Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Ališauskaitės, Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 ir nukentėjusiosios NKA1 atstovo advokato ANK1 apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, pagal BK 284 straipsnį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš NUT1 priteista: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei NKA1 atlyginti 4 694,36 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos bei 1 650 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti; civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai – 2 658,34 Eur turtinei žalai atlyginti dėl NKA1 gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

NUT1 nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį už tai, kad jis, 2025 m. gegužės 18 d., ne vėliau kaip iki 00.52 val., tikslus laikas nenustatytas, viešoje vietoje – bare „(Duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, konflikto metu rankomis sugriebęs NKA1 už kaklo ją smaugė, dėl ko ji nukrito ant žemės ir apalpo, NKA1 bandydama apsiginti pakėlė savo kairę koją, NUT1 į ją įspyrus, po to jis ant jos užgriuvo, tuo padarydamas jai blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžius ir nesunkiai ją sužalojo, ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai

Dėl negautų pajamų (turtinės žalos) dydžio

Dėl advokato atstovavimo išlaidų dydžio

Dėl neturtinės žalos dydžio

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniai skundai atmestini. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apeliantų reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundų argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinių skundų ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apeliantų prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir tuo pagrindu padarytos išvados dėl jo (NUT1) kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnį, kartu keliamas klausimas dėl civilinių ieškinių, prašant juos palikti nenagrinėtais. Nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde prašoma visiškai tenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, t. y. 5 000 Eur. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Baudžiamojo proceso įstatyme įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Be kita ko, šie reikalavimai reiškia ir tai, kad teismo pateiktas įrodymų vertinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. turi būti paremtas konkrečiais faktiniais duomenimis, šių duomenų palyginimu tarpusavyje, o išvados apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir kitą bylos medžiagą, sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad NUT1 padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra padaryta įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų. Civiliniam ieškovams Valstybinei ligonių kasai, nukentėjusiajai NKA1 priteistų turtinės bei neturtinės žalos bei proceso išlaidų dydžių klausimus pirmosios instancijos teismas taip pat išsprendė tinkamai, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, esminių BPK pažeidimų, turėjusių įtakos pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio teisėtumui, šioje byloje nepadaryta.

Dėl įrodymų vertinimo ir NUT1 kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas NUT1 inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, padarymo aplinkybes ir pagrįstai pripažino jį (NUT1) kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė patį nuteistąjį, nukentėjusiąją NKA1, liudytojus LUD4, LUD3, LUD1, LUD2, ekspertą EKS1, ištyrė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas visus įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis atitinka jam baudžiamojo proceso įstatyme keliamus reikalavimus.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-495/2025, 31 punktas).

BK 284 straipsnyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239-697/2022, 6 punktas). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Be to, teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Smūgio sudavimas žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-511/2020, 10 punktas).

Pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį, tačiau jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018, 16 punktas).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. dėl to, kad jis 2025 m. gegužės 18 d., ne vėliau kaip iki 00.52 val., tikslus laikas nenustatytas, viešoje vietoje – bare „(Duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, konflikto metu rankomis sugriebęs NKA1 už kaklo ją smaugė, dėl ko ji nukrito ant žemės ir apalpo, NKA1 bandydama apsiginti pakėlė savo kairę koją, NUT1 į ją įspyrus, po to jis ant jos užgriuvo, tuo padarydamas jai blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžius ir nesunkiai ją sužalojo, ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus, nepagrįstai jo kaltę grindė nukentėjusiosios parodymais, nors jų nepatvirtino jokie kiti neginčijami įrodymai, kadangi nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys byloje apklaustų liudytojų parodymams. Taigi, iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų bei pozicijos apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad teismo prašoma vertinti ne byloje surinktų duomenų visumą bei kiekvieno įrodymų patikimumą šių duomenų kontekste, tačiau tik selektyviai akcentuoti bet kokius prieštaravimus ir taip paneigti visus akivaizdžiai neįrodytus faktus, teikiant savo versijas. Apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK nenustato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, jog teismas galėtų padaryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje išvadai, kad NUT1 kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnyje, visiškai įrodyta, įrodymų pakankamai.

