Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovui Medžiotojų klubui ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovo nuomone, vadovo prieiga prie Klubo elektroniniu paštu gaunamų dokumentų yra tikslingai, dirbtinai ir neteisėtai apribota, t. y. po susirinkimo atsakovo vadovui nebuvo suteikti pasijungimo prie elektroninio pašto duomenys (neteisėtai panaikinta prieiga), todėl pastarasis neturi galimybės gauti vadovaujamam juridiniam asmeniui skirtų dokumentų, prašymų, sprendimų ir pranešimų, o jokios atsakomybės už juridinio asmens (atsakovo) veiklą nenešantis A. V., siekdamas asmeninių tikslų, tikslingai ir selektyviai, savavališkai bei neteisėtai priima sprendimus, kokią gaunamos korespondencijos dalį persiųsti Klubo vadovui, Klubo valdybai ir Klubo nariams, o kokią ne.

Nurodė, kad per 5 metus atsakovo paskyros ir Klubo pašto funkcionavimo laikotarpį Klubas, jo vadovas (valdybos pirmininkas) ir nariai gavo visus institucijų, įstaigų, įmonių, asociacijų ir kitų asmenų elektroninius laiškus ir jų priedus, tačiau nuo 2025 m. spalio 11 d., įvykdžius skundžiamą sprendimą, ieškovas, tikėtina, kaip ir kiti Klubo nariai, yra gavęs tik 4 elektroninius laiškus iš atsakovo elektroninio pašto.

Nurodė, kad jis ieškinį motyvavo aplinkybėmis, kad ginčijamo susirinkimo sprendimas (dalyje dėl sprendimo Nr. 5) yra žalingas ne tik ieškovui, kitiems Klubo nariams, bet ir pačiam Klubui, nes Klubo elektroniniu paštu ieškovo pateiktas 2025 m. spalio 16 d. prašymas / skundas dėl susirinkimo sprendimo panaikinimo vadovui, adresuotas Klubui (valdybai), valdybos pirmininkui įteiktas nebuvo, iki šiol nėra išnagrinėtas, tai šiurkščiai pažeidžia Klubo narių teises ir tesėtus interesus. Taigi , ieškovo nuomone, atsakovo vadovui buvo užkirsta galimybė norminių aktų nustatyta tvarka bei terminais įvykdyti jam deleguotas pareigas bei tinkamai ir laiku reaguoti į ieškovo pateiktą prašymą dėl sprendimo panaikinimo. Taip pat ieškovas nurodo kitus atvejus, kai jis arba kiti asmenys po skundžiamo susirinkimo sprendimo Klubo elektroniniu paštu atsakovui siuntė prašymus ir kt., tačiau Klubo elektroninio pašto administravimą vykdantis asmuo apie šiuos laiškus neinformuoja kitų Klubo, jo valdybos narių, vadovo.

Nurodė, kad, tik pašalinus neigiamus padarinius, tiek jo, tiek Klubo pažeistos subjektinės teisės ir teisėti interesai gali būti realiai atkurti, todėl reikalauja pripažinti ginčijamą Klubo neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo dalį dėl sprendimo Nr. 5 negaliojančia ir grąžinti Klubo elektroninio pašto administravimą į ankstesnę teisėtą padėtį.

Pažymėjo, kad, pagal Klubo įstatus, iškirtinai Klubo vadovui yra pavestos Klubo elektroninio pašto administravimo funkcijos, kurios iki ginčijamo sprendimo įvykdymo buvo atliekamos tinkamai ir laiku, o pasijungimo prie pašto slaptažodžiai buvo paskelbti visiems Klubo nariams.

Nurodė, kad 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu atsakovo vadovas patvirtino, kad 2025 m. gruodžio mėn. pabaigoje jam buvo duoti prisijungimai prie Klubo elektroninio pašto. Atsižvelgiant į iš esmės byloje pasikeitusias aplinkybes, kurias nurodė atsakovo vadovas tik posėdžio metu, ieškovas teismui pranešė, kad yra būtina byloje svarstyti ieškinio dalyką ir iš esmės ieškinio tikslingumą ar jo atsiėmimą, tačiau teismas jo prašymo dėl pertraukos netenkino.

Nurodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, iš esmės nuo pat pirmo procesinio veiksmo byloje užėmė šališką poziciją, elgėsi nepagarbiai ir sudarė galimybes pažeisti lygiateisiškumo ir visus kitus įmanomus nepriklausomo arbitro principus.

