliausia informacija.
2026 m. sausio 15 d. liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos vyras. Sutinka duoti parodymus. M. A. yra jos sesuo. Ji užaugo su seserimi, buvo pasiėmusi jos globą. Ji nedirbanti. Žino, ką darydavo vyras, grįžęs iš darbo, o M. nuo vaikystės būdavo fantazijos mėgėja. M. su jos vyru gerai sutardavo. Jam daugiau išsipasakodavo nei jai. Priėjus jį apsikabindavo, jį bučiuodavo, vadindavo „savo vyru“, sakydavo, kad jai pavydi, kad turi tokį gerą vyrą. Ji sakydavo, kad prieš jai susipažįstant su vyru, ji su E. jau buvo pora. Ji už seserį M. yra vyresnė. Jai (duomenys neskelbtini) metai, skirtumas tarp jų maždaug 6 metai. Dabar virš metų laiko nebegyvena kartu su M. Pasiėmė jos globą ir kartu pragyveno 3-4 metus. Iš M. pasakymų galima suprasti, kad ji myli E., kad gal ir patiko jai mano vyras. Ji darė ir rankų ir nugaros masažus E. Būdavo, kad sutuoktinis paprašydavo pamasažuoti, būdavo, kad ir ji pati ateidavo nugarą, ranką pamasažuoti. Būdavo, kad ir ji savo vyrui masažą darydavo. Nebuvo nei karto M. sakiusi, kad jos vyras prie jos priekabiautų. Jei taip būtų buvę – ji būtų jo bijojusi ir atokiau nuo jo laikiusi. Bet to nebuvo. Ji su seserimi gerai sutardavo. Nežino, kodėl M. apkalba jos vyrą. Gal todėl, kad ji labiau norėjo laisvės, norėdavo išeiti pas drauges, jie griežtai auklėjo ją, liepdavo tvarkytis. Jai tai nepatikdavo. Gal ji norėjo kuo greičiau iš jų išeiti. Žino, kad M. yra pasakojusi psichologei, kad jos vyras lindo prie jos, priekabiaudavo. Apie tai žino, nes skaitė vyro bylą. Kai pas juos prisistatė vaikų teisės, suprato, kad buvo M. pokalbis su psichologe. Galvojo, kad gal dėl kokio fizinio smurto atvyko vaikų teisių specialistai. Jie sakė, kad atvyko dėl smurto, bet nesakė dėl kokio smurto. M. nepasakojo, kaip jautėsi darydama masažą. Jos vyras paprašydavo masažo, tai M. niekada nesakydavo, kad jai nepatinka. Ji atsisėsdavo prie jos vyro ir kalbėdavosi, kol darydavo. Vyras už masažą jai pinigų neduodavo. Ne dėl masažų duodavo pinigų, o duodavo šiaip, kai jai reikėdavo. Apsipirkti išvykdavo tik su vyru, visą laiką ją nuveždavo mano vyras. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Po to gavo socialinį būstą (duomenys neskelbtini). Ten gyveno nuo 2023 metų. Į miestą išeidavo pasivaikščioti tik su vyru. Jos vyras dirbdavo. Vaikas būdavo darželyje, kiti vaikai mokykloje. Neseniai kalbėjo su kita savo seserimi E Ji sakė, kad buvo nuvažiavusi pas R. į gimtadienį lapkričio mėnesį. Nuo tos dienos jos sesuo nebenori turėti ryšių su M. Buvo toks įvykis, kad M. sakė kitos sesės vyrui, gal jis norėtų eiti kartu pariesti M. blakstienų.
2026 m. sausio 15 d. liudytoja S. L. teisiamojo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) paaiškino, kad kaltinamąjį E. G. pažįsta kaip mokinį mokykloje, ne giminės. M. A. pažįsta kaip mokinę. Dirba (duomenys neskelbtini) rajono pagrindinės mokyklos socialine pedagoge. Prieš du metus, buvo pavasaris, atbėgo pas ją M. draugės O. ir O. R. ir pasakė, kad M. nukentėjo ir ji su baba padavė E. į teismą, nes jis prie jos priekabiavo. A. T. taip pat buvo atėjusi pas ją papasakoti. Pašnekėjo su mergaitėmis, ar taip tikrai galėjo nutikti. Jos sakė, kad gal M. prisigalvoja, nes jai dėmesio trūksta. A. T. klausė nuomonės, ar taip galėtų būti. A. irgi negalėjo pasakyti, kad E. kažką padarė. Jis sakė, kad tai yra M. išsigalvojimas. Dabar ne taip gerai atsimena, ką sakė tos mergaitės, nes praėjo beveik du metai. Vieną dieną važiavo namo ir vežė M. brolį M.. M. paklausė, kaip jis galvoja, kas ten dedasi. Tas vaikinas sakė, kad ji pati užsikabinėja ir kad jis nieko nepastebėjo. Su pačia M. nepakalbėjo. Dabar prieš keletą dienų buvo atėjusi M. pas ją pasikalbėti. Klausė jos, ar taip iš tikrųjų buvo. Ji sakė, kad jai jis krūtinę lietė, tai per apačią perbraukė, tai prašo masažus padaryti jam. Ji jai pasakė, kad ją lietė. M. turėjo draugą D. K., bet jis vasarą nuskendo. M. labai nori vaikinų dėmesio. Jie ant suoliuko glamonėjasi, bučiuojasi. Yra ne kartą jiems sakiusi, kad čia ne vieta tai daryti. M. yra mėgstanti vaikinų dėmesį. M. su tuo vaikinuku draugavo iki pat jo mirties, kol jis nuskendo. M. kartais užeidavo piktumo priepuoliai. D. mokėdavo ją suvaldyti ir nuraminti. Vienu tarpu jie susipyko. Tai M. labai išgyveno tą išsiskyrimą, ji labai pikta pasidarė. Jos, mokytojos, tai pastebėjo. Kai draugaudavo su D. – M. būdavo ramesnė. Dabar M. lanko mokyklą. Ji būna liūdna, bet būna ramesnė, jos elgesys pasikeitė po D. mirties. Su močiute važiavo pas gydytoją. Šiuo metu ji yra aprimusi. Tuoj po pamokų važiuoja pas močiutę namo. Vaikinų dėmesio nebenori. Matyt, ji dabar yra toje gedėjimo stadijoje. Kito draugo neturi ir nemato, kad reikalautų kitų dėmesio.
2026 m. sausio 15 d. liudytoja G. E. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nėra jokių santykių. Kai dirbo Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, yra nustatinėjusi M. globą. Taip jį ir pažįsta. Jos funkcijos buvo kaip teisininkės, atstovaujančios vaiko interesus. Dirbo iki 2024 m. rugsėjo 18 d. Kai gavo pirminę informaciją apie M., buvo vaiko situacijos vertinimas ir buvo nutarta kreiptis į policiją. Pasikreipus į policiją, buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. M. buvo apklausinėjama teisme psichologo, po to jai paskirta psichologinė – psichiatrinė ekspertizė. Yra rengusi globos dokumentus. M. buvo pas budintį globėja, o vėliau jai buvo nustatyta nuolatinė globa. Dalyvavo M. A. apklausoje. Gavo psichologės K. parodymus, kad M. nemalonu būdavo, kad kai globėja užmigdavo, G. ateidavo, liesdavo ją. Per antrą apklausą mergaitė išsakė, kad jautėsi pažeminta, kad tie prisiminimai jai nemalonūs. Kad ji nenorėdavo, kad ateidavo E. į jos kambarį, bet tai kartodavosi. E. prašydavo, kad jį pamasažuotų. Antros apklausos metu mergaitė išsakė, kad E. liesdavo jai krūtis, kad pereidavo prie jos masažavimo ir kad jai būdavo labai nemalonu. Kad mergaitė išsisukinėtų, meluotų – šito tikrai nepastebėjo. Mergaitei, apklausiamai specialisto, atsiskleidė jos nuoširdumas ir kad neišgalvotais faktais ji pasakojo. Kad ji išsisukinėtų ar meluotų – tokių įtarimų neturėjo. Ji pateikė savo tikrus, realius išgyvenimus. Jai teko susipažinti su ekspertizės aktu. Kiek pamena, nesunkus sveikatos sutrikdymas taikomas, kai matomi tie pakenkimai, ir kas yra negerai. Darbuotoja D. R. pasakojo, kad M. buvo užsiminusi, kad kai tik įvyko tas įvykis, skambino brolis B. ir klausė, ką M. čia sugalvojo, ką prisidirbo, kad ji yra pas budintį globėją. Susidarė R. tokia nuomonė, kad M. buvo daromas spaudimas. Tai iš karto buvo traktuojama, kad M. jautėsi nejaukiai, kad jai nesmagu, kad nusisuko artimieji nuo jos. M. buvo paaiškinusi, kad kai globėja D. užmigdavo, E. ateidavo į kambarį ir prašydavo jį pamasažuoti.
2026 m. sausio 28 d. liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis yra sesės vyras. Jai 22 metai. Jos sesuo – M. A.. Kita jos sesuo yra kaltinamojo žmona. Žino tik tiek, kad M. buvo sakiusi, kad E. lindo prie jos, kad jis priekabiavo prie jos. Seniau jau ji tai sakė, kai tyrėja klausinėjo. Kaip priekabiavo – nesakė. Jos santykiai su M. tokie, kad nebendrauja. Paskambino jai kažkada neseniai, ji pradėjo rėkti ant jos, tai ji ir nebendrauja. 2023-2024 metais su M. susiskambindavo, nes gyveno atskirai. Baba R. buvo užsiminusi, kad M. yra pas globėjus. Paskambino M., klausė, kas buvo. Tada ji pasakė, kad E. kabinėjasi prie jos. Konkrečiau nieko nesakė. M. jai pasakė, kad E. lindo prie jos. Kai paklausė – kaip lindo – M. pradėjo juoktis. Jos su ja bendravo per mesendžerio programą. M. atsakė, kad žino ji ir E. Ir dar pasakė, kad ji nieko nepasakos. Jos su M. artimos nebuvo, bendravimas buvo retas ir paviršutiniškas. Ji M. nepatikėjo. Po mamos mirties ji gyveno su E. ir su D. E. prie jos net nelįsdavo, net neidavo į jos kambarį, todėl M. ji nepatikėjo. Kodėl ji taip kalba – negali pasakyti. Jai atrodo, kad M. turėjo berniuką.
2026 m. sausio 28 d. liudytoja L. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atlieka vyr. specialisto pareigas Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriuje. Gavo užduotį dėl galimai paturto smurto prieš M. A.. Pranešimas gautas 2024 m. gegužės pabaigoje. Jį pateikė psichologė. Buvo nuvykta į šeimos namus ir kolegė atliko M. A. vaiko situacijos vertinimą. Ji buvo šalia, klausėsi mergaitės, namuose buvo D., E., vaikai, dar šuniukas. Pokalbio metu D. ir E. nesuprato įvykio aplinkybių. D. pradėjo verkti. Tai iššaukė E. nepasitenkinimą. Kolegė paprašė iškviesti policijos pareigūnus. Ji juos iškvietė. Atvykus pareigūnams, M. pervežė pas budintį globotoją. Kolegė galėtų išsakyti, ką mergaitė išsakė. Labiausiai agresyviai reagavo E., kai D. pradėjo verkti. E. labai intensyviai rodė nepasitenkinimą, buvo pakėlęs balsą. Daugiau negali patikslinti, nes nepamena. E. norėjo išsiaiškinti – kodėl jos atvyko. Buvo prašoma jo palaukti, kad būtų galima išklausyti M. ir D. Bet jis labai aktyviai bandė patekti į kambarį, nors buvo paprašytas palaukti už durų. Važiavo su kolege D. R.. Ji buvo kaip lydintis asmuo, o kolegė atliko patį vertinimą. D. pradėjo verkti, nes, galbūt skaudžiai reagavo į tą įvykį. O M. kalbėjo labai nedrąsiai, nes girdėjosi, kaip už durų vaikščiojo E. ir D., dar šuniukas lojo. Buvo toks chaosas. Atvykus pareigūnams – ir E. elgesys pasikeitė, tada jos ją pervežė į saugią aplinką. Atvykus kolegė R. pasakė, kad yra gautas pranešimas apie galimai patirtą smurtą ir buvo paprašyta leisti pakalbėti su M. ir jos broliu. Su M. bendravo kolegė D. R.. Automobiliu kai vyko į saugią aplinką, M. pasikeitė, atsipalaidavo, sakė, kad dabar geriau jaučiasi. Nes namuose pas mergaitę jautėsi įtampa. Mergaitė susirinko savo daiktus į kuprinę ir jau einant į mašiną M. pasikeitė, atsipalaidavo. Automobilyje ji nieko neklausė M., nes ji vairavo. Tolimesnį bendravimą su mergaite atliko kolegė D. R. ir ji daugiau galėtų pakomentuoti. Ji nebendravo, tai neturi ką pasakyti šiuo klausimu.
2026 m. sausio 28 d. liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, kaip savo pusseserės dukters vyrą. Santykiai normalūs, nebendrauja. Kiek žino, E. kaltinamas priekabiavimu prie M. M. A. yra jos krikšto dukra. 2023 m. pabaigoje, 2024 metų pradžioje gal ir nelabai bendravo su M.. Kai buvo kviečiama į apklausas – tada ir sužinojo, kuo kaltinamas E. Tyrėja jai pasakė tai. Su M. apie tai nekalbėjo, nei su E., nei su D. Jai konkrečiai niekas nieko apie tai nesakė. D. jai yra pusseserės dukra. Nėra girdėjusi, kad M. daro masažus E. Turi tris dukteris – O., E., O. Viena jos dukra yra klasiokė su M. M. yra nakvojusi pas juos. Ir jos dukros yra nakvojusios pas M. Grįžusios dukros nepasakojo apie M. masažus. Nei pati M. nebuvo sakiusi apie masažus. D. labai uždara, labai daug verkė, daug stresavo. Jai nieko daug nepasakojo apie įvykius. D. jokių dvejonių dėl vyro neturėjo. Ji labai pasitikėjo vyru. Jai visas įvykis, kad sesuo šmeižia, kaip ji taip galėjo sugalvoti. Tai skaudžiausia D. buvo. Grįžusi O. iš tyrėjos jai labiau pasakojo kaip ji jautėsi, kaip tyrėja apklausinėjo. Iki apklausos ką jai pasakojo dukra O. – negali pasakyti, nepamena. Gal dukra melavo, kad jai sakė, jog M. pasakojo jai, kad E. liestų jai krūtinę. O. jai nepasakė tokių dalykų, nes ji tikrai būtų sureagavusi. Ji mergaitėms neuždraudė bendrauti su M. Nustojo bendrauti, kai M. nebegyveno (duomenys neskelbtini).
2026 m. vasario 10 d. d. liudytoja D. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyr. specialiste ir reaguoja į gaunamus pranešimus apie gautus vaiko teisių pažeidimus. Gavus pranešimą dėl M. A. buvo vykta į globėjos šeimą išklausyti vaiko, globėjos ir priimti sprendimą. Su M. bendravo tik tą kartą, kai atvyko į šeimą. M. buvo teikiama psichologinė pagalba ir visi rekomendavo negrįžti prie tos temos. Atvykus į šeimą, su M. bendravo iki 40 minučių. Su M. daug kartų yra tekę bendrauti. Dar kai su motina gyveno, kai globėja jai buvo parenkama. 2024 m. gegužės 28 d. buvo gautas pranešimas iš psichologės apie galimai globotinei M. A. teiktą pagalbą ir paaiškėjo aplinkybės, kad mergaitė galimai patiria nemalonius pojūčius iš globėjos vyro E. G.. Skubiai vyko į šeimą. Namuose buvo D. ir E. bei M. Buvo ir brolis M. Buvo pasakyta, dėl ko atvyko ir atskirai kambaryje kalbėjo su M. Kambario durys buvo pridarytos, ne visiškai uždarytos, jie vaikščiojo koridoriumi, todėl M. kalbėjo tyliai. Ji labai jaudinosi, sukiojo rankų pirštus, žiedą ant piršto. Išsakė, kad jai reikia masažuoti globėjos vyro E. kūną. M. sakė, kad tai vyksta nuo (duomenys neskelbtini) klasės, apie du metus laiko. Pirmą kartą, kai darė masažą, D. nebuvo. Jie buvo vieni. Jam daro nugaros ir blauzdų masažą. Kartais daro per rūbus, kartais tos kūno vietos būna nuogos. Daro E. kambaryje arba jos kambaryje. Ji stovėdavo šalia lovos darydama masažą. Parodė rankomis, kaip daro masažą. Yra sakiusi apie tai globėjai. Bet globėja matė, kai M. darydavo ir sakė, kad daryti toliau E. masažą, kad E. nesupyktų. M. sakė, kad jai nemalonu liesti svetimo vyro kūną. E. sakė ir jai darys masažą ir kad lietė jos kaklą, sakė, kad masažuos jos nugarą per rūbus, bet rankas kišo po rūbais ir lietė jos nuogą kūną. Ji eina miegoti su rūbais, nes taip jaučiasi saugiau. Buvo atvejų, kai ji nuoga maudėsi vonioje. M. jai sakė, kad sugedęs vonios kambario durų užkabinimo mechanizmas. Nežino, kokiu tikslu tuo metu ateidavo E. į vonią. Būdavo, kad jis naktimis ateidavo į jos kambarį. Ji apsimesdavo, kad miega. O jis kartais sakydavo – ko nemiegi. Keldavosi anksti, kad spėtų nusiprausti ir apsirengti. E. E. padaryti pusryčius. E. yra kvietęs važiuoti automobiliu iki Maximos, tai ji sėsdavo į mašinos galą, nes priekinėje sėdynėje nesijaučia saugi. Buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos ir informuoti institucijas. M. sakė, kad namuose bijo E., nes jis viską valdo, o su D., jos globėja, sutaria gerai. Ji negali atsakyti, kodėl bijo E. Paskui pasikvietė D. Ji labai jaudinosi, pradėjo verkti. D. nieko blogo nematė tame, kad M. atliko masažą E. Po kiek laiko E., išgirdęs, kad verkia D., įėjo į kambarį. Jos jo paprašė leisti ir netrukdyti pabendrauti su D., nes D. yra mergaitės globėja. E. pyko, nesitraukė, stovėjo tarpduryje, trukdė joms atlikti savo pareigas. Jis buvo perspėtas, kad jeigu joms trukdys – jos kvies policijos pareigūnus. Situacija nesikeitė, E. agresyvėjo, buvo piktas, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams, E. patikrino jo blaivumą, jis buvo blaivus. M. susirinko savo kuprinę, išeinant iš namų lauk, E. klausė, kodėl iškvietė pareigūnus. Jam paaiškino, kad jis trukdė joms kalbėtis su vaiko globėja. Tą pačią dieną vežant M. automobilyje, su ja nebendravo. Mergaitė atsipalaidavo automobilyje, nebuvo tokia įsitempusi, kaip buvo namuose. Pradžioje nežino, ar M. visiškai atsiskleidė, o dėl kitų aplinkybių ji daugiau komunikavo „Užuovėjoje“. 2026 m. vasario 10 d. liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis – jos sūnus, o ji jo mama. Labai gerai pažįsta M. A.. Ji jos marčios sesuo. Sutinka duoti parodymus. Jokio E. priekabiavimo prie M. nebuvo. Ji šimtu procentų garantuota, kad jis nepriekabiavo. Jis atstojo jai tėtį. 2022 metais, jau seniai sūnui E. ir marčiai D. sakė, kad buvo pastebėję, kad M. myli E., sakydavo, kad jei jos sesuo numirtų, tai ji net neverktų ir jai liktų jos vyras E. Jos vyras sūnui E. sakė tą patį, kad M. jį įsimylėjusi. M. sakiusi, kad sapnavo, kad jos vyras yra E. Joms tas jau labai seniai keistai atrodydavo. Matėsi po mamos netekties, kad M. kažkas yra netvarkoje, nei psichologai, nei psichiatrai neatsižvelgė, nes ji liguistiškai įsimylėjusi jos sūnų. Mano, kad reikia apversti bylą, kad ji priekabiavo prie E. G.. Niekada nėra mačiusi, kad jis priekabiautų. Kai švęsdavo šventes, pasikviesdavo šeimą. 2022 metais M. pribėgdavo, apsikabindavo E., pabučiuodavo ir sakydavo, kad myli jį. Ji su E. šeima visą laiką bendraudavo, padėdavo šeimai, gyveno vieną bendrą gyvenimą, gyvena netoliese 4 km atstumu. Iškovojo butą visiems tiems vaikams, kiekvieną savaitę susiskambindavo su E. šeima. Palaikydavo nuolatinį ryšį. Su M. pastoviai nebūdavo, kartu negyveno, bet visą jų gyvenimą žino. M. turėjo berniuką. Ji sakė, kad susirado draugą tik tam, kad turėtų su kuo pabendrauti. O dėl E. jos elgesys nesikeitė. Visi žinojo, kad M. įsimylėjusi jos sūnų E. Jeigu jie savaitgaliais atvažiuodavo, gerdavo kavą, tai M. pribėgusi kviesdavo E. ateiti, ir kad ji pamasažuos jam nugarą. Ji masažuodavo sūnų E. vien tam, kad ją kažkur išleistų. Ji norėdavo įsiteikti E., kad jis jai kažką leistų, kad kažką nupirktų. E. ir D. griežtai auklėdavo M. Reikėdavo M. kambarį tvarkytis, tada M. trenkdavo durimis. Kada vaikai paprašydavo – tada juos ir atveždavo pas močiutę. M. pas močiutę buvo laisva koja – kada norėdavo pareidavo, kada norėdavo išeidavo. E. su D. laikydavo M. griežtai, kad būtų tvarka. Per savaitgalį pas močiutę laisvę gaudavo, tai grįžus į E. šeimą, būdavo jos elgesys pasikeitęs.
