Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei Jolantai Žukauskienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui T. R. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsižvelgiant į kasacinio teismo nustatytą orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, kuri nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 1 158,00 Eur (atskaičius mokesčius – 846,00 Eur), todėl minimali neįrodinėtina išlaikymo suma būtų 846,00 Eur (tenkanti ½ dalis kiekvienam iš tėvų po 423,00 Eur).

Atsakovas priteisto išlaikymo nemoka, todėl valstybinio socialinio draudimo fondas kas mėnesį ieškovei moka po 20,19 Eur alimentų išmoką už kiekvieną iš vaiką. Taip pat už vaikus ieškovė iš valstybinio socialinio draudimo fondo gauna vaiko išlaikymo išmokas, kurios per mėnesį už vieną vaiką sudaro apie 95,00 Eur. Iš socialinės paramos skyriaus už vaikus gauna papildomą 265,00 Eur/mėn. išmoką. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, kad nėra privaloma visais atvejais mažinti išlaikymą gaunamų išmokų vaikui dydžiu, taip pat į tai, kad šioje proceso stadijoje nėra žinoma atsakovo turtinė padėtis, sveikatos būklė ir jo galimybės teikti vaikams pilną išlaikymą, taip pat į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos principą, ieškovė vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nemažina gaunamų vaikų išmokų suma.

Atsakovas T. R. į teismo posėdį neatvyko, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovas nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų D. R., gimusio (duomenys neskelbtini), D. R., gimusios (duomenys neskelbtini), A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir S. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė L. S. ir atsakovas T. R.. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8835-476/2018 buvo patvirtinta L. S. ir T. R. taikos sutartis, kuria nepilnamečių vaikų D. R., D. R., A. R. ir S. R. gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina L. S., jos gyvenamojoje vietoje, taip pat T. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. R., D. R., A. R. ir S. R. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 80,00 Eur kiekvienam vaikui, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesta valdyti L. S..

Iš 20205 m. kovo 20 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymos apie pajamas matyti, kad ieškovė L. S. 2026 m. sausio-vasario mėn. gavo 822,88 Eur dydžio išmoką vaikams bei 240,90 Eur individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, iš viso per mėnesį gauna 1 063,78 Eur išmokų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2026 m. kovo 20 d. pažymoje apie asmeniui išmokėtas išmokas užfiksuota, kad L. S. nuo 2026 m. sausio gauna po 20,19 Eur dydžio alimentus per mėnesį kiekvienam vaikui. 2025 m. gruodžio mėnesį vaiko išlaikymo išmoka sudarė po 95,84 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, 2026 m. sausio mėnesį – po 93,81 Eur, 2026 m. vasario mėnesį – 97,81 Eur. Ieškovė taip pat gauna nedarbo draudimo išmoką, kuri 2026 m. sausio mėnesį sudarė 524,18 Eur, 2026 m. vasario mėnesį – 477,02 Eur. Teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė ir 2026 m. kovo-balandžio mėnesiais gavo po 477,02 Eur dydžio išmoką, už laikotarpį nuo 2026 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. gegužės 21 d. gavo 323,14 Eur išmoką. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2026 m. kovo 19 d. išrašo matyti, kad ieškovei nuo 2024 m. kovo 13 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad per mėnesį ji iš viso gauna apie 4 000,000 Eur. Trijų vaikų neįgalumai apie 400,00 Eur vienam vaikui, vaiko pinigai iš viso 1 200,00 Eur penkiems vaikams, gauna apie 98,00 Eur išlaikymui už vieną vaiką. Iš T. R. iš viso gauna apie 80,00 Eur. Taip pat gauna 433,00 Eur iš Užimtumo tarnybos ir jai paskirta 637,00 Eur pašalpa (dar nėra mokama). Ieškovė taip pat nurodė, kad serga (duomenys neskelbtini), tvarkosi neįgalumo nustatymo dokumentus.

Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ar turimą turtą. Teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas šiuo metu nedirba, nuo 2023 m. sausio 1 d. gauna 269,21 Eur dydžio išmoką. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra neįgalus, (duomenys neskelbtini), tačiau dirba nelegaliai.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama pirmiausiai geriausių vaikų interesų principo svarba. Pagal teismo praktiką tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti teismo įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vaikų D. R., A. R. ir S. R. išlaikymui reikia po 825,00 Eur, o D. R. išlaikymui – po 720,00 Eur per mėnesį. Vaikų išlaidos maistui sudaro 300,00 Eur; išlaidos už komunalines, šildymo, elektros tiekimo ir kt. paslaugas vidutiniškai sudaro 200,00 Eur, todėl vaikui tenkanti dalis sudaro 40,00 Eur; avalynė, rūbai (pagal sezoniškumą) – 85,00 Eur (D. R. reikalinga avalynės, rūbų suma – 100,00 Eur); kanceliarinės prekės (mokyklai, asmeniniam naudojimui) – 40,00 Eur; sveikatos priežiūra (vaistai, vitaminai, kelionės pas gydytojus ir kitus specialistus) – 160,00 Eur (D. R. reikalinga suma sveikatos priežiūrai – 40,00 Eur); higienos reikmenys (šampūnas, muilas, dantų pasta, kremai, dezodorantai, skalbimo, valymo priemonės ir kt.) – 50,00 Eur; mobilaus telefono įsigijimas, mobilus ryšys – 30,00 Eur; kišenpinigiai – 60,00 Eur (po 2,00 Eur per dieną); laisvalaikio, atostogų išlaidos – 50,00 Eur; kirpyklai – 10,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kiekvienam vaikui maistui reikia 200,00 Eur per mėnesį, mobiliam ryšiui – 20,00 Eur per mėnesį, rūbams apie 100-150,00 Eur per mėnesį. Namo komunaliniai mokesčiai sudaro apie 200,00 Eur per mėnesį.

Iš byloje pateiktų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų matyti, kad D. R. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2027 m. sausio 24 d., jam išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Rekomendacijoje dėl specialiosios pagalbos priemonių nurodyta, kad D. R. kito asmens pagalba padidintų žinių taikymo, savarankiškumo galimybes bei palengvintų kasdienę veiklą, kito asmens pagalba bei pagalba priimant sprendimus padidintų bendravimo galimybes. A. R. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 23 d. iki 2031 m. rugpjūčio 27 d., individualios pagalbos kompensacijos poreikis laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 23 d. iki 2026 m. balandžio 1 d., 2024 m. gegužės 2 d. priimtas sprendimas dėl pagalbos koordinavimo poreikio, jam taip pat išduotas neįgaliojo pažymėjimas. S. R. buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2025 m. gruodžio 27 d., kuris, kaip matyti iš pateikto asmens su negalia pažymėjimo, buvo pratęstas iki 2034 m. rugpjūčio 6 d. Rekomendacijoje dėl specialiosios pagalbos priemonių nurodyta, kad S. R. kito asmens pagalba padidintų žinių taikymo galimybes, kito asmens pagalba bei pagalba priimant sprendimus padidintų bendravimo galimybes bei palengvintų kasdienę veiklą, kito asmens pagalba, socialinės reabilitacijos paslaugos bei pagalba priimant sprendimus padidintų savarankiškumo galimybes.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Be jau aptartos kasacinio teismo praktikos, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei šalių nurodytas aplinkybes, į tai, kad po 2018 m. spalio 9 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikams, praėjo apie 8 metus, visi vaikai lanko mokyklą, vaikai D. R., A. R. ir S. R. turi sveikatos problemų, jiems nustatytas neįgalumas, vertintina, kad iš esmės pasikeitė nepilnamečių vaikų poreikiai. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį gauna apie 4 000,00 Eur, jai padeda ir pilnametis sūnus, tvarkosi neįgalumo dokumentus. Ieškovė nurodo, kad vaikų D. R., A. R. ir S. R. išlaikymui reikia po 825,00 Eur per mėnesį, o D. R. išlaikymui reikia po 720,00 Eur per mėnesį. Ieškovė vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nurodė nemažinanti gaunamų vaikų išmokų suma. Tuo tarpu atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepateikė, bylos duomenimis, yra nedirbantis, gauna 269,21 Eur išmoką, priteisto 80,00 Eur dydžio išlaikymo (kurio indeksuotas dydis – 114,00 Eur) vaikams nemoka, todėl vaikams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba moka po 20,19 Eur dydžio alimentus kiekvienam. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą ar kitokias gaunamas pajamas, tačiau ieškovės nurodytais duomenimis jis yra neįgalus. Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nepilnamečių vaikų poreikius, jų amžių, D. R., A. R. ir S. R. sveikatos būklę, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tai, kad atsakovas nepateikė informacijos apie negalėjimą vykdyti darbinių funkcijų ar susirasti darbo, atsakovui nepateikus duomenų apie kitus išlaikytinus asmenis, tačiau taip pat įvertinęs ir tai, kad ieškovės nurodomos vaikams reikalingos išlaidos maistui, avalynei, rūbams, mobilaus telefono įsigijimui ir mobiliajam ryšiui, kišenpinigiams yra gana didelės palyginus su ieškovės gaunamomis pajamomis, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo tenkintinas iš dalies ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 250,00 Eur per mėnesį, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neįgaliems vaikams yra teikiama reikšmingo dydžio valstybės parama, todėl išlaikymo dydžio diferencijavimas ir skirtingos išlaikymo sumos priteisimas D. R. ir kitiems vaikams nagrinėjamu atveju nebūtų pagrįstas, ypač atsižvelgiant į ieškovės nurodytas papildomas išlaidas susidarančias dėl vaikų neįgalumo.