Iš 2025 m. gegužės 27 d. – 2025 m. birželio 10 d. kitų objektų (vaizdo įrašo, gauto elektroniniu paštu iš NKA1) apžiūros protokolo nustatyta, kad jame užfiksuota, jog bare „(Duomenys neskelbtini)“ ant grindų gulintis asmuo, kurio veido nesimato, galimai NKA1. Nuo jos nueinantis vyriškis, tyrimo duomenimis nustatyta, kad NUT1, prieina prie ant kėdės sėdinčios moters, kaip nustatyta J., kuri prie galvos pridėjusi galimai rankšluostį ar servetėlę, prie jos kojų ant grindų matosi didelė raudonos spalvos dėmė, galimai kraujo. NUT1 sako aplinkiniams: „Iškviesk greitąją“. Grįždamas prie gulinčio asmens, galimai NKA1, NUT1 ištaria „padla, k***a“ ir vieną kartą spiria galimai NKA1 į apatinę užpakalinę kūno dalį, po to nueina prie J.. Įrašo 00.41 laiku matyti, kad NUT1 sakydamas „žertva, k***a“ grįžta prie gulinčio asmens, galimai NKA1, aplinkiniai sako jam „nelįsk“ (t. 2, b. l. 20-22).

Iš 2025 m. birželio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (Duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad NKA1 nustatyti kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš pristatant į VšĮ (Duomenys neskelbtini) ligoninę (2025-05-18 01.43 val.), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.1. punktu. Neatmetama galimybė, kad NKA1 nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. NKA1 nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t.1, b. l. 124-125).

Atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertas EKS1 pažymėjo, jog medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota išorinių sužalojimų, nebuvo tokių duomenų, kad išorėje būtų užfiksuoti nubrozdinimai ar kraujosruvos, ekspertas nurodė, jog tiesiog atsisėdus (užgriuvus) ant kojos, mažai tikėtina, kad ji gali lūžti, todėl akivaizdu, kad jeigu jis (NUT1), kaip teigia nukentėjusioji, jai būtų įspyręs į kairę koją ir po to ant jos užgriuvęs, tai ant jos kairės kojos išorėje būtų likę nubrozdinimai ar kraujosruvos, tačiau jokių nubrozdinimų ar kraujosruvų ant nukentėjusiosios kairės kojos nebuvo, pažymėtina, kad šie apeliacinio skundo teiginiai laikytini subjektyviais, savaip interpretuojant eksperto paaiškinimus ir prieštaraujantys objektyviems bylos duomenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialistas EKS1 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tiek spyris koja, galėjo būti poveikis, tiek užgriuvimo metu taip pat gali būti padaromi tokie kojos lūžiai. Jeigu buvo spyris į tą koją, tai dėl to galėjo lūžti kaulai. Spiriant koja į kėdę, tikėtina, kad liktų išorinių sužalojimų, šiuo atveju medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuota išorinių sužalojimų. Taigi, aptarti duomenys rodo, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, kad specialistas EKS1 iš esmės patvirtino nukentėjusiosios nurodytą jos sužalojimo mechanizmą, jog koja (blauzdikaulis su šeivikauliu) lūžo dėl spyrio į ją arba užgriuvimo ant kojos.

