Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB M. B. D. ieškinį atsakovei LR, atstovaujamai VĮ T. b. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62² straipsnio 1 dalį ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu.

2. Ieškovė teisme pareiškė ieškinį ir prašo priteisti iš atsakovės 211,32 Eur skolą, 4,86 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė teikia gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Nurodo, kad viešo registro duomenimis atsakovė paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), mirus G. J., atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklausė namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos ji privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, laiku neapmokėjo ieškovės išrašytų sąskaitų už suteiktas paslaugas, kurios priskirtos mokėtojo kodui (duomenys neskelbtini). Atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip namo dalinės nuosavybės savininkės, pareigas, dėl ko susidarė 211,32 Eur skola už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2018-11-13 už priskaičiuotus mokesčius, už bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto administravimą ir kitas paslaugas.

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovė paveldėjo G. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad iki (duomenys neskelbtini)atsakovė visiškai neturėjo galimybės disponuoti minėtu nekilnojamojo turto objektu ir gauti ieškovės teikiamas paslaugas. Su tokio turto disponavimu susiję bet kokie veiksmai ir sprendimai, taip pat susiję su valstybės paveldėto turto komunalinių išlaidų mokėjimu buvo galimi tik po paveldėto turto perdavimo valstybei. Perėmus minėtą turtą, nebuvo gauta duomenų, kad buto/patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkei dėl ieškinyje nurodytos skolos apmokėjimo teisės aktų nustatyta tvarka buvo pareikštos pretenzijos. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos duomenyse už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-03-11 yra nurodyta 39,52 Eur skola už ieškovės suteiktas administravimo paslaugas, net neįvertinus, kad buvęs minėto buto/patalpos savininkas G. J. mirė (duomenys neskelbtini)ir, kad ieškovės apskaičiuota minėta skola yra susidariusi iki palikėjo mirties. Teigia, kad kreditorius (šiuo atveju ieškovė), siekiantis, kad tokią skolą perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka per įstatyme nustatytą terminą. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą. Šiuo atveju ieškovė net negalėtų prašyti pratęsti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nes yra pasibaigęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Ieškovė savo skolos priteisimo pagrįstumui užtikrinti iš viso nenurodė, kaip apskaičiavo skolą, kokius nustatytus vietos savivaldos institucijos tarifus jos apskaičiavimui taikė, pagal kokius dokumentus sudarė Skolų valdymo ataskaitą. Atsakovės nuomone, iki 2019 m. birželio mėnesio apskaičiuotą skolą ieškovė galėjo pagrįsti tik UAB „(duomenys neskelbtini)sudarytais dokumentais, kadangi ši įmonė teikė administravimo paslaugas namui (duomenys neskelbtini), iki jos 2019-06-26 išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Be to, ieškovė nepateikė su UAB „Nemuno būstas“ pasirašytų skolų suderinimo ir perėmimo aktų, kurie pagrįstų jos pareikštus reikalavimus, kadangi dėl minėtame nekilnojamojo turto objekte UAB ,, (duomenys neskelbtini)susidariusių skolų buvo atliekami veiksmai iki 2019 m. gruodžio mėnesio antstolių kontoroje. Ieškovė turi imperatyviai apibrėžtą pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai. Šiuo atveju ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigos kontroliuoti, kaip butų ir kitų patalpų savininkai moka mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, jų techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas, dėl to laiku nebuvo išsiaiškinta, kodėl G. J. nebemoka mokesčių ir jo mirties fakto -(duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovė aktyvius veiksmus atliko praėjus daugiau nei 8 metams nuo palikimo atsiradimo, kuris nuo (duomenys neskelbtini)nepriklauso valstybei, rodo, jog ji nebuvo rūpestinga. Dėl susidariusios situacijos yra kalta pati ieškovė, kuri minėtame nekilnojamojo turto objekte nepateikė atskirų, tiksliai apskaičiuotų ir pagrįstų mokestinių dokumentų, už jos suteiktas administravimo paslaugas iki palikėjo mirties ir po palikėjo mirties, manytina, kad reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines (procesines) palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir bylinėjimosi išlaidas vertintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti, todėl negali būti patenkinti.

