Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Žilvino Jaramino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei ATS1 dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Aplinkybę, kad gaisro židinys buvo ant išorinės namo sienos, patvirtina ne tik į bylą pateikta specialisto išvada, bet taip pat ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pateikta pažyma dėl informacijos suteikimo, kurioje kaip labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis nurodomas elektros instaliacijos gedimas. Kitų gaiso kilimo priežasčių nebuvo nustatyta.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad elektros instaliacijos laido (einančio nuo pagrindinio elektros įvado į buto Nr. 6 patalpas) avariniam darbo režimui įtakos galėjo turėti graužikų padaryti elektros instaliacijos laido izoliacijos pažeidimai, kadangi nei pirmosios instancijos teismas, nei specialistas atlikęs gaisro aplinkybių tyrimą nepateikia įrodymų ir duomenų, iš kurių kildina tokią prielaidą. Pažymi, kad laidas, priklausantis ir einantis į atsakovės butą, buvo pakeltas nuo žemės ir pritvirtintas ant išorinės namo sienos. Atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė pati atsakovė ir jos šeimos nariai, graužikus jie girdėjo namo viduje, t. y. graužikai (jei tokių ir būta) buvo namo sienų viduje, o gaisro židinys yra nustatytas ant išorinės namo sienos. Pažymi, jog nei specialistas, nei atsakovė nepateikė duomenų ir nepagrindė, kaip graužikai galėjo bėgioti plokščia išorine namo siena. Pažymi ir tą aplinkybę, kad kartu su gaisro tyrimo medžiaga pateiktuose liudytojų paaiškinimuose nieko nėra užsimenama apie graužikų versiją ar apskritai apie jų buvimą name.

Nors ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jog elektros instaliacijos gedimą galėjo sukelti graužikai, tačiau jei jį sukėlė graužikai, tai reiškia, kad atsakovė buvo pasirinkusi netinkamą kabelio tipą naudoti lauko sąlygomis ir taip pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 88 punktą, kuris atsakovę įpareigojo naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra pažeista minėta nuostata, kadangi atsakovė naudojosi netvarkinga elektros instaliacija. Jei šios taisyklės nebūtų buvusios pažeistos ir elektros instaliacija būtų buvusi tvarkinga, apsaugota ir įrengta tinkamai, gaisras paprasčiausiai nebūtų kilęs ir žala nebūtų padaryta.

Pažymi, kad gaisro židinio zona yra ant išorinės namo sienos. Laidas yra išorinėje namo dalyje ir jam yra taikomi papildomi reikalavimai, t. y. laidai ir elektros instaliacija, esanti išorinėje namo dalyje, turi būti papildomai apsaugoti nuo mechaninio ir aplinkos poveikio, taip pat elektros instaliacija turi būti apsaugota nuo tiesioginio kontakto su degiomis konstrukcijomis arba įrengta naudojant nedegias apsaugines priemones, elektros jungtys įrengtos tinkamai, o visas sprendinys turėtų eliminuoti gaisro kilimo ir plitimo riziką. Iš byloje esančių įrodymų yra aišku, jo elektros instaliacijos avarinis darbo režimas nebuvo nulemtas graužikų, priešingai, labiausiai tikėtina, jog atsakovė buvo pasirinkusi netinkamą elektros instaliaciją naudoti lauko sąlygomis. Toks atsakovės aplaidumas ir nepasirūpinimas tinkamai pritaikyta elektros sistemos instaliacija ir lėmė kilusį gaisrą, kurio metu nukentėjo draudėjo turtas.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės teiginiai, išdėstyti į bylą pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, yra deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai, apeliantė tinkamai pagrindė ir įrodė, kad atsakovė nesiėmė visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos turte nekiltų gaisras, t. y. naudojosi netinkama elektros instaliacija, esančia lauke, dėl kurios ir kilo gaisras. Aplinkybė, ar graužikų buvo (nors ši aplinkybė byloje nėra įrodyta), nekeičia fakto, jog iš lauko pusės esanti instaliacija turėjo būti pakankamai apsaugota ir tinkama naudojimui lauko sąlygomis, t. y. ji privalo būti apsaugota nuo bet kokio mechaninio poveikio, kuris galėtų sukelti gaisrą. Aplinkybė, jog atsakovė naudojasi laukui nepritaikyta elektros instaliacija, sudaro prielaidą teigti, kad atsakovė pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes atidus ir rūpestingas žmogus pasirūpintų lauke esančios elektros instaliacijos tinkama apsauga, taip eliminuodamas gaisro kilimo tikimybę.