Nurodė, kad, jei ir buvo slaptažodžiai perduoti / pasidalyti su atsakovo vadovu, tai jie buvo perduoti po atsakovo ieškinio teisme gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu atsakovo vadovas ir jų atstovas būtų dalyvavęs teismo posėdžiuose, tai nurodytos reikšmingos aplinkybės būtų nustatytos kur kas anksčiau. Ieškovo nuomone, šioje byloje didelę įtaką atsakovo sprendimams turi atsakovo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuojantis asmuo ir kartu įgaliotasis kontroliuoti elektroninio pašto paskyrą asmuo.

Kadangi atsakovas nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinio reikalavimus patenkino tik pareiškus ieškinį teisme, t. y. jau esant iškeltai šiai civilinei bylai, todėl, remiantis suformuota teismų praktika, laikytina, kad buvo priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.

Nurodo, kad CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė „pralaimėjęs moka“, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų

Nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovas ieškovo ieškinio reikalavimus patenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad, pagal įstatus, Klubas – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, vienijantis įvairaus amžiaus, profesijos žmones, propaguojančius medžioklės tradicijas ir būdus, kurio tikslas koordinuoti būrelio narių veiklą, atstovauti būrelio narių interesams ir juos ginti, Klubo teisinė forma – asociacija (Įstatų 1.1 punktas). Asociacijų steigimą, valdymą bei veiklą reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Pagal šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalis, 12 straipsnio 1 dalis). Įstatų 6.1 punkte nurodyta, kad Klubo organai yra visuotinis Klubo narių susirinkimas, Klubo valdyba – kolegialus valdymo organas, Klubo vadovas – vienasmenis valdymo organas.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad Klubo narių 2025 m. spalio 11 d. visuotinio susirinkimo data, vieta ir laikas bei susirinkimo darbotvarkė buvo patvirtinta Klubo valdybos 2025 m. rugsėjo 29 d. posėdžio metu. Posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo visi (penki) valdybos nariai, įskaitant ir patį Klubo vadovą. Valdybos nariai vienbalsiai nutarė Klubo narių visuotinio susirinkimo metu svarstyti klausimus dėl Klubo naudojamos atliekų duobės atnaujinimo, išvalymo, lėšų skyrimo darbams, dėl medžioklės tvarkos aptarimo, taip pat nutarė visuotinio susirinkimo metu svarstyti kitus klausimus. Iš 2025 m. spalio 11 d. Klubo narių visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimo metu buvo svarstyti Klubo valdybos 2025 m. rugsėjo 29 d. posėdžio protokole nurodyti klausimai dėl Klubo naudojamos atliekų duobės tvarkymo darbų, medžioklės tvarkos aptarimo bei kiti du konkrečiai valdybos posėdžio protokole neįvardyti klausimai – dėl Klubo elektroninio pašto administravimo ir dėl Klubo stažuotojo priėmimo.

Byloje kilo ginčas dėl 2025 m. spalio 11 d. Klubo narių visuotinio susirinkimo, kurio metu buvo nutarta Klubo elektroninio pašto administravimą perduoti Klubo valdybos nariui A. V., protokole prie priimto sprendimo nurodyta – administruodamas elektroninį paštą A. V. privalo informuoti Klubo vadovą ir narius apie visą aktualią informaciją, gautą į klubo elektroninį paštą (2025 m. spalio 11 d. Klubo narių neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolo punktas Nr. 5).

2025 m. spalio 11 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad ieškovas dalyvavo 2025 m. spalio 11 d. neeiliniame visuotiniame narių susirinkime (dalyvių sąrašo, patvirtinto dalyvių parašais, 18 punktas). Iš viso dalyvavo 19 narių. Ties 2025 m. spalio 11 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo klausimu Nr. 5 (Dėl Klubo elektroninio pašto administravimo) nurodyta, kad už klausimą „už“ balsavo 19 narių, balsuota vienbalsiai.

