Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2157/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03641-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.3;2.8.1.4. (S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aleno Piesliako, spręsdama nuteistosios R. B. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas R. B. paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę, jos atžvilgiu nepritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismas netinkamai taikė teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus. Apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo padarytos teisės taikymo klaidos neištaisė, paliko galioti aiškiai neteisingą nuosprendį dalyje dėl paskirtos bausmės. R. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis nei toks, kuris reikalautų tokios griežtos ir ilgos laisvės atėmimo bausmės, o paskirta bausmė savo griežtumu neatitinka padarytos veikos sunkumo ir nuteistosios asmenybės pavojingumo. Nors R. B. galimai ir išplatino narkotines medžiagas, tačiau perdavė asmeniui, kuris pats ilgą laiką jas vartojo, tačiau narkotinės medžiagos nebuvo suvartotos, kadangi buvo konfiskuotos policijos pareigūnų, taigi realios žalos nesukėlė. Nors R. B. asmenybė nėra pavyzdinga, tačiau tuo pačiu nėra ir tokia pavojinga, kad reikalautų griežtos bausmės. R. B. padaryta nusikalstama veika nėra tokio sunkumo ir pavojingumo, o pati nuteistoji nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Ji turi šeimą ir pastovią gyvenamąją vietą, iki veikos padarymo visą laiką dirbo ir vedė socialų gyvenimo būdą. Jos nuostatos ateičiai yra susijusios su įprastu gyvenimo būdu vengiant teisės pažeidimų ar nusikaltimų padarymo. R. B. byloje pilnai pripažino savo kaltę, dėl veikos nuoširdžiai gailėjosi, nurodė kokiomis aplinkybėmis padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. R. B. turi sergantį vaiką, kurį reikia prižiūrėti ir kuriuo reikia rūpintis. Jai yra virš 50 metų, todėl tokio dydžio bausmės paskyrimas akivaizdžiai darys įtaką jos tolimesniam gyvenimui ir galimybei socialiai realizuotis ateityje. Taip pat kasatorius pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad 28 490 Eur, kurie buvo rasti pas R. B., gauti nusikalstamu būdu. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad R. B. pardavė D. U. narkotines medžiagas maždaug už 500 eurų, jokios kitos turtinės naudos gavimo įrodymų byloje gauta nebuvo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 14 000 Eur iš kratos metu rastų 28 490 Eur priklauso A. B., likusi rasta pinigų suma sudaro 14 490 Eur ir neviršija 250 MGL dydžio sumą, taigi neatitinka BK 723 straipsnyje nurodytų sąlygų ir neleidžia taikyti R. B. atžvilgiu išplėstinio turto konfiskavimo. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė R. B. atžvilgiu išplėstinį turto konfiskavimą ir paėmė valstybės nuosavybėn 28 490 Eur. Remiantis nuteistosios parodymais, tik 490 Eur iš rastų pinigų buvo gauti iš nusikalstamos veikos, o kitą pinigų dalį sudarė kaip jos santaupos iš darbinės veiklos, pašalpų bei ne pagal įstatymų reikalavimus vykdomo papildomo darbo, taip jos sesers A. B. santaupos, kurias sudarė 14 000. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo taikyti nuteistosios atžvilgiu išplėstinį turto konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Taigi, kasaciniame skunde turi būti keliami tik teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su materialiosios teisės taikymu ar proceso teisės pažeidimais nesusiję klausimai.

Kasaciniame skunde keliamas per griežtos bausmės skyrimo R. B. klausimas siejant jį su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaikymu. Kasatoriaus įsitikinimu, paskirta bausmė yra per griežta, neatitinkanti nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei jos asmenybės. Taigi bausmės griežtumo klausimas argumentuojamas nesutikimu su aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, vertinimu. Pažymėtina, kad analogiškus kasatoriaus argumentus apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, išnagrinėjo ir pateikė aiškiai motyvuotas išvadas, kodėl R. B. paskirta bausmė nešvelnintina. Teisinių argumentų, kurie paneigtų žemesnės instancijos teismų išvadas ir rodytų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, šiuo atveju nepateikiama. Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-337-489/2017, 2K-7-8-788/2018, 2K-103-303/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad teismai išsamiai pagrindė 28 490 Eur konfiskavimą išdėstydami argumentus dėl surastos narkotinės medžiagos kiekio, jos vertės rinkoje bei išdėstė išsamius motyvus atmesdami nuteistosios R. B. versiją dėl pinigų kilmės.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ir/ar galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios R. B. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.