Taigi, šioje byloje nustatyta, kad NUT1 būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bare, konflikto metu rankomis sugriebęs NKA1 už kaklo ją smaugė, dėl ko ji nukrito ant žemės ir apalpo, NKA1 bandydama apsiginti pakėlė savo kairę koją, NUT1 į ją įspyrus, po to jis ant jos užgriuvo, tuo padarydamas jai blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžius. Tokiais veiksmais nuteistasis padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokių NUT1 veiksmų pobūdis nuosprendį priėmusiam teismui pagrįstai leido neginčijamai spręsti, jog jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų tokie padariniai gali kilti ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Byloje surinkta medžiaga patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji NKA1 smurtiniais NUT1 veiksmais buvo sužalota viešoje vietoje – bare „(Duomenys neskelbtini)“, kur buvo daug žmonių, kas duoda pagrindo išvadai, jog prieš ją fizinis smurtas naudotas viešoje vietoje esant kitiems asmenims, dėl ko pagrįstai nusikaltimas kvalifikuotas ir kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį, t. y. esant šių nusikaltimų idealiai sutapčiai. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl apelianto kaltės. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Šiuo atveju nuteistojo veiksmuose yra visi jam inkriminuotų nusikaltimų požymiai, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, paminėtina ir tai, jog nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad visų įvykio aplinkybių niekas nematė, išskyrus liudytoją LUDX, o liudytojai LUDX1, LUDX2, LUDX3 pačio įvykio betarpiškai nematė ir įvykio vietoje nebuvo, su įvykiu susijusios aplinkybės jiems tapo žinomos tik iš nukentėjusiojo subjektyviai pateiktos informacijos, apskritai nenusisiję su nagrinėjama byla. Kadangi minėti asmenys nėra šios bylos proceso dalyviai, t. y. jie liudytojais šioje baudžiamojoje byloje nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Dėl bausmės Nuteistasis apeliaciniame skunde prašymo dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo ar netinkamo individualizavimo tuo atveju, jei jis nebūtų išteisintas, nėra išdėstęs, tačiau apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-942/2019, 26 p.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. Svarbu tai, kad bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė. Tuo tarpu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistajam skirtą bausmę sušvelninti ar pakeisti ją kitos rūšies bausme. Skundžiamu nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; BK 284 straipsnyje – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas NUT1 už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais per visą šį bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, už BK nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais per visą šį bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintą bausmę, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, o būtent, kad: NUT1 padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai ir vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjęs, dirba. Įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aptartos tiek nuteistąjį, tiek nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui skirti NUT1 už atskiras nusikalstamas veikas laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Taip pat įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį spręstina, kad nuteistajam kartu su bausme paskirti įpareigojimai dirbti, o darbą praradus – registruotis Užimtumo tarnyboje ir įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje yra teisėti bei pagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma bei jo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės sudarė pagrindą NUT1 skirti vieną švelniausių straipsnių sankcijose įtvirtintą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios nustatytas terminas yra tinkamas. Be to, pirmosios instancijos teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pagrįstai tarpusavyje subendrino bausmių apėmimo būdu. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę, todėl ją keisti ar švelninti nėra jokio teisinio pagrindo, juolab, kad apeliaciniame skunde nuteistasis to ir neprašė bei nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam (NUT1) už atskiras nusikalstamas veikas turėtų būti paskirtos kitokios bausmės ar sutrumpintos jų trukmės, ar, kad jam turėtų būti sutrumpinta subendrintos bausmės trukmė. Pagrindo keisti skirtą galutinę subendrintą bausmę taikant BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas byloje taip pat nenustatyta. Apibendrindama, tai kas aptarta, teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį ir bausmių bendrinimą, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek apelianto asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Taigi, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, todėl nuosprendis nekeičiamas ir šioje dalyje.