5. Ieškovė teismui pateiktame dublike nurodė, jog atsakovė klaidingai interpretuoja nuosavybės teisės atsiradimo momentą paveldėjimo atveju. Pagal CK 5.3 straipsnį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. G. J. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo šios akimirkos valstybė, kaip įpėdinė pagal įstatymą, perėmė visas savininko teises ir pareigas, nepriklausomai nuo to, kada buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas(duomenys neskelbtini)Skolos dalis, susidariusi po palikėjo G. J. mirties (duomenys neskelbtini), teisiškai nėra laikoma „palikėjo skola“. Tai yra pačios valstybės, kaip naujosios savininkės, tiesioginė prievolė, atsiradusi jai perėmus turtą pagal įstatymą. Atsakovė yra profesionali valstybės turto valdytoja. Perimdama turtą, ji privalo veikti rūpestingai ir apdairiai, pasidomėti perimamo turto būkle ir su juo susijusiais įsipareigojimais. Ieškovė, teikdama paslaugas, neturi prisiimti nuostolių dėl to, kad valstybė vėlavo susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Todėl atsakovės argumentas, jog ji negali atsakyti už skolą iki 2018-11-14, nes „neturėjo galimybės disponuoti“, yra teisiškai nepagrįstas. Pareiga mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą atsiranda nuo nuosavybės teisės įgijimo momento (mirties datos), o ne nuo deklaratyvaus dokumento išdavimo dienos. Atsakovė nepagrįstai visą įsiskolinimą laiko „palikėjo skola“. Skola susidarė už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2018-11-13. Skolos dalis, susidariusi po (duomenys neskelbtini), teisiškai nėra palikėjo skola, nes tai yra tiesioginė atsakovės (valstybės), kaip esamos savininkės, nevykdoma prievolė. Šiai daliai CK 5.63 straipsnio terminai apskritai netaikomi. Pažymėtina, kad mokesčiai, susiję su nekilnojamojo turto išsaugojimu ir administravimu, yra būtini, kad turtas neprarastų savo vertės ir nekeltų grėsmės tretiesiems asmenims. Valstybė, paveldėdama turtą, negali piktnaudžiauti naikinamaisiais terminais, siekdama išvengti atsiskaitymo už jai priklausančio turto faktinį išlaikymą, kurį jos naudai atliko administratorius. Ieškovė nurodo, kad kartu su ieškiniu yra pateikta mokesčių suvestinė, kurioje nurodytas ne tik kliento kodas, skolos likutis, bet aiškiai ir nedviprasmiškai detalizuoti paslaugų kiekiai, įkainiai ir susikaupęs skolos dydis kiekvieną mėnesį, t. y. skolų lentelėje yra aiškiai nurodyta, jog ieškinio reikalavimas susideda iš administravimo (mokėtinas dydis per mėnesį – 0,68 Eur), kaupiamųjų lėšų (mokėtinas dydis per mėnesį – 0,84 Eur), priežiūra ir eksploatacija (mokėtinas dydis per mėnesį – 0,88 Eur) bei kitų paslaugų. Ieškovė nurodo, kad atsakovei skolos susidarymo laikotarpiu buvo suteiktos tokios paslaugos: administravimas, kaupiamųjų lėšų rinkimas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, teritorijos priežiūra ir kt. Ieškovė administravimo paslaugas teikia vadovaudamasi teisės aktais, o skaičiavimai atlikti pagal galiojančius savivaldybės patvirtintus tarifus, kurie taikomi visiems namo bendraturčiams vienodai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ar priešpriešinių skaičiavimų, kurie paneigtų nurodytą sumą. Atsakovė, teigdama, kad tarifai yra neteisingi, privalėjo nurodyti, kokie tarifai, jos nuomone, turėjo būti taikomi, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Kadangi paslaugos buvo teikiamos nepertraukiamai visą nurodytą laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2018-11-13, o jų kaina nustatoma pagal imperatyvius teisės aktus, atsakovės abejonės be faktinio pagrindo laikytinos tik bandymu nepagrįstai išvengti prievolės vykdymo. Abejonės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)teisių perėmimo taip pat yra nepagrįstos. Ieškovė yra oficiali administratorė, o reikalavimo teisė kyla iš tęstinių administravimo santykių ir pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovė negali neigti savo prievolės sumokėti už gautas paslaugas remdamasis vien tuo, kad pasikeitė administravimo paslaugas teikiantis subjektas (reorganizavimo būdu). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)teisiškai nebeegzistuoja, ieškovė yra vienintelė teisėta kreditorės, galinti ir turinti teisę išieškoti atsakovės sukauptą skolą už visą ieškinyje nurodytą laikotarpį. Patvirtino, kad reikalavimo teisė į 211,32 Eur skolą yra pagrįsta ne tik pateiktomis sąskaitomis, bet ir viešais registro duomenimis apie teisių perėmimą. Atsakovės argumentai dėl įrodymų trūkumo šioje dalyje laikytini nepagrįstais ir atmestinais.

