Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio PRS1 atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio PRS1 pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys SUA1, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pareiškimą dėl baudos skyrimo atsisakyta priimti, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl įrodymų pridėjimo

Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2026 m. birželio 8 d. pareiškimo dėl baudos skyrimo Nr. S-26-187-2546 skaitmenizuotą kopiją.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

Apeliantas prašymo dėl įrodymų pridėjimo prie bylos nepateikė, būtinybės apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymus nepagrindė. Kartu pažymėtina, jog apelianto pateikti įrodymai (pareiškimo dėl baudos skyrimo skaitmeninė kopija) yra civilinėje byloje Nr. 2VP-5536-802/2026, sudaro šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą, todėl yra pertekliniai. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nurodė, kad antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo nelaikytinas tinkamu pareiškėjo procesiniu dokumentu bylos, kuri turėtų būti pradėta pagal CPK 771 straipsnį, iškėlimui. Teismas nurodė, kad pareiškime pareiškėjas nurodė surašęs sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti tam tikrus veiksmus arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-25-187-5743, tačiau jo, kaip įsakmiai privalomai numatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, teismui nepateikė.

Atskiruoju skundu apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, teismo išvada, kad antstolis nepateikė CPK 771 straipsnio 1 dalyje numatyto akto, neatitinka faktinių aplinkybių, teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą, nemotyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos duomenimis, su pareiškėjo pozicija iš dalies sutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, prašymą). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą, skundą) pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Nuspręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 593 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus.

Civilinio proceso įstatymas, be kita ko, numato, jog vykdymo procese teismas gali skirti baudą asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), taip pat skolininkui, kuris nevykdo pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą (CPK 645 straipsnis) ar neįvykdo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir (ar) privalomojo nurodymo (CPK 771 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas antstolis teismui pateikė pareiškimą dėl baudos skyrimo prašydamas skolininkui paskirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną. Antstolio pareiškimas yra pateiktas vykdymo procese, todėl, vadovaujantis CPK 593 straipsnio 1 dalimi, toks pareiškimas nagrinėtinas teisme CPK nustatyta tvarka.

CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo, nurodė, kad antstolis teismui nepateikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto, pateikdamas teismui pareiškimą dėl baudos skyrimo, kuris nelaikytinas tinkamu pareiškėjo procesiniu dokumentu bylos, kuri turėtų būti pradėta pagal CPK 771 straipsnį, iškėlimui. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, jog tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškime dėl baudos skyrimo pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog 2026 m. birželio 8 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-26-187-25743, pareiškime pateikė nuorodą, kur vykdomojoje byloje yra minėtas dokumentas. Taip pat pareiškime nurodė, kad kartu su pareiškimu teismui teikia vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) su vykdomuoju dokumentu, skaitmenizuotą kopiją.

Susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų apie antstolio pareiškime įvardytą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), LITEKO sistemoje civilinėje byloje Nr. 2VP-5536-802/2026 skaitmenizuotos vykdomosios bylos nėra, kartu su civiline byla vykdomoji byla apeliacinės instancijos teismui perduota nebuvo. Iš LITEKO duomenų matyti, jog vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta Marijampolės apylinkės teisme išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2YT-5532-1164/2026, iškeltai pagal 2026 m. birželio 8 d. šiame teisme gautą skundą dėl antstolio veiksmų.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo prašymu, Šiaulių apygardos teismas pateikė šiai apeliacine tvarka nagrinėjamai civilinei bylai vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, atkreipia dėmesį į tai, kad vykdomojoje byloje yra antstolio pareiškime dėl baudos skyrimo įvardytas 2026 m. birželio 8 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. S-26-187-25743 (vykdomosios bylos lapas 21), juo antstolis nustatė, kad skolininkas antstoliui nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimas įvykdytas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes (nutarties 17, 18, 21, 22 punktai), atsižvelgdamas į tai, kad antstolis su pareiškimu teismui turi pateikti pareiškimui išnagrinėti reikalingus dokumentus (CPK 593 straipsnio 2 dalis, 771 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas mano, jog tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl pareiškėjo pateikto procesinio dokumento tinkamumo iškelti civilinę bylą pagal CPK 771 straipsnį ir (ar) procesinio dokumento dalyko formuluotės tikslumo, reikalavimo pagrindo aiškumo ar kt., teismas turėjo procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui nustatyti terminą procesinio dokumentų trūkumams pašalinti arba įpareigoti antstolį pateikti papildomus įrodymus ir tik po to spręsti pareiškimo priėmimo klausimą (CPK 111 straipsnis, 115 straipsnis). Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip minėta, pareiškime buvo pateikti duomenys, jog Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytos formos aktas, kurį antstolis privalo surašyti vykdydamas teismo sprendimą, įpareigojantį skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus (CPK 771 straipsnis), yra vykdomojoje byloje, ir nors vykdomoji byla kartu su pareiškimu šiai bylai nepateikta, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jei to reikia pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimui išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisės reikšti ieškinį (pareiškimą, prašymą) ribojimas jau procesinio dokumento priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 50 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, skundžiamos nutarties motyvus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką ginčui aktualiais aspektais, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl baudos skyrimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl baudos skyrimo vykdymo procese priėmimo klausimą, netinkamai taikė ieškinio (pareikimo, prašymo) priėmimo klausimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Esant tokioms aplinkybėms, Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartis panaikintina ir antstolio pareiškimo priėmimo klausimas pagal įstatymų leidėjo deleguotą kompetenciją perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis, 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl baudos skyrimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.