Dėl civilinių ieškinių Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo nukentėjusiosios NKA1 ir civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus, tačiau jokių detalesnių argumentų dėl nesutikimo su civiliniais ieškiniais nenurodo. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde prašo civilinį ieškinį tenkinti pilnai, nukentėjusiajai priteisiant negautas pajamas (turtinę žalą) – 23 000 Eur ir neturtinę žalą – 20 000 Eur. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimo privalomumas. Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. ir 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui (tiek fiziniam, tiek ir juridiniam) padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. , 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Šias konstitucines nuostatas detalizuoja bei jų įgyvendinimo būdus nustato baudžiamojo proceso įstatymas bei kiti teisės aktai. BPK 109 straipsnyje įtvirtinamas vienas iš teisės į patirtos žalos atlyginimą realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl Valstybinės ligonių kasos civilinio ieškinio Nagrinėjamu atveju, nustačius, jog esminis nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas jį išteisinti yra nepagrįstas, atitinkamai ir civilinių ieškovų ieškiniai negali būti palikti nenagrinėtais. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija papildomai patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių, o konkrečiai dėl Valstybinės ligonių kasos (pagal nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos bus pasisakyta atskirai) nenustatė pagrindų keisti ir (ar) naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Svarbu paminėti ir tai, kad iš nuteistojo atsiliepimo į nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą turinio, galima spręsti, jog nuteistasis sutinka su skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteistomis sumomis. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo NUT1 civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai priteisė 2 658,34 Eur turtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad siekiant pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį, kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateiktas nukentėjusiosios NKA1 gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 2, b. l. 170-171). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš nuteistojo Valstybinės ligonių kasos prašomą sumą – 2 658,34 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad nukentėjusioji NKA1 nustatytus sužalojimus patyrė būtent dėl nuteistojo NUT1 tyčinių veiksmų. Taigi, turtinė žala, kurią patyrė Valstybinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios sužalojimų gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su NUT1 padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl ji iš jo privalo būti priteisiama, kas pagrįstai ir buvo priteista skundžiamu nuosprendžiu.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje nekyla abejonių, kad nukentėjusioji NKA1 dėl patirtų neteisėtų veiksmų sutrikdant jos sveikatą ir negalint užsiimti darbine veikla realiai negavo pajamų. Byloje nustatyta, kad NKA1 iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys patvirtina, kad tai buvo jos darbiniai santykiai, iš kurių ji gaudavo pagrindines pragyvenimo pajamas. Taigi byloje ginčo objektu yra negautų pajamų dydžio nustatymas, t. y. nukentėjusiosios atstovas nesutinka su teismo nustatytu negautų pajamų dydžiu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šį dydį apskaičiavo tokiu būdu: „Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jos darbo grafikas nėra ištisinis, t. y. pagal kontraktą ji dirbdavo 4 ar 8 savaites, o po to tas pačias 4 ar 8 savaites nedirbdavo ir to nedarbo metu jokio atlyginimo negaudavo. Taigi nukentėjusioji pagal tokį darbo režimą turi pagrindą prašyti atlyginti tik už pusę nedarbingumo laikotarpio negautą atlyginimą. Šiuo atveju tai būtų kontraktinis 8 savaičių darbo laikotarpis, kadangi pagal pateiktus medicininius dokumentus nukentėjusioji nedarbinga buvo nuo 2025 m. gegužės 18 d. iki 2025m. spalio 1 d. (beveik 4 su puse mėnesio). Kita vertus, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad paskutinį kartą nukentėjusioji pagal sutartį su UAB „(Duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2025 m. kovo 12 d. iki 2025 m. gegužės 8 d. (8 savaites), o duomenų, kad ji užtikrintai turėjo kontraktą ir būtų dirbusi tą patį darbą praėjus nedarbo laikotarpiui (kitoms 8 savaitėms), nukentėjusioji nepateikė. Be to, nukentėjusioji pateikė teismui darbo sutartį su SIA „(Duomenys neskelbtini)“ ir mokėjimų pavedimus (t. 3 t, b. l. 34-49, 55-58), iš kurių matyti, kad pagal minėtą sutartį nukentėjusioji dirbo 4 savaites nuo 2025 m. lapkričio 26 d. ir jai buvo išmokėtas 4 110 Eur atlyginimas, kas rodo, kad nukentėjusiosios dirbamo darbo rinkoje ji yra konkurencinga, tačiau šio darbo neįmanoma gauti iškart, kai atsiranda galimybė dirbti (nukentėjusioji buvo darbinga jau 2025 m. spalio 2 d.). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai priteistinas tik už 4 savaites negautas atlyginimas, kurio dydis nustatytinas pagal iki sužalojimo pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį dirbto darbo išmokėtą (ne priskaičiuotą) atlyginimą, kuris yra 3954,76 (7909,52 Eur : 2, t. 1 t., b. l. 158)“. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, negautų pajamų dydį skaičiuodamas pagal iki sužalojimo pagal UAB „(Duomenys neskelbtini)“ darbo sutartį dirbto darbo išmokėtą (ne priskaičiuotą) atlyginimą tik už 4 savaites, negautų pajamų vidurkį apskaičiavo teisingai. Toks teismo pasirinktas skaičiavimo būdas atitinka būtiną kriterijų, kad negautos pajamos yra realiai tikėtina gauti pinigų suma.