Kartu teismas pažymi, kad atsakovo gaunamos mažos pajamos negali būti priežastimi nusišalinti nuo pareigos tinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Šiuo metu priteistas išlaikymas negali patenkinti minimalių nepilnamečių vaikų poreikių. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar bloga turtine padėtimi. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovo pajamos yra nedidelės, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Įvertinus bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių vaikų poreikius, kuriems tenkinti atsakovui prisidedant po 250,00 Eur, pridedant iš valstybės gaunamas išmokas vaikams (šiuo atveju, atsižvelgiant į abiejų tėvų prastą finansinę padėtį, spręstina, kad vaikams reikalingas išlaikymo dydis turi būti mažintinas valstybės mokamomis išmokomis vaikams), ieškovei prisidedant likusia dalimi (pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė nurodė ir ženkliai mažesnes išlaidas maistui, vaikų telefonui, o kelių vaikų auginimas įprastai lemia mažesnes išlaikymo išlaidas kiekvienam vaikui, be ieškovė ir nedirba, turi galimybes imti priemonių optimaliai naudoti turimas lėšas), būtų užtikrinami ne tik išaugę vaikų būtinieji, bet ir jų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos, gabumų lavinimo etc. poreikiai, o išlaikymas iš esmės atitiktų orientacinį minimalios mėnesinės algos kriterijų, pažymint, kad kriterijus nėra absoliutus, ieškovė su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, kur pragyvenimo lygis yra mažesnis nei didmiestyje.

Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo turtinės padėties pasikeitimas (nedarbingumas, finansinės padėties pablogėjimas ir pan.), taip pat gali sudaryti pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį, atsakovui ateityje su ieškiniu kreipiantis į teismą.

Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaikų interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad išlaikymo padidinimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Padidinta išlaikymo suma priteistina nuo kreipimosi į teismą dienos – 2026 m. balandžio 2 d.

Pažymėtina, kad CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas padidintas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas (ieškovė ieškinyje prašė priteisti padidintą išlaikymą nuo 2025 m. rugsėjo 10 d., todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje vertintinas kaip reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą). Todėl, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, nesant duomenų, kad atsakovas nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. būtų teikęs nepilnamečiams vaikams padidintą išlaikymą, už laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2026 m. balandžio 2 d., priteistinas 1 144,67 Eur išlaikymo įsiskolinimas kiekvienam vaikui (250,00 Eur – 80,00 Eur = 170,00 Eur; (170,00 Eur / 30 d. x 21 d.) + 170,00 Eur x 6 mėn. + (170,00 Eur / 30 d. x 1 d.) = 1 144,67 Eur). Pažymėtina, kad būtinybė mokėti vaikams didesnį išlaikymą 2025 m. rugsėjo 10 d. jau objektyviai egzistavo, būtent nurodytą dieną priimtas sprendimas ieškovei teikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo, todėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimas nei atitiktų geriausių vaiko interesų, nei būtų teisingas ar sąžiningas.

Ieškovė skirtina vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu suteikta 100 proc. finansuojama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo padidinimo. Byloje mokėtinas 275,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo (atsižvelgiant ir į tai, kad D. R. padidintas išlaikymas mokėtinas apie 9 mėnesius iki jo pilnametystės) bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 275,00 Eur žyminio mokesčio.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. kovo 2 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 375,50 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

Šioje byloje teismas patyrė 27,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2018 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8835-476/2018 patvirtintoje 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarytoje taikos sutartyje nustatytą išlaikymo iš T. R. nepilnamečiams vaikams D. R., D. R., A. R. ir S. R. dydį, ir iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikų D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų 0 ct) kiekvienam vaikui per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2026 m. balandžio 2 d. iki vaikų pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai po 1 144,67 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 67 ct) išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui.

Nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti ieškovei L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 375,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus 0 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 27,32 Eur (dvidešimt septynis eurus 32 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.