Be to, Klubo narių dauguma (16 balsų už iš 17 balsavusių), 2025 m. spalio 11 d. visuotinio susirinkimo metu išreikštą valią Klubo elektroninio pašto administravimą perduoti Klubo valdybos nariui A. V. patvirtino ir 2025 m. gruodžio 20 d. neeilinio Klubo narių visuotinio susirinkimo metu. Klubo nariai taip pat nusprendė nesutikti su ieškovo ieškiniu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovas Klubo susirinkimo sprendimą pirmosios instancijos teisme ginčijo dėl procedūrinių jo priėmimo pažeidimų bei sprendimo prieštaravimo teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs byloje pateiktus įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimų, skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nusprendė, kad byloje nėra tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad toks Klubo elektroninio pašto tvarkymo modelis, kuris Klubo narių sprendimu turėtų veikti ir toliau, tik jau elektroninį paštą administruojant ne ieškovui, o kitam Klubo nariui, būtų buvęs kaip nors žalingas Klubo veiklai, trukdęs Klubo vadovui vadovauti Klubui, trikdęs viešosios informacijos paskleidimą. Atmetė ieškovo argumentus, kad ieškinys teikiamas siekiant apginti ir viešąjį interesą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas imperatyvių įstatymo normų, kurios draustų elektroninio pašto administravimą apibrėžti ieškovo skundžiamu būdu ir kurios pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį būtų pagrindas naikinti skundžiamą sprendimą, neįvardijo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo nagrinėjamos situacijos vertinti ir taip, kad būtų iškilusi reali grėsmė Klubo veiklai bei prevenciškai naikinti skundžiamą sprendimą.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl skundžiamo susirinkimo sprendimo priėmimo procedūrinių pažeidimų nebuvimo neskundžia. Nustatyta, kad apeliaciniame skunde dėstomi argumentai iš esmės susiję su skundžiamo susirinkimo sprendimu sukeliamais neigiamais padariniais, kadangi, apelianto nuomone, Klubo vadovui neadministruojant Klubo elektroninio pašto, jis negalės tinkamai vykdyti įstatymuose numatytų pareigų, nors liks atsakingas už jų nevykdymą. Taip pat nurodo ir kitus, su susirinkimo sprendimo teisėtumu nesusijusius argumentus, tai yra, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, nurodo aplinkybes, susijusias su bylą nagrinėjusios teisėjos elgesiu bylos procese, šališkumu. Nurodo, kad 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu paaiškėjo naujos aplinkybės, nes atsakovo vadovas patvirtino, kad jam yra perduoti slaptažodžiai, tačiau teismas nesudarė ieškovui galimybės apsispręsti dėl ieškinio atsiėmimo arba ieškinio dalyko pakeitimo. Be to, ieškovo nuomone, po ieškinio pareiškimo teisme atsakovas ieškinio reikalavimus patenkino, todėl mano, kad buvo priimtas jam palankus teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo motyvus, negali sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas tikslingai buvo suklaidintas atsakovo, netinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių ir kad dėl to būtų pagrindas naikinti jo skundžiamą Klubo susirinkimo sprendimą.

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti trys juridinių asmenų organų sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: 1) prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, 2) juridinio asmens steigimo dokumentams ir 3) protingumo bei sąžiningumo principams. Jeigu teismas nenustato aplinkybių, kurios sudarytų CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindus (ar bent vieną iš jų), ieškinys turi būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-438-421/2017, 41 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas šių aplinkybių neginčija, kad ieškovo skundžiamą susirinkimo sprendimą priėmė Klubo nariai, pasinaudodami jiems suteikiama sprendžiamojo balso teise; sprendimas priimtas visuotinio susirinkimo, kuriam pavesti pagrindiniai Klubo veikloje priimami sprendimai, metu; sprendimas priimtas kvalifikuota balsų dauguma, kurios Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 7 dalis reikalauja priimant tokius esminius asociacijos veikloje priimamus sprendimus, kaip pertvarkymas ar pabaiga, įstatų keitimas. Tai yra neginčijamai nustatyta, kad skundžiamas susirinkimo sprendimas priimtas nepažeidžiant jo priėmimo procedūras, o Klubo narių visuotinis susirinkimas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neperžengė visuotinio susirinkimo kompetencijos ribų, taip pat nebuvo nustatyta, kad sprendimas pažeistų imperatyvias įstatymo normas. Pažymėtina ir tai, kad Klubo narių dauguma 2025 m. spalio 11 d. visuotinio susirinkimo metu priimtą sprendimą – Klubo elektroninio pašto administravimą perduoti Klubo valdybos nariui A. V. – papildomai patvirtino ir 2025 m. gruodžio 20 d. neeilinio Klubo narių visuotinio susirinkimo metu ir jo apeliantas neskundė. Tai, be kita ko, paneigia ieškovo argumentus, kad skundžiamo susirinkimo metu Klubo nariai, balsuodami „už“, galėjo būti suklaidinti, todėl klaidingai balsavo. Todėl nenustačius skundžiamo susirinkimo sprendimo priėmimo neteisėtumo, priešingai nei teigia apeliantas, prieiga prie Klubo elektroninio pašto jam buvo panaikinta teisėtai.