Nukentėjusiosios atstovo pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad prašoma priteisti turtinės žalos, tai yra negautų pajamų už penkis mėnesius, t. y. paskutinėje darbovietėje gauto atlyginimo, neatskaičius mokesčių, 4600 Eur sumą, padauginus iš 5 nedarbingumo mėnesių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad negautos pajamos atsirado ne vien nedarbingumo laikotarpiu, bet ir dėl vėlesnių sužalojimo pasekmių bei realios galimybės atkurti pajamų gavimą praradimo. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji turėjo kontraktą ir būtų dirbusi tą patį darbą praėjus nedarbo laikotarpiui (kitoms 8 savaitėms), tokių duomenų nukentėjusioji nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui nukentėjusioji negalėjo dirbti būtent dėl patirto sužalojimo ar dėl su tuo susijusių aplinkybių. Esant nustatytoms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą ir padidinti nukentėjusiajai turtinės žalos dydį.

Pažymėtina, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Įstatymų leidėjas taip pat nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą. Todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes (mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-654/2024, 25–27 punktai). Papildomai pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Šioje byloje nustatyta, kad būtent NUT1 nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – nustatyti blauzdikaulio ir šeivikaulio kūno lūžiai. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji buvo gydoma ligoninės stacionare, pusmetį turėjo vaikščioti su ramentais, ateityje būtina dar viena operacija, kas neginčijamai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Aptartos aplinkybės rodo, kad dėl kilusių neigiamų padarinių nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau, kolegijos nuomone, jokiu būdu nekvestionuojat nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų, bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad dėl patirtų sužalojimų kurį laiką išlikę neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar visam nukentėjusiosios gyvenimui, jog dėl sveikatos sutrikdymo įvairiose gyvenimo srityse nukentėjusiajai atsirado kokių nors ilgalaikių negatyvių pasikeitimų, iš esmės apribojančių jos bendravimo galimybes, įtakojančių jos socialinę, šeiminę ar profesinę sritis ir pan.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų aplinkybių visumą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pripažinti, kad, sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą nukentėjusiajai, buvo pažeisti BPK ir CK reikalavimai, neatsižvelgta į tokios žalos dydžiui nustatyti reikšmingus kriterijus, ar nesivadovauta teismų praktika dėl priteistinų dydžių neturtinei žalai atlyginti. Byloje ištirti įrodymai ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog teismas, nustatydamas priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, siekė protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nė vienai iš šių aplinkybių nesuteikdamas lemiamos reikšmės. Kartu pažymėtina ir tai, kad turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, o ne pasirinktinai sureikšminamos tik atskiros aplinkybės (pavyzdžiui, nukentėjusiosios darbo ribojimų apimtis nedarbingumo metu, negalėjimas dėvėti trumpo sijono ir kt.) kaip nurodoma nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde.

Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog sprendžiant nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo vaidmenį, jo įtaką smurtinių veiksmų jo atžvilgiu panaudojimui, t. y. ar jo paties veiksmai padėjo žalai atsirasti. Tokiais atvejais, teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti. Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, kad NUT1 smurtinius veiksmus iš dalies lėmė pačios nukentėjusiosios rizikingas elgesys, t. y. ji metė nuo stalo paimtą stiklinę, kuri atsitrenkė į sieną ir sužalojo NUT1 sutuoktinę, kas iš esmės prieštaravo moralės normoms ir taip neabejotinai iššaukė nuteistojo agresiją. Taigi, šiuo atveju nukentėjusiosios elgesys buvo agresyvus ir provokuojantis, kas taip pat įtakojo teismo sprendimą dėl nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio nustatymo. Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, įvertino kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį bei pačios nukentėjusiosios elgesį.

