Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2026-06-11 · Civilinė byla Nr. eCIK-536/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. e2YT-824-783/2025Sprendimas · 2025-11-03Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2026-02-19Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2026-06-11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-06-11
Bylos Nr.
eCIK-536/2026
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-02192-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Kasacinė instancija
Teisėjai
Donatas Šernas (pirm.), Agnė Tikniūtė, Eglė Zemlytė
Suinteresuotas asmuo
R.V.
Kategorijos

Nr. DOK-1876 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-02192-2024-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.3.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S2026 m. birželio 11 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 18 d. paduotu suinteresuoto asmens R.V. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

suinteresuotas asmuo padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys L.A., R.V. (neveiksniu ir ribotai veiksniu pripažintas asmuo, dėl kurio prašoma peržiūrėti sprendimą), biudžetinė įstaiga Kupiškio socialinės globos namai. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo tenkintas pareiškėjo prašymas.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Suinteresuoto asmens kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens veiksnumo ribojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10-2.11 straipsniai), pagalbos priimant sprendimus institutą, proporcingumo principą bei Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, taip pat padarė esminių proceso teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Taip pat neatsižvelgta į kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-1075/2021 ir 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-781/2025) bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

2. Teismai neatliko aiškaus ir struktūruoto proporcingumo bei būtinybės vertinimo, nors sprendė dėl itin intensyvaus asmens privataus gyvenimo ir autonomijos ribojimo. Šis argumentas yra ypač svarbus tuo, kad leidžia žmogaus teisių apsaugos klausimą perkelti iš abstraktaus deklaratyvaus lygmens į konkrečių proceso pareigų vertinimą. Byloje nebuvo tinkamai analizuota, ar egzistuoja mažiau asmens teises ribojančios alternatyvos, nevertintas realiai teikiamos pagalbos pakankamumas asmens teisėms ir interesams užtikrinti, taip pat neatliktas individualizuotas proporcingumo testas kiekvienoje ginčijamoje srityje. Teismai iš esmės apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie būtinybę apsaugoti asmenį nuo galimos žalos, tačiau neatsakė į esminius klausimus – kodėl pasirinkta priemonė yra būtina, kodėl nepakanka mažesnės intervencijos priemonių ir kodėl konkretaus masto civilinio veiksnumo ribojimas laikytinas proporcingu siekiamam tikslui. Dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma pakankamai individualizuota ir atitinkančia žmogaus teisių apsaugos standartus.

3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl buvo netinkamai nustatytas juridinis riboto veiksnumo kriterijus ir byla išnagrinėta nepakankamai individualizuotai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas ŠernasAgnė Tikniūtė Eglė Zemlytė