- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-1586-1142/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16889-2026-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Pareiškėjas
- IES1
- Atsakovas
- UAB Mano būstas Neris, draudimo bendrovė ,,Ergo Insurance SE“, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
- Suinteresuotas asmuo
- "Mano būsto priežiūra", UAB "Mano Būstas"
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo IES1 (IES1) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjo IES1 prašymas dėl įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pateikimo, atsakovės uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano būstas Neris“, draudimo bendrovė ,,Ergo Insurance SE“, veikianti per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano būsto priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Mano būstas“ (dispečerinė ir avarinė tarnyba).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu ,,Dėl skubaus įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo, dėl atliktų darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Mano būsto priežiūra“ pripažinimo neleistinais įrodymais ir pirminių avarinės tarnybos dokumentų išreikalavimo“ prašydamas:
1) tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skubaus įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo visa apimtimi;
2) įvertinant byloje esančius duomenis pagal CPK 177, 180 ir 185 straipsnius, pripažinti, kad atsakovių pateikti UAB „Mano būsto priežiūra“ dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra išskirtinai finansinio-buhalterinio pobūdžio sąnaudų žiniaraščiai, kurie nėra leistini, patikimi ir objektyvūs įrodymai faktinėms inžinerinės avarijos aplinkybėms, įvykių datoms, nuotėkio šaltiniams, priežastiniam ryšiui bei šalių civilinės atsakomybės riboms nustatyti;
3) priimti nutartį dėl įrodymų užtikrinimo ir įpareigoti atsakoves UAB „Mano būstas Neris“, AB „ERGO Insurance SE“ ir suinteresuotus asmenis UAB „Mano būsto priežiūra“ ir UAB „Mano būstas“ skubos tvarka pateikti teismui ir pareiškėjui šių pirminių techninių dokumentų ir nuotraukų originalus ar patvirtintus nuorašus žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini):
i) 2025 m. liepos 27 d. surašytą pirminį avarinės tarnybos iškvietimo / butų apžiūros / užliejimo fiksavimo techninį aktą dėl bendrojo šalto vandens stovo trūkio bute Nr. 11 ir visas tą dieną meistro padarytas nuotraukas iš butų Nr. 11, Nr. 7;
ii) 2025 m. rugpjūčio 10 d. surašytą pirminį avarinės tarnybos iškvietimo / užliejimo fiksavimo aktą dėl vandens pratekėjimo į pirmąjį aukštą ir visas meistro (duomenys neskelbtini) tarnybine planšete padarytas nuotraukas iš butų Nr. 3 ir Nr. 2;
iii) 2025 m. rugpjūčio 11 d. administratoriaus išduotą darbų užsakymą namo santechnikui (duomenys neskelbtini) ir jo surašytą techninį atliktų darbų / apžiūros aktą (su nustatytų defektų aprašymu) ir prie jo pridedamas visas santechniko padarytas nuotraukas iš butų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 7;
iv) UAB „Mano Būstas“ dispečerinės tarnybos žurnalo visą išrašą apie gyventojų (butai Nr. 11, Nr. 7, Nr. 3 ir Nr. 2) visus skambučius ir unikalius užsakymų numerius dėl (duomenys neskelbtini) namo laikotarpiu nuo 2025 m. liepos 27 d. iki 2025 m. rugpjūčio 12 d.;
v) išreikalauti iš atsakovės AB „Ergo Insurance SE“ turimą pirminį pranešimą, gautą iš administratoriaus 2025 m. rugpjūčio mėn. dėl avarinės tarnybos užfiksuoto įvykio 2025 m. liepos 27 d., ir visas galutines vidines tyrimo išvadas / aplinkybių vertinimą dėl apgadintų butų Nr. 11 ir Nr. 7, skubos tvarka pateikti teismui ir pareiškėjui šių pirminių techninių dokumentų bei nuotraukų patvirtintus nuorašus žalos byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. liepos 2 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvai: Pirmosios instancijos teismo vertinimu, su pareiškimu nėra pateikta duomenų apie tai, kad pareiškėjo reikalaujami pateikti duomenys gali būti sunaikinti ar pateikti įrodymus vėliau pasidarys negalima. Įrodinėjant būtinybę užtikrinti įrodymus, turi būti pagrindžiama, jog atsirado aplinkybės, dėl kurių esami įrodymai gali išnykti arba juos pateikti vėliau pasidarys negalima ar sunku. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Teismas nurodė, jog pareiškėjo pareikštas reikalavimas siejamas iš esmės su tuo, kad atsakovai ir suinteresuoti asmenys, pareiškėjo teigimu, klastoja įrodymus arba juos slepia, tačiau nėra pateikta jokių tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pažymėjo, kad įrodymų užtikrinimas savo esme nėra įrodymų rinkimo priemonė. Vien tai, kad pareiškėjas galvoja, jog ateityje prašomi įrodymai gali būti sunaikinti ar suklastoti, savaime nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl pateiktų įrodymo vertinimo pripažįstant, kad atsakovių pateikti dokumentai nėra leistini, patikimi ir objektyvūs, gali būti nagrinėjama tik pateikus ieškinį ginčo teisenos tvarka, teismas negali pateikti išankstinio vertinimo dėl įrodymų leistinumo, sąsajumo, įrodomosios reikšmės kitoje byloje. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepagrindė įrodymų užtikrinimo būtinumo, nenurodė konkrečių objektyvių priežasčių, dėl ko vėlesnis konkrečių įrodymų pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, nepagrindė grėsmės įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų pareiškėjo įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą, todėl pareiškėjo prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą ir priimti nutartį dėl skubaus įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo: įpareigoti atsakoves UAB ,,Mano būsto priežiūra“, UAB ,,Mano būstas“, UAB ,,Mano būstas Neris“ ir AB ,,Ergo Insurance SE“ per 3 dienas pateikti teismui ir pareiškėjui visų pirminių 2025 m. liepos 27 d. ir 2025 m. rugpjūčio 10 d. avarinės tarnybos techninių aktų, 2025 m. rugpjūčio 11 d. santechniko apžiūros akto originalus, dispečerinių žurnalų išrašus ir visas unikalias nuotraukas iš butų Nr. 11, Nr. 7, Nr. 3; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė teisiškai neįmanomos įrodinėjimo naštos reikalavimą ir pažeidė CPK 221 ir 222 straipsnius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sistemingas, tyčinis dokumentų slėpimas ikiteisminėje stadijoje ir informacijos asimetrijos naudojimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įrodymus pateikti vėliau bus neįmanoma arba sunku. Teismas, reikalaudamas įrodyti vidinius atsakovių IT veiksmus, pažeidė proporcingumo principą.
Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai atsisakė įvertinti pateiktų atliktų darbų buhalterinį pobūdį supainiodamas CPK 185 ir 199 straipsnių taikymą.
Teigia, jog pareiškėjas neprašė teismo priimti galutinį sprendimą dėl žalos dydžio. Pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, įrodinėjo, kad atsakovių pateikti popieriai yra tik buhalterinės sąskaitos su kainomis, kuriose nėra jokių techninių duomenų (datų, laikų, defektų, parašų), o tikrieji techniniai aktai yra tyčia slepiami.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesuprato įrodymų užtikrinimo priemonių instituto esmės.
Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo draudiko procesinį sprendimą, sukuriantį nepataisomas pasekmes neįgaliam pareiškėjui. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad AB ,,Ergo Insurance SE“ 2026 m. birželio 18 d. oficialiu raštu pateikė pareiškėjui ultimatumą iki 2026 m. birželio 25 d. atlikti buto apžiūrą ,,aklai“ ir tiesiogiai grasino žalos bylą visiškai nutraukti manipuliuodama ieškinio senaties terminais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas iki ieškinio padavimo užtikrinti įrodymus.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Remiantis bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacija nustatyta, kad pareiškėjas 2026 m. birželio 29 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl skubaus įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pareiškimo; dėl UAB ,,Mano būsto priežiūra“ atliktų darbų aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neleistinais įrodymais ir pirminių avarinės tarnybos dokumentų išreikalavimo. Skundžiama 2026 m. liepos 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino konstatavęs, kad pareiškėjas nepagrindė įrodymų užtikrinimo priemonių būtinumo.
Dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pritaikė neįmanomą įrodinėjimo naštos reikalavimą, pažeidė CPK 221–222 straipsnius.
CPK 221 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavęs jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Prašyme dėl įrodymų užtikrinimo asmuo turi nurodyti įrodymus, kuriuos prašo užtikrinti, aplinkybes, kurias šie įrodymai turi patvirtinti, ir priežastis, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 straipsnis). Įrodymų užtikrinimo klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka (CPK 223 straipsnio 1 dalis). Dėl teismo nutarties