Sprendžiant dėl ieškovo įrodinėjamų skundžiamu susirinkimo sprendimu Klubui, jo veiklai, galbūt sukeliamų neigiamų padarinių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors po skundžiamo susirinkimo sprendimo priėmimo buvo pakeisti elektroninio pašto slaptažodžiai ir nuo šios dienos ieškovas bei kiti Klubo nariai neteko prieigos prie šio elektroninio pašto, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Klubo įstatų 3.2.2 punkte įtvirtinta ieškovo, kaip kitų Klubo narių, teisė kreiptis į Klubą (asociaciją) ir susipažinti su Klubo dokumentais, nebuvo apribota (Asociacijų įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neįrodinėja, kad kreipėsi į Klubą dėl galimybės susipažinti su dokumentais ir kad jam tokia galimybė nebuvo sudaryta. Vien tik ta aplinkybė, kad pašto administravimas perduotas kitam Klubo nariui, šios Klubo narių teisės nepažeidžia.

Klubo vadovo pareigos ir kompetencija apibrėžta Klubo įstatų 9 skyriuje. Įstatų 9.5.6 punktas numato, kad Klubo vadovas organizuoja viešosios informacijos paskelbimą, 9.5.7 punktas – kad Klubo vadovas saugo visą klubo veiklos dokumentaciją, 13.1 punktas – kad Klubo viešą informaciją skelbia Klubo vadovas. Todėl, priešingai nei nurodo ieškovas, Klubo įstatuose nėra aptariamas Klubo veikloje naudojamo elektroninio pašto administravimas arba kad iškirtinai Klubo vadovui yra pavestos Klubo elektroninio pašto administravimo funkcijos (Klubo įstatų 9.5.7 punktas).

Atsakovo vadovas paaiškino, kad elektroniniu paštu nesinaudojo nei tada, kai elektroninį paštą tvarkė ieškovas, nei naudojasi dabar. Elektroninio pašto niekada neadministravo, prieš jam tampant vadovu, paštą tvarkė buvęs vadovas. Ieškovas neginčija faktinės aplinkybės, kad Klubo vadovas elektroninių laiškų iš Klubo elektroninio pašto nesiunčia, taip būdavo ir tada, kai paštą faktiškai tvarkydavo kartu su ieškovu (iki priimant skundžiamą sprendimą). Nėra ginčo, kad tokia tvarka išliko ir dabar, pašto administravimą pavedus atlikti kitam valdybos nariui. Taigi atsakovo vadovas nors ir nesinaudodavo Klubo elektroniniu paštu, tai nesutrukdė jam atlikti reikiamus veiksmus skelbiant viešą informaciją ar saugoti dokumentus. Ieškovas nepagrindė, kaip skundžiamas sprendimas, kuriuo iš esmės pakeistas tik elektroninį paštą administruojantis asmuo, trukdo Klubo vadovui atlikti nurodytas pareigas. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo iš esmės netenkina tik tai, kad, paskyrus kitą atsakingą asmenį už elektroninio pašto administravimą, jam buvo apribota galimybė bet kada prisijungti prie šio elektroninio pašto. Tačiau vien tik tai, kad iki susirinkimo sprendimo elektroninį paštą administravo ieškovas, niekaip neapriboja Klubo narių galimybės ir teisės nustatyta tvarka tokį elektroninio pašto tvarkymo modelį pakeisti.

Nustačius, kad iki susirinkimo sprendimo elektroninis paštas buvo administruojamas iš esmės panašiu būdu, atmestini apelianto argumentai, kad galbūt Klubo vadovas, nariai ateityje negaus svarbios informacijos, dokumentų, nes vien tik vieno už elektroninio pašto tvarkymo atsakingo asmens paskyrimas tokių aplinkybių nepatvirtina ir savaime neleidžia daryti išvados dėl sprendimo neatitikties Klubo veiklos tikslams ir interesams. Byloje nėra ir tokių duomenų, kad toks Klubo elektroninio pašto tvarkymo modelis, kuris Klubo narių sprendimu turėtų veikti ir toliau, tik jau elektroninį paštą administruojant ne ieškovui, o kitam Klubo, kartu ir valdybos, nariui, būtų buvęs kaip nors žalingas Klubo veiklai, trukdęs Klubo vadovui vadovauti Klubui, trikdęs viešosios informacijos paskleidimą.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas, pagal kurį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šis principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini.