2026 m. kovo 4 d. liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį labai gerai pažįsta. Jis jos artimas draugas. Žino, apie ką byla. E. G. neteisingai yra apkaltintas priekabiavimu, nesąmoningais paistalais, psichiškai nestabilaus vaiko parodymais, kai vienas vaikas prisigalvojo kažkokių nebūtų dalykų, neva nepilnametė kažką turėjo su juo. Jis matė, kaip nukentėjusioji elgiasi, kaip (duomenys neskelbtini) metų vaikas žiūri į jį ir jam sako, kad jis gražus bachūras, kad beveik norėtų su juo permiegoti. Ji vienintelė iš šeimos taip elgiasi. Su M. A. kartu negyveno. Daug yra girdėjęs, kaip ji pati lįsdavo prie E., kaip meilikaudavo. Su V. P. dabar kartu nebegyvena, 2024 metų spalio mėnesį dar gyveno kartu. Teko girdėti iš E. pasakojimų, kad M. darydavo jam masažą. E. kalbėjo apie tą įvykį, kad tipo taip buvo. Jam E. pasakojo, kad ale taip buvo, kad pati M. lindo prie jo. M. pažinojo apie kokius 3 metus. Atvažiuodavo M. pas juos su V. P., ji kalbėdavo, kaip jai labai rūpi vaikinai. Yra girdėjęs iš V. P. dukrų pasakojimų, kad M. save žalojo, nes ji psichiškai nestabilus vaikas. Kaip vaikas elgiasi, kaip kalba – tai ir atrodo, kad jis psichiškai nestabilus. Jos parodymai neteisingi, jų nežino, bet mano, kad jie nesąmoningi, nes tai neteisybės sakymas, neteisybė yra visur, kalbant apie priekabiavimą, dėl ko iškelta byla. Jis neturi sveikatos problemų. Jo niekas neprašė duoti kažkokių parodymų.
2026 m. kovo 4 d. liudytojas D. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad E. G. pažįsta gerai, jis jo sesės vyras, santykiai draugiški. Jis daug negirdėjo, bet iš pačios M. girdėjo, kad buvo situacijos, kad ji buvo nepadoriai E. liečiama. Jam tai sakė pati M. Jie apie tai kalbėjo su M. prieš du metus, nelabai atsimena. Kai ji jam pasakojo tuo laiku, kad buvo daromi masažai ir kad masažų metu ji buvo liečiama draudžiamose vietose. Kaip suprato, M. darydavo masažus ir ji pasakojo, kad E. irgi darydavo masažus M. M. jam pasakojo, kad masažų metu jai lietė intymias vietas. Ji tuo metu daug nepasakojo apie tai. Bet po kurio laiko ji jam labiau atsivėrė ir pasakojo, kad kai darė masažus E., kai E. darė masažą M., buvo paliesta M. krūtinė, kad rankos buvo krūtinės šonuose ir tuo metu ji sustingo ir nežinojo nei ką daryti. Kiek suprato, kad tai buvo toks vienas kartas, ne porą kartų. Kai kalbėdavo su M., tik po kurio laiko ji pradėjo jam pasakoti. Matydavo, kad jos akyse buvo ašaros. Buvo vienas jų pokalbis, kai ji verkė, nemano, kad ji meluotų. Negali sakyti, kad būtų kažkas vykę seksualiai, bet įmanomas dalykas, kad gal ir buvo lietimas. Jeigu to nebūtų vykę, M. jam būtų pasakiusi. Dabar praėjo daug laiko ir ji pasakojo taip, kaip iš tikrųjų jai įvyko. Nemano, kad nėra prasmės netikėti, ką ji sako. Nenori suklysti, ar tai buvo ne vienkartinis atvejis, bet iš M. pasakojimų suprato, kad tai buvo vienas atvejis, kai ji darė E. masažą ir E. pasakė, kad padarys jai masažą ir tuomet jai buvo paliesta krūtinė. Ji sustingo ir nežinojo, ką daryti. M. yra psichiškai sveika, gali tą patvirtinti, ji neturi problemų su psichika. Kai ji buvo maža, ji būdavo kompanijos vaikas, linksma, įdomi, norėdavo pasakyti juokelius, norėdavo kitiems įtikti. Žmonės jai neleisdavo sakyti, nes ji dar buvo per maža sakyti tokius juokelius ir dėl to žmonės galvodavo, kad ji turi problemų su galva. Bet ji yra labai protinga ir neturi psichikos problemų. Jis dažnai bendrauja su M., gerai pažįsta seserį. Prieš porą metų, jeigu ji būtų norėjusi meluoti, ji būtų galėjusi meluoti prieš 3-4 metus, jei būtų norėjusi pasiekti daugiau. Jis su M. turėjo daug skambučių. Ir kai viskas įvyko – ji nenorėjo pasakotis jam. Kai jis su ja kalbėdavo, ji visada juokdavosi ar tiesiog šypsodavosi. Atsakydavo „taip“. Po kurio laiko pasakė jai, kad pasakytų, kas kaip buvo. Tada ji jam viską pasipasakojo. Pasipasakojo, kaip E. siųsdavo jai žinutes, naudodavo nelabai gražią kalbą, buvo grubus. Ji sakė, kad norėjo pasakyti D., sesei, bet jai nieko nesisakė visiškai, dėl to, kad nebuvo prasmės jai sakyti. M. sakė, kokias žinutes siųsdavo jai E., bet tai buvo labai seniai. Žinučių temos dažniausiai būdavo, jei ji norėdavo pas kokią draugę išeiti, E. naudodavo nelabai gražius žodžius. Nenori suklysti, jie buvo vulgarūs, keiksmažodžiai. Mano, kad M. turėtų turėti tas žinutes, jei jos nebuvo ištrintos. Jo teta S. D. matydavo M. susirašinėjimą facebooke, jis galėtų paieškoti tų žinučių ir jas atsiųsti. Teta sakė neseniai perėjo per M. facebooką ir kai kurios susirašinėjimo su E. žinutės buvo ištrintos.
2026 m. kovo 4 d. liudytojas G. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, jis jo žentas. Jis su jais negyveno, bet gyvena netoli močiutės, ir viską žino, kas ten vyksta. Žino, kad ir mokykloje M. geria, rūko, viską daro. Nesakys, kas jam sakė. Praeitą savaitę girdėjo iš kaimynės, kad M. gėrė mokykloje. Mano, kad tai teisingi pasakymai. Nėra matęs, kad E. blogai su M. elgtųsi. Jis nuvažiuodavo pas juos, matydavo, kad M. įsisiutusi, įsižaidusi prašydavo E. į lūpas duoti pabučiuoti, M. E. gulinčiam kojas bučiuodavo, kad jai dėmesio būtų. M. sakydavo, kad myli E., kad prašydavo į lūpas pabučiuoti. Jis nedrausdavo jai to, nes ji ne jo vaikas. Nesikišdavo. D. M. duodavo drausmės, neleisdavo jai, ko M. norėdavo. Būdavo griežta M. O pas močiutę viskas galima, laisvė pas ją, pas D. G. to nebuvo. M. sakydavo, kad myli E., kad vis tiek ji juos išskirs.
2026 m. kovo 4 d. liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio paaiškino, kad E. G. pažįsta, jis jo brolis. Sutinka duoti parodymus. Jam žinoma, kad M. psichiškai nestabili, nenormali. M. apkalba jo brolį E., nes žino, kad jo brolis taip nedarytų, jis apsiėmė globoti vaikus. Močiutė norėjo pasiimti vaikus pas save, M. norėjo pas močiutę ir ji pradėjo apkalbinėti E. Nebūtų tokių dalykų ji nekalbėtų. M. yra sakiusi, kad nebenori gyventi pas E. Bet jai gal susišvietė, kad galimai baba nori pasiimti globą ir ji prišnekėjo visokių nesąmonių, kad pakenkti E. Jis pats taip galvoja, jam šito M. nėra sakiusi. Baba sakė, kad E. norėjo pirmas pasiimti globą ir babos tuo metu net nebuvo ir ji nesiteiravo dėl tų vaikų. E. iš geros širdies pasiėmė tuos vaikus. Matė, kaip tie vaikai augo gerose sąlygose, duodavo vaikams pinigų, išleisdavo į mokyklą. Apie masažą nieko nežino. Jo nuomone, ką ji išdarinėja mokykloje – rūko, gerai, seksualiai kabinėjasi prie vyresnių, ir prie jo kabinėjosi, bandė duoti jam meilės laiškelius. Jis nesimokė toje pačioje mokykloje, bet apie ją yra daug girdėjęs iš tų, kurie kartu mokėsi. Normalus žmogus nerūkytų, per nosį ir netrauktų miltelių, nesipjaustytusi rankų ir nesiskelbtų socialiniuose tinkluose. Dėl to sprendžia, kad taip ir yra. Daug žmonių jam yra sakę ir pats yra matęs, kad ji būna tokios stadijos, kad nebepaeina, būna pavartojusi alkoholio arba narkotikų. Jo tokia prielaida. Kai ji atvažiuodavo pas juos prieš šį įvykį, ji jam meilės laiškelius siųsdavo, paskui juos suplėšydavo. Ji liesdavo jį, jo tėtį seksualiai, taip, kaip kad priekabiautų ir bandydavo lysti prie lytinių organų, tai aš jis ją atstumdavo. Ji buvo įsiskėlusi į socialinius tinklus, pasiskelbė, kad myli E., kad pjaustosi rankas, bet buvo išimta tai automatiškai, kaip pažeidžiant taisykles.
2026 m. kovo 4 d. liudytojas E. G. teisiamojo posėdžio paaiškino, kad E. G. – jo sūnus. Parodymus duoti sutinka. Jis su jais negyveno, apie masažus nežino. Prieš du metus, datos tiksliai neatsimena, E. su savo žmona D. atvyko pas juos į namus. Atsivežė tą mergaitę ir berniuką, kuriuos augino. Virtuvėje sėdėjo E., D. Jis buvo išėjęs parūkyti. Atėjo ta mergaitė pas jį, paprašė parūkyti. Kai davė M. parūkyti – nežino, kokio amžiaus ji buvo. Ji atėjo, parūkė su juo. Davė jai parūkyti. Ji jam pasakojo, kad ją mokykloje bučiavo vyresnis berniukas. Ji jam uždėjo rankas ant kelių. Jis paklausė, ką ji daro ir kad patrauktų rankas. Ji vis kartodavo žodžius, kad jai patinka E., kad jai E. klius, kai numirs D. O kad jam kojas čiupinėjo, tai tikrai, jai sakė – ką ji daro ir kad patrauktų rankas. Mergaitė jį „kabino“. Ko norėti, jei mama tokia buvo, tai ir dukra tokia pat. D. ir E. pasakė apie tokį M. elgesį. Jiems sakė, kad M. jam kojas čiupinėjo. D. sakė, kad M. tokia yra. Jos fantastikos pilna. Matosi, kad jai kažkas patinka į šitą temą, kas liečia berniukus mokykloje. Ji pasakojo, kad bučiavosi mokykloje ir kad ją besibučiuojančią pačiupo mokytoja.
2025 m. sausio 23 d. nukentėjusioji M. A. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad žino dėl ko yra pakviesta. Gyveno pas D. G., savo sesę. Gyveno ji, M. A., sesės vyras E. G. ir sesės vaikas (duomenys neskelbtini). E. pradėjo lysti prie jos. Jis jai liepė daryti masažus, ji negalėjo pasakyti ne, nes jis ją papirkinėjo pinigais. Ji sutiko ir darė jam masažus, kai jis grįždavo iš darbo. Darė pas sesę kambaryje, pas save kambaryje. Darė nugaros, kojų, pečių masažus. Per savaitę masažą darydavo 2-3 kartus. Nuo gyvenimo kartu neprašė daryti, paskui E. įsidrąsino ir paklausė, ar gali jam padaryti. Jis ant jos parodė kaip daryti. Pirmas kartas buvo sesės kambaryje. Kai ant jos rodė, kaip daryti masažą buvo su rūbais, gulėjo ant pilvo. Pradžioje darė jam masažą per rūbus, paskui jis buvo be maikės. E. gulėjo, ji prasižergusi sėdėjo jam ant užpakalio.
Pirmą kartą masažavo nugarą, E. labai įsidrąsino ir pasikėsino į ją, ji pasibaisėjo. Paskui jis pasiūlė ją pamasažuoti, jis ištampė jai kaklą. Jis pradėjo masažuoti nuo pečių iki pat nugaros, tuo metu buvo su maike ir treninginėmis kelnėmis. Kitas atvejis buvo, kai sesė išėjo į dušą, sesės sūnus žiūrėjo filmuką, užuolaidos kambaryje buvo užtrauktos. Ji gulėjo ant pilvo, E. buvo šalia užlipo ant jos. Pajuto baimę, bet E. sakė priprasi. E. drebėjo rankos ir jis pradėjo jai krūtinę liesti, tada gulėjo ant pilvo. Jis krūtinę lietė nuogą, pakišęs po liemenuku rankas. Kai sesė išėjo iš dušo, jis labai greit ištraukė rankas, ir atseit masažavo nugarą.
Kitas atvejis buvo, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) m. Buvo tamsus paros metas, buvo vasara. E. buvo jos kambaryje. Atvažiavo jos pusseserė O. ir E. padarė jai masažą, ji užmigo. Tada pasiūlė jai padaryti masažą. Ji atsisakė. Ji atsigulė ant pilvo ir buvo su rūbais ir tada E. pradėjo masažuoti rankas, ji buvo atsipalaidavusi. Toliau jis pradėjo vėl masažuoti nugarą, kaklą ir vėl lindo prie krūtinės, vėl kišo rankas po liemenuku. Paskui ištraukė rankas iš po liemenuke pradėjo nuo nugaros ir jautė, kad eina link užpakalio. Jis rankų nekišo po „triūsikais". Jis taip paėmė ir pradėjo čiupinėti nuogą putės galą, jis jai tiesiog glostė per tą vietą. Pajuto, kaip jam drebėjo rankos. Jis atsigulė šalia ir pradėjo rodyti per telefoną kažką ką žiūri su ginklais, ten buvo keiksmažodžiai ir visa kita, ji žvengė. Ten rodė, kaip filmukas iš žaidimo „Just go". Ji pasakė, kad išeina miegoti ir užmigo. Miegojo po viena kaldra. Naktį, ji atsisuko į E. jis pasakė nusisuk ir ji nusisuko. Dieną, po tos nakties, ėjo į dušą. Buvo neužsirakinusi, nes užraktas buvo sulūžęs. Stovėdamas už vonios durų jis pasakė nusisukti, jis įėjo į vonią, pasiėmė skustuvą, apsižvalgė vonioje ir išėjo. E. atėjo į vonią. Buvo dar antras kartas, kai E. užėjo į vonią. Tada sesė gulėjo kambaryje, tada E. įėjo į vonią nieko nesakęs, nieko iš vonios nepasiėmė, jis pasakė, kad nieko nepaliko ir išėjo. Tą kartą ji jautėsi išsigandusi. Buvo atsikėlusi žymiai anksčiau, tada E. jai sakė, kad padarytų pusryčius, drabužius paduotų. Jos kambaryje buvo džiovykla. E. ateidavo pas ją į kambarį ir ją perspėdavo ir pasakydavo, kad padarytų valgyti, košės pašildytų, ji sutikdavo, tada E. eidavo dar pamiegoti. Taip būdavo kiekvieną rytą. Sesė atsikeldavo, kai reikėdavo vesti vaiką į darželį , o ji turėdavo viską padaryti, sesuo jai aiškindavo, kad paduok tą ar aną. Pasakojo apie dalį įvykių draugei V. S., ji gyvena (duomenys neskelbtini). Daugiau niekam nepasakojo, vien drauge pasitikėjo, iš suaugusiųjų niekam nepasakojo. Teko mokykloje kalbėti su psichologe, jai apie įvykius nepasakojo. Yra pasakojusi psichologei (duomenys neskelbtini).
Buvo įvykis, kai jos susiruošė į sesės vaiko gimtadienį, tada ji pradėjo babai pasakoti, bet ne viską pasakė. Jai nepasakė, kad lindo prie „putės". Pasakė, kad darė masažus, kad reikia daryti valgyti, kad lindo prie krūtinės. Tai pasakė ir babai ir psichologei (duomenys neskelbtini). Pradžioje gyveno (duomenys neskelbtini), o po to (duomenys neskelbtini) g. Masažai prasidėjo, kai jau gyveno (duomenys neskelbtini) g.
