- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1786-459/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-15059-2026-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- S. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. T. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje pagal pareiškėjo S. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis SUA2 , Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolio K. K. 2026 m. gegužės 19 d. patvarkymo Nr. S-26-118-26341 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Esminis ginčo klausimas – ar antstolis pagrįstai konstatavo, kad Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija įvykdė Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu nustatytą įpareigojimą iš naujo spręsti dėl pareiškėjo S. T. prašymų nustatyti planavimo sąlygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2026 m. gegužės 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad antstolis nepagrįstai pripažino vykdomąjį dokumentą visiškai įvykdytu, nors Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, jo vertinimu, netinkamai vykdė administracinio teismo sprendimą. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. vasario 19 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriui prašymą organizuoti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimą jam priklausančiame žemės sklype. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. kovo 22 d. raštu Nr. 12SD-1305-(14.12.104) atsisakė nustatyti kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžią ir planavimo tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija (toliau – ir Direkcija) 2023 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą dėl atsisakymo išduoti planavimo sąlygas rengiamam kaimo plėtros žemėtvarkos projektui, nurodydama, kad projekto tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą – ir numatyti uždaviniai prieštarauja atitinkamiems teritorijos tvarkymo sprendiniams.
Pareiškėjas nesutiko su Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos sprendimu ir kreipėsi į administracinį teismą. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1048-561/2025 panaikino Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. S-2027 ir 2025 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. S-43 ir įpareigojo Direkciją iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų nustatyti planavimo sąlygas rengiamam kaimo plėtros žemėtvarkos projektui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad vykdydama šį teismo sprendimą Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija 2025 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. S-2244 „Dėl planavimo sąlygų nustatymo kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“, tačiau šis sprendimas nebuvo priimtas ir pateiktas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS). Pareiškėjo teigimu, Žemės įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad su žemės valdos projektų rengimu ir įgyvendinimu susiję veiksmai atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Todėl Direkcijos sprendimo priėmimas ne per minėtą informacinę sistemą neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir negali būti laikomas tinkamu administracinio teismo sprendimo įvykdymu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Direkcija pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatytus planavimo sąlygų išdavimo terminus. Jo vertinimu, Direkcija privalėjo išduoti planavimo sąlygas arba pateikti motyvuotą atsakymą apie jų neišdavimo priežastis per įstatyme nustatytą terminą, tačiau tokio reikalavimo nesilaikė. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis, prieš užbaigdamas vykdomąją bylą, turėjo įvertinti ne vien formalų naujo Direkcijos dokumento priėmimo faktą, bet ir tai, ar teismo nustatytas įpareigojimas įvykdytas laikantis teisės aktuose reglamentuotos administracinės procedūros. Kadangi Direkcijos sprendimas nebuvo priimtas per ŽPDRIS ir buvo pažeisti įstatyme nustatyti terminai, antstolis, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai konstatavo visišką vykdomojo dokumento įvykdymą.
Antstolis 2026 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S-26-118-30157 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams. Antstolis nurodė, kad 2026 m. sausio 28 d. priėmė vykdyti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą, o Direkcija 2026 m. sausio 29 d. pateikė dokumentus, patvirtinančius administracinio teismo sprendimo įvykdymą. Įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą ir vykdomajame rašte nustatyto įpareigojimo turinį, antstolis konstatavo, kad Direkcija iš naujo išsprendė pareiškėjo prašymų klausimą, todėl vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas. Antstolis pažymėjo, kad vykdomajame rašte nebuvo nustatyta pareiga priimti konkretaus turinio sprendimą, jį įkelti į ŽPDRIS ar atlikti kitus papildomus pareiškėjo nurodomus veiksmus. Todėl antstolis neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš skolininkės daugiau, negu nustatyta vykdomajame dokumente.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
Teismas nusprendė, kad antstolis pagrįstai konstatavo Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu nustatyto įpareigojimo įvykdymą ir teisėtai užbaigė vykdomąją bylą. Pažymėjo, kad vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviomis proceso teisės normomis, o vykdymo proceso dalyviai ir antstolis privalo laikytis įstatymuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas subjektas, vykdymo procese veikia tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, todėl negali viršyti vykdomajame dokumente nustatytų ribų.
Teismas pažymėjo, kad antstolis, kilus abejonių dėl vykdomojo dokumento įvykdymo apimties, kreipėsi į vykdomąjį dokumentą išdavusį administracinį teismą, prašydamas išaiškinti, ar Direkcijos priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymų privalo būti įkeltas į ŽPDRIS. Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi antstolio prašymą atmetė.