Nagrinėjamu atveju ieškiniu, kuris nustato bylos nagrinėjimo ribas, yra pareikšti reikalavimai, kurie susiję tik su elektroninio pašto, kaip Klubo komunikavimo priemonės, tvarkymu. Kadangi skundžiamu susirinkimo protokolu nebuvo išspręsti klausimai dėl Klubo vadovo pareigos saugoti Klubo dokumentaciją perdavimu ar atsakomybės už jos saugojimą panaikinimu, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai dėl Klubo vadovo turėjimo ar neturėjimo prieigos prie atsakovo elektroninio pašto. Ieškovas nepagrindė, kaip skundžiamas sprendimas pažeidžia Klubo 9.5.7, 13.1 ir kitus jo nurodomus įstatų punktus, taip pat kitų ieškovo nurodomų teisės aktų nuostatas dėl dokumentų saugojimo, atsakomybės už jų neišsaugojimą. Be to, Klubo nariai, priimdami sprendimą elektroninio pašto administravimą deleguoti kitam Klubo valdybos nariui, nutarė ir tai, kad elektroninį paštą administruojantis asmuo privalo informuoti Klubo vadovą ir narius apie visą aktualią informaciją, gautą į Klubo elektroninį paštą, taigi, priešingai nei teigia ieškovas, priimdami sprendimą, aiškiai apibrėžė atsakingo asmens pareigas administruojant elektroninį paštą. Kad elektroninį paštą administruojantis asmuo būtų asmeniškai suinteresuotas veikti priešingai Klubo interesams, jokių įrodymų nepateikta.

Nors Klubo vadovas ir yra atsakingas už klubo veiklą, tačiau atsakovas nepagrįstai susirinkimo sprendimo neteisėtumą sieja su Klubo vadovo prieiga ir galimybe prisijungti / neprisijungti prie Klubo elektroninio pašto paskyros, nes, kaip minėta, tai nėra susiję su skundžiamo susirinkimo sprendimo teisėtumu, be to, ieškovas nepateikė įrodymų ar argumentų, kuriais remdamasis Klubo vadovas privalėtų asmeniškai atlikti darbus, susijusius su elektroninio pašto tvarkymu, administravimu arba kad tokių pareigų delegavimas kitam Klubo nariui trukdytų Klubo vadovui tinkamai vykdyti savo pareigas, užtikrinti Klubo veiklą. Dar daugiau, nustačius, kad susirinkimas teisėtai priėmė skundžiamą sprendimą dėl elektroninio pašto administravimo tvarkos, klausimas, kaip Klubo vadovas organizuos savo kasdienį darbą po šio sprendimo priėmimo, nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Jei vadovui kyla techninių kliūčių vykdyti pareigas, tai yra Klubo vidaus problema, o ne pagrindas teismui naikinti susirinkimo sprendimą, kuriame patvirtinta Klubo narių valia.

Ieškovas nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nėra pateikę objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl Klubo dokumentų tvarkymo ar dėl Klubo popierinių dokumentų išsaugojimo tik elektronine forma, nėra pateikta su tuo susijusių Klubo organų sprendimų, todėl darytina išvada, kad ieškovas jo nurodomų galimų su tuo susijusių teisės aktų pažeidimų neįrodė.

Ieškovas nurodo, kad 2025 m. spalio 16 d. jis Klubo elektroniniu paštu pateikė prašymą dėl susirinkimo sprendimo panaikinimo, tačiau jis Klubo vadovui įteiktas nebuvo, tačiau, kaip matyti, tai neužkirto galimybės ieškovui kreiptis į teismą, o skundžiamo susirinkimo sprendimo teisėtumas nagrinėjamas teisme. Tuo atveju, jeigu, kaip nurodo ieškovas, Klubo elektroninį paštą administruojantis asmuo netinkamai vykdo savo pareigas, savaime taip pat nepaneigia skundžiamo susirinkimo sprendimo teisėtumo, o nurodyto pobūdžio klausimus nustatyta tvarka turi spręsti Klubo nariai, priimdami atitinkamus sprendimus.

Šioje byloje viešasis interesas nenustatytas, apeliantas šiuo pagrindu pirmosios instancijos sprendimo neskundžia, ieškinį pareiškė kaip Klubo narys, gindamas savo interesus, todėl jis nepagrįstai apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, nurodo, kad skundžiamas susirinkimo sprendimas yra žalingas ne tik ieškovui, bet ir kitiems Klubo nariams, pačiam Klubui, tai yra pareikštu ieškiniu siekia apginti ne tik savo, bet ir atsakovo, jo vadovo tariamai pažeistas teises, nors nurodyti Klubo nariai savo iniciatyva jokių pretenzijų dėl susirinkimo sprendimo nereiškia, jo neskundžia. Be to, nors ieškovas siekia ginti nurodytų asmenų interesus, tačiau, kita vertus, ieškinį yra pareiškęs būtent Klubui. Todėl ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad sprendimas žalingas tretiesiems asmenims (kitiems nariams) ar pačiam Klubui, išeina už apeliacinio skundo ribų. Ieškovas šioje byloje privalėjo įrodyti, kaip konkretus susirinkimo sprendimas (dėl elektroninio pašto administravimo tvarkos pakeitimo) pažeidė asmeniškai jo, kaip Klubo nario, teises.