E. paprašė D., savo žmonos, kad padarytų masažą, o D. pasakė, kad paprašytų jos. Prie sesės D., ji jam darė masažus. Ji sutiko daryti masažus. Ji nežinojo, kaip daryti masažus. E. rodė ant jos, kaip daryti masažą, nes norėjo, kad taip pat jam padarytų. Ji sutiko. Iki tol kol E. jai palietė krūtinę, tai masažus jau darė jam apie pusę metų. Kai atsisėsdavo ant E. užpakalio apsižergdavo kojomis ir masažuodavo, tai jai pasakydavo E., kad liptų ant nugaros ir pasislinktų žemiau, E. liepdavo užkišti rankas už užpakalio. Per vidurį užpakalio užkišdavo nykščius. Sesė matydavo, kaip E. darydavo masažą. Masažus darė ne savo noru, nes E. ją papirkinėjo pinigais už 0,7 centų, guminukais. E. lietė jai krūtinę 2 kartus. Pirmą kartą kai lietė krutinę, tuo metu sesė buvo duše. O antrą kartą, kai lietė krūtinę sesė miegojo. Tą antrą kartą, kai lietė krūtinę, tai tuo metu ir putę lietė. Tarp tų dviejų krūtinės lietimo atvejų buvo ilgas laiko tarpas. Laiko tarpas buvo gal kokie 3 mėn. Tame laiko tarpe jai reikėjo daryti masažus E. Kai jai E. lietė krūtinę, ji jam nieko nesakė tiesiog savo rankas, alkūnes prispaudė prie savo šonų, nes jai kuteno. Tada E. sakė priprasi. Taip darė, kad neprileisti jo rankų prie krūtinės. Kai jai E. lietė putę, nieko nesakė, kojas suspaudė, nes buvo nemalonus jausmas. E. nebandė pražargdinti jos kojų. Apie krūtinės ir putės lietimą sesei nesakė, ji nebūtų patikėjusi, nes ji užstodavo E.
Tą kartą, kai liepė nusisukti vonioje, tai ji buvo visiškai nuoga. Vonioje nebuvo užuolaidos. E., kai ji nusisuko vonioje, galėjo matyti nuogą užpakalį ir nugarą, jų nebuvo prisidengusi. Tą antrą kartą, kai jis įėjo į vonią, E. matė ją visą nuogą, ji jam tą kartą nieko nesakė ir jis jai nesakė. Tą antrą kartą savavališkai, jos neatsiklausęs. Tokių įėjimų į vonią buvo du kartai. Apie tuos įėjimus į vonią jai ten būnant nuogai, sesė nežinojo. Jai rengiantis nėra buvę atvejų, kad E. ją stebėtų.
2024 m. liepos 5 d. apklausoje sakė, kad sesė žinojo, kad E. užeina į vonią, kai ji nuoga, nes ji buvo užčiupusi. Taip pasakė, nes tą kartą kai jis nuėjo į virtuve sesė kažką jam sakė. Ji 2024 m. liepos 5 d. apklausoje sakė, kad jis matė kaip ji dėjosi liemenėlę, nes pirmą kartą, kai buvo užėjęs į vonią dar ir antrą kartą buvo užėjęs, tada ir matė, kad dėjosi liemenėlę, buvo su „triusikėliais". Jai E. grasindavo telefono atėmimu jei nedarys masažo. Praėjusio liepos mėnesio apklausoje nesakė, kad E. grasino telefono atėmimu, nes realiai buvo daug įvykių, gal primiršus buvo. Su sese momentais pykdavosi, momentais bendraudavo. Po vieno įvykio buvo susipjausčiusi. Susipjaustė, nes jai kilo nervai, nes sesė gina tą vyrą ir vyras vadina ją žiurke. Ji kai pasiunčia E. „eiti n..." (keiksmažodis) už tai, kad jis jai liepia tvarkytis, tada sesė sako jai gal ji į snukį nori gauti ir jai pagrasino.
Kai pirmą kartą E. lietė krūtinę, jis sėdėjo jam ant užpakalio. Pirmu krūtinės lietimo atveju, E. minkė apie 10-15 min. Antrą kartą, kai lietė krūtinę, tai irgi ją minkė, masažavo, truko gal 8 minutes. Kai lietė jos putę, tai truko kokias 5-7 min. Jos pusseserei O. yra (duomenys neskelbtini) m. O. masažavo tik nugarą. E. idėja buvo masažuoti O. Kai jai lietė „putę" neatsimena koks buvo laikas. Lankėsi pas psichologę dar iki (duomenys neskelbtini) psichologės. Praėjusioje apklausoje sakė, kad E. putę lietė 2 kartus, nes lietė du kartus. Tas prie pusseserės krūtinės lietimas buvo antras kartas. „Putės“ lietimas buvo tuo pačiu metu, kai lietė E. tuos du kartus. Kai E. jai lietė putę, tai jis nelindo į „putės“ vidų, jis čiupinėjo. Tuo metu jautėsi prastai, nerimavo, miegojo su rūbais. Miegoti su rūbais pradėjo iš po E. lindimų, kelnes užsirišdavo, kad neprilystų. Su rūbais miegodavo beveik kiekvieną dieną, tai truko porą mėnesių. Sesuo žinojo, kad ji miega su rūbais, sesuo jos neklausė kodėl miega su rūbais, klausė ir sesės vyras ir sakė, kad nereikia miegoti su rūbais. Tą kartą, kai jos su O. buvo namuose, E. tiesiog be priežasties atėjo į kambarį. Sesuo nežinojo, kad E. miegojo pas jas kambaryje, nes užmigdavo su savo vaiku, o E. tada ateidavo pas jas. Tai visais atvejais, kai jai lietė krūtinę ir putę, E. buvo blaivus. Per tą 3 mėnesių laiko tarpą tarp krūtinės lietimo, tai E. ateidavo ir sakydavo padaryk masažą. E. nėra jai sakęs, kad nieko nepasakotų apie krūtinės ir „putės“ lietimą (2 t., b. l. 13-16).
2024 m. rugpjūčio 20 d. liudytojas N. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra M. A. brolis. Su seserimi šiuo metu tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, jie nebendrauja. Paskutinį kartą M. gyvai matė šių metų pavasarį, prieš jam išvykstant į (duomenys neskelbtini). Mirus jų mamai V. S. jį, brolį M. A., seseris M. A. ir E. P. pradėjo globoti jų vyresnė sesuo D. G.. M. ir sesers vyro E. tarpusavio santykiai įprastai būdavo labai geri ir šilti. M. kartais, nežino ar juokaudama, bet pavadindavo E. savo vyru. Kartu gyvenant būdavo ir įvairių nesutarimų, kai M. jo neklausydavo, atsikalbinėdavo. Yra matęs, kai E., grįždavęs iš po darbo, paprašydavo M. padaryti jam nugaros masažą. Kiek jis matė, tai M. nugaros masažą jam darydavo per rūbus, tai yra "maikę". E. gulėdavo lovoje ant pilvo, o M. rankomis maigydavo jo nugarą. Nieko nepadoraus tokiuose E. ir M. veiksmuose jis neįžvelgė. M. niekada jam nėra sakiusi, kad jai nepatinka E. masažuoti nugarą. Kiek jam žinoma, ji dėl E. taipogi nesiskundė D. D. butas yra trijų kambarių. Tualeto ir vonios kambariai yra atskiri. Vonioje yra užraktas iš vidinės pusės. Nėra pastebėjęs, kad maudantis M. vonioje, į ją eitų E. Įprastai, jei kas nors iš jų šeimos narių maudosi arba būna vonioje, tai niekas jiems netrukdo, durų neatidaro. M. turėjo savo atskirą kambarį ir jame viena pati miegodavo. Jis su broliu M. turėjo savo atskirą kambarį. Sesers D. sūnus Y. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) miegodavo kartu su D. ir jos vyru viename kambaryje. Apie tai, kad M. pasiėmė globoti močiutė, jis sužinojo būdamas (duomenys neskelbtini). Nežino, kodėl M. kaltina D. vyrą E. prie jos priekabiavus, jis galvoja, kad ji viską išsigalvoja, perdeda. Galbūt ji norėjo daugiau turėti laisvės gyvendama pas močiutę. M. linkusi išsigalvoti įvairių nebūtų dalykų. Su M. jis nėra susipykęs, tarpusavio pykčių neturi, jam išvykus į (duomenys neskelbtini), jų bendravimas nutrūko. Planuoja ją aplankyti, kai nuvažiuos pas močiutę. Jis pats su E. gerai sutaria, pykčių vienas kitam neturi (2 t., b. l. 45-48).
2024 m. spalio 7 d. liudytojas N. P. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visus kartus, kai matė M. darančią masažą E., tai vyko D. ir E. kambaryje. E. buvo su maike ir masažus jam darė per maikę. Kodėl E. reikėdavo masažų, jis nežino. Namuose E. nesiskųsdavo savo sveikata (2 t., b. l. 49-51).
2024 m. rugsėjo 13 d. liudytoja O. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Apie šią apklausą jai pasakė mama, kad yra kviečiama dėl pusseserės M. A. ir dėl E. G.. Gali pasakyti, kad E. visai nėjo pas M. į kambarį, kai ji pas ją buvo. E. dažniausiai buvo prie kompiuterio. Paskutinį kartą pas M. buvo, kai ji gyveno dar pas D., tai buvo prieš kelis mėnesius, gal birželio mėnesį. Buvo pas D. praeitą mėnesį dvi dienas. Nakvojo pas D. Buvo, kad prieš einant miegoti E. užeidavo pas jas į kambarį ir pasakydavo, kad laikas miegoti, sakydavo, kad padėtų telefonus, nes anksti keltis į mokyklą ir išeidavo į savo kambarį. E. grįžęs iš darbo eidavo pavalgyti, ką nors padėdavo D. ir eidavo prie kompiuterio. Ji nematydavo E. kalbantis su M. Jis nelabai turėdavo laiko kalbėtis. Kiek ji būdavo pas M., tai nematydavo, kad jie kalbėtųsi. Ji labai dažnai būdavo pas M., savaitgaliais atvažiuodavo pas ją pabūti, į mėnesį atvažiuodavo 2-3 savaitgalius. Dažniausiai nakvodavo savaitgaliais, net būdavo, kad ir nenakvodavo. Atvažiuodavo ir paprastomis dienomis. Tuo metu kai bendravo su M., tai jos artimai bendravo, kartu eidavo į mokyklą. Jos nepatikėdavo viena kitai paslapčių, nelabai viena kitai išsipasakodavo. Kalbėdavo apie pamokas, draugus. Apie šeimą nesipasakodavo. Jos su M. labai ilgai bendravo, kaip pusseserės, nuo pat trečios klasės. Dabar ji (duomenys neskelbtini) klasėje. Dabar jų santykiai šaltesni, kartais susirašo. Mažiau bendrauja nuo tada, kai M. išsikraustė. Apie masažus nieko nežino. Nėra mačiusi, kad M. ką nors masažuotų, ar M. kas nors masažuotų. Jos niekas nėra masažavęs. Jai E. nėra daręs masažo. Jos su M. nėra kalbėjusios apie masažus. Jai nėra sakiusi M., kad jai patinka masažuoti, kad nori rinktis tokią profesiją. Kai ji pasilikdavo pas M. nakvoti tai eidavo maudytis į dušą. Jai maudantis niekas nėra užėjęs į vonią, nebent pati paprašydavo M. atnešti rankšluostį. Vonios kambarys užsirakindavo. Nebūdavo taip, kad neužsirakintų. Buvo pas M. gimtadienį - (duomenys neskelbtini). Televizorius yra pas D. ir E. kambaryje, jos ten kartais žiūrėdavo filmukus, bet tai darydavo retai, nes joms labiau patikdavo būti telefonuose. Būdavo jų kambaryje retai ir neilgai, kad netrukdyti E. dirbti prie kompiuterio, kuris buvo tame pačiame kambaryje. E. kartais grįžęs iš darbo būdavo labai nervuotas. Jo elgesys buvo toks, kad jis būdavo be nuotaikos. Jos su juo nekalbėdavo. Jos būdavo kambaryje. Jis pavalgydavo ir išeidavo į treniruotes. D. namus tvarkydavo pati. M. pareiga buvo susitvarkyti savo kambarį. Indus plaudavo D. Kai jos vienos būdavo namuose, M. būdavo savo kambaryje, jos kartu nieko neveikdavo. M. būdavo su telefonu. M. kambarys yra arčiausiai prie vonios. Jo kambario durys būdavo atidarytos ir uždarytos priklausomai nuo to, kaip jis norėdavo. M. kambarys nuo vonios yra toliausiai. Y. pas jas su M. kambaryje nenakvodavo. Nebuvo D. atėjusi į mokyklą pakalbėti su ja. Žino, kad D. ėjo į mokyklą kalbėti dėl M. Priežasties, kodėl dabar M. gyvena pas babą, ji nežino. Žino iš pačios M., kad ji mokykloje pasipasakojo kažką psichologei ir dabar turi vaikų teisės atvažiuoti. Jai tai M. pasipasakojo kelios dienos iki jos išėjimo pas babą. M. jai taip pasakė, "buvo pas psichologę viską išsipasakojo ir dabar turi atvažiuoti vaikų teisės". Tai sakė prieš kokias tris dienas iki išsikraustymo. Ji neklausė, kodėl turi atvažiuoti vaikų teisės, ką ji išsipasakojo. M. emocinė būsena buvo gera, ji buvo laiminga, juokėsi. Iki to karto jai nebuvo sakiusi, kad jai kažkas negerai pas D., kad nori išsikraustyti. M. nori būti suaugusi, ji vaizduoja suaugusią (2 t., b. l. 85-89).
2024 m. spalio 1 d. liudytoja V. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Yra atvykusi pasakoti apie M. A., nes būdavo pas ją. Ją pažįsta tris metus, susipažino mokykloje. Ji buvo klasiokė, bet ji liko antrais metais ir jos išsiskyrė. Vėl pradėjo bendrauti kai pradėjo važinėti tuo pačiu autobusu. Jos bendrauja kaip geriausios draugės. Jos bendrauja ir per telefoną ir susitinka. Susirašinėja per "Messenger" programą. Yra pasivadinusi V. Š., o M. yra pasivadinusi A. Paskutinį kartą bendravo vakar ir dar šiandien susirašinėjo. Apie jos šeimą, kai gyveno su sese žino. Žino, kad M. būdavo problemų su E., nes M. pasakojo. Ji jai pasipasakodavo. Pasakojo, kad jai būdavo baisu būti, kai E. būdavo susinervavęs, tai rėkdavo ant jos. Kad liepdavo kažką daryti. M. liepdavo masažus daryti, nors ji nenorėdavo. Kai M. norėdavo išeiti pas ją, E. jeigu būdavo nervuotas ir niekada neišleisdavo. Nors M. labai norėdavo. M. pas ją yra nakvojusi apie penkis kartus, gal daugiau. Jai M. yra sakiusi, kad E. jai už liemenuko rankas buvo užkišęs. Tai M. jai sakė gal prieš mėnesį. Kiek suprato iš M., tai E. darė masažą M., kai jai užkišo rankas už liemenuko. Nepasakojo M., kodėl E. darė masažus M. Daugiau, ar ką pasakojo M. apie tai, ji nepamena. M. neįvardino kokias kūno dalis masažuodavo. Kokioje vietoje masažuodavo nežino, jai nesakė. Ar E. būdavo apsirengęs, ar ne ji nežino. Jai nesakė M. Jei neklysta M. sakė, kad ji nenorėjo daryti, atsisakė, tai E. labai supyko, ją apšaukė. Kaip dažnai M. turėjo daryti masažus ji nežino. Ar dar kas būdavo namuose kai ji darydavo masažus ji nežino, nesakė. Ar M. kam nors kitam yra dariusi masažus jai nėra sakiusi, kiek žino tik E. yra dariusi. Yra susirašinėjusi su M. apie E. prieš kokius metus, kai ji dar gyveno (duomenys neskelbtini). Tada susirašinėjo apie tai, kad jis neišleido M. nakvoti pas ją ir rašė, kad jos niekada neišleidžia. Kiek pamena M. parašė, kad neleidžia, ji parašė, kad gaila. M. santykiai su M. mokykloje tokie, kad jie beveik visai nebendrauja. M. turėjo draugių, kai kurias ir turi. M. turėjo tokią draugę A., bet jos pavardės nežino. Gerai sueidavo ir bendraudavo su pusseserėmis O., O., bet dabar nebelabai su jomis sueina. Ji M. gali apibūdinti, taip, kad ji yra gan draugiška. Bet kai ji susinervuoja, tai tiesiog labai supyksta, tai apšneka, nenustygsta vietoje. Apie savižalą biški žino. Tiesiog kai nervai jai pakriko pjaustėsi. Paskutinį kartą kai pjaustėsi nežino dėl ko, tik sakė, kad buvo labai susinervavusi. Kai darydavo masažus E., ar gaudavo atlygį nežino, jai nėra sakiusi. Namuose M. pareiga kambarį savo susitvarkyti. Ar jai patinka tos pareigos jai nesakydavo. Jai nesakė, kodėl E. darė jai masažą ir nesakė, kodėl E. jai darydavo masažą. Apie vonią M. nieko nėra sakiusi. M. apibūdindavo E., kaip sesers vyrą, kaip nervuotą. Ji suprato, kad M. nelabai patiko E. Jai taip atrodė. Kaip dažnai E. prašė daryti masažus M. ji nežino, jai nesakė. Ji nekalbėjo su M., kodėl ji dabar gyvena pas babą. Tik žino, kad ji kažkam viską pasipasakojo, kas ten vyksta, o kas ten vyksta ji nežino. Pati nieko nenori papasakoti. Daugiau nieko nežino. M. kai pasakojo, kai jai užkišo rankas po liemenuku, tai jos emocijos buvo tokios, kad ji nesišypsojo. Jai atrodo, kad jai buvo nemalonu, ji suprato, kad jai buvo nemalonu. Kiek kartų buvo užkišęs rankas po liemenuku ji nežino, jai nesakė. Nėra kalbėję su M. apie lytinius santykius, apie pastojimą. Norėtų dar papildyti, kad M. rankas pjaustydavosi ne tik dėl vaikinų, bet ir dėl šeimos, kai susipykdavo su sese D., su D. vyru E. Dėl ko pykdavosi su sese D. nelabai žino (2 t., b. l. 111-115).