Nukentėjusiosios atstovo skundo nagrinėjimo kontekste paminėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017). Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Teismų praktikoje dėl tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą ir šis dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016, 11.3 punktas), tačiau, kaip minėta, teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nėra tapačios. Išimtinais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur suma gali būti dvigubinama. Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai šiuo atveju yra pakankamas. Jis atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai BPK 113 straipsnio 2 dalies ir CK 6.250 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nukentėjusiajai nustatė individualizuotą, pagrįstą bylos duomenimis, atlygintiną neturtinės žalos dydį. Todėl nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo prašymas nukentėjusiosios NKA1 civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamu nuosprendžiu priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis nekeistinas.

Dėl nukentėjusiosios pirmosios instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Spręsdamas klausimą dėl priteistino išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžio, teismas vertina bylos apimtį, sudėtingumą, proceso trukmę, laikotarpį, kurį advokatas atstovavo asmens interesams, jo indėlį bei aktyvumą procese, taip pat kitas aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų nukentėjusiosios NKA1 atstovas advokatas ANK1, prašydamas priteisti 5 000 Eur išlaidas už atstovavimą ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui su patikslintu civiliniu ieškiniu pateikė 2025 m. gegužės 23 d. ir 2025 gruodžio 2 d. sąskaitas už teisines paslaugas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. gegužės 23 d., 2025 m. birželio 25 d. ir 2025 m. gruodžio 4 d. mokėjimo nurodymus (t. 3, b. l. 11-20). Iš šių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji 2025 m. gegužės 23 d. ir 2025 m. birželio 25 d. advokatui ANK1 sumokėjo 2 000 Eur už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir civilinio ieškinio parengimą; 2025 m. gruodžio 4 d. – 3 000 Eur už atstovavimą baudžiamosios bylos procese pirmosios instancijos teisme, dokumentų rengimą, konsultacijas. Taigi, bendra nukentėjusiosios advokatui ANK1 už jai suteiktas teisines paslaugas sumokėta suma sudaro 5 000 Eur.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji NKA1 2025 m. birželio 16 d. nutarimu pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 66-68), nukentėjusiosios NKA1 atstovas advokatas ANK1 2025 m. rugpjūčio 20 d. 1.36 val. dalyvavo atliekant akistatą tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo (akistata pradėta 14.04 val., baigta – 15.00 val.), 2025 m. rugsėjo 12 d. advokatas parengė ir savo vardu, kaip nukentėjusios atstovas, pateikė 4 lapų civilinį ieškinį su priedais (išlaidas patvirtinantys dokumentai (kvitai už vaistus), kojos sužalojimų nuotraukos, nedarbingumo pažymėjimo kopija, darbo sutarties kopija) (t. 1, b. l. 128-141), 2025 m. rugsėjo 30 d. 1.11 val. advokatas kaip nukentėjusiosios įgaliotasis atstovas dalyvavo jos papildomoje apklausoje, advokatui 2025 m. spalio 21 d. jo elektroniniu paštu buvo pateikta nuoroda su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga susipažinimui. Iš baudžiamosios bylos ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų taip pat matyti, kad advokatas ANK1 dalyvavo ir teisiamuosiuose posėdžiuose kaip nukentėjusiosios atstovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vyko 4 teisiamieji posėdžiai (2026 m. sausio 14 d. teisiamasis posėdis truko 2.28 val.; 2026 m. sausio 26 d. teisiamasis posėdis truko 1.17 val.; 2026 m. vasario 24 d. teisiamasis posėdis truko 2.03 val.; 2026 m. kovo 18 d. teisiamasis posėdis truko 2.12 val.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas).