Teismas nurodė, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje vykdymo veiksmų atlikimo pagrindu įvardytas įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Taigi vykdomajame dokumente nustatytas įpareigojimas apibrėžia antstolio veiklos ribas.
Teismas nustatė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje Direkcijai buvo nustatytas įpareigojimas iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų nustatyti planavimo sąlygas. Tačiau šiame sprendime nebuvo nustatyta konkretaus naujo administracinio sprendimo priėmimo termino ar įpareigojimo jį priimti ir pateikti per ŽPDRIS. Teismas nusprendė, kad Direkcija, 2025 m. gruodžio 29 d. priėmusi sprendimą Nr. S-2244 dėl pareiškėjo prašymų, įvykdė administracinio teismo rezoliucinėje dalyje nustatytą įpareigojimą. Kadangi vykdomajame dokumente nebuvo nustatyta papildomų pareigų, antstolis neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad Direkcija atliktų kitus veiksmus, kurių vykdomasis dokumentas nenumatė.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Žemės įstatymo 37 straipsnio 12 dalies ir Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies pažeidimų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šie argumentai susiję su Direkcijos priimto administracinio sprendimo teisėtumu, jo priėmimo procedūra ir atitiktimi specialiųjų teisės aktų reikalavimams, o ne su antstolio veiksmų, atliekamų vykdant konkretų vykdomąjį dokumentą, teisėtumu.
Teismas pažymėjo, kad antstolio kompetencijai nepriskirta tikrinti naujo administracinio sprendimo atitikties visiems jį reglamentuojantiems teisės aktams ar spręsti ginčus dėl tokio administracinio sprendimo teisėtumo. Antstolio pareiga nagrinėjamu atveju buvo nustatyti, ar įvykdytas vykdomajame rašte nurodytas įpareigojimas iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymų klausimą.
Teismas nurodė, kad CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Kadangi Direkcija priėmė naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymų, antstolis turėjo pagrindą konstatuoti vykdomojo dokumento įvykdymą ir priimti patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7316-1247/2026 pagal pareiškėjo skundą dėl Direkcijos 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas kelia iš esmės tapačius klausimus dėl Direkcijos veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams.
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą ir grąžindamas vykdomąjį dokumentą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2026 m. gegužės 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir nepakankamai motyvavo skundžiamą nutartį. Teismas nenurodė faktinių ir teisinių argumentų, pagrindžiančių išvadą, kad vykdant Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą neturėjo būti taikomi Žemės įstatymo 37 straipsnio 12 dalies ir Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies reikalavimai, o jų pažeidimai nėra reikšmingi sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
Apelianto vertinimu, aplinkybės, kad Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. S-2244 nebuvo priimtas per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą ir nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytų terminų, yra reikšmingos sprendžiant, ar administracinio teismo nustatytas įpareigojimas tinkamai įvykdytas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių aplinkybių nevertino vykdomojo dokumento įvykdymo aspektu.
Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teismo pareigos priimti teisėtą, pagrįstą ir tinkamai motyvuotą procesinį sprendimą. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių reikalavimų, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir motyvavo priimtą nutartį. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija buvo įpareigota iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų nustatyti planavimo sąlygas. Direkcija šį įpareigojimą įvykdė, 2025 m. gruodžio 29 d. priimdama sprendimą Nr. S-2244.
Nurodo, kad vykdomajame dokumente nebuvo nustatyta pareiga priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ar jį įkelti į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą. Antstolio veiklos ribas apibrėžia vykdomasis dokumentas, todėl jis neturėjo teisinio pagrindo išplėsti skolininkei nustatyto įpareigojimo apimties ir reikalauti atlikti papildomus veiksmus.
Pažymi, kad Direkcija siekė atlikti veiksmus per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, tačiau tam buvo reikalingas pareiškėjo bendradarbiavimas. Direkcija 2025 m. spalio 17 d. kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti atitinkamą prašymą per informacinę sistemą, o 2025 m. gruodžio 29 d. priėmė naują sprendimą dėl jo prašymų. Kadangi vykdomajame dokumente nustatytas įpareigojimas buvo įvykdytas, antstolis pagrįstai užbaigė vykdomąją bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės ir vykdomosios bylų duomenis, nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1048-561/2025 panaikino Direkcijos 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigojo Direkciją iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų nustatyti planavimo sąlygas rengiamam pareiškėjo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 7,0010 ha) (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą.
Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 15 d. išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodytas minėtas įpareigojimas Direkcijai iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų. Vykdomojo rašto rezoliucinėje dalyje nenustatyta pareiga priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, išduoti planavimo sąlygas ar priimtą sprendimą įkelti į ŽPDRIS.