2024 m. spalio 4 d. liudytoja O. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Dėl ko kviečiama nežino. Ją atsivežė mama ir sakė, kad ją policija tardys dėl M. Jai mama sakė, kad M. prisimelavo ir dabar gyvena pas babą. Ji nežino kuo tikėti kai M. kalba su kitais ir kai kalba su ja. Konkrečiai jai yra pamelavusi, kad E. lįsdavo prie jos. Jai yra sakiusi, kad ją liesdavo. Yra sakiusi, kad jai liesdavo krūtinę. Ar per rūbus, ar po rūbais nežino. Tai jai M. pasakė praeitais mokslo metais, bet tai buvo šiais metais - 2024 metų birželio mėnesio pradžioje. M. jai pradėjo pasakoti, kad E. ją muša, nes nori pas jas atvažiuoti, bet jos neišleidžia. M. savo kalba ten kalba, nesuprasi ką ji kalba. Nesakė kaip mušė, per kurią vietą mušė. Tuo metu kai kalbėjo apie mušimą, pasakė ir kad lietė krūtinę. Gal namuose lietė, tikriausiai D. namuose buvo. Kai tai sužinojo jos mama, jai uždraudė su M. draugauti. Ji pasakydavo mamai viską. Kai tik sužinojo, ką jai M. sakė, tą pačią dieną pasakė ir mamai. Daugiau niekam nėra sakiusi. Ji netiki, kad E. galėtų liesti mažą mergaitę, na (duomenys neskelbtini) metų, nes jis prie jų nelįsdavo, jis net su savo žmona taip nesielgia. E. visada kalba su jomis, šneka, bendrauja. Ji būdavo pas E. namuose. Nakvodavo pas M. Yra nakvojusi gal net daugiau negu dvidešimt kartų. Kai būdavo, tai E. visada būdavo prie kompiuterio, kartais televizorių žiūrėdavo. Ateidavo kartais pas M. į kambarį su jomis pakalbėti. Pas M. kambaryje kartais būdavo M. brolis M. E. dažniausiai stovėdavo, būdavo kad kartais sėdėdavo, kartais gulėdavo. Gulėdavo M. lovoje. Kai būdavo dvi lovos. Dar kai būdavo dvi lovos, tai kitoje lovoje miegodavo Y. Kai Y. sapnuodavosi košmarai, ar bijodavo, tada miegodavo pas tėvus kambaryje. Kai ji likdavo nakvoti pas M., tada Y. miegodavo pas tėvus, o ji Y. lovoje. Prieš pat išsikraustant M., pas ją buvo viena didelė lova. Pas D. yra vonios kambarys ir tualeto kambarys. Vonioje yra užraktas, užsirakina pasukant. Kiek ji būdavo, tai visada užsirakindavo. Arčiausiai vonios yra M. kambarys, jo kambario durys būdavo visaip ir atidarytos ir uždarytos. M. su M. visaip sutardavo, būdavo ir gerai ir, kad pasimuša. Jai M. sakydavo, kad jai reikėdavo daryti masažus, bet nežino kam. Tai jai M. sakė taip pat praeitais metais. Kodėl ji pasisakė nežino. M. jai yra taip pasakiusi, kad vakar darė masažą, o kam darė nežino. Nežino, ar jai patiko. Jai daugiau niekas nėra sakęs apie masažus, nei D., nei M.. M. turi draugių, tai V. Ji būdavo su M. draugės, bet dabar nebe, o su V. M. dar ir dabar draugės. Kai išsikraustė iš D. tada pasakė, kad žaloja save, kad galvoja apie savižudybę. Yra sakiusi, kad dėl mamos, kad mamos labai pasiilgo. Jos mama mirusi. Yra mačiusi ant kojos žaizdą. Yra per "snapchat" programą siuntusi, kad ranka kruvina. Yra siuntusi "emoy", kad verkia. Yra per pamoką mačiusi, kad verkia. M. emocijos labai dažnai keičiasi, tai verkia, tai juokiasi. Šiais mokslo metais tokios emocijos prasidėjo. Apie tai, ką jai pasakė M., kad jai lietė krūtinę, ji pasakė mamai ir buvo jos seserys. Bet, ar M. sakė jos sesėms ji nežino, jai sesės nesakė ( 2 t., b. l. 157-161).
2024 m. spalio 4 d. liudytoja E. R. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji pažįsta M. A., ji jos pusseserė. Jai (duomenys neskelbtini) metų. Jos sutaria gerai, jos mokykloje susitinka, pakalba, pasisveikina. Kartais susirašo, bet labai retai. Ji pati apie M. gyvenimą neturi ką papasakoti, nes nebesueina dėl to įvykio, ji pas babą dabar gyvena. Mama jai uždraudė su M. draugauti, kad jos gali tokios pat palikti, kad gali užsimanyti nebenorėti gyventi, kad pasakys kam nors, kad praneš policijai. M. dabar gyvena (duomenys neskelbtini) pas R. Ji nežino, kas yra R. M.. Pas R. gyvena apie pusę metų. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) pas D. Ji žino kodėl M. gyvena pas R. M. kažkam pasakė, kad jai blogai pas D. gyventi ir tas žmogus paskambino policijai ir ją išvežė pas R. Jai nėra M. sakiusi, kad jai blogai gyventi. Jai M. nėra patikėjusi jokių paslapčių. Atvirai jos nekalbėdavo. Ji nuvažiuodavo pas M. į svečius, kai ji gyveno (duomenys neskelbtini). Būdavo įvairiai ir su nakvyne ir be nakvynė. Kai pasilikdavo pas M., tai tame kambaryje būdavo dvi lovos. Vienoje lovoje miegojo M., o kitoje ji. Yra likusi nakvoti maždaug apie 6 kartus. E. dirbdavo. Kai E. grįždavo apie dešimtą, ji jau miegodavo. Kai ji būdavo, kai miegodavo, nematydavo, kad masažus darydavo. Ji žino, kad D. E. darydavo masažus, D. yra sakiusi ir E. sakydavo, kad D. darė masažą. Būdavo D. ir ateidavo E. ir sakydavo, kad jam skauda nugarą nuo masažo. Jos būdavo virtuvėje, tai ji ir D., ir tada ateidavo į virtuvę E. ir sakydavo, kad jam skauda nugarą nuo masažo. M. tuo metu būdavo mokykloje, o gal kambaryje. Gal jam iš anksčiau skaudėdavo. Su M. nėra kalbėjusios apie masažą. M. pareigos - susitvarkyti kambarį, išplauti indus. Dar kartais išvalyti šuns „sysius“. M. sutikdavo tai atlikti, ji jai nesiskundė, kad jai per daug pareigų. M. turėjo tokią draugę iš mokyklos – V. ir vieną turėjo ne iš mokyklos. Daug draugių turėjo ne iš mokyklos, jų vardų nežino, nepažįsta. Ji kai būdavo svečiuose pas M., kalbėdavo su ja apie žaidimus, apie šunį, apie berniukus. M. turėjo berniuką vardu D., jis iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos. Kalbėdavo apie šeimą. M. sakydavo, kad myli savo sesę, kad myli E. Jai atrodo, kad E. myli, kaip šeimos narį. Būdavo, kad myli kaip D. vyrą, o kartais būdavo, kad kai ateidavo E. į kambarį, tada M. sakydavo E. "duok bučiuką". E. ateidavo į kambarį iš spintos paimti kokių Y. rūbelių, ar nuo palangės kokio puodelio ir tada prašydavo. Kartais kai E. ateidavo pas M., tai atsisėsdavo ant lovos, kamuolį pamėtydavo, pakalbėdavo su jomis, sakydavo "Ką tu"? Būdavo, kad kartais E. atsiguldavo į lovą. Jos tuo metu žaisdavo ant žemės, nes daugiau vietos. Įvairiai atsiguldavo, tai į vieną lovą, tai į kitą lovą. Pas D. yra vonia. Ji nežino ar buvo taip, kad neužsirakina vonia. Ji užsirakina. Ten yra ne raktas, bet kažkaip užsirakina, pasukant. Ji kai būdavo pas juos, tai ji neidavo į vonią, eidavo į tualetą, jai nereikėdavo į vonią. Jai atrodo, kad M. labiausiai bendrauja su O., nes ji dažniausiai važiuodavo. M. yra drąsi, išdykusi, juokinga. M. būdavo liūdna, nuo ko būdavo liūdna nežino. M. dažnai verkdavo, siųsdavo į savaitę kartą liūdnas nuotraukas per programą "Snapchat", kad verkdavo. Matydavo visi draugai, kuriuos turėdavo drauguose. M. parašydavo, kad nebenori gyventi. Mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje matydavo, kad M. ranką susipjausčiusi, parodydavo jai. Yra mačiusi daugiau negu penkis kartus. M. pjaustydavosi rankas, kojas. Pirmą kartą parodė, tai buvo prieš daug kartų. Kai jai parodė, tai nebuvo pirmas kartas (2 t., b. l. 166-170).
2024 m. spalio 18 d. liudytojas D. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žino dėl ko atvyko, dėl savo draugės M. A.. Jam pasakė mama, o mamai pasakė jos auklėtoja. E. G. nepažįsta, nežino tokio. M. A. pažįsta. Ji su kitais nelabai kaip bendrauja, o su juo gražiai bendrauja. Jis nuo (duomenys neskelbtini) klasės susipažino su M. Kai pradėjo eiti į (duomenys neskelbtini) mokyklą, M. pradėjo geriau pažinti. Su M. pradėjo bendrauti kai buvo (duomenys neskelbtini)klasėje, eidavo už mokyklos, mokyklos kieme esančią krepšinio aikštelę. O šiais metais nuo sausio mėnesio pradėjo artimiau bendrauti, kaip vaikinas su mergina. Jie draugavo, buvo pora. Dabar nebėra pora. Su juo M. maloni, o su kitais atsikalbinėja, mandrai bendrauja. Prieš tris metus buvo ramesnė. Nuo 7 klasės ji pradėjo vis mandriau elgtis. Prieš pora metų elgdavosi gerai, bet jau buvo atsikalbinėti pradėjus. Prieš pora metų pradėjo keistis M. elgesys, o dabar dar labiau suaktyvėjo. Klausė jos, dėl ko keičiasi jos elgesys, ji jam sakydavo, kad viskas nesvarbu, tai sakydavo su keiksmažodžiais, kad nori numirti. Jam apie tai pradėjo sakyti gegužės mėnesį. Jam apie ją pasakydavo draugai ir ji pati pasisakydavo. Tai buvo nuo gegužės mėnesio ir jis ją nuramindavo. M. įsipjaudavo. Buvo pas M. atvažiavusi draugė, pusseserė O. ir per vaizdo skambutį matė kaip prie spintos durų rankenos buvo virvutę prisirišus, kuri buvo ant kaklo, tai jis jai pasakė, kad taip nedarytų. Dar buvo atvejis, kai buvo su drauge (duomenys neskelbtini) kaime, paskui vėl atėjo į (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad šoks į prūdą nusiskandins. Buvo pas ją atėjęs vakare, tai matė, kad rūbai buvo šlapi. Priežasties ji jam nesakė. Kai paklausdavo ji sakydavo, kad jai viskas „pochui.“ Jie susiginčydavo po to, kai M. taip pasielgdavo. Iki tokio jos elgesio tarp jų viskas buvo gerai. Jam M. sakė, kad ji tai daro ne dėl jo, o dėl asmeninių problemų. Apie M. šeimą žinojo. Žino jos brolį M., jis klasiokas, sesę E., brolį N., dar yra vienas brolis, jo vardo nežino, žino, kad mama pasikorė. Žino iš išorės, o jam pati nieko nepasakodavo, nei apie sesę D., nei apie sesės vyrą. Dabar gyvena (duomenys neskelbtini) kaime pas močiutę. Apie masažus nieko nėra pasakojusi. Apie tai visiškai nieko nežino. Apie pareigas namuose jam sakydavo, kad retsykiais prižiūrėdavo sesės trijų metų vaiką. Vardo vaiko nežino. Jam sakydavo, kad sūnėną prižiūrėdavo. Sakydavo, kad šuniuką prižiūri, rodydavo kaip glostydavo. Jie vakarais bendraudavo. Jam apie šeimą nieko nėra skundusi. Jam M. prieš kelias dienas parašė. Ji žinojo, kad jis eis į policiją. Jam M. pasakė, kad sakytų, kad jos nepažįsta. Ją draugai vadindavo M., o kiti kartais erzindavo vadindavo – kreivadante, suske, maža. Jos klasiokai tyčia M. erzindavo, nes ją provokuodavo ir norėdavo ją išprovokuoti. M. tada tuos klasiokus užsipuldavo, tapdavo agresyvi. Kol jos niekas neerzino, tai M. būdavo gera, maloni, paslaugi, rūpestinga. Rugsėjo mėnesio 13 d. buvo užėjęs pas socialinę, buvo nusibrozdinęs ir jam socialinė pasakė, kad kol M. buvo su juo ji buvo gera, o dabar nebe tokia. Su broliu M. anksčiau gerai sutardavo, o dabar nebendrauja. Anksčiau kai kartu gyveno brolis M., gražiau bendravo ir ją apgindavo. Apie masažus M. jam nieko nėra sakęs, niekas nėra sakęs. Dabar pirmą kartą išgirdo apie masažus (2 t., b. l. 137-141).
2024 m. lapkričio 13 d. liudytoja P. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Žino, kad čia yra dėl M., jos klasiokės. M. pavardės nežino. Ji pasižada sakyti tiesą. M. ji pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) klasės, nes su ja bendravo. Mokykloje susipažino su ja. M. jai kaip netikra draugė. Kaip draugė, bet kaip ir ne draugė. Kai kitos draugės nėra, tai su ja kalba. M. jai kaip klasiokė. Jos dabar kaip ir atsiskyrė. M. su savo draugais bendrauja, ji su savo. Daugiausia bendravo antroje klasėje. Kiek jai metų buvo nežino. Buvo taip, kad jos pasisakydavo savo paslaptis. M. dalindavosi apie santykius, apie meilę ką turėdavo, kas jai patikdavo, kas nepatikdavo. Paskutinį kartą su M. bendravo vakar, nes abi neina į rusų pamoką. Tai pasikalbėjo kaip draugės. Apie apklausą nepasakojo. M. nežino, kad ją kvietė į policiją. Apie meilę jai pasakojo trečioje klasėje, ji buvo įsimylėjusi. Dar pasakodavo apie berniukus. M. sakė, kad turi sesių ir brolių, tik ji jai nesakydavo jų vardų. Sesė yra didesnė už ją. Yra girdėjusi vardą D.. Sakė, kad su D. geriausiai sutaria, kad ir pasipykdavo. Ar D. turi vyrą nežino. M. apie savo šeimą nieko nepasakodavo. Dabar sakė, kad gyvena su baba. Prieš tai gyveno su sese (duomenys neskelbtini) mieste. Dar prieš tai su globėja gyveno. Ar M., ar yra minėjusi E., neatsimena. Tokio vardo neatsimena. M. sakė, kad piešdavo, eidavo į lauką su šunimi, eidavo televizorių pažiūrėt. Televizorius buvo gal jos kambaryje. Apie masažus nėra pasakojusi. M. yra sakiusi apie vaistus, kurie ją nuramindavo. Iš kur tuos vaistus gaudavo nežino, gal baba duodavo. Kai ją klasiokai sunervuoja ji pradeda šaukti. Ar yra kiti sunervavę ją, nei klasiokai, nežino, gal yra. M. kartais rankų venas pjaustosi. Ji nežino dėl ko. Apie save jai nieko nesako, o jeigu sako, tai gal savo geriausioms draugėms. M. yra jai pasakojusi apie svajones. Ji jai sakė, kad jai patinka žirgai, nori būti žirgyne. Kokią specialybę norėtų turėti, nėra pasakojusi. Kodėl dabar M. gyvena pas babą, gali pasakyti tiek, kad žino, kad sesė norėjo M. atsikratyti, dėl to, kad M. save žaloja visais būdais (3 t., b. l. 3-7).
2026 m. vasario 5 d. liudytoja A. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Mokosi (duomenys neskelbtini) rajono pagrindinėje mokykloje. Dėl ko pakviesta žino, kad dėl M. ir kad prie jos lindo. M. mokosi toje pačioje mokykloje, gyvena pas babą. Buvo geros draugės. M. pavardė A.. Visiškai nebendrauja, mokosi toje pačioje mokykloje, bet nebendrauja. Vasarą nuskendo jos draugas ir nebebendrauja, nutrūko draugystė, be jokios priežasties. M. pasakojo pusseserėms, kad prie jos priekabiauja nežino, ar sesers draugas ar vyras. Kaip priekabiavo nepasakojo. Pirmiausia sužinojo iš auklėtojos, po to iš pusseserės. Jai ne daug pasakojo. Auklėtoja pakvietė ir klausė ar žino, dėl ko M. susipjaustė rankas. Tada auklėtoja pasakė, kad sesės vyras priekabiavo prie M. Auklėtoja S. L., pusseserės O. R., O. R. ir E. R.. Pirmiausia kalbėjosi su auklėtoja, kai M. persipjovė venas. Auklėtojai kažkas pasakė, todėl ji jos klausė, o A. ją pakvietė, nes buvo geriausios draugės. Jis M. nieko neklausė, nes ji gulėjo ligoninėje. Po tos dienos, M. išsivežė globėja ir paguldė į psichiatrinę. Kai ji grįžo iš ligoninės, nelabai bendravo. Klausė, kai dar gulėjo ligoninėje, kaip jai sekasi. Klausė M. kaip sekasi gyventi pas globėją, sakė nepatinka, nori gyventi pas babą. Visiems sakė, kad priekabiauja sesės vyras, todėl išėjo gyventi pas babą. Tai buvo žiemą, nes atsimena sniegą. Globėją matė vieną kartą, kai buvo atvažiavusi į mokyklą, jos pavardės nežino. M. pati save žalojo, jis tai matė. Mokyklos stadione persipjovė venas, matė ne kartą, kad braižė rankas. Kodėl taip daro nekalbėjo. Pusseserės bendrauja su M., buvo susipykusios, bet dabar vėl bendrauja tik dėl to, kad daugiau informacijos turėtų, nes sakė jas turi apklausti. O. mokykloje labai gerai bendrauja su M. Per apklausą geriau prisiminė ir sakė tiesą. Pusseserių mama buvo uždraudusi joms bendrauti, bet dėl ko nežino.
Prokurorei pagarsinus 2024 m. spalio 18 d. jos duotus parodymus (2 t., b. l. 146-148): “M. išėjo gyventi iš sesės pas globėją, jai pasakė klasės auklėtoja S. L.. Jai auklėtoja pasakė, kad M. išėjo pas globėją, nes jos atsisakė sesė, nes M. visiems pradėjo pasakoti, kad prie jos priekabiauja sesės vyras. Apie tai M. pasipasakojo visiems savo draugams 2023 metų žiemą. Ji su M. jau bendravo. Tada M. ir su E. ir su O. bendravo ir joms tą patį pasakė, kad sesės vyras prie jos priekabiauja“. Ji juos patvirtino, kad 2024 m. spalio 18 d. protokole užfiksuoti parodymai yra teisingi, ten nurodyta tiesa.
Prokurorei pagarsintus parodymus: “Kai sužinojo iš auklėtojos tokią informaciją, kad M. sesės vyras prie jos priekabiauja, ji paklausė M. Jai M. pasakė, kad ji nenori apie tai pasakoti, kad tai nesvarbu. Ji daug žinodavo iš M., daugiausiai kas dedasi mokykloje. Jokių savo paslapčių jai M. nepasakydavo“, tvirtina ir šie parodymai teisingi, tik dabar ji jau nelabai prisimena. Dabar apie įvykį su niekuo nebendrauja (6 t., b. l. 49-50).
2026 m. vasario 5 d. liudytojas G. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų. Mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Buvo apklaustas policijos komisariate, dabar irgi dėl to paties įvykio. M. A. pažįsta iš vaikystės, mokosi vienoje klasėje. Su ja nebendrauja nuo praeitos apklausos, iki jos – buvo draugai. Dėl įvykio apsipyko. Ji ant jo supyko. M. supyko, nes nepasakojo ką sakė apklausoje, todėl ji supyko ir jie nebebendrauja. M. A. pažįsta, jis jo draugas. M. su M. nebendrauja. M. anksčiau gyveno su D. G., o dabar pas babą. D. G. M. sesuo. Su M. bendrauti pradėjo kai persikėlė gyventi pas babą. Dėl ko ji ten persikėlė nesakė, nieko nepasakojo. Girdėjo, kad taisyklės per griežtos pas sesę. Kai žaisdavo kompiuterinius žaidimus su M., girdėdavo kaip sesuo šaukdavo ant M. - „padaryk tą, padaryk aną“. Kartu gyveno D., jos vyras, M. ir M. Kai ateidavo pas M., sutikdavo ir M., bet į vidų užėjęs nebuvo. Nepamena ką pasakojo apklausoje. 2024 m. rugsėjo 30 d. apklausos metu sakė tiesą.