Rekomendacijų 10.1.2 punkte nurodoma, jog bylose dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo atlygintinų išlaidų už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu rekomenduojamas maksimalus dydis yra 1,5. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvos ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2025 m. IV ketvirtį sudarė 2 526,8 Eur. Tai reiškia, jog maksimalus atlygintinas išlaidų dydis už nukentėjusiosios NKA1 atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu šiuo atveju sudaro 3 790,20 Eur (1,5 x 2 526,8 Eur). Išanalizavus PVM sąskaitose-faktūrose nurodomą informaciją matyti, jog už jai suteiktą teisinę pagalbą ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji sumokėjo viso 2 000 Eur. Likusią pinigų sumos dalį nukentėjusioji sumokėjo už veiksmus, kurie apėmė jos atstovavimą jau bylą su kaltinamuoju aktu perdavus teismui – tiek jai teiktas konsultacijos, tiek už advokato rengimąsi teismo posėdžiams, dalyvavimą juose bei patikslinto civilinio ieškinio parengimą. Pagal Rekomendacijų 10.12 punktą maksimalus atlygintinas išlaidų dydis už vieną atstovavimo teisme valandą yra 0,1. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios atstovas dalyvavo viso 4 teisiamuosiuose posėdžiuose ir juose užtruko 8 valandas, kas reiškia, jog maksimalus atlygintinas išlaidų dydis už nukentėjusiosios atstovavimą teisiamuosiuose posėdžiuose šiuo atveju sudarytų 2 021,44 Eur (0,1 x 8 x 2 526,8 Eur). Pagal Rekomendacijų 10.2. už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu maksimalus atlygintinas išlaidų dydis yra 2,5, kas sudaro 6 317 Eur (2,5 x 2 526,8 Eur).

Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų dydis dėl advokato darbo apmokėjimo neįpareigoja teismo priteisti jo nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant tokių išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos patirtų išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma šių išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, 36 punktas). Nukentėjusioji pasirinko advokatą, su kuriuo susitarė dėl advokato paslaugų apmokėjimo. Tai buvo nukentėjusiosios pasirinkimas; suma, dėl kurios susitarė šalys gali būti ir didesnė ir mažesnė, tačiau tai nereiškia, kad teismas priteis visą nurodytą sumą, nevertindamas tos sumos adekvatumo bylos sudėtingumui, proceso trukmei ir pan.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje kilusio civilinio ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, taip pat atsižvelgęs ir į nukentėjusiosios atstovo indėlį procese vertino, kad prašoma priteisti 5 000 Eur suma yra per didelė, todėl priteisiamą išlaidų atlyginimo dydį sumažino ir iš NUT1 nukentėjusiajai priteisė 1 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, sunkumą, kaltės pobūdį, civilinei ieškovei padarytos žalos pobūdį ir dydį, bylos sudėtingumą, jos trukmę, taip pat į suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, į duomenis, patvirtinančius nukentėjusiosios – civilinės ieškovės patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti faktą, jų dydį bei apmokėjimą, tai, kad šias išlaidas civilinė ieškovė patyrė būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, siekdama apginti savo teises naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba, sprendžia, kad nukentėjusioji NKA1 turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino civilinei ieškovei atstovavimo išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme, visų pirma vertina, tai, kad šios bylos nagrinėjimo ikiteisminio tyrimo metu trukmė ir apimtis nebuvo didelė, byla nėra išimtinai sudėtinga, nuteistajam inkriminuoti 2 nesunkūs nusikaltimai, baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu sudaro 3 tomus, todėl spręstina, jog advokatui, atstovavusiam nukentėjusiąją – civilinę ieškovę, nereikėjo daug gilintis į teismų praktiką analogiškose ar panašiose bylose. Nors, kaip nurodoma nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde, jog nukentėjusiosios atstovavimo poreikis ir realiai atliktas darbas buvo susiję su civilinio ieškinio nagrinėjimu baudžiamojoje byloje, dokumentų rengimu ir nukentėjusiosios interesų gynimu, kas leidžia pripažinti, jog atstovas buvo aktyvus procese, vis tik, kaip liudija baudžiamosios bylos medžiaga, kad atstovo atlikti veiksmai nebuvo didelės apimties. Be to, įvertinus tai, kad vis tik reikšmingiausi duomenys (kurie pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodymais) buvo gauti atliekamo ikiteisminio tyrimo metu, tai, jog civilinis ieškinys yra 4 lapų, leidžia pripažinti, jog atstovo advokato pagalba nebuvo sudėtinga, ikiteisminiame tyrime sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, aktualūs nukentėjusiosios teisėms ir interesams, nebuvo keliami, o advokato atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai nereikalavo ypatingų pastangų nukentėjusiosios atstovavimui. Kaip jau minėta, įvertinus parengto civilinio ieškinio turinį ir apimtį, konstatuotina, jog civilinio ieškinio parengimas taip pat nereikalavo didelių parengimo sąnaudų, nes jį sudaro 4 lapai, iš kurių didžioji dalis skirta CK nuostatų bei teismų praktikos citavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo.