Atkreiptinas dėmesys, kad Klubas, kaip Asociacija, yra savanoriškas asmenų susivienijimas, veikiantis savivaldos principu. Tai reiškia, kad Klubo nariai turi pakankamai plačią diskreciją patys nusistatyti vidinės veiklos, kasdienių procesų (pvz., komunikacijos, IT sistemų ar elektroninio pašto) administravimo tvarką ir procedūras. Jei tam tikras pasirinktas valdymo ar administravimo būdas nepažeidžia įstatymų ar paties Klubo įstatų, teismas negali jo uždrausti vien dėl to, kad ieškovui jis atrodo nepatogus ar neefektyvus. Nė viena ieškovo nurodytų įstatymo ar įstatų normų nedraudžia Klubo elektroninį paštą administruoti susirinkimo sprendime nurodytu būdu. Šiuo atveju teismas atlieka tik susirinkimo sprendimo teisėtumo, bet ne jo naudingumo, efektyvumo, patogumo arba atitikties ieškovo interesams, kontrolę, nes tai yra išimtinai Klubo vidaus reikalas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo ginčijamas susirinkimo sprendimas, jo metu nustatyti elektroninio pašto administravimo pakeitimai neproporcingai būtų suvaržę Klubo narių teises, prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, įstatams arba bendriesiems protingumo ir sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis). Todėl Klubo susirinkimui, nepažeidžiant įstatymų nuostatų, balsavus būtent už tokį sprendimą, pagrindo naikinti tokį sprendimą nėra. Pažymėtina ir tai, kad, įstodamas į Klubo narius, ieškovas suprato, kad jo asmeninė nuomonė gali nesutapti su kitų narių nuomone ir likti mažumoje. Šiuo atveju sprendimas priimtas surinkus reikiamą kvorumą ir balsų skaičių, todėl jis yra privalomas visiems nariams.

Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo argumentai dėl galimų skundžiamo sprendimo priėmimo pasekmių (susijusių su vadovo pareigų vykdymu, ateityje galbūt kisiančią žalą ir pan.) yra susiję ne su skundžiamo sprendimo neteisėtumu, o su sprendimo vykdymu, yra paremti prielaidomis ir savaime skundžiamo sprendimo teisėtumo nepatvirtina.

Kadangi šio ginčo esmė – 2025 m. spalio 11 d. priimto sprendimo dėl Klubo elektroninio pašto administravimo tvarkos teisėtumas, o ne vėlesni Klubo ar jos narių veiksmai ar tokio sprendimo vykdymas, todėl, sprendžiant Klubo 2025 m. spalio 11 d. susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, teisinės reikšmės neturi aplinkybės, kad po šio susirinkimo 2025 m. gruodžio 20 d. Klubo visuotinio narių susirinkimo metu ieškovas kartu su visuotinio susirinkimo nariais (atsakovu) sprendė taikos galimybes. Minėta, kad ieškovas 2025 m. gruodžio 20 d. Klubo susirinkimo sprendimo neskundė, o šio susirinkimo metu pakartotinai pritarus ir patvirtinus 2025 m. spalio 11 d. susirinkimo sprendimui dėl elektroninio pašto administravimo tvarkos, taip pat nusprendus nepritarti ieškovo ieškiniui, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo pozicija buvo aiški ir vienareikšmė – jis nesutiko sudaryti su ieškovu taikos sutarties, tai yra laikėsi pozicijos, kad Klubo susirinkimo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Civiliniame procese šalys pačios sprendžia, kaip naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnio). Tai reiškia, kad ieškovas turi visišką laisvę spręsti – tikslinti ieškinį, jo atsisakyti ar sudaryti taikos sutartį. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, taikaus sprendimo galimybių paieška niekaip nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui, taikos sutarties sudarymas yra proceso šalių teisė, o ne pareiga. Atsakovas, be kita ko, turi teisę nesutikti su siūloma taikos sutartimi ar jos sąlygomis. Tačiau vien atsisakymas sudaryti taikos sutartį negali būti vertinamas kaip nesąžiningas procesinis elgesys ir negali bloginti tokios šalies procesinės padėties. Kadangi ieškinys nebuvo patikslintas ir nebuvo pateiktas atsisakymas nuo ieškinio, teismas privalėjo išnagrinėti ginčą iš esmės ir priimti sprendimą pagal ieškovo pareikštus reikalavimus ir remdamasis byloje esančiais įrodymais ir šalių argumentais.