Ikiteisminio tyrimo teisėjai pagarsinus 2024 m. rugsėjo 30 d. apklausos metu duotus parodymus (2 t., b. l. 96-98): “M. pasakojo, kad valandą dvi turėjo per dieną daryti masažus E. M. jam sakydavo, kad kai D. išvažiuodavo iš namų, tada E. prašydavo M. daryti masažą. Darydavo pečių, nugaros masažą. Nėra M. pasakojusi, kad jai darydavo masažą. Tuo metu kai darydavo masažą, tada M. išeidavo į (duomenys neskelbtini) pas draugus. Žino, nes ir jis kartais būdavo su M. Yra pasakojęs M., kad einant į autobusą ir laukiant autobuso, jam M. sakydavo "susimetam, susimetam", jis jai sakydavau, kad ne.“ Tvirtina šiuos parodymus, taip sakė. M. spėjo nufilmuoti kaip darė nugaros ir kojų masažą. Matė vaizdo įrašą. E. įraše, gulėjo ant šono ir buvo pilnai apsirengęs rūbais. Apie masažus girdėjo iš M.. Kai jis nueidavo, masažų niekas nedarė, E. būdavo išvykęs kartais ir į kitą šalį. M. yra matęs, kaip pjaustėsi rankas, bet dėl ko taip vykdavo, nežino. Pagarsinus liudytojo G. Ž. 2024 m. rugsėjo 30 d. parodymus: “Toje šeimoje tik M. vienintelė darydavo E. masažus. Darydavo visada tada, kai D. išvykdavo. Tai jam sakė M.. Masažą darė D. ir E. kambaryje. E. gulėjo. M. masažavo pečius, nugarą. E. nusirengdavo marškinėlius, būdavo nuoga krūtine. Jam yra M. rodęs net per vaizdo įrašą. Matė tik vieną įrašą, kai darė. M. buvo ant fotelio ir žiūrėjo televizorių. Matė, kad M. klupėjo ant kelių ant lovos, šalia E., kuris gulėjo savo miegamojo kambario lovoje. O M. tuo metu buvo tame pačiame kambaryje, žiūrėjo televizorių ir per Messenger programą paskambino jam ir įjungė kamerą ir rodė. Sakė, kam jam rodo, o jis sako "Žiūrėk". Jis nesuprato, kodėl M. jam rodė. Jam M. tik apie tuos masažus pasakojo. M. neprašydavo daryti masažų.“ Jam rodė kaip buvo apsirengęs, parodymai teisingi, jis taip sakė. Pagarsinus parodymus: „Miegodavo N. su M., M. su Y.. M. vienoje lovoje, o Y., tai D. vaikas Y., kitoje lovoje. Jis nėra buvęs pas juos bute (duomenys neskelbtini) mieste. Kai D. išvažiuodavo ir E. paprašydavo daryti masažą M., tada E. dar paprašydavo M., kad jis išeitų su Y. į parduotuvę. Tada pasilikdavo bute tik M. su E. Jam tai sakė M., kad bute M. su E. likdavo tik dviese. Jam M. pasakojo prieš kelias savaites mokykloje. Daugiau pats M. jam nieko nepasakojo“ teisingi, jis taip ir sakė. Po apklausos daugiau aplinkybių nesužinojo. Nebežaidė kompiuterinių žaidimų. Mokykloje nieko negirdėjo apie M. Tik iš M. ką ir kiek žino. Ką sakyti apklausoje niekas nieko neprašė ir nesakė (6 t., b. l. 51-52).
2025 m. vasario 11 d. liudytoja T. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metų. Mokosi (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje. Žino, dėl ko atvyko į apklausą. Yra pakviesta dėl M. A., su ja nebendrauja. Seniau bendravo, mokėsi toje pačioje mokykloje, M. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. M. jai nieko nepasakodavo, pasisveikindavo, bet artimai nebendrauja. Girdėjo dėl išprievartavimo, kalbėjo apie masažus, viskas vyko už mokyklos ribų, neprisimena, iš ko girdėjo, nes tai vyko senai. Jai pati M. sakiusi, kad darė masažą. Žino, kas yra išprievartavimas, tai kai priekabiauja , lenda kai tu nenori, daro tai, kas nepatinka. Kai draugavo su M., ji gyveno su sese D. ir jos vyru E., dar gyveno M. ir N. Nežino kokie jų santykiai. Pažįsta O. ir O. O. yra jos klasiokė. Niekas jos neprašė ir nesakė ko nekalbėti per apklausą. Apie apklausą sužinojo, kai atvežė laišką, antrą kartą, kai gavo šaukimą, tėvai pasakė, kad važiuos į ją, girdėjo iš mokyklos, kad daug kas važiavo į apklausą (6 t., b. l. 33-34).
2026 m. vasario 11 d. liudytojas M. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokykloje, sutinka duoti parodymus. Nežino dėl ko yra pakviestas, gyvena su sese E., D., jos vyru E., broliu ir sesės sūnumi Y. Anksčiau gyveno su tėvu ir mama. Mama nusižudė, pasirinko gyventi su sese. Su ja sutaria, M. dabar gyvena pas babą R. Dėl kokio įvykio ji išvažiavo gyventi pas babą, jis nežino. Kartais su M. susitinka, geri santykiai. Po įvykio vaiko teisės kalbėjosi su M. ir ją išsivežė. M. sutardavo su sese D. Kai jis būdavo namuose, viskas buvo gerai. G. Ž. geras jo draugas. Apie M. ir masažus su G. nekalbėjo. Tai ne jo reikalas. Nieko nesiuntė ir nefilmavo. Kai nebūdavo D., E. neprašė išeiti į miestą su Y., kad būtų vieni. Kodėl G. Ž. sako, kad jis siuntė vaizdo įrašus, nežino. Jis nėra buvęs, kai vyko kažkokie masažai. Jam atrodo, kad nieko nebuvo ir niekas nevyko. Atsakydamas į prokurorės klausimą patikslino, kad M. pati kažką sakė. Buvo apklaustas, šiek tiek pamena. M. jam yra sakiusi, kad padarydavo masažą ir gaudavo 2 eurus ar daugiau. Tikriausiai darydavo nugaros masažą. Praeidamas į tualetą matė, kaip M. darė E. masažą. (6 t., b. l. 35-36).
2024 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro duomenyse dėl M. A. nurodyta, kad buvo gautas Globos centro psichologės M. K. tarnybinis pranešimas dėl D. G. šeimoje globojamos M. A., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, galimai patiriamo smurto (1 t., b. l. 88).
2024 m. gegužės 28 d. (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centro psichologės M. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 27 d. teikė psichologinę konsultaciją D. G. globotinei M. A.. Konsultacijos metu ji papasakojo, kad patiria seksualinį smurtą – mergaitė verčiama globėjos vyrui daryti nugaros masažą, taip liečiant jo kūną, kas mergaitei yra nemalonu ir sukelia nepatogius jausmus; be jos leidimo liečia nugarą, bando ją masažuoti; mergaitei maudantis įeina į vonią, naktį ateina į jos kambarį (1 t., b. l. 89-91).
2024 m. gegužės 29 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus informacijoje ir vaiko situacijos aptarime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 28 d. specialistams bendraujant su vaiku – M. A., (duomenys neskelbtini), ji truputį jaudinosi, sutiko papasakoti, kas vyksta. Pasakojo, kad pykstasi su rūpintojos vyru E. Jai nepatinka, kad jis atima jos telefoną, kai ji išvažiuodavo ir nesusitvarkydavo kambario. E. jos nemušė, buvo tik gąsdinęs, iškėlęs ranką, kad užduos jei neklausys. E. jai yra keletą kartų pasakęs, kad ją pasiėmė pasinaudojimui, kad darytų jam pusryčius arba ką jis lieps. Jis prašo, kad ji jam darytų nugaros, blauzdų masažą jo kambaryje arba jis ateina į jos kambarį. Jis būna su šortais, atsigula ant pilvo ir ji stovėdama šalia lovos daro rankomis jam masažą (parodė rankų judesiais kaip glosto jam nugarą). M. sako, kad jai yra keista, kai jai yra (duomenys neskelbtini) nu o ji turi liesti suaugusį vyrą. Jai yra nemalonu, ji nenori to daryti. Sesuo rūpintoja D., E. žmona, žiūri ir nieko nesako. M. pasakoja, kad yra E. sakiusi, kad prašytų D., kad darytų jam masažą, tai jis sako, kad nori jog ji (M.) darytų, sako, kad duos už tai jai pinigų. D. sako, kad ji tingi ir nedarys vyrui masažo, viską mato, juokiasi, kartais sako neerzinti jo (E.) ir eitų daryti. Už tai E. duodavo 70 centų, o masažą reikia daryti kažkur 40-50 min, du kartus savaitėje arba rečiau. Ji nenori daryti masažo E., nes ji turi savo veiklos, mėgsta piešti ir ji turi nepabaigusi savo darbo eiti masažuoti. E. yra jai sakęs, kad jis gali jai (M.) padaryti irgi masažą. Kada tas tiksliai vyko negali pasakyti, bet ji buvo su rūbais ir E. pats pasiūlė jai masažuoti nugarą, pradžioje jai ėmė masažuoti kaklą (parodė mergaitė ant savo kaklo, oda jos net pašiurpo) pati patikslino, kad yra jautri ir vyro prisilietimai prie jos kūno jai yra nemalonūs. E. sakė tada jai per rūbus pamasažuos nugarą, bet kišo rankas po rūbais ir lietė rankomis jos nuogą nugarą. Jai nepatiko toks jo elgesys, buvo nemalonu, nenorėjo, kad liestų jos kūną. Pirmą kartą E. liepė jai daryti nugaros ir blauzdų masažą kai sesers D. nebuvo namuose. Masažą reikia daryti E. nuo (duomenys neskelbtini) klasės, dabar ji yra septintokė. Dar yra buvę atvejų, kai ji nuoga maudosi vonioje, E. įeina į vonią ir greitai išeina, ji nežino ko jis eina į vonią kai ji maudosi, jos nėra lietęs vonioje. Vonios durų negali ji užsisklęsti, nes yra sugedęs tas mechanizmas. Kartais naktį įeina E. įjos kambarį, ji iš karto, jei miega prabunda, sako, kad yra jautri labai, jis apsisuka ir išeina, kartais paklausia ko nemiega, liepia pasidėti telefoną. Sesuo rūpintoja D. neina nei į vonią nei į kambarį jos tikrinti. M. sako, kad kartais ji net su rūbais gulasi į lovą miegoti, nes taip jai saugiau. Ji rytais keliasi 6 val., kad spėtų nusiprausti, apsirengti ir pusryčius E. padaryti, nes jis keliasi puse septynių, o jo žmona D. miega. Kartais E. liepia nuvalyti jo sportbačius. Kai E. pasiūlo jai važiuoti pvz. iki Maximos tik dviese, ji niekada nesėda į automobilio priekinę sėdynę, sėdasi gale, nes nenori sėdėti šalia jo. M. sakė, kad bijo E., jaučiasi nesaugiai su juo ir nesaugiai šiuose namuose. Su seserimi D. gerai sutaria, bet viską valdo namuose E. Kai buvo pas močiutę R. kaime, ji jai viską papasakojo, kas vyksta ir vakar, t. y. gegužės 27 d. pasisakė psichologei. Specialistų pastebėjimai kalbant su vaiku: M. kalbėjo tyliai, palaikė akių kontaktą, čiupinėjo rankų pirštus, sukiojo juos, sukinėjo ant piršto esantį žiedą, kūnas buvo įsitempęs, išvykus su M. iš šeimos, vežant ją į saugią aplinką, M. atsipalaidavo (1 t., b. l. 94-96).
2024 m. birželio 3 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. A. papasakojo ir nurodė aplinkybes apie tai, kad E. prašo, kad ji jam darytų nugaros, blauzdų masažą jo kambaryje arba jis ateina į M. kambarį. Pasakojo, kad E. būna su šortais, atsigula ant pilvo ir M. stovėdama šalia lovos daro rankomis jam masažą (parodė rankų judesiais kaip glosto jam nugarą). M. sakė, kad jai yra keista, jai yra (duomenys neskelbtini) m., o ji turi liesti suaugusį vyrą. M. nurodė, kad jai tai yra nemalonu, ji nenori to daryti. Sesuo rūpintoja D., E. žmona, žiūri ir nieko nesako. M. pasakojo, kad yra E. sakiusi, kad prašytų D., kad ji darytų jam masažą, tai E. atsakydavo, kad nori jog ji (M.) darytų, sakydavo, kad duos už tai jai pinigų. D. sakė, kad ji tingi ir nedarys vyrui masažo, viską matydavo, juokėsi, kartais sakė, kad neerzink tu jo (E.) eik daryti. Duodavo E. 70 centų, o masažą reikėdavo daryti kažkur 40-50 min. Masažą reikėdavo daryti kažkur du kartus savaitėje arba rečiau. M. sakė, kad ji nenori daryti masažo E., nes ji turi savo veiklos, mėgsta piešti. E. yra jai sakęs, kad jis gali ir jai (M.) padaryti irgi masažą. M. sakė, kad vieną kartą, kai ji buvo su rūbais, E. pats pasiūlė jai masažuoti nugarą, pradžioje jai masažavo kaklą (parodė mergaitė ant savo kaklo, jos oda net pašiurpo) pati patikslino, kad yra jautri ir vyro prisilietimai prie jos kūno jai yra nemalonūs. E. tada sakė, kad jai per rūbus pamasažuos nugarą, bet kišo rankas po rūbais ir lietė rankomis jos nuogą nugarą. Jai nepatiko toks jo elgesys, buvo nemalonu, nenorėjo, kad liestų jos kūną. Pirmą kartą E. liepė jai daryti nugaros ir blauzdų masažą kai sesers D. nebuvo namuose. Masažą reikėjo daryti E. nuo (duomenys neskelbtini) klasės. Dar yra buvę atvejų, kai ji nuoga maudėsi vonioje ir E. įėjo į vonią ir greitai išėjo, ji nežino ko jis ėjo į vonią kai ji maudėsi. Jos nėra lietęs vonioje. Vonios durų negali ji užsisklęsti, nes yra sugedęs mechanizmas. M. pasakojo, kad kartais naktį įeina E. į jos kambarį, ji iškart jei jau miega prabunda, sakė, kad yra labai jautri, o jis apsisuka ir išeina. Kartais paklausdavo ko nemiega, liepdavo pasidėti telefoną. Sesuo rūpintoja D. neina nei į vonią nei į kambarį jos tikrinti. M. sakė, kad kartais ji net su rūbais gulasi į lovą miegoti, nes taip jai saugiau. M. pasakojo kad rytais keliasi 6 ryto, kad spėtų nusiprausti, apsirengti ir pusryčius E. padaryti, nes jis keliasi puse septynių, o jo žmona D. miega. Kartais E. liepdavo nuvalyti jo sportbačius. Kai E. pasiūlydavo jai važiuoti automobiliu iki Maximos tik dviese, ji niekada nesėsdavo į automobilio priekinę sėdynę, sėsdavo į galą, nes nenori sėdėti šalia jo. M. sakė, kad bijo E., jaučiasi nesaugiai su juo ir nesaugiai tuose namuose. M. sakė, kad su seserimi D. gerai sutaria, bet viską namuose valdo E., ir pinigus jis valdo. Kai buvo pas močiutę R. kaime ji jai viską pasipasakojo, kas vyksta ir vakar, t. y. gegužės 27 d. pasisakė psichologei. Viso pokalbio metu M. kalbėjo tyliai, palaikė akių kontaktą, čiupinėjo rankų pirštus, sukiojo juos, sukinėjo ant piršto esantį žiedą, kūnas buvo įsitempęs. Išvykus su M. iš šeimos ir vežant ją į saugią aplinką, M. atsipalaidavo (3 t., b. l. 150-163).
2024 m. liepos 5 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-25632-24 pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate gautas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro pranešimas apie tai, kad E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., tvirkino nepilnametę M. G., gimusią (duomenys neskelbtini) m. Ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį pradėtas patikslinus aplinkybes (1 t., b. l. 1-4).
2024 m. liepos 8 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko, atliekančio komisariato viršininko funkcijas tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gegužės 28 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro psichologės M. K. tarnybinis pranešimas dėl D. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeimoje globojamos M. A., gimusios (duomenys neskelbtini) m., galimai patiriamo smurto. 2024 m. liepos 5 d. patikslinus įvykio aplinkybes ir apklausus nepilnametę liudytoją M. A., buvo nustatyta, kad E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., tvirkino nepilnametę M. A., gimusią (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 5-6).
2024 m. liepos 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje Nr. 1 nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 36-38, 39-45 ).
2024 m. liepos 11 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nepilnametės M. A. atstovu pagal įstatymą bus 2024 m. liepos 10 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje paskirta laikinoji rūpintoja R. S. (3 t., b. l. 133-134).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. liepos 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Skyrius) rašte su priedais nurodyta, kad 2024 m. gegužės 28 d. Skyrius gavo pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nepilnametės M. A. atžvilgiu, todėl ėmėsi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. A1-803 (suvestinė redakcija nuo 2023 m. balandžio 20 d.) patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 4 punkte, numatytų veiksmų, atliko nepilnamečių M. A. situacijos vertinimą. Nustatęs galimą smurtą prieš vaiką, nepilnametė M. A. nedelsiant buvo paimta iš D. G. šeimos ir laikinai apgyvendinta nuo 2024 m. gegužės 28 d. iki 2024 m. liepos 9 d. (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro budinčio globotojo šeimoje. Anksčiau šeimoje vaiko teisių pažeidimų fiksuota nebuvo (3 t., b. l. 137).
