Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) - UAB „Mano būstas Klaipėda“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Julianus Inkaso“, B. B., UAB „GelvoraSergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, antstoliai - A. S., Z. Z., L. P., V. V., B. T., J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas patvirtino, kad per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo jis nesudarė nesąžiningų sandorių ir neatliko kitokių veiksmų, pažeidžiančių kreditorių teises, kuriems būtų taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, taip pat nesudarė jokių jiems nuosavybės teise priklausančio turto (nekilnojamojo, kilnojamojo turto, akcijų, vertybinių popierių ir panašiai) perleidimo (pirkimo, pardavimo, dovanojimo, rentos ir panašiai) sandorių, neprisiėmė jokių kreditorinių įsipareigojimų lizingo, paskolų ar vartojimo kredito sutarčių pagrindu. Pareiškėja patvirtino, kad nemoki tapo ne dėl savo žalingų įpročių, pareiškėja nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitokiomis psichotropinėmis priemonėmis, azartiniais lošimais ir pan., nėra baustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, pareiškėjo atžvilgiu nėra iškelta civilinių, darbo ar/ir baudžiamųjų bylų. Būtinųjų poreikių tenkinimui I. K. per mėnesį reikalinga 650 Eur suma. I. K. šiuo metu dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis į rankas siekia apie 662,97Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis į rankas siekia 50,22 Eur, bendrai per abi darbovietes darbo užmokestis į rankas siekia 713,19 Eur, nuo kitų metų užmokestis kils.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė, prašo tenkinti. Paaiškino, kad jokių galimybių pilnai atsiskaityti su kreditoriais pareiškėjas neturi, jo pajamos mažos, žalingų įpročių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.

FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios nuostatos aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti.

Kasacinio teismo išaiškinta, jog nemokumas – tai nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję.

Pareiškėjas nurodo, kad skolingas kreditoriams 361 131,59 Eur, vykdymo išlaidų likutis 17 393,72 Eur.

Nagrinėjamu atveju įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių vykdymo terminai yra suėję, kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurių pareiškėja negali įvykdyti, viršija 25 MMA. Taigi, pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygą, reikalingą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, t. y. nemokumą. Byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Tačiau fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021).

Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015 ir kt.). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priimtas 2026 m. rugpjūčio 12 d., todėl 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjos elgesys sąžiningumo aspektu, yra nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d. Byloje duomenų, kad per šį laikotarpį pareiškėjas būtų veikęs nesąžiningai ir kokie nors veiksmai būtų lėmę jo nemokumą, nėra.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirba, gauna darbo užmokestį. Aplinkybės apie pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio dydį savaime nėra pagrindu pripažinti ją nesąžininga FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo veiksmai dirbant ir nesiekiant daugiau apmokamo darbo padarė reikšmingą įtaką pareiškėjo nemokumui ar ženkliai prisidėjo prie turtinės padėties pablogėjimo. Aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu, siekiant gauti didesnes pajamas, byloje nenustatyta. Viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis į rankas siekia apie 662,97Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokestis į rankas siekia 50,22 Eur, bendrai per abi darbovietes darbo užmokestis į rankas siekia 713,19 Eur.

FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, jog kartu su pareiškimu iškelti fizinio asmens bankroto bylą pateikiama FABĮ 2 dalyje nurodyto (nurodytų) pranešimo (pranešimų) kopija (kopijos). Taip pat pateikiamas kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Kreditoriams apie bankroto bylos iškėlimą pranešta tinkamai.

Teismo vertinimu šiuo atveju įrodymų, jog pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, byloje nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų). Taip pat nėra įrodymų, suteikiančiu pagrindą išvadai apie sąmoningą pareiškėjo neveikimą siekiant gauti didesnes pajamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nenustatytos sąlygos, kuomet teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, pagal turimą turtą ir gaunamas pajams negalėtų padengti įsiskolinimų kreditoriams, tokia situacija neatitiktų nei pareiškėjo, nei jo kreditorių interesų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nėra pajėgus vykdyti skolinius įsipareigojimus. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Tuo būdu galės būti patikrintos kreditorių abejonės dėl pareiškėjo nesąžiningumo, esant pagrindui, atstatomas pareiškėjo mokumas, arba kreipiamasi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, ir tai atitiks tiek pareiškėjo, tiek jų kreditorių interesus. Be to, FABĮ numato kreditoriams priemones kontroliuoti bankroto administratoriaus veiksmus bei daryti įtaką fizinio asmens bankroto procesui. Paminėtina ir tai, kad aplinkybės apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, pareiškėjo galimybes susirasti darbą, atitinkantį jo gebėjimus, išsilavinimą ir darbo patirtį, galės būti įvertintos kreditoriams sprendžiant pareiškėjo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo klausimą (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.

Remiantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti administratorių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bankroto administratoriumi pasiūlė E. G..

Pareiškėjas pateikė E. G. sutikimą dėl bankroto administravimo paslaugų teikimo, deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, bankroto (nemokumo) administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą, bankroto administratoriaus pažymėjimą, lėšų sumos, reikalingos pirminėms bankroto procedūroms atlikti, pagrindimą 100 Eur sumai. Taigi, pareiškėjo pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, aplinkybių, dėl kurių ji negalėtų būti paskirta administratore, nenustatyta. Abejoti paskirto administratoriaus nešališkumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo.

FABĮ 22 straipsnio 3 dalis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA. Minėta, kad pareiškėjas teismui pateikė bankroto administratoriaus pažymą apie pareiškėjo bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti pareiškėjai bankroto bylą įteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektą įsiteisėjimo dienos, būtinas administravimo išlaidas 100 Eur sumai ir jų pagrindimą. Įvertinus teismui pateiktą bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimą, tai, jog minėta suma neviršija FABĮ numatyto 3 MMA dydžio, bankroto administratoriaus atliekamų veiksmų apimtį, laikytina, kad nurodyta ir pareiškėjo prašoma 100 Eur suma yra protinga ir pagrįsta, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalis 4 punktas).

Pareiškėjai prašo teismo nustatyti 650 Eur sumą, reikalingą pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Teismas spręsdamas dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo turi įvertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jei jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas yra negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Įstatymas numato bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pareigą generuoti pajamas, kad jo gaunamų pajamų pakaktų ne tik būtiniesiems poreikiams tenkinti, bet ir skoliniams įsipareigojimams vykdyti, bankroto proceso išlaidoms dengti (FABĮ 16 straipsnis, 22 straipsnis; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2427-275/2014). Atsižvelgiant į nurodytą, įvertinus pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti prašomos nustatyti sumos dydį, pareiškėjos gaunamas pajamas, numatomas gauti pajamas ir galimybes šias pajamas padidinti, fizinio asmens bankroto proceso tikslus, paskirtį, būtinybę išlaikyti skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų sumą 650 Eur (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Nustatant tokią sumą atsižvelgtina į visuotinai žinomas aplinkybes – pabrangusias komunalines ir kitas paslaugas, padidėjusias elektros, prekių kainas, protingumo kriterijus, į tai, kad ši suma nustatoma tik 4 mėn.

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu nustatytinas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu, nustatytinas maksimalus įstatymo leidėjo nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 - 3 dalimis, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Iškelti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.

Paskirti pareiškėjos bankroto administratoriumi E. G..

Nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 100 Eur sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 650 Eur lėšų sumą kiekvieną mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.

Neįsiteisėjusią nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir paskirtam bankroto administratoriui.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu pranešti, kartu pateikiant šios nutarties patvirtintą kopiją Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.