6. Triplike atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės dubliku, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad nesutinka su dublike nurodytais argumentais dėl atsakovei tenkančios pareigos apmokėti ieškovės prašomą priteisti skolą, kadangi ji neteikė atsakovei pretenzijų ir sąskaitų, kai atsakovė valdė minėtą nekilnojamojo turto objektą po palikėjo G. J. (duomenys neskelbtini)mirties. Ieškovės su dubliku pateiktoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2017-03-31 yra nurodyta 227,54 Eur skola, susidariusi iki palikėjo mirties. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2017-05-31 buvo įtraukta skolų išieškojimo sąnaudų 61,71 Eur suma. Sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)kurios apmokėjimo terminas buvo nurodytas iki 2018-11-30 buvo įtraukta 161,25 Eur skola, kurios išieškojimas buvo vykdomas antstolių kontoroje. Be to, dėl minėto buto pardavimo buvo vykdomos varžytynės antstolių kontoroje ir priteisti ar susidarę įsiskolinimai paslaugų teikėjams buvo apmokėti po jo (duomenys neskelbtini)įvykusio padavimo iš gautų lėšų. Ieškovei šis faktas buvo žinomas, tačiau ji papildomai jokių prašymų dėl skolų sumokėjimo nepareiškė. Ieškovė turėtų patikslinti, nuo kada ji konkrečiai pradėjo teikti administravimo paslaugas minėtam nekilnojamojo turto objektui. Ieškovės pateiktos sąskaitos ir skolų valdymo ataskaita, kuri nėra tinkamai patvirtinta, nelaikytini patikimais įrodymais ieškinio aplinkybėms dėl atsakovės įsiskolinimo pagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2018-11-13, laikytinas nepagrįstu, todėl turėtų būti atmestas.

7. Gavus paruošiamuosius dokumentus, bylą nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka šalys yra informuotos. Prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negauta (CPK 441 straipsnis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatytos faktinės aplinkybės

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė teikia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovė yra oficiali administratorė, o reikalavimo teisė kyla iš tęstinių administravimo santykių, nes pasikeitė administravimo paslaugas teikiantis subjektas reorganizavimo būdu iš UAB „(duomenys neskelbtini)kurios teisės ir pareigos perėjo ieškovei UAB M. B. D.. 9. Atsakovė pagal (duomenys neskelbtini)palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo G. J., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, esantį (duomenys neskelbtini). Butui priklauso ir namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos administruoja ieškovė, suteikdama administravimo, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas. 10. Atsakovė patvirtino, jog (duomenys neskelbtini)paveldėjo mirusiojo turtą, tapo jo savininke, tačiau teigia, kad iš ieškovės negavo jokių duomenų, kad mirusiajam už suteiktas ir neapmokėtas ieškovės paslaugas buvo pareikštos pretenzijos, ar yra susidariusi skola. Akcentavo, jog ieškovės prašoma dalis skolos susidarė iki asmens mirties, todėl dėl jos ieškovė turėjo pareikšti reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, yra suėjęs trejų metų naikinamasis terminas. Skolos dalies, susidariusios po asmens mirties, atsakovė sumokėti neprivalo, nes nesinaudojo ieškovės paslaugomis.