2024 m. rugpjūčio mėnesio atlikto psichologo M. S. psichologinio įvertinimo išvada dėl galimai patirto seksualinio smurto bei suteiktos psichologinės pagalbos M. A., kuri buvo apgyvendinta nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2024 m. liepos 26 d. globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad psichologinio įvertinimo metu surinktų duomenų galima kelti prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą. M. A. skirtos ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos. Išvadoje nurodyta, kad M. A., gimusi (duomenys neskelbtini) m., globos namų "(duomenys neskelbtini) Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre (toliau – Pagalbos centras) apgyvendinta viena nuo 2024 m. liepos 24 d. iki 2024 m. liepos 26 d. Psichologinio įvertinimo metu iškyla sudėtingi emociniai išgyvenimai (vienišumas, liūdesys, baimė, nerimas, pyktis, nesaugumas), sietini su paauglės patirtimis tarpasmeniniuose santykiuose. Konsultacijų eigoje atsiskleidžia sudėtingos nepilnametės patirtys artimoje aplinkoje – tėvų priklausomybė nuo alkoholio, stebėtas fizinis smurtas („tėtis su mama mušdavosi, rėkdavo“), motinos savižudybė, globėjų kaita, galimai patirta seksualinė prievarta. Tikėtina, kad biologinėje šeimoje vaikui stigo artimo, autoritetingo suaugusiojo, gebančio pasirūpinti ir apsaugoti patirties. Šiuo metu šeimai priskiria save, senelę, tris brolius ir dvi seseris. Santykius šeimoje patiria, kaip vieną svarbiausių įtampos šaltinių – M. pasakoja, kad jos sesuo D. ir brolis M. priešiškai reagavo į jos atsiskleidimą („sakė, kad aš išsigalvoju, netiki manimi“; „kaltina, kad senelė mane primokė“), nustojo su ja bendrauti, mergina jaučiasi jų atstumta, išsako išgyvenanti stiprią nuoskaudą jų atžvilgiu („niekada jiems neatleisiu už tai“). Kaip artimiausią asmenį įvardina senelę, apie ją atsiliepia šiltai, pozityviai, išsako, kad patinka pas ją gyventi. M. geba įvardinti pagrindines emocijas, trumpai apibūdinti situacijas, kuriose jos kyla, bet sunkiai jas sieja su asmenine patirtimi. Apie emocijas kalba ribotai, sunkiai jas reflektuoja, stokoja žodyno jausmų ir vidinių būsenų įvertinimui. Negatyvias emocijas yra linkusi laikyti savyje, slopinti, nepripažinti jų jaučianti, nuneigti negatyvių įvykių įtaką jos savijautai („man visiškai nesvarbu, ar iš manęs tyčiojasi“; „nekreipiu dėmesio, kai kiti lenda“), nors epizodiškai jos prasiveržia impulsyviu elgesiu arba būna nukreipiamos į save (pjaustosi). Mergina teigia, kad anksčiau yra bandžiusi nusižudyti, bet šiuo metu suicidines mintis neigia. Paauglės savivertė – žema, ji jaučiasi prastesnė už bendraamžius, yra linkusi nepasitikėti aplinkiniais. Apie galimai patirtos seksualinės prievartos įvykį ir emocinį atsaką į jį nurodyta, kad kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, M. teigia, kad atvyko „dėl D. vyro, E.“. Anot merginos, „E. mane už tarnaitę laikė – versdavo jam nugarą masažuoti, daryti valgyti, liesdavo krūtinę, neleisdavo su senele bendrauti, vieną kartą – man darė nugaros masažą, nors nenorėjau, nesveikas jis visiškai, dar daug dalykų darė“. Paauglė prideda, kad bijodavo E., todėl namuose miegodavo su rūbais („baisu, kad jis naktį gali ateiti į kambarį, tai su rūbais būdavau“). Nepilnametė išsako, kad dėl E. veiksmų pjaustėsi ir bandė nusižudyti, pradėjo bijoti apsikabinimų, dažniau jausdavosi liūdna. Atsižvelgiant į tai, kad M. buvo atlikta apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir siekiant apsaugoti vaiką nuo pakartotinio traumavimo, į įvykio aplinkybes ir detales gilinamasi nebuvo. Pokalbio metu stebimos pasakojimui adekvačios liūdesio, pykčio, gėdos emocinės reakcijos (3 t., b. l. 186-192; 4 t., b. l. 1-10).
2024 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. A. kūne, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pažeidimų nėra. Atsižvelgiant į tyrimo duomenis, lytiniai santykiai su M. A. nepažeidžiant jos mergystės plėvės negalimi (4 t., b. l. 17).
2024 m. spalio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, kad E. G. niekada nebuvo paskirtas M. A. globėju ( rūpintoju). Pateiktame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme 2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. A-906 nurodyta, kad M. A. nustatyta laikinoji globa, laikinoji rūpyba, paskirta laikinoji globėja D. G., nustatyta gyvenamoji vieta laikinosios globėjos (rūpintojos) D. G. gyvenamojoje vietoje. Pateiktoje 2021 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad M. A. nustatyta nuolatinė globa, paskirta nuolatine globėja D. G., nustatyta globos ir gyvenamoji vieta nuolatinės globėjos D. G. gyvenamojoje vietoje. Paskirta D. G. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise bei jos turto administratore (3 t., b. l. 178, 179-180, 181-182).
2025 m. kovo 19 d. – balandžio 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. A. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, kur, ką darė) nagrinėjamoje byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis M. A. duotais parodymais apklausų metu. Duomenų, kad M. A. patirtų kitų asmenų poveikį apklausų metu nurodyti neteisingą ir/arba tendencingą informaciją apie byloje tiriamus įvykius ar įtariamąjį negauta. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) M. A. nenustatytas. Dėl jai būdingų intelektinių gebėjimų M. A. gali būti padidintai įtaigi, ypatingai situacijose, kuriose yra paslėptų prasmių, manipuliacijos. Duomenų, kad M. A. siektų pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį negauta - įvertinimo metu ji atskleidžia ambivalentiškus jausmus gyvenant sesers ir įtariamoįo šeimoje; ji nesupranta byloje tiriamų galimų įtariamojo veiksmų esmės. Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu M. A. pilnai nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės ( ji turi žinių apie jų pobūdį, tačiau reikšmę supranta itin primityviai, siauriai). Aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams M. A. nebūtų galėjusi dėl visiško šių veiksmų esmės nesuvokimo, manipuliatyvaus įtariamojo elgesio bei šį elgesį normalizuojančios aplinkinių reakcijos (plačiau – išvadų dalyje). M. A. dėl dabartinės jos emocinės būsenos, dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama. Šiuo metu M. A. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo veiksmais. M. A. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (4 tomas b. l. 45-57).
2025 m. gegužės 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrumo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-25632-24 atliekamoje, pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., laikotarpyje nuo 2023 metų žiemos iki 2024 m. gegužės 27 d., atliko tvirkinimo veiksmus, M. A., gimusios (duomenys neskelbtini) m. atžvilgiu, buvo gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad M. A. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo veiksmais ir M. A. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Tyrimo metu nustatyta, kad M. A. yra įtariamojo E. G. sutuoktinės D. G. sesuo ir pagal BK 141 straipsnį yra nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos narys. Pagal tokius duomenis pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (1 t., b. l. 15-17).
Viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės M. A. ambulatorinio apsilankymo aprašymais nuo 2018 m. iki 2024 m., kuriuose nurodyta kokiu laikotarpiu kreipėsi į gydymo įstaigą ir kokiomis ligomis sirgo nukentėjusioji M. A.: 2018 m. kovo 16 d. vidurių užkietėjimu (4 t., b. l. 69); 2018 m. gruodžio 28 d. ūminiu viršutinių kvėpavimo takų infekcija (4 t., b. l. 70); 2019 m. birželio 10 d. funkciniu žarnos sutrikimu (4 t., b. l. 71); 2020 m. kovo 3 d. ūminiu viršutinių kvėpavimo takų infekcija (4 t., b. l. 72); 2020 m. lapkričio 16 d. kreipėsi dėl įprasto sveikatos ištyrimo (4 t., b. l. 73); 2022 m. spalio 13 d. paviršine mikoze (4 t., b. l. 74); 2023 m. rugsėjo 27 d. dešinės plaštakos I piršto įtariamo lūžio, kuris nepasitvirtino (4 t., b. l. 75); 2024 m. birželio 14 d. adaptacijos sutrikimai (4 t., b. l. 76); 2024 m. birželio 17 d. diagnozuotas kairio dilbio sužalojimas. Nurodytos gretutinės ligos: depresija, nerimo susirgimas (4 t., b. l. 77); 2024 m. birželio 18 d. mintys apie savižudybę; adaptacijos sutrikimai (4 t., b. l. 78); nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. liepos 4 d. (16 dienų) gydėsi vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje dėl to, kad buvo atvykusi skubos tvarka apylinkės vaikų psichiatro siuntimu. Mergaitė prieš dvi dienas mokykloje pasiėmusi kieme stiklo šukę, susibraižė kairės rankos dilbį. Mergaitė save žalojanti ne pirmą kartą. Išsako, kad nenori gyventi, jaučia įtampą, susižalojusi pasijaučia geriau (4 t., b. l. 79-80); 2024 m. spalio 24 d. ištyrimas dėl galimo tvirkinimo. Apžiūrint gydytojai sužalojimų nėra (4 t., b. l. 81). 2024 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centro paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo 5 priede, Globos centro psichologo veiklos išraše nurodyta, kad M. A. reikalinga psichologo – psichoterapeuto pagalba, pasibaigus darbui su psichikos sveikatos centro psichologu – psichoterapeutu, tęsti psichologines konsultacijas su globos centro psichologu. Vyko susitikimai su budinčio globotojo, globėjų šeima užrašai: 2024 m. birželio 3 d., 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. birželio 17 d., 2024 m. liepos 9 d., 2024 m. liepos 11 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d. (4 t., b. l. 85-86, 87-92).
2025 m. sausio mėnesio (duomenys neskelbtini) rajono pagrindinės mokyklos M. A. charakteristikoje nurodyta, kad M. A. mokosi šioje mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje pagal individualizuotas programas, patenkinamu pasiekimų lygiu. Ji tinkamai vykdo mokinio pareigas, laikosi elgesio normų, gerbia mokytojus, kitus mokyklos bendruomenės narius, bendraamžius, nepažeidžia jų teisių ir teisėtų interesų. Ji neturi žalingų įpročių, nėra svarstyta mokyklos vaiko ir gerovės komisijos posėdžiuose, klasėje yra draugiška, mandagi, paslaugi (4 t., b. l. 95).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Šia nusikalstama veika kėsinamasi ne tik į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius, bet ir jo normalų fizinį, psichinį ir dorovinį vystymąsi, bei ir į žmogaus sveikatą, į šeimos santykius ir šeimos nario fizinę neliečiamybę. Kai šiais veiksmais pažeidžiamos dvi skirtingos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės – jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinis neliečiamumas bei žmogaus sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip idealioji sutaptis.
Baudžiamajame įstatyme tvirkinamieji veiksmai nėra apibrėžti, todėl tokių veiksmų turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Teismų praktikoje pažymima, kad tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-625/2013, 2K-315/2014, 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024 ir kt.). Taigi, tvirkinamieji veiksmai BK 153 straipsnio prasme gali būti siejami tiek su fizinio sąlyčio ir kontakto nebuvimu, tiek ir su tokio kontakto buvimu, tačiau, pagal teismų praktiką, jie nėra susiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu nei šešiolikos metų amžiaus asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024).
Pažymėtina ir tai, kad tvirkinamaisiais veiksmais pripažįstami veiksmai, galintys sukelti jaunesnio negu šešiolikos metų asmens per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokių neigiamų padarinių (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-133-813/2025). BK 153 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – ji nereikalauja padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tvirkinamųjų veiksmų įtaka nukentėjusiojo elgesiui neįeina į šios nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356/2014, 2K-257-495/2024). Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka šešiolikos metų amžiaus nesulaukusio asmens tvirkinimo veiksmus, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismų praktikoje išaiškinta, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018).
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad E. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje – laikotarpyje nuo 2023 metų žiemos iki 2024 m. gegužės 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, žinodamas, kad M. A., gimusi (duomenys neskelbtini) m., yra nepilnametė, namų esančių adresu: (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, lovoje, ne mažiau kaip vieną kartą, rankomis darydamas masažą lietė, glostė nukentėjusiosios M. A. kūną – krūtinę, nugarą, kojas, sėdmenis bei užgulęs visu kūnu lovoje ant pilvo gulinčią M. A. ir pakišęs rankas po liemenėle "maigė, minkė, masažavo" abejomis rankomis abi nuogas krūtis, pirštais lietė – čiupinėjo, glostė nukentėjusios M. A. nuogus lytinius organus, tai yra makštį, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu adresu, M. A. kambaryje, lovoje, ne mažiau kaip vieną kartą, rankomis darydamas masažą lietė, glostė nukentėjusiosios M. A. kūną - krūtinę, nugarą, kojas, sėdmenis bei užgulęs visu kūnu lovoje ant pilvo gulinčią M. A. ir pakišęs rankas po liemenėle "maigė, minkė, masažavo" abejomis rankomis abi nuogas krūtis, pirštais lietė - čiupinėjo, glostė nukentėjusios M. A. nuogus lytinius organus, tai yra makštį, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – M. A..
Taip pat teismas nustatė, kad E. G. laikotarpiu nuo 2023 m. žiemos iki 2024 m. gegužės 27 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje ir M. A. kambaryje, tvirkindamas jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį ir savo šeimos narį, t. y. sutuoktinės D. G. seserį – M. A., gimusią (duomenys neskelbtini) m., nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios M. A. sveikatą – sukėlė kitas reakcijas į stiprų stresą ((duomenys neskelbtini)), kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje tiriama nusikalstama veika.
Teismo vertinimu, byloje nustatytų kaltinamojo E. G. veiksmų visuma pagal jų pobūdį, kryptingumą, pasikartojimą ir intensyvumą atitinka BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytus tvirkinamuosius veiksmus. Kaltinamasis sistemingai atliko seksualinio pobūdžio veiksmus prieš jaunesnę nei šešiolikos metų nukentėjusiąją, liesdamas jos krūtinę, lytinių organų sritį, kišdamas rankas po drabužiais, versdamas ją atlikti fizinį kontaktą su juo bei sudarydamas situacijas, kuriose buvo pažeidžiamas jos seksualinis privatumas. Tokie veiksmai akivaizdžiai peržengia įprasto socialinio bendravimo ar rūpinimosi vaiku ribas ir objektyviai yra nukreipti į nepilnametės seksualinį neliečiamumą.
Kaltinamojo tyčiniai nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais nusikalstamais veiksmais buvo kėsinamasi į kelias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – ne tik į jaunesnės negu šešiolikos metų nukentėjusiosios seksualinį neliečiamumą ir laisvę, bet ir į jos sveikatą. Nukentėjusioji veikų padarymo metu buvo itin pažeidžiama dėl savo amžiaus, fizinės ir psichologinės brandos ypatumų. Be to, ji buvo priklausoma nuo kaltinamojo ne tik dėl savo amžiaus, bet ir dėl susiklosčiusių tarpusavio santykių, kadangi kartu su juo gyveno bendrame ūkyje kaip šeima, todėl kaltinamasis jos atžvilgiu užėmė autoritetingą ir dominuojančią padėtį. Tokios aplinkybės objektyviai ribojo nukentėjusiosios M. A. galimybes priešintis neteisėtiems kaltinamojo veiksmams, didino jos pažeidžiamumą bei lėmė ypatingą kaltinamojo pareigą gerbti ir saugoti jos interesus. Todėl kaltinamojo veiksmai ne tik pažeidė nukentėjusiosios fizinį vientisumą ir seksualinį neliečiamumą, bet ir sukėlė realų pavojų jos normaliai fizinei, psichinei bei seksualinei raidai, o tai lemia padidintą tokių veikų pavojingumą ir griežto baudžiamojo teisinio įvertinimo būtinybę.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. G. žinojo nukentėjusiosios M. A. amžių, todėl suvokė, kad jo atliekami veiksmai yra nukreipti prieš jaunesnį nei šešiolikos metų asmenį. Kaltinamojo seksualinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiajai M. A. sukėlė neigiamas emocijas: nukentėjusioji M. A. parodė, kad E. G. nieko nesakė, tiesiog savo rankas, alkūnes prispaudė prie savo šonų, nes jai kuteno. Taip darė, kad neprileisti jo rankų prie krūtinės. Kai jai E. lietė „putę“, nieko nesakė, kojas suspaudė, nes buvo nemalonus jausmas. Tai, kad nukentėjusioji jautėsi nemaloniai ir jai tokie kaltinamojo veiksmai nepatiko, patvirtina teisme apklausta liudytoja V. M., kuri buvo paskirta M. A. budinčia globėja. Jai M. A. papasakojo, kad tas vyras liesdavo krūtinę ir apatinę kūno dalį. Ji jai nerodė tų vietų, kur liesdavo. Ji sakė, kad už džinsų, už kelnaičių bandydavo kišti ranką ir visada vardindavo, kad jai aplamai gėda sakyti apie tokias aplinkybes. Taip pat apie krūtinės lietimą M. A. papasakojo savo giminaitei, močiutei, kurią vadina baba – R. S., kuri šiuo metu yra paskirta nepilnametės nukentėjusiosios globėja. Vaiko situacijos vertinimo anketoje 2024 m. gegužės 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad M. A. papasakojo ir nurodė aplinkybes apie tai, kad E. prašo, kad ji jam darytų tai, kas jai nemalonu: nugaros, blauzdų masažą jo kambaryje arba kai jis pats ateina į M. kambarį. M. sakė, kad jai yra keista, kai jai yra (duomenys neskelbtini) m., ji turi liesti suaugusį vyrą. Ji taip pat nurodė, kad jai tai daryti nemalonu, ji to daryti nenori. Kai E. jai masažavo kaklą (parodė ant savo kaklo, jos oda net pašiurpo), pati patikslino, kad yra jautri ir vyro prisilietimai prie jos kūno jai yra nemalonūs. E. tada sakė, kad jai per rūbus pamasažuos nugarą, bet kišo rankas po rūbais ir lietė rankomis jos nuogą nugarą. Jai nepatiko toks jo elgesys, buvo nemalonu, nenorėjo, kad liestų jos kūną (1 t., b. l. 94-96). 2024 m. liepos 24 d. – 2024 m. liepos 26 d. vaiko M. A., galimai nukentėjusios nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje ir Vaiko situacijos vertinimo anketoje 2024 m. birželio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytos aplinkybės apie tai, kad nukentėjusioji M. A. buvo E. G. liečiama ir dėl tokių kaltinamojo veiksmų jautėsi nesaugiai bei nejaukiai: „<...anot merginos, „E. ją už tarnaitę laikė – versdavo jam nugarą masažuoti, daryti valgyti, liesdavo krūtinę, neleisdavo su senele bendrauti, vieną kartą jai darė nugaros masažą, nors nenorėjo, nesveikas jis visiškai, dar daug dalykų darė ...>“. Paauglė prideda, kad bijodavo E., todėl namuose miegodavo su rūbais („baisu, kad jis naktį gali ateiti į kambarį, tai su rūbais būdavau“). Nepilnametė išsako, kad dėl E. veiksmų pjaustėsi ir bandė nusižudyti, pradėjo bijoti apsikabinimų, dažniau jausdavosi liūdna. Pokalbio metu stebimos pasakojimui adekvačios liūdesio, pykčio, gėdos emocinės reakcijos. Iš psichologinio įvertinimo metu surinktų duomenų galima kelti prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą. M. A. taip pat nurodė, kad yra buvę atvejų, kai ji nuoga maudėsi vonioje ir E. įėjo į vonią ir greitai išėjo, ji nežino ko jis ėjo į vonią, kai ji maudėsi. Taip pat pasakojo, kad.< ... kartais naktį įeina E. į jos kambarį, ji iškart, jei jau miega - prabunda, sakė, kad yra labai jautri, o jis apsisuka ir išeina. Sesuo rūpintoja D. neina, nei į vonią, nei į kambarį jos tikrinti. Kai E. pasiūlydavo jai važiuoti automobiliu iki Maximos tik dviese, ji niekada nesėsdavo į automobilio priekinę sėdynę, sėsdavo į galą, nes nenori sėdėti šalia jo. M. sakė, kad bijo E., jaučiasi nesaugiai su juo ir nesaugiai tuose namuose. M. sakė, kad su seserimi D. gerai sutaria, bet viską namuose valdo E., ir pinigus jis valdo. Kai buvo pas močiutę R. kaime ji jai viską pasipasakojo, kas vyksta ir vakar, t. y. 2024 m. gegužės 27 d., pasisakė psichologei. Viso pokalbio metu M. kalbėjo tyliai, palaikė akių kontaktą, čiupinėjo rankų pirštus, sukiojo juos, sukinėjo ant piršto esantį žiedą, kūnas buvo įsitempęs. Išvykus su M. iš šeimos ir vežant ją į saugią aplinką, M. atsipalaidavo ...> (3 t., b. l. 150-163, 186-192, 4 t., b. l. 4-10).