Vien faktas, kad gaisras kilo atsakovės turto aplinkoje, nereiškia, jog būtent atsakovė savo veiksmais ar neveikimu sukėlė gaisrą ar sudarė sąlygas jam kilti. Byloje nėra nustatyta, kokių konkrečių veiksmų atsakovė neatliko, kokią konkrečią teisės aktuose nustatytą pareigą ji pažeidė ir kaip būtent toks pažeidimas lėmė gaisro kilimą. Apeliantė tik preziumuoja atsakovės kaltę, tačiau nepateikia objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos atsakomybę.

Apeliantė netinkamai interpretuoja Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88 punkte nustatytą gyvenamųjų patalpų savininko pareigą naudotis techniškai tvarkinga elektros instaliacija. Ši teisės norma nereiškia, kad gyvenamosios patalpos savininkas atsako už bet kokį elektros instaliacijos gedimą, nepriklausomai nuo jo atsiradimo priežasčių.

Byloje nėra nustatyta, kad atsakovė eksploatavo techniškai netvarkingą elektros instaliaciją. Priešingai, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad po pirmojo gaisro buvo atlikti elektros grandinių izoliacijos varžos matavimai, kurių metu nustatyta, kad elektros grandinių izoliacijos varža atitinka teisės aktų reikalavimus. Todėl atsakovės elgesys patvirtina ne nerūpestingumą, o priešingai – rūpestingą ir atsakingą požiūrį į jai priklausantį turtą.

Apeliantė nepagrįstai siekia susieti galimą graužikų padarytą elektros laido pažeidimą su atsakovės kalte. Net ir tuo atveju, jeigu būtų tiksliai patvirtinta, kad elektros laido izoliacija buvo pažeista dėl graužikų poveikio, ši aplinkybė savaime neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Byloje nustatyta, kad graužikų problema buvo susijusi ne tik su atsakovės butu, bet su visu gyvenamuoju namu. Atsakovė ir kiti gyventojai nurodė apie graužikų buvimą, jų keliamas problemas bei kreipimąsi dėl šios situacijos sprendimo.

Pažymi, kad elektros laidai išorine namo dalimi buvo tiesiami ne tik iki atsakovės buto, todėl, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, išorinėmis pastato konstrukcijomis judantys graužikai galėjo pažeisti bet kuriam butui priklausančių elektros laidų izoliaciją. Todėl vien tik tikimybinė išvada, kad galbūt buvo pažeista atsakovės elektros laido izoliacija, nepatvirtina atsakovės kaltės.

Specialisto išvada dėl gaisro priežasties nėra kategoriška. Joje nurodyta tik tikimybė, kad elektros instaliacijos laido avariniam darbo režimui galėjo turėti įtakos graužikų padaryti izoliacijos pažeidimai. Tačiau tikimybinė versija dėl galimos gedimo priežasties negali būti tapatinama su atsakovės kalte.

Byloje nenustatyta, kad atsakovė žinojo apie konkretų elektros laido izoliacijos pažeidimą ir sąmoningai jo nepašalino. Priešingai, po pirmojo gaisro UAB ,,Barmis“ tikrino elektrą ir padaryta išvada, kad elektros grandinių izoliacijos varža tenkina EĮĮT ir EET reikalavimus, t. y. elektra tvarkinga. Taigi, atsakovė neturėjo objektyvių duomenų manyti, kad elektros instaliacija yra pavojinga.

Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie graužikus yra visiškai deklaratyvūs. Priešingai, nei apeliantė teigia, yra ne vienas rašytinis įrodymas, įskaitant liudytojų paaiškinimus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurie patvirtina aplinkybę apie graužikų egzistavimą ir susirūpinimą jais, kreipimąsi pagalbos dėl jų išnaikinimo. Nesutinka su apeliantės teiginiais, jog graužikų buvimas viduje, gartraukyje, o ne išorėje yra visiškai nesusijęs su gaisro kilimu, kadangi graužikai, jei jų yra, yra visur – ir viduje, ir išorėje randa vietas praeiti, jei jų yra viduje, neabejotinai ir yra išorėje, jie bėgioti gali ir plokščia siena.

Aplinkybė, kad gaisro kilimo vieta yra ant išorinės namo sienos ties atsakovės turtu, neleidžia konstatuoti, kad ji yra atsakinga už gaisro kilimą. Elektros grandinių izoliacijos varža 2024 m. rugsėjo mėnesį tenkino nustatytus reikalavimus, todėl teigti, kad po mėnesio atsakovė naudojosi netvarkinga elektros instaliacija, nėra pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, jos elgesyje neegzistuoja nė viena civilinės deliktinės atsakomybės sąlyga. Atsakovė aiškiai paneigė jos kaltės prezumpciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui 2026 m. rugsėjo 30 d. pateikė informaciją apie Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei ATS1 dėl žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-10264-1115/2026). Nurodo, jog šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje priimtas procesinis sprendimas gali turėti tiesioginės įtakos (duomenys neskelbtini) teisėms ir pareigoms, todėl ji į bylą turėjo būti įtraukta trečiuoju asmeniu. Remdamasi CPK 329 straipsnio 2 dalimi, nurodo, jog tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis), todėl apeliantė paminėtu prašymu nebegali teikti papildomų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų. Kita vertus, remiantis CPK 320 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl tai sudaro pagrindą įvertinti apeliantės pateiktus papildomus duomenis, kuriais grindžiamas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama situacija, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal nurodytą teisės normą gali būti konstatuotas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktas teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (asmenys); 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto (-ų) asmens (-ų) materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas dėl neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų gali būti konstatuotas taip pat tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: pirma, sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, antra, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-1075/2025 24 punktas).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, jog apeliantės nurodoma civilinė byla Vilniaus regiono apylinkės teisme iškelta 2026 m. rugpjūčio 25 d., tai yra po šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir skundžiamo 2026 m. birželio 11 d. sprendimo priėmimo. Apeliantės nurodomoje civilinėje byloje ieškovė reiškia savarankiškus reikalavimus atsakovei dėl padarytos žalos dalies, kurios nepadengė draudimo išmoka, atlyginimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo sprendimo turinio nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto apeliantės nurodomo asmens materialiųjų teisių ir (ar) pareigų. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo pagal ieškovės suformuotas ribas, apibrėžtas ieškinio dalyku ir pagrindu, sprendė tik dėl ieškovės ir atsakovės materialiųjų teisių ir pareigų, atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (nebuvimo) ieškinyje nurodytais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog šiuo atveju ginčo santykis tiesiogiai siejamas su byloje neįtrauktu asmeniu. Aplinkybė, jog kitoje byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų faktinį pagrindą, be kitų, sudaro aplinkybės dėl 2024 m. spalio 13 d. įvykusio gaisro, savaime nesudaro pagrindo kitokioms išvadoms, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo.

Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, nenustatyta. Aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija byloje taip pat nenustatė.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2026 m. birželio 30 d. ekspertinę išvadą, prašė šią išvadą pridėti prie bylos.

CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Ieškovės pateikti įrodymai yra susiję su šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku, jais, be kita ko, grindžiami apeliacinio skundo argumentai. Pateikti įrodymai gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl anksčiau negalėjo būti pateikti. Byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę su pateiktais įrodymais susipažinti ir pareikšti dėl jų savo poziciją ir šia teise pasinaudojo, atsakovė dėl pateiktų įrodymų pasisakė atsiliepime į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, ginčo dalyką, pateiktų įrodymų turinį bei jų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas priima ieškovės pateiktus papildomus įrodymus, kad esant būtinybei galėtų juos įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. spalio 13 d. daugiabutyje gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), kilo gaisras (2025 m. gruodžio 19 d. CPB-11311, priedas Nr. 3). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atlikto gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. GP/GT/2024-12-2 nurodoma, jog: 1) gaisro kilimo vieta (gaisro židinys) yra ant išorinės namo sienos apatinėje dalyje tarp buto Nr. 6 verandos ir namo sienos; 2) gaisras kilo dėl elektros instaliacijos laido (einančio nuo pagrindinio elektros įvado į buto Nr. 6 patalpas) avarinio darbo režimo; elektros instaliacijos avariniam darbo režimui įtakos galėjo turėti graužikų padaryti elektros instaliacijos laido izoliacijos pažeidimai; 3) dėl gaisro poveikio butų Nr. 6, 9 ir 11 luboms nustatyti, ar šiose patalpose buvo įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai, galimybės nėra; bute Nr. 1 autonominiai dūmų signalizatoriai įrengti nebuvo; pastate (Name) gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) įrengta nebuvo.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2024 m. spalio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo Nr. 53.7-1372/2024(11.7.117 E) nurodoma, kad gaisro židinio zona yra Namo pietinės sienos išorėje, kampe tarp butų Nr. 2 ir Nr. 6, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos gedimas.

2024 m. spalio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad gaisro name priežastis – elektros instaliacijos gedimas, o ne žmogaus tyčinė (neatsargi) veikla, todėl šiuo metu nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio 1 dalyje (turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo) požymių, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą netikslinga.

Ieškovė dėl kilusio gaisro padarytai žalai atlyginti draudėjui (butas Nr. 1) išmokėjo 18 618,30 Eur draudimo išmoką. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės draudimu (turto draudimas nuo gaisro ir gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų, bendrosios civilinės atsakomybės draudimas) apdraustas atsakovės turtas (butas Nr. 6), taip pat draudėjos (atsakovės) civilinė atsakomybė.

Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės kaip atsakingo už žalą asmens priteisti 10 301,90 Eur (subrogacija), 110,07 Eur kompensacines palūkanas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu 2026 m. birželio 11 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, jog elektros instaliacijos laido avariniam darbo režimui įtakos turėjo graužikų padaryti laido izoliacijos pažeidimai. Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog elektros instaliacijos gedimą galėjo sukelti graužikai, reiškia, kad atsakovė buvo pasirinkusi netinkamą kabelio tipą naudoti lauko sąlygomis ir taip pažeidė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 88 punktą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad minėta nuostata nebuvo pažeista. Apeliantė laikosi pozicijos, kad tinkamai pagrindė ir įrodė, jog atsakovė nesiėmė visų būtinų priemonių tam, kad jos turte nekiltų gaisras.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Teismas nenustatė atsakovės neteisėto veikimo, t. y. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, 88 punkte įtvirtintų gyvenamųjų patalpų savininko pareigų nesilaikymo. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens, pagal draudimo sutartį nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) išmokėtą draudimo išmokos dalį.

Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju draudikui išmokėjus draudimo išmoką ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp jo ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo taisyklių. Civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o skolininko kaltė yra preziumuojama.

Vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų kaip vienos būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių duomenų (šios nutarties 18–20 punktai) nustatyta, jog gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio elektros instaliacijos laido (einančio nuo pagrindinio įvado į buto Nr. 6 patalpas) avarinio darbo režimo atsakovei priklausančiame turte. Šią aplinkybę pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovė nepaneigė specialisto išvados, jog gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio elektros instaliacijos laido avarinio darbo režimo, ir atmetęs atsakovės argumentus, kad gaisras kilo ne jai priklausančiame turte (sprendimo 14, 16 punktai). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad gaisras kilo dėl atsakovei priklausančio elektros instaliacijos laido avarinio darbo režimo, gaisras kilo atsakovei priklausančiame turte, apeliaciniu skundu nėra skundžiamos, todėl laikomos nustatytomis.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, įvertino byloje esančius duomenis apie galimą graužikų poveikį elektros instaliacijai. Teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju labai didelė tikimybė, jog graužikai pagraužė būtent atsakovės elektros instaliaciją, nereiškia, kad atsakovė pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai. Teismas vertino, jog graužikų poveikis būtent atsakovės elektros laidų izoliacijai yra visiškas atsitiktinumas, o ne jos veiksmų (ar neveikimo) pasekmė.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamo sprendimo turiniu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, neišsamiai pasisakė dėl ieškovės įrodinėtų aplinkybių, kuriomis ji grindė atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl to ginčas nebuvo išnagrinėtas visapusiškai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

CK 6.266 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, be kita ko, yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų 2005 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 64, 88 punktas, be kita ko, numato, jog gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo naudotis tik techniškai tvarkingais elektriniais buitiniais, šildymo prietaisais, elektros instaliacija, tinkamai juos eksploatuoti (88.1papunktis); gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys (88.5 papunktis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, jog atsakovės elektros instaliacija nebuvo techniškai tvarkinga, o būtent tai ir lėmė gaisro kilimą (ieškinio 19 punktas). Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, iš esmės grindė byloje pateiktais duomenimis, jog atsakovės iniciatyva po pirmojo gaisro Name kilimo buvo iškviesti kvalifikuoti elektros specialistai, kurie atliko buto Nr. 6 kabelių izoliacijos varžos matavimus ir patvirtino, kad matavimų rezultatai tenkina įtvirtintus reikalavimus, taip pat specialisto, nustačiusio gaisro kilimo priežastis, išvadoje pateikta prielaida apie galimą graužikų poveikį elektros laidų izoliacijai.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra pateiktas UAB ,,Barmis“ 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2500 V įtampos kabelių izoliacijos varžos matavimų megometru protokolas, kuriame nurodoma, jog elektros grandinių izoliacijos varža tenkina EEĮT ir EET reikalavimus. Šie matavimai patvirtina tai, kad jų atlikimo metu atsakovės naudojama elektros instaliacija (elektros laidais) tiekiama elektros srovė teka tinkamai ir nėra elektros nutekėjimo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys nėra pakankami pagrįstu teismo įsitikinimu paremtai išvadai, jog atsakovės bute Nr. 6 naudota elektros instaliacija yra (buvo) įrengta tinkamai, atitinkamai atsakovė naudojosi techniškai tvarkinga elektros instaliacija, kaip to reikalauja Taisyklių 88.1 punktas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog gaisras kilo dėl elektros instaliacijos laido (einančio nuo pagrindinio elektros įvado į buto Nr. 6 patalpas) avarinio darbo režimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog elektros instaliacijos laidas, kuriuo į butą Nr. 6 buvo teikiama elektra, nutiestas ant medinio Namo fasado Namo išorėje. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybių, ar atsakovės naudojama elektros instaliacija (elektros laidai, kuriais į butą Nr. 6 buvo tiekiama elektros energija) buvo įrengta ir (ar) eksploatuojama tinkamai, netyrė ir nevertino, nepasisakė dėl atsakovės naudotos elektros instaliacijos būklės, atitikties teisės aktų reikalavimams.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog oro ir kabelių elektros linijų, elektros instaliacijos ir srovėlaidžių iki 400 kV įtampos (imtinai) įrengimo elektros sistemose reikalavimus nustato Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-309. Šių taisyklių reikalavimai yra privalomi elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems elektros įrenginius (Taisyklių 2 punktas). Minėtų Taisyklių 24 punktas numato, kad laidus, kabelius ir instaliacijos įrengimo būdą reikia parinkti pagal keliamus techninius reikalavimus ir aplinkos sąlygas. Instaliacija turi būti įrengta taip, kad būtų saugu ją eksploatuoti ir kad ji atitiktų Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, ir patalpų interjerui keliamus architektūrinius reikalavimus.

Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22, kurių reikalavimai, be kita ko, yra privalomi elektros energijos gamintojams, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatoriams, elektros energijos vartotojams, kitoms energetikos įmonėms ir kitiems asmenims, projektuojantiems, įrengiantiems naujus, rekonstruojantiems arba kapitališkai remontuojantiems kintamosios ir nuolatinės srovės iki 400 kV įtampos elektros įrenginius (taisyklių 2 punktas), nuostatos, be kita ko, numato, kad elektros instaliacija priešgaisrinės saugos atžvilgiu turi būti įrengiama taip, kad nesukeltų gaisro; aktyviai neskatintų gaisro; ribotų gaisro plitimą; kilus gaisrui, būtų galimybė imtis veiksmingų gaisro gesinimo priemonių ir atlikti gelbėjimo darbus (taisyklių 119 punktas).

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, esant byloje nustatytoms aplinkybėms dėl gaisro kilimo priežasčių, ieškovei įrodinėjant, kad atsakovė nepasirūpino, kad jos elektros instaliacija būtų techniškai tvarkinga, pažeidė bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai, byloje turėjo būti nustatyta, ar atsakovės bute Nr. 6 naudotos elektros instaliacijos įrengimas ant medinio Namo fasado atitiko teisės aktų reikalavimus, ar elektrai tiekti įrengtas tinkamas laidas, ar galiojantys teisės aktų reikalavimai nenustato pareigos ant gyvenamojo namo medinio fasado įrengtos elektros instaliacijos (laido) apsaugoti nuo tiesioginio sąlyčio su mediniu paviršiumi, mechaninio aplinkos poveikio. Tik nustačius, ar atsakovės įrengtas elektros instaliacijos laidas atitiko teisės aktų reikalavimus, būtų galima spręsti dėl atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybių numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti ir atitinkamai civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (nebuvimo).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netyręs ir nevertinęs aplinkybių, susijusių su atsakovės bute Nr. 6 naudotos elektros instaliacijos (elektros laido, einančio nuo pagrindinio elektros įvado į buto Nr. 6 patalpas) technine būkle, jos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, elektrai tiekti naudoto laido rūšimi, elektros instaliacijos įrengimo būdo tinkamumu, vadovaujantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, negalėjo padaryti pagrįstu teismo įsitikinimu paremtų išvadų dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (nebuvimo). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai atskleista bylos esmė.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).

Nagrinėjamu atveju anksčiau aptartų duomenų pagrindu, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir teismo nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dėl ieškinio reikalavimų priteisti žalos atlyginimą priėmė nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, neįvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų, neišsiaiškinęs ir neatskleidęs reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvimo (nebuvimo).

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo nepasisakė ir jų nevertino. Taigi šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos ginčytinais klausimais nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės, neatitiktų apeliacinio proceso paskirties ir pažeistų proceso šalies, kuri nepritartų apeliacinės instancijos atliktam įrodymų įvertinimui, teisę į apeliaciją, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateikti duomenys, jog Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės (duomenys neskelbtini)ieškinį atsakovei ATS1 dėl deliktinės žalos, viršijančios draudimo išmoką, atlyginimo (civilinės bylos Nr. e2-10264-1115/2026, teisminio proceso Nr. 2-52-3-15799-2026-3), kurioje be kita ko, keliami klausimai dėl atsakovės atsakomybės dėl Name 2024 m. spalio 13 d. kilusio gaisro. Esant tokioms aplinkybėms, iš naujo nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme tikslinga svarstyti nurodytos ir šios apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos sujungimo klausimą siekiant išvengti skirtingo tų pačių aplinkybių vertinimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog dėl neatskleistos bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.