Dėl palikėjo skolos dalies

11. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). 12. CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatas buvo pareikštas prašymas dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, ar kad jį atnaujinus, atsakovei buvo pareikšti kreditoriniai reikalavimai (CPK 178 straipsnis). Šios bylos nagrinėjimo metu toks reikalavimas nepareikštas, yra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CPK 178, 185 straipsniai, CK 5.63 straipsnis). 13. Su nekilnojamojo turto objektu (palikėjo butu) susijusios prievolės, kurios atsirado iki šio turto palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)buvo palikėjo, o ne atsakovės prievolės, nepriklausomai nuo to, kada buvo įformintas palikimo priėmimas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turi pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiam asmeniui už palikėjo skolas, turi būti skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo momento. Bylos duomenys patvirtina, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl ši diena yra palikimo atsiradimo diena. Terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti pasibaigė 2017-06-11. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė apie turimą kreditorinį reikalavimą (dėl skolos dalies) įpėdiniui (atsakovei) būtų pareiškusi per įstatyme nustatytus terminus. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų matyti, kad už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2017-03-01 palikėjo skola yra 39,52 Eur skolos suma, todėl, jam mirus (duomenys neskelbtini), palikėjo skola padidėja iki 41,50 Eur, todėl sumažėja 2017-02-28 sąskaitoje nurodyta skolos dalis, atsiradusi po palikėjo mirties. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dalies 41,50 Eur skolos, susidariusios nuo (duomenys neskelbtini), priteisimo, todėl ši ieškinio dalis atmestina (CPK 178, 185 straipsnis).

Dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo

14. Kai palikimas pagal įstatymą pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti pagal įstatymą įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina, taip pat ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

15. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). CK 4.84 straipsnio 9 dalyje numato, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini)bendrojo naudojimo objektų administratore, kiekvieną mėnesį išrašo sąskaitas, kurias siunčia būstų savininkams už jos suteiktas paslaugas, t. y. administravimą, lifto priežiūrą, (eksploataciją), remontą, šilumos ūkio priežiūrą, teritorijos ir laiptinių valymą, nurodo kaupiamąsias lėšas. Į bylą pateiktos sąskaitos už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2018-11-13 ir skolų valdymo ataskaita patvirtina, kad mėnesinis mokestis paskaičiuotas už administravimo paslaugas, bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą, privalomąsias kaupiamąsias lėšas, šilumos ūkio priežiūrą, teritorijos valymą ir atskirais mėnesiais – už remonto išlaidas.

17. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti už visą laikotarpį 211,32 Eur skolą. Sprendimo 13 punkte nurodyta, jog palikėjo skola buvo 41,50 Eur, todėl skolos suma už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) yra 169,82 Eur. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė vykdė namo, kuriame yra (buvo) atsakovei pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą perduotas turtas, bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, teikė namo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas ir kt. (CPK 12, 178, 185 straipsniai, CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

15. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Duomenų, paneigiančių ieškovės paskaičiuotas sumas, atsakovė į bylą nepateikė, savo argumentus grindė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už visą laikotarpį nuo 2017-03-12 iki 2018-11-13, tačiau pagrįsta priteisti suma laikytina 169,82 Eur skola (CPK 178, 185 straipsniai).

16. Iš bylos duomenų nustatyta, jog palikimo faktas įregistruotas, atsakovė yra palikimą priėmęs asmuo, atstovaujamas (duomenys neskelbtini). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Todėl šiuo atveju atsakovei kyla pareiga vykdyti prievoles, susijusias su paveldimu turtu, nuo palikėjo palikimo atsiradimo momento, t. y. jo mirties. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės prašoma priteisti 169,82 Eur skola susidarė po palikėjo mirties. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.

17. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini)už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovė yra sumokėjusi. Atsakovė, ginčydama skolą, argumentų, kad skola už šį laikotarpį būtų paskaičiuota netinkamai, nepateikė, o pareiga domėtis turto išlaikymo ir kitais mokesčiais, pareiga mokėti mokesčius kyla iš įstatymo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 4. 82 straipsnis). Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys dėl 169,82 Eur skolos už jos suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)pagrįstas, ieškovei iš atsakovės priteistina 169,82 Eur skola (CPK 185 straipsnis).

18. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017).

19. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 4,86 Eur kompensacines palūkanas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė laiku neatsiskaitė už ieškovės suteiktas paslaugas tik už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad atsakovės skola ieškovei yra 169,82 Eur suma, todėl ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 4,86 Eur dydžio kompensacines palūkanas tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei 3,91 Eur kompensacines palūkanas.

20. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal formuojamą teismų praktiką, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-02-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 59,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 23,00 Eur žyminis mokestis, 2,89 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų patikrą, 33,28 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 47,54 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis). Valstybės biudžetui procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepatirtos, todėl nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini)ieškovei UAB M. B. D. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 169,82 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus 82 centus) skolos, 3,91 Eur (tris eurus 91 centą) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 173,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026-02-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 47,54 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.