Nors kaltinamasis E. G. teisme kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad M. A. dažnai savo iniciatyva jam per drabužius atlikdavo masažą, jis jos to daryti neprašydavo, neversdavo ir už tai nemokėdavo, o nukentėjusioji esą taip elgdavosi siekdama jam įtikti ar gauti tai, ko norėdavo, taip pat nurodė, kad šeimoje santykiai buvo geri, kiekvienas šeimos narys turėjo savo pareigas, o M. A. parodymus aiškino jos tariamu įsimylėjimu bei fantazijomis, tačiau tokie kaltinamojo paaiškinimai vertinami kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo versija, jog jis seksualiai nepriekabiavo prie M. A., jos netvirkino ir nesukėlė jai nesunkaus sveikatos sutrikdymo, o nukentėjusioji jį nepagrįstai apkalbėjo, yra paneigiama byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma šią versiją paneigia nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys ir dėl esminių faktinių aplinkybių viso proceso metu iš esmės nekitę nukentėjusiosios M. A. parodymai, kurie yra logiški, detalūs, suderinti su kitais byloje esančiais įrodymais ir todėl pripažįstami patikimais bei reikšmingais sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą.
Nukentėjusioji M. A., 2025 m. sausio 25 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausoje dalyvaujant įgaliotai atstovei advokatei, atstovei pagal įstatymą, psichologei, vaiko teisių apsaugos specialistei, parodė, kad ji žino dėl ko pakviesta. Gyveno pas D. G., savo sesę. Gyveno ji, M. A., sesės vyras E. G. ir sesės vaikas. Jie gyveno (duomenys neskelbtini). E. pradėjo lysti prie jos. Jis jai liepė daryti masažus, ji negalėjo pasakyti ne, nes jis ją papirkinėjo pinigais. Ji sutiko ir darė jam masažus. Darė pas sesę kambaryje, pas save kambaryje. Darė nugaros, kojų, pečių masažus. Kai grįždavo iš darbo jam darydavo masažus. Per savaitę masažą darydavo 2-3 kartus. Nuo gyvenimo kartu neprašė daryti, paskui įsidrąsino E. ir paklausė, ar gali padaryti jam. Jis ant jos parodė, kaip daryti. Pirmas kartas buvo sesės kambaryje. Kai ant jos rodė, kaip daryti masažą buvo su rūbais, gulėjo ant pilvo. Pradžioje darė jam masažą per rūbus, paskui jis buvo be maikės. E. gulėjo, ji prasižergusi sėdėjo jam ant užpakalio. Pirmą kartą masažavo nugarą, E. labai įsidrąsino ir pasikėsino į ją, ji pasibaisėjo. Paskui jis pasiūlė ją pamasažuoti, jis ištampė jai kaklą. Jis pradėjo masažuoti nuo pečių iki pat nugaros, tuo metu buvo su maike ir treninginėmis kelnėmis. Kitas atvejis buvo, kai sesė išėjo į dušą, sesės sūnus Y. žiūrėjo filmuką, užuolaidos kambaryje buvo užtrauktos. Ji gulėjo ant pilvo, E. buvo šalia užlipo ant jos. Pajuto baimę, bet E. sakė „priprasi“. E. drebėjo rankos ir jis pradėjo jai krūtinę liesti, tada gulėjo ant pilvo. Jis krūtinę lietė nuogą, pakišęs po liemenuku rankas. Kai sesė išėjo iš dušo, jis labai greit ištraukė rankas, ir atseit masažavo nugarą. Kitas atvejis buvo, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) m. Buvo tamsus paros metas, buvo vasara. E. buvo jos kambaryje. Atvažiavo jos pusseserė O. ir E. padarė jai masažą, ji užmigo. Tada pasiūlė jai padaryti masažą. Ji atsisakė. Ji atsigulė ant pilvo ir buvo su rūbais ir tada E. pradėjo masažuoti rankas, ji buvo atsipalaidavusi. Toliau jis pradėjo vėl masažuoti nugarą, kaklą ir vėl lindo prie krūtinės, vėl kišo rankas po liemenuku. Paskui ištraukė rankas iš po liemenuko, pradėjo nuo nugaros ir jautė, kad eina link užpakalio. Jis rankų nekišo po „triūsikais". Jis taip paėmė ir pradėjo čiupinėti nuogą „putės“ galą, jis jai tiesiog glostė per tą vietą. Pajuto, kaip jam drebėjo rankos. Jis atsigulė šalia ir pradėjo rodyti per telefoną kažką ką žiūri su ginklais, ten buvo keiksmažodžiai ir visa kita, ji žvengė. Ten rodė, kaip filmukas iš žaidimo „Just go". Ji pasakė, kad išeina miegoti ir užmigo. Miegojo po viena kaldra. Naktį, ji atsisuko į E., jis pasakė nusisuk ir ji nusisuko. Dieną, po tos nakties, ėjo į dušą. Buvo neužsirakinusi, nes užraktas buvo sulūžęs. Stovėdamas už vonios durų jis pasakė nusisukti, jis įėjo į vonią, pasiėmė skustuvą, apsižvalgė vonioje ir išėjo. Buvo dar antras kartas, kai E. užėjo į vonią. Tada sesė gulėjo kambaryje, tada E. įėjo į vonią nieko nesakęs, nieko iš vonios nepasiėmė, jis pasakė, kad nieko nepaliko ir išėjo. Tą kartą ji jautėsi išsigandusi. Parodė, kad pasakojo apie dalį įvykių draugei V. Š., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Daugiau niekam nepasakojo, vien drauge pasitikėjo, iš suaugusiųjų niekam nepasakojo. Teko mokykloje kalbėti su psichologe, jai apie įvykius nepasakojo. Yra pasakojusi psichologei (duomenys neskelbtini). Buvo įvykis, kai jos susiruošė į sesės vaiko gimtadienį, tada ji pradėjo babai pasakoti, bet ne viską pasakė. Jai nepasakė, kad lindo prie „putės". Pasakė, kad darė masažus, kad reikia daryti valgyti, kad lindo prie krūtinės. Tai pasakė ir babai, ir psichologei (duomenys neskelbtini). Iki tol kol E. jai palietė krūtinę, tai masažus jau darė jam apie pusę metų. Kai atsisėsdavo ant E. užpakalio apsižergdavo kojomis ir masažuodavo, tai jai pasakydavo E., kad liptų ant nugaros ir pasislinktų žemiau, E. liepdavo užkišti rankas už užpakalio. Per vidurį užpakalio užkišdavo nykščius. Sesė matydavo, kaip E. darydavo masažą. Masažus darė ne savo noru, nes E. ją papirkinėjo pinigais už 0,7 centų, guminukais. E. lietė jai krūtinę 2 kartus. Pirmą kartą, kai lietė krūtinę, tuo metu sesė buvo duše. O antrą kartą, kai lietė krūtinę, sesė miegojo. Kai pirmą kartą E. lietė krūtinę, jis sėdėjo jai ant užpakalio. Pirmu krūtinės lietimo atveju, E. minkė apie 10-15 min. Tą antrą kartą, kai lietė krūtinę, tai tuo metu ir „putę“ lietė. Antrą kartą, kai lietė krūtinę, tai irgi ją minkė, masažavo, truko gal 8 minutes. Kai lietė jos „putę“, tai truko kokias 5-7 min. Tarp tų dviejų krūtinės lietimo atvejų buvo ilgas laiko tarpas. Laiko tarpas buvo gal kokie 3 mėn. Tame laiko tarpe jai reikėjo daryti masažus E. Kai jai E. lietė krūtinę, ji jam nieko nesakė tiesiog savo rankas, alkūnes prispaudė prie savo šonų, nes jai kuteno. Tada E. sakė „priprasi“. Taip darė, kad neprileisti jo rankų prie krūtinės. Kai jai E. lietė „putę“, nieko nesakė, kojas suspaudė, nes buvo nemalonus jausmas. Apie krūtinės ir „putės“ lietimą sesei nesakė, ji nebūtų patikėjusi, nes ji užstodavo E. Kai jai lietė „putę", neatsimena koks buvo laikas. Lankėsi pas psichologę dar iki (duomenys neskelbtini) psichologės. Praėjusioje apklausoje sakė, kad E. „putę“ lietė 2 kartus, nes lietė du kartus. Tas prie pusseserės krūtinės lietimas buvo antras kartas. „Putės“ lietimas buvo tuo pačiu metu, kai lietė E. tuos du kartus. Kai E. jai lietė „putę“, tai jis nelindo į „putės“ vidų, jis čiupinėjo. Tuo metu jautėsi prastai, nerimavo, miegojo su rūbais. Miegoti su rūbais pradėjo iš po E. lindimų, kelnes užsirišdavo, kad neprilystų. Su rūbais miegodavo beveik kiekvieną dieną, tai truko porą mėn. Sesuo žinojo, kad ji miega su rūbais, sesuo jos neklausė kodėl miega su rūbais, klausė ir sesės vyras ir sakė, kad nereikia miegoti su rūbais. Tai visais atvejais, kai jai lietė krūtinę ir putę, E. buvo blaivus. Tą kartą, kai liepė nusisukti vonioje, tai ji buvo visiškai nuoga. Vonioje nebuvo užuolaidos. E., kai ji nusisuko vonioje, galėjo matyti nuogą užpakalį ir nugarą, jų nebuvo prisidengusi. Tą antrą kartą, kai jis įėjo į vonią, E. matė ją visą nuogą, ji jam tą kartą nieko nesakė ir jis jai nesakė. Tą antrą kartą savavališkai, jos neatsiklausęs. Tokių įėjimų į vonią buvo du kartai. Su sese momentais pykdavosi, momentais bendraudavo. Po vieno įvykio buvo susipjausčiusi. Susipjaustė, nes jai kilo nervai, nes sesė gina tą vyrą ir vyras vadina ją „žiurke“. Ji kai pasiunčia E. „eiti nachui" už tai, kad jis jai liepia tvarkytis, tada sesė sako jai „gal ji į snukį nori gauti“ ir jai pagrasina (2 t., b. l. 13-16).
Pažymėtina tai, kad seksualinės prievartos bylose nukentėjusiojo parodymai dažnai yra vienintelis pirminis, tiesioginis įrodymų šaltinis. Teismų praktikoje pripažįstama, jog mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo parodymų patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų – parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais. Tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie turi būti vertinami bylos įrodymų grandinėje, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus.
Kasacinėje teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad vertinant mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus ir pripažįstant juos įrodymais, iš esmės privalu remtis dviem kriterijais: pirma, vertinti, ar jie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų; antra, ar jie gali būti pripažįstami patikimais. Taip pat būtina išsamiai ištirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos sugretinti su nepilnamečio nukentėjusiojo (liudytojo) parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, siekiant nustatyti, ar jie patvirtina mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus.
Tai, kad M. A., pasakodama apie E. G. nusikalstamus veiksmus, perteikė savo pačios patirtus išgyvenimus, kad jos parodymai yra pakankamai nuoseklūs, sklandūs, išsamūs ir logiški, kad jais galima tikėti, patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys, tai pirmiausia patvirtina 2025 m. kovo 19 d. – balandžio 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei ekspertės E. K. apklausos metu nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios psichikos būkle, jos gebėjimu tinkamai atpasakoti baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes, emocinės būklės atitikimu dėstomiems teiginiams ir kt. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose konstatuota, kad: 1) M. A. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, kur, ką darė) nagrinėjamoje byloje tiriamų aplinkybių, jų įsiminti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu. 2) nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti bei remtis M. A. duotais parodymais apklausų metu. Duomenų, kad M. A. patirtų kitų asmenų poveikį apklausų metu nurodyti neteisingą ir/arba tendencingą informaciją apie byloje tiriamus įvykius ar įtariamąjį negauta. 3) Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) M. A. nenustatytas. Dėl jai būdingų intelektinių gebėjimų M. A. gali būti padidintai įtaigi, ypatingai situacijose, kuriose yra paslėptų prasmių, manipuliacijos. Duomenų, kad M. A. siektų pateikti tendencingą informaciją apie įtariamąjį negauta - įvertinimo metu ji atskleidžia ambivalentiškus jausmus gyvenant sesers ir įtariamojo šeimoje; ji nesupranta byloje tiriamų galimų įtariamojo veiksmų esmės. 4) Tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu M. A. pilnai nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės ( ji turi žinių apie jų pobūdį, tačiau reikšmę supranta itin primityviai, siauriai). Aktyviau priešintis įtariamojo veiksmams M. A. nebūtų galėjusi dėl visiško šių veiksmų esmės nesuvokimo, manipuliatyvaus įtariamojo elgesio bei šį elgesį normalizuojančios aplinkinių reakcijos (plačiau - išvadų dalyje). 5) M. A. dėl dabartinės jos emocinės būsenos, dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama. 6) Šiuo metu M. A. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo veiksmais. M. A. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus (4 t., b. l. 45-57).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo ekspertė psichiatrė E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertinę išvadą bei paaiškino, kad įvertinusi visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, medicininius dokumentus, betarpišką bendravimą su M. A. nustatė kitas reakcijas į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiu su įtariamojo E. G. veiksmais, kuriais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Mamos netektis suformavo uždarumą, nekalbėjimą, nesusijusius su nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi iki tiriamų įvykių ji nebuvo psichiatrų akiratyje. Sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl tiriamų įvykių. Dar iki byloje įvykių ji buvo pažeidžiamesnė, bet nebuvo dar, kad būtų reikę kreiptis į psichiatrus, psichologus. Tie įvykiai pasunkino jos psichologinę būseną. Ekspertinio tyrimo metu įvertintos visos aplinkybės: ji buvo pažeidžiama, ji buvo vieniša, jai nebuvo su kuo pasikalbėti. Po pradėto ikiteisminio tyrimo jos psichinė emocinė būsena prastėjo, ji pateko pas psichiatrą. Ji išsakė, kad patiria sunkius emocinius sutrikimus, kad ją kamuoja sunkūs prisiminimai. Išlieka emocinės reakcijos, kaip į sukeltą stresą. Ji kalba, kad buvę įvykai ją paveikė, kad nenori prisiminti, kad nemalonu kalbėti, kad nenori kalbėti. Patirti psichosomatiniai įvykiai toliau ją veikia ir byloje nagrinėjami įvykiai sunkina ir blogina jos psichologinę būseną. Patvirtino, kad jos ekspertinės išvados nesikeistų, jei kiti byloje liudytojai nurodytų kitas aplinkybes bylai.
Teismo ekspertė psichologė T. G.-N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ekspertinę išvadą tvirtina. Padidintas polinkis fantazuoti M. A. nenustatytas. Ji, kaip ekspertė geba atskirti fantazijas nuo realių įvykių. Netgi gyvendama atskirai nuo kaltinamojo ir sesers, ji gana pozityviai atsiliepia apie gyvenimą šioje šeimoje. Parodymai jos išlieka nuoseklūs. Nebuvo nustatyta priežasčių dėl kurių nebūtų galima ja tikėti. Ji gali būti liudytoja ir duoti parodymus. Jai nebuvo nustatytas ir kitų asmenų poveikis. Kalbant apie tiriamus įvykius emocijos pasikeičia. Nuotaika pažeminta, nuotaikos fonas yra žemesnis. Ji pozityviai atsiliepia ir apie pasikeitusias gyvenimo aplinkybes. Sako, kad gerai jaučiasi gyvendama senelės namuose. Su tiriamąja bendravo tiek laiko, kiek reikėjo suformuluoti ekspertines išvadas. Tiriamosios vertinimui medžiagos pakako. Asmenybės vertinimui papildoma informacija poveikio neturėtų.
2024 m. liepos 24 d. – 2024 m. liepos 26 d. vaiko M. A., galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, M. teigia, kad atvyko „dėl D. vyro, E.“. Anot merginos, „E. mane už tarnaitę laikė – versdavo jam nugarą masažuoti, daryti valgyti, liesdavo krūtinę, neleisdavo su senele bendrauti, vieną kartą – man darė nugaros masažą, nors nenorėjau, nesveikas jis visiškai, dar daug dalykų darė“. Paauglė prideda, kad bijodavo E., todėl namuose miegodavo su rūbais („baisu, kad jis naktį gali ateiti į kambarį, tai su rūbais būdavau“). Nepilnametė išsako, kad dėl E. veiksmų pjaustėsi ir bandė nusižudyti, pradėjo bijoti apsikabinimų, dažniau jausdavosi liūdna. Pokalbio metu stebimos pasakojimui adekvačios liūdesio, pykčio, gėdos emocinės reakcijos. Iš psichologinio įvertinimo metu surinktų duomenų galima kelti prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą. Išvadoje nurodoma, kad siekiant apsaugoti vaiką nuo pakartotinio traumavimo, į įvykio aplinkybes ir detales gilinamasi nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad M. apklausa buvo atlikta pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
Vertinant nukentėjusiosios M. A. parodymus kaip teisingus, atsižvelgtina ir į tai, kad tiek ekspertėms, atlikusioms Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams, tiek aukščiau nurodytiems asmenims (R. S., V. M., K. S., M. K., S. L., G. E., D. R., D. P., O. R. (b. l. 157-161), V. Š. (2 t., b. l. 111-115), E. P., A. T. (6 t., b. l. 49-50), su kuriais nukentėjusioji bendravo, ji jiems nurodė esmines aplinkybes apie kaltinamojo E. G. prieš ją atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, ir tai leidžia teismui spręsti, kad nukentėjusioji pasakojo savo realius išgyvenimus. Būtent byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. A., pasakodama apie E. G. nusikalstamus veiksmus, perteikė savo pačios patirtus išgyvenimus, jos parodymai yra pakankamai nuoseklūs, sklandūs, išsamūs ir logiški, juos patvirtina kiti paminėti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
Bylose, susijusiose su seksualine prievarta prieš mažamečius ar nepilnamečius asmenis, paprastai nebūna tiesioginių liudytojų, kurie tiesiogiai būtų matę tokią prievartą, todėl tokiose bylose taip pat labai svarbūs yra išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiais (nepilnamečiais) nukentėjusiaisiais ir kuriems pastarieji pasakojo apie patirtą seksualinio pobūdžio prievartą, parodymai, todėl ir nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl nukentėjusiosios M. A. parodymų patikimumo ir tuo pačiu dėl E. G. kaltės, reikšmingais yra laikomi eksperčių, vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų užfiksuoti nukentėjusiosios paaiškinimai, liudytojų R. S., V. M., K. S., M. K., S. L., G. E., D. R., D. P., O. R., V. Š., E. P., A. T., apie kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį, apie nukentėjusiosios M. A. jiems papasakotas nagrinėjamų įvykių aplinkybes. Atsižvelgiant į šiuos bylos duomenis, juos sugretinus su nukentėjusiosios duotais parodymais (2 t., b. l. 13-16), nėra jokio objektyvaus pagrindo netikėti, kaip pagrindiniu įrodymų šaltiniu – nukentėjusiosios M. A. parodymais, patvirtinančiais E. G. kaltę atlikus smurtinio – seksualinio pobūdžio veiksmus prieš nukentėjusiąją, priešingai, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu nustatant esmines faktines bylos aplinkybes neabejotinai galima laikyti patikimais.