Direkcija 2025 m. spalio 17 d. raštu Nr. S-1884 kreipėsi į pareiškėją dėl teismo sprendimo vykdymo, prašydama per ŽPDRIS pateikti prašymą dėl planavimo sąlygų išdavimo. Direkcija 2025 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl planavimo sąlygų nustatymo kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti“.
Antstolis 2026 m. sausio 28 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį raštą vykdyti ir tą pačią dieną išsiuntė Direkcijai raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Direkcija 2026 m. sausio 29 d. informavo antstolį apie sprendimo įvykdymą ir pateikė 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. spalio 17 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini).
Antstolis, kilus klausimui dėl Direkcijos sprendimo pateikimo per ŽPDRIS, 2026 m. kovo mėn. kreipėsi į Regionų administracinį teismą dėl 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Antstolis prašė išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, ar Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos priimtas sprendimas dėl pareiškėjo prašymo nustatyti planavimo sąlygas rengiamam jo žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) , plotas 7,0010 ha) (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio tikslas – parinkti ūkininko sodybos vietą, privalo būti įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS). Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi šį prašymą atmetė.
Antstolis 2026 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad Direkcija įvykdė vykdomajame dokumente nustatytą įpareigojimą, ir užbaigė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžindamas elektroninį vykdomąjį dokumentą.
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau antstolis 2026 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo nurodomi Žemės įstatymo 37 straipsnio 12 dalies ir Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimai neturi reikšmės vertinant antstolio veiksmų teisėtumą. Apelianto teigimu, Direkcijai nepriėmus 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimo per ŽPDRIS ir nesilaikius planavimo sąlygų išdavimo terminų, negalėjo būti konstatuotas tinkamas administracinio teismo sprendimo įvykdymas, todėl antstolis nepagrįstai užbaigė vykdomąją bylą.
CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi teismo sprendimo rezoliucinė dalis. CPK 634 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga imtis teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, kartu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 23 punkte išaiškinta, kad teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o kompetencijos viršijimas vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).
Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad antstolio atliekamų vykdymo veiksmų apimtį apibrėžia vykdomajame dokumente nustatytas konkretus įpareigojimas. Antstolis negali pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies turinio, nustatyti skolininkui naujų pareigų ar reikalauti atlikti veiksmus, kurie vykdomajame dokumente nenumatyti.
Nagrinėjamu atveju Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Direkcija buvo įpareigota iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų nustatyti planavimo sąlygas rengiamam kaimo plėtros žemėtvarkos projektui. Taigi administracinis teismas nustatė pareigą pakartotinai išspręsti pareiškėjo prašymų klausimą, tačiau neįpareigojo Direkcijos priimti konkretaus turinio sprendimo ar atlikti papildomus veiksmus per ŽPDRIS. Bylos duomenys patvirtina, kad Direkcija 2025 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. S-2244 dėl pareiškėjo prašymų nustatyti planavimo sąlygas. Šis sprendimas buvo pateiktas antstoliui kartu su kitais teismo sprendimo vykdymą pagrindžiančiais dokumentais. Todėl antstolis turėjo objektyvų pagrindą konstatuoti, kad vykdomajame dokumente nustatyta pareiga iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų buvo įvykdyta.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl Žemės įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nustatyto reikalavimo atlikti žemės valdos projektų rengimo ir įgyvendinimo veiksmus per ŽPDRIS yra susiję su naujo administracinio sprendimo priėmimo procedūros teisėtumu. Tačiau šioje byloje nesprendžiamas Direkcijos 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimo teisėtumo klausimas. Nagrinėjamas tik antstolio veiksmų, kuriais buvo konstatuotas vykdomojo dokumento įvykdymas ir užbaigta vykdomoji byla, teisėtumas. Vykdomajame dokumente nebuvo nustatyta pareiga Direkcijai priimtą administracinį sprendimą įkelti į ŽPDRIS. Todėl antstolis, remdamasis vykdomojo dokumento turiniu ir Direkcijos pateiktais duomenimis, neturėjo teisinio pagrindo reikalauti papildomai atlikti tokį veiksmą kaip būtiną vykdomojo dokumento įvykdymo sąlygą. Priešingas aiškinimas reikštų antstolio kompetencijos išplėtimą ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenustatytos papildomos pareigos sukūrimą.
Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatytų planavimo sąlygų išdavimo terminų nesilaikymas paneigia vykdomojo dokumento įvykdymą. Nagrinėjamu atveju Direkcija buvo įpareigota iš naujo spręsti pareiškėjo prašymų klausimą, o 2025 m. gruodžio 29 d. priėmė dėl jo naują sprendimą. Todėl vertinant antstolio patvarkymo teisėtumą reikšminga tai, kad vykdomajame dokumente nurodytas veiksmas buvo atliktas. Pareiškėjo nurodomi administracinės procedūros terminų pažeidimai gali būti vertinami sprendžiant dėl Direkcijos veiksmų teisėtumo, tačiau jie nepaneigia atlikto vykdomajame dokumente nustatyto veiksmo fakto.
Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad antstolis, kilus neaiškumų dėl vykdomojo dokumento įvykdymo apimties, kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas išaiškinti, ar Direkcijos priimtas sprendimas privalo būti įkeltas į ŽPDRIS. Regionų administracinis teismas 2026 m. gegužės 4 d. nutartimi antstolio prašymą atmetė. Administracinis teismas pažymėjo, kad jo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas vykdymo požiūriu yra aiškus, o antstolio keliami klausimai nebuvo išspręsti šio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi vykdomąjį dokumentą išdavęs teismas nenustatė papildomų Direkcijos pareigų, susijusių su sprendimo įkėlimu į ŽPDRIS.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-7316-1247/2026 dėl Direkcijos 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. S-2244. Tai patvirtina, kad pareiškėjas naudojasi atskira procesine teisių gynimo priemone, skirta tiesiogiai ginčyti administracinio sprendimo teisėtumą. Todėl nėra pagrindo administracinio sprendimo teisėtumo klausimą spręsti vykdymo proceso kontrolės tvarka.
CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Nagrinėjamu atveju Direkcijai priėmus naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymų, vykdomajame rašte nurodytas įpareigojimas buvo įvykdytas. Todėl antstolis pagrįstai 2026 m. gegužės 19 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino vykdomojo dokumento turinį ir antstolio veiksmų teisėtumą. Pareiškėjo argumentai dėl Direkcijos administracinio sprendimo priėmimo per ŽPDRIS ir teisės aktuose nustatytų terminų laikymosi nepaneigia antstolio išvados dėl vykdomojo dokumento įvykdymo. Todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir tinkamai nemotyvavo ginčijamos nutarties. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, paaiškinančių, kodėl Žemės įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje ir Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai neturi reikšmės sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo.
CPK 263 straipsnyje nustatyta, kad teismo procesinis sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. CPK 270 ir 331 straipsniuose reglamentuojami teismo procesinių sprendimų turinio ir motyvavimo reikalavimai. Teismo procesinis sprendimas turi būti grindžiamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinomis teisės normomis, o jo motyvai turi būti pakankami teismo padarytoms išvadoms pagrįsti.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismo nutartis tinkamai motyvuota, būtina įvertinti visą jos turinį ir nustatyti, ar teismas išsprendė esminius ginčo klausimus, nurodė faktines aplinkybes bei teisines priežastis, dėl kurių atmetė pareiškėjo skundą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė vykdomojo dokumento turinį, jame Direkcijai nustatyto įpareigojimo apimtį, Direkcijos atliktus veiksmus, antstolio kreipimąsi dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo ir ginčijamo patvarkymo priėmimo pagrindą. Teismas taip pat nurodė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, pagal kurią vykdomasis dokumentas apibrėžia antstolio veiklos ribas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Direkcija buvo įpareigota iš naujo spręsti dėl pareiškėjo prašymų, tačiau vykdomajame dokumente nebuvo nustatyta konkreti naujo sprendimo priėmimo tvarka ar pareiga jį pateikti per ŽPDRIS. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad antstolis, nustatęs naujo Direkcijos sprendimo priėmimo faktą, pagrįstai konstatavo vykdomojo dokumento įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat tiesiogiai pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų laikymusi. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės susijusios su Direkcijos priimto administracinio sprendimo teisėtumu ir administracinės procedūros atlikimu, o ne su vykdomojo dokumento įvykdymo fakto nustatymu. Taigi teismas paaiškino, kodėl pareiškėjo nurodomi teisės aktų pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra aiškūs, nuoseklūs ir pakankami priimtai nutarčiai pagrįsti. Iš skundžiamos nutarties turinio galima nustatyti, kokias aplinkybes teismas laikė reikšmingomis, kokias teisės normas taikė ir kodėl atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisiniu vertinimu ir siekis, kad Žemės įstatymo bei Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos būtų vertinamos kitaip, nepatvirtina teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas esminius pareiškėjo argumentus išnagrinėjo ir pateikė motyvuotą išvadą dėl jų nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka teisėtumo, pagrįstumo ir motyvavimo reikalavimus. Apelianto argumentai dėl bylos esmės neatskleidimo ir skundžiamos nutarties nemotyvavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai įvertino vykdomojo dokumento turinį ir antstolio veiksmų teisėtumą bei pakankamai motyvavo priimtą nutartį. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.