Kadangi ieškinio dalykas (reikalavimas) buvo susijęs išskirtinai su skundžiamu Klubo susirinkimo sprendimo teisėtumu, todėl klausimas dėl Klubo vadovo prieigos prie elektroninio pašto (kada ir kur atsakovo vadovas gavo prisijungimus prie Klubo elektroninio pašto), nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas, niekaip nekeičia paties susirinkimo sušaukimo ar sprendimų priėmimo teisėtumo fakto, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad savo sąlygas dėl pasidalijimo elektroninio pašto slaptažodžiu su atsakovo vadovu jau po skundžiamo susirinkimo sprendimo priėmimo vienašališkai siūlė ieškovas, tačiau su tuo jokių sprendimų ginčo susirinkimo metu priimta nebuvo.

Nors teismas ir nepridėjo prie bylos medžiagos ieškovo pateikto 2025 m. gruodžio 20 d. susirinkimo garso įrašo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas teisę pateikti šį įrodymą turėjo ir anksčiau, tačiau dėl nežinomų priežasčių to nepadarė. Ieškovas neginčija ir to, kad jam teisė laiku pateikti įrodymus bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą išaiškinta. Pavėluotai teikiamus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, teismas gali atsisakyti priimti (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Klubą dėl informacijos apie gaunamus, siunčiamus laiškus ir kad Klubas atsisakė jam šią informaciją pateikti.

Apelianto bandymas vėlesnius derybinius siūlymus sutapatinti su skundžiamo susirinkimo sprendimo teisėtumu yra visiškai nepagrįstas. Susirinkimo teisėtumas vertinamas tik pagal tai, kas faktiškai buvo įtraukta į darbotvarkę ir dėl ko buvo balsuota, atitinkamai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu ieškovo teikiamus įrodymus ir nurodytus argumentus dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmetė kaip nesusijusius su bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 178, 180 straipsniai, 265 straipsnio 2 dalis). Nors ieškovas ir minėjo, kad svarsto galimybę pakeisti ieškinio dalyką (tikslinti ieškinį) ar atsiimti ieškinį, tačiau net ir po teismo padarytos pertraukos ieškinio reikalavimų nepakeitė ir nepatikslino. Be to, pagal CPK 141 straipsnį, keisti ieškinio dalyką arba pagrindą gali tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Todėl 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu, bylą praktiškai išnagrinėjus iš esmės, ieškovui galimybė tikslinti ieškinio reikalavimus buvo labai ribota. Pagal CPK 139 straipsnio nuostatas, ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Todėl be atsakovo sutikimo ieškinio atsiimti apeliantas taip pat negalėjo.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nors teismo posėdžio metu Klubo vadovas patvirtino turintis prieigą prie Klubo elektroninio pašto ir ši aplinkybė tenkintų ieškovą Klubo veiklos organizavimo prasme, tačiau tai nereiškia, kad buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl Klubo narių visuotinio susirinkimo 2025 m. spalio 11 d. sprendimo pavesti elektroninio pašto administravimą konkrečiam Klubo valdybos nariui pripažinimo negaliojančiu (panaikinimo).

Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas, galėjo užsitęsti ne dėl ieškovo kaltės, o galbūt dėl atsakovo pasirinkto elgesio civilinės bylos nagrinėjimo metu. Paaiškino, kad jis su pradiniu ieškininiu į teismą kreipėsi 2025 m. lapkričio 17 d., tačiau, teismo nurodymu, turėjo pašalinti ieškinio trūkumus, todėl patikslintas ieškinys buvo priimtas tik 2025 m. gruodžio 12 d.; atsakovas byloje prašė pratęsti maksimaliai terminą atsiliepimui pateikti; 2026 m. vasario 9 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovo vadovas nedalyvavo, todėl buvo patenkintas ieškovo prašymas pripažinti atsakovo vadovo dalyvavimą būtinu, tačiau vadovas ir vėliau į teismo posėdį neatvyko, prašė teismo posėdį atidėti.

Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo vilkinamas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nors ieškovas su pradiniu ieškiniu į teismą kreipėsi 2025 m. lapkričio 17 d., tačiau ieškinys neatitiko jam keliamų reikalavimų, todėl ieškovui buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Patikslintas ieškinys buvo priimtas 2025 m. gruodžio 12 d. Atsakovo prašymas dėl termino atsiliepimui pateikti buvo patenkintas iš dalies. Nors atsakovo vadovas 2026 m. vasario 9 d. parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau pažymėtina, kad 2026 m. sausio 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo paskirtas parengiamasis posėdis, jo dalyvavimas bylos nagrinėjime nebuvo pripažintas būtinu, be to, parengiamasis posėdis įvyko ir buvo pereita į teismo posėdį. 2026 m. kovo 9 d. teismo posėdyje atsakovo vadovas nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių – ligos, kuri buvo patvirtinta pateiktais įrodymais. Bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, patenkinus ieškovo prašymą asmeniškai posėdyje išklausyti Klubo vadovą. Pastebėtina, kad nuo ieškinio priėmimo 2025 m. gruodžio 12 d. byla išnarinėta itin operatyviai, skundžiamas sprendimas priimtas 2026 m. balandžio 2 d., tai yra per nepilnus 5 mėnesius.

Teisėjų kolegija mano, kad, priešingai nei teigia ieškovas, teismas procesą organizavo objektyviai ir efektyviai, nebuvo nepagrįstų, ilgų delsimų tarp posėdžių, procesiniai prašymai išspręsti operatyviai, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad teismas vilkino bylos nagrinėjimą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad proceso trukmei neigiamos įtakos turėjo atsakovo nesąžiningi veiksmai arba kad jis piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdamas vilkinti procesą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinio nepripažino, o bylos nagrinėjimo ribos apėmė išskirtinai susirinkimo protokolo teisėtumo vertinimą. Todėl apeliantas nepagrįstai mano, kad atsakovas jo ieškinį patenkino vien dėl to, kad teismo posėdžio metu Klubo vadovas pranešė gavęs prisijungimus prie elektroninio pašto dar gruodžio mėnesį. Civiliniame procese ieškinys gali būti patenkinamas tik teismo sprendimu arba procesas baigiamas atsakovui pripažinus ieškinį ar šalims sudarius taikos sutartį (CPK 140 straipsnis). Tam, kad ieškinys būtų laikomas patenkintu, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimą, kurio rezultatas – patenkinti ieškovo reikalavimus, tačiau šiuo atveju bylos rezultatas yra priešingas. Pagal CPK 140 straipsnio 2 dalį, bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta, tačiau tokių veiksmų atsakovas neatliko, todėl apelianto teiginiai apie ieškinio patenkinimą atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei apeliantas manė, kad ginčo nebeliko, jis turėjo teisę atsisakyti ieškinio, tačiau to iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepadarė.

Tuo atveju, jeigu ieškovui kilo pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjusio teisėjos šališkumo, jis bylos pirmosios instancijos nagrinėjimo metu turėjo teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą (CPK 68 straipsnis), arba jeigu manė, kad teisėjos elgesys posėdžio metu pažeidė Teisėjų etikos kodeksą, teisėja elgėsi netinkamai, ieškovas turėjo galimybę su skundu kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausminės atsakomybės taikymo, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas šiomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo, todėl šių argumentų kėlimas tik apeliaciniame skunde, sulaukus nepalankaus sprendimo, vertintinas tik kaip jo gynybinė pozicija, nepritariant teismo sprendimui. Neišeidama už apeliacinio skundo ribų, teisėjų kolegija dėl šių skundo argumentų plačiau nepasisako.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tikslingai atsakovo suklaidintas, netinkamai įvertino įrodymus.

Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, atmesti kaip nepagrįsti. Iš esmės, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, ieškovas tiesiog pakartotinai apeliaciniame skunde išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Todėl kiti deklaratyvūs apelianto argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, atmestini kaip nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tokiomis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių taikymo nuostatomis teisėjų kolegija remiasi ir šioje byloje, darydama išvadas apie apelianto nurodytų aplinkybių dėl procesinių teisės normų pažeidimo pagrįstumą įrodymų visumos įvertinimo pagrindu.

Nors apeliantas apeliaciniame skunde analizuoja CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriomis remdamasis teismas gali nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, tačiau konkretaus prašymo ar reikalavimo skunde nesuformulavo. Atmetusi apelianto argumentus, kad atsakovas patenkino ieškinio reikalavimus, nenustačiusi atsakovo piktnaudžiavimo ar nesąžiningo procesinio elgesio, nusprendusi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę (CPK 93 straipsnio l dalis), pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies išimties nebuvo. Todėl atsakovui iš ieškovo pagrįstai buvo priteistos visos jo patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas 1 320 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos 1 320 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. K. atsakovui Medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ 1 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.