Teismas nesiremia teisminio nagrinėjimo metu duotais liudytojos D. G., G. G., A. Š., N. P. parodymais, kuriais norima pateikti M. A., kaip nepatikimą, meluojančią ir apkalbančią kaltinamąjį E. G., kadangi liudytoja D. G. yra kaltinamojo sutuoktinė, G. G. yra kaltinamojo brolis, N. P. yra D. G. brolis, o A. Š. kaltinamojo artimas draugas, todėl iš bylos duomenų akivaizdu, jog jie yra suinteresuoti kaltinamajam palankia bylos baigtimi ir be to, šių liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, nes patys nematę šioje byloje nagrinėjamų įvykių, kai kurie net negyvenę minėtoje šeimoje, retai lankydavęsi ir bendraudavę su M. A., ir nežinantys kuo kaltinamas E. G., teigia, kad M. A. jį apkalba. Kiti liudytojai – G. G., G. P., V. P., D. K., P. K., T. J., E. R., nei patvirtino, nei paneigė E. G. parodymus, atlikus seksualinio pobūdžio veiksmus M. A. atžvilgiu, todėl teismas šių liudytojų parodymais nesiremia.
Pažymėtina, kad seksualinio pobūdžio veiksmai M. A. atžvilgiu buvo atliekami niekam iš pašalinių asmenų nematant ir tai, kad M. A. šiems asmenims nesipasakojo, nepaneigia, jog šių nusikalstamų įvykių nebuvo, kadangi remiantis Teismo psichiatrinės, psichologinės praktikos duomenimis nagrinėjant seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vaikai, patyrę seksualinę prievartą nėra linkę atvirauti apie patiriamą seksualinį smurtą, be to, gali atsiverti tik po kelių metų, kai su amžiumi pradeda suprasti jų atžvilgiu atliktų veiksmų esmę, kas galima ir kas ne bei kada jiems susidaro aplinka (jaučia saugumą, pasitikėjimą), kurioje jie atsiveria ir M. A. vertinant šias aplinkybes yra ne išimtis.
Apibendrindamas byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios M. A. parodymai yra nuoseklūs, logiški, vidinių prieštaravimų neturintys ir patvirtinti kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais. Nukentėjusiosios pateiktas aplinkybes patvirtina jos paaiškinimai įvairiems asmenims skirtingais laikotarpiais, ekspertų išvados, specialistų užfiksuoti duomenys bei kiti byloje esantys faktiniai duomenys. Tuo tarpu kaltinamojo E. G. parodymai, kuriais jis neigia savo kaltę, vertintini kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes jie nėra patvirtinti objektyviais bylos duomenimis ir paneigiami byloje esančių įrodymų visuma. Todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad E. G. atliko M. A. atžvilgiu seksualinio pobūdžio veiksmus, atitinkančius BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Byloje esantis 2025 m. kovo 19 d. – balandžio 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. ((duomenys neskelbtini)) (4 t., b. l. 45–47) patvirtina, kad nukentėjusiajai M. A. nustatyta reakcija į stiprų stresą yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo E. G. atliktais seksualinio pobūdžio veiksmais ir jų sukeltu psichologiniu poveikiu nukentėjusiajai. Ekspertizės akte konstatuota, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl objektyviais specialiųjų žinių reikalaujančiais duomenimis yra patvirtinti BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai. Ekspertų išvados neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams dėl prieš ją atliktų veiksmų pobūdžio, jų sukeltų išgyvenimų ir pasekmių, bet, priešingai, juos patvirtina, todėl ekspertizės aktas vertintinas kaip reikšmingas ir patikimas įrodymas, papildomai patvirtinantis nukentėjusiosios parodymų patikimumą.
Įvertinęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą bei tarpusavio sąsajas, teismas konstatuoja, kad E. G. kaltė padarius BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Nustatyta, kad kaltinamasis, atlikdamas nukentėjusiosios M. A. atžvilgiu seksualinio pobūdžio veiksmus, tuo pačiu sukėlė ir baudžiamajame įstatyme numatytus sveikatos sutrikdymo padarinius, todėl viena veika buvo įvykdyti dviejų nusikalstamų veikų požymiai, numatyti BK 153 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju konstatuotina idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, nes vienu nusikalstamu elgesiu buvo kėsinamasi į skirtingas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – nepilnamečio seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei asmens sveikatą. Dėl šių priežasčių kaltinamojo E. G. veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pripažįstant idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teisiamojo posėdžio metu E. G. nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir baigtumą, taip pat į kaltės formą. Nustatyta, kad E. G. padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas: vieną žmogaus sveikatai, kitą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurios priskiriamos apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis E. G. anksčiau neteistas, tačiau 2018 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, 2018 m. birželio 28 d. patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-15778-18, pradėtoje pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, BK 40 straipsnio 2 dalies 1-2 ir 4 punktais, nutrauktas pagal laidavimą be užstato 1 metų terminui. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius. Byloje nėra duomenų apie baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymą (4 t., b. l. 149-151); jis tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą – 2023 m. rugpjūčio 15 d., už tai, kad vairavo transporto priemonę jos neapdraudęs (4 t., b. l. 155), paskirtą baudą sumokėjo; psichikos sveikatos centre lankėsi dėl profilaktinio patikrinimo vairuotojo pažymėjimui įgyti (4 t., b. l. 158).
Teismas, spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, veikų padarymo aplinkybes bei baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių reikšmingumą. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kuriais buvo pasikėsinta į vienas svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – nepilnamečio asmens fizinį neliečiamumą, sveikatą, seksualinio apsisprendimo laisvę ir normalų vystymąsi. BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika savo pobūdžiu yra nukreipta prieš vaiko, jaunesnio negu šešiolikos metų seksualinį neliečiamumą ir normalų psichoseksualinį vystymąsi, o BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta veika – prieš savo šeimos narį. Nusikalstamos veikos padarytos prieš itin pažeidžiamą asmenį, kuris dėl savo amžiaus negali visapusiškai apsaugoti savo interesų ir apsiginti nuo suaugusio asmens neteisėtų veiksmų. Tokios veikos pasižymi padidintu pavojingumu ne tik dėl sukeltų padarinių konkrečiam nukentėjusiajam, bet ir dėl jų pobūdžio, nes pažeidžia visuomenėje pripažįstamas pamatines vaiko apsaugos vertybes.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamasis nėra teistas, tačiau jo atžvilgiu jau buvo taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiu būdu valstybei jau buvo suteikta galimybė reaguoti į jo padarytą teisės pažeidimą švelnesnėmis baudžiamosios teisės priemonėmis, suteikiant galimybę pasitaisyti be teistumo pasekmių. Be to, kaltinamasis buvo baustas ir administracine tvarka. Nepaisant to, šios poveikio priemonės nesuformavo pakankamai atsakingo požiūrio į teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir nesutrukdė jam vėl pažeisti įstatymo.
Vertindamas visas bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad švelnesnių bausmių rūšių paskyrimas šiuo atveju neatitiktų nei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, nei teisingumo principo reikalavimų. Bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, sumenkintų padarytų veikų pavojingumo vertinimą, nesudarytų pakankamų prielaidų paveikti kaltinamąjį laikytis įstatymų ateityje ir neužtikrintų veiksmingos bendrosios prevencijos, tuo labiau, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nurodyta vienintelė už šią veiką skiriama – tai laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš nepilnametį asmenį ir yra susijusios su esminių vaiko teisių pažeidimu, jo nesunkiu sveikatos sutrikdymu, teismas sprendžia, kad paskyrus BK 153 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jo dydį didesnį nei minimalus, kuriuo gali būti pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje – 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte – 2 metų laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 153 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 ir 7 dalimis, kaltinamajam E. G. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Teismo vertinimu, BK 153 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas E. G. aiškiai prieštarautų teisingumo principui (tokia bausmė nepadėtų ugdyti žmogaus ir nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – neigiamai paveiktų jo tolimesnį gyvenimą, šeiminę padėtį, požiūrį į teisę ir moralės normas bei tuo grindžiamus visuomeninius santykius, nes E. G. neteistas). Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis dirba, turi ne tik pareigą materialiai išlaikyti savo šeimą, kurioje yra mažametis vaikas, bet ir vykdyti turtinius įsipareigojimus bankui paėmus kreditus, taip pat privalo vykdyti jam teismo nuosprendžiu priteistą atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, todėl realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas šiuo atveju neproporcingai apsunkintų šių socialinių ir teisiškai reikšmingų pareigų įgyvendinimą. Teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo kaltinamajam vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams, netaikant intensyvios priežiūros (BK 75 straipsnio 6 dalis). Kaltinamajam visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtinos pareigos: dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje; dirbti, netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas, 6 punktas).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šiame straipsnyje numatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 69 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismo paskirtas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas negali būti ilgesnis negu treji metai. Įvertinus tai, kad kaltinamojo tyčiniais veiksmais buvo padaryti du tyčiniai nusikaltimai seksualiniam neliečiamumui ir asmens sveikatai, kuriais padaryta 1 500 Eur neturtinė žala nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei M. A., darytina išvada, jog yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – neturtinės žalos atlyginimą. Civilinei ieškovei M. A. priteista žala turi būti atlyginta per 9 (devynių) mėnesių terminą. Šis terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusios M. A. įgaliotoji atstovė advokatė N. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui E. G. dėl 5 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (5 t., b. l. 142-143). Nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą sudaro išgąstis, pažeminimas, gėda, nejaukumo jausmas. Kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (5 t., b. l. 142-143).
M. A. savo apklausoje nurodė, kad yra pareikštas ieškinys dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Dėl ieškinio dydžio neturi ką pasisakyti. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti (2 t., 13-16).
Kaltinamasis teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nėra kaltas. Nemano, kad M. galėjo sukelti kokias tai psichologines pasekmes. M. elgesys buvo toks pat iki 2023 metų ir po 2024 metų elgesys išliko toks pat, niekas nepasikeitė.
Teismas šiuos kaltinamojo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumai. Byloje esantys medicininiai dokumentai, teismo ekspertizės išvada ir ekspertės paaiškinimai teisiamajame posėdyje patvirtina, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusioji patyrė reikšmingus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir ilgalaikes neigiamas pasekmes jos psichinei sveikatai. Nustatyta, kad nukentėjusioji jautė pažeminimą, baimę, emocinį nesaugumą, išgyveno depresines būsenas, o jos psichologinė būklė buvo tiek pablogėjusi, kad ji pradėjo save žaloti. Todėl nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo pozicija, jog jo veiksmai nukentėjusiajai nesukėlė neturtinės žalos.
Kaip matyti iš teismo patikimais ir leistinais pripažintų rašytinių įrodymų bei teisiamajame posėdyje apklaustos teismo ekspertės psichiatrės E. K. parodymų, ekspertinio tyrimo metu buvo įvertinta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, medicininiai dokumentai bei tiesioginio bendravimo su nukentėjusiąja metu gauti duomenys. Ekspertė patvirtino išvadą, kad M. A. buvo nustatyta reakcija į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo E. G. veiksmais, dėl kurių jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertė paaiškino, kad nukentėjusiosios motinos netektis ir su tuo susijęs uždarumas ar sunkumai atsiverti aplinkiniams nėra tapatūs ekspertizės metu nustatytam psichikos sveikatos sutrikdymui. Nors iki nagrinėjamų įvykių nukentėjusioji buvo emociškai jautresnė ir pažeidžiamesnė, duomenų, kad jai būtų reikėję psichiatro ar psichologo pagalbos, nenustatyta. Priešingai, byloje nagrinėjami įvykiai reikšmingai pablogino jos emocinę būseną, o pradėjus ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai prireikė specialistų pagalbos. Nukentėjusioji nurodė patirianti sunkius emocinius išgyvenimus, ją vargina su įvykiais susiję prisiminimai, ji vengia apie juos kalbėti, o išlikusios emocinės reakcijos ir toliau neigiamai veikia jos psichologinę būklę. Šias išvadas patvirtina ir byloje esantys medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad M. A. tik nuo 2024 m. birželio 14 d. diagnozuoti adaptacijos sutrikimai (4 t., b. l. 76); 2024 m. birželio 17 d. diagnozuotas kairio dilbio sužalojimas. Nurodytos gretutinės ligos: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 77); 2024 m. birželio 18 d. mintys apie savižudybę; adaptacijos sutrikimai (4 t., b. l. 78); nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. liepos 4 d. (16 dienų) gydėsi vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriuje dėl to, kad buvo atvykusi skubos tvarka apylinkės vaikų psichiatro siuntimu. Mergaitė prieš dvi dienas mokykloje pasiėmusi kieme stiklo šukę, susibraižė kairės rankos dilbį. Mergaitė save žalojanti ne pirmą kartą. Išsako, kad nenori gyventi, jaučia įtampą, susižalojusi pasijaučia geriau (4 t., b. l. 79-80). Byloje esantys medicininiai dokumentai taip pat patvirtina tai, kad iki 2024 m. birželio 14 d. nukentėjusiajai nebuvo diagnozuota jokių psichikos ar psichosomatinių sutrikimų, dėl kurių jai būtų reikėję specializuotos medicininės pagalbos. Šie duomenys patvirtina ekspertės išvadą, kad nukentėjusiosios psichinės sveikatos pablogėjimas yra sietinas būtent su byloje nagrinėjamais įvykiais.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstama veika pažeistų vertybių pobūdį, nukentėjusiajai sukeltų dvasinių išgyvenimų intensyvumą ir trukmę, nustatyto sveikatos sutrikdymo mastą, priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nors byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė reikšmingų emocinių išgyvenimų ir jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kartu teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji ir iki nagrinėjamų įvykių buvo emociškai pažeidžiamesnė dėl anksčiau patirtų neigiamų gyvenimo aplinkybių. Įvertinęs visas šias aplinkybes jų visumoje, teismas sprendžia, kad 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas neatitinka nustatytų pasekmių masto, todėl yra mažintinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat proporcingumo reikalavimu, o neturtinė žala negali būti tapatinama su baudimo priemone. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nustatant kompensacijos dydį, būtina vertinti priežastinio ryšio intensyvumą tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, nukentėjusiojo individualią psichologinę būklę bei kitus savarankiškus veiksnius, galėjusius lemti ar sustiprinti patirtus išgyvenimus.
Įvertinęs visų šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad teisinga ir protinga neturtinės žalos atlyginimo suma šiuo atveju yra 1 500 Eur. Ši suma laikytina pakankama kompensuoti nukentėjusiosios M. A. patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą ir su tuo susijusias pasekmes, kartu išlaikant proporcingą kaltinamojo E. G. civilinės atsakomybės ribą, atitinkančią formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl, vadovaudamasis CK 6.250, 6.37 straipsniais, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas dėl procesinių palūkanų, teismas daro išvadą, kad iš civilinio atsakovo E. G. nukentėjusios M. A. naudai priteistina 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma bei 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).
Pažymėtina, kad nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės atstovės reikalavimas dėl penkių procentų procesinių metinių palūkanų priteisimo už neturtinės žalos atlyginimui priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo tenkintinas ir jos priteistinos iš kaltinamojo, civilinio atsakovo E. G..
Kaltinamajam E. G. 2024 m. liepos 16 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (4 t., b. l. 192-195).
Dvidešimt dvi DVD laikmenos esančios bylos penkto tomo viršelio dvejuose vokuose su užfiksuotomis apklausomis, paliktinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
BK 106 straipsnis numato, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teismo posėdžio protokolas ir bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiosios nepilnametės M. A. atstovė advokatė N. L. teikė jai teisinę pagalbą nagrinėjant bylą teisme ir savo pareigas vykdė tinkamai. Teismui 2026 m. kovo 25 d. pateikta 2026 m. kovo 24 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokatei N. L. apskaičiuotas 1 710,95 Eur užmokestis (6 t., b. l. 64, 65–67).
Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į baudžiamosios bylos apimtį ir sudėtingumą, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų sukeltas pasekmes nukentėjusiajai, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį. Nustatyta, kad E. G. išlaiko mažametį vaiką, o šiuo nuosprendžiu iš jo nukentėjusiosios naudai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo padidintų jo turtinę naštą ir galėtų apsunkinti bei užvilkinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti veiksmingą nukentėjusiosios interesų apsaugą ir sudaryti prielaidas kuo greičiau įvykdyti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai M. A., taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju valstybės patirtos 1 710,95 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš E. G. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje kaltinamajam E. G. atstovavo gynėjas advokatas M. Š. (2025 m. vasario 4 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (5 t., b. l. 2-3, 4). 2025 m. gruodžio 31 d. sprendimu kaltinamajam E. G. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl to, kad buvo nustatyta, jog jis papildomai dirba kitose šalyse ir gauna didesnes pajamas, nei buvo nurodęs prašyme suteikti nemokamą teisinę pagalbą (5 t., b. l. 187-188).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimą atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023 ir kt.). Kadangi advokatas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui duomenų apie paskaičiuotą jo užmokestį už kaltinamojo gynybą byloje, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš E. G. nepriteistinos (BPK 106 straipsnis).
Byloje pateiktos psichologės K. S. dokumentai, patvirtinantys jos suteiktas paslaugas nukentėjusiajai, dėl jos vykimo į apklausas ir dalyvavimą jose (3 t., b. l. 43-126). Šios išlaidos pripažintinos būtinomis proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš kaltinamojo E. G. jai, t. y.:
503,23+272,71+103,13+258,75+286,25+155+299,38+296,88+186,25+314,03+149,17+270,48+288,61, iš viso 3 383,87 Eur (BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 104 straipsnio 1ir 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 69 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
Pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant – griežtesne dviejų metų laisvės atėmimo bausme apimti švelnesnę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir E. G. paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 6 punktu, paskirtos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. G. atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, bet skiriant pareigas:
- dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje;
- nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visu bausmės vykdymo laiku dirbti, netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu paskirti E. G. baudžiamojo poveikio priemonę – neturtinės žalos atlyginimą, įpareigojant jį per 9 (devynis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. A., (duomenys neskelbtini), padarytą 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 0 centų) neturtinę žalą.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinės ieškovės M. A. įgaliotos atstovės advokatės N. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nukentėjusiajai M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 0 centų) neturtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 500 Eur), skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios M. A. pilnametystės skirti jos globėją R. S., gimusią (duomenys neskelbtini)
E. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Pripažinti psichologės K. S. turėtas išlaidas būtinomis proceso išlaidomis ir priteisti jai iš kaltinamojo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 383,87 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 87 centų) proceso išlaidas (BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 104 straipsnio 2 dalis).
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės N. L. užmokestis 1 710,95 Eur dydžio) priteisimo (BPK 103 straipsnis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenas (22 vienetai) su užfiksuotomis apklausomis, esančias penkto bylos tomo viršelyje, palikti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.