Atsižvelgiant į tai, kad tas pats atstovas advokatas nukentėjusiąją – civilinę ieškovę NKA1 atstovavo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, vertintina, kad bylos esmė ir jos problematika atstovui buvo gerai žinoma, todėl pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme taip pat nereikėjo didelių laiko sąnaudų. Sprendžiant civilinės ieškovės turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo klausimą svarbu įvertinti ir pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių trukmę. Kaip matyti iš byloje esančių teisiamojo posėdžio protokolų, baudžiamoji byla apylinkės teisme iš esmės išnagrinėta per 4 posėdžius. Nukentėjusiosios atstovo pirmosios instancijos teismui pateiktas patikslintas civilinis ieškinys yra tapatus pirminiam (su tomis pačiomis klaidomis, t. y. nurodyta klaidinga nuteistojo (tuo metu kaltinamojo) pavardė), tiesiog pirminiame civiliniame ieškinyje buvo prašoma nukentėjusiajai priteisti 2 000 Eur advokato paslaugoms apmokėti, o patikslintame – 5 000 Eur. Nors nuteistasis kaltės ir nepripažino, tačiau baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, visi teisme ištirti reikšmingiausi įrodymai iš esmės buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu, atstovas teisiamajame posėdyje naujų bylai reikšmingų duomenų neteikė, nukentėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo patenkintas iš dalies. Kaip jau minėta šios nutarties 62 punkte, jog nukentėjusiosios advokatui sumokėta pinigų suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Visgi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas įrašytos tik bendros sumos, nenurodant konkrečių paslaugų kainos, o be to, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nukentėjusiosios nurodytas jos patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visą nurodomą sumą. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju, šioje nutartyje aptarti duomenys, nesudaro pagrindo nukentėjusiajai priteisti jos nurodomą patirtų išlaidų dydį.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosios – civilinės ieškovės naudai priteistą išlaidų, patirtų už advokato paslaugas, sumą – 1 650 Eur, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jo keisti ar naikinti nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo motyvais ir šioje dalyje nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo Nukentėjusiosios NKA1 atstovas apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus, pagrindžiančius 2 000 Eur išlaidas už nukentėjusiosios atstovavimą baudžiamojoje byloje, apeliacinio skundo parengimą, pateikimą ir konsultacijas: 2026 m. birželio 10 d. sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2026 m. birželio 17 d. mokėjimo nurodymą (t. 3, b. l. 141–142). Kaip minėta šios nutarties 58 punkte, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priima sprendimą išieškoti iš jo proceso išlaidas, įskaitant ir tas, kurios susidaro bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-648/2022, p. 24). Baudžiamasis procesas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju vyko pagal nuteistojo ir nukentėjusiosios atstovo skundus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistojo ir nukentėjusiosios atstovo apeliaciniai skundai atmetami, konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo priteisti šias išlaidas iš nuteistojo NUT1.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo NUT1 ir nukentėjusiosios NKA1 atstovo advokato ANK1 apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiosios NKA1 patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti, iš nuteistojo NUT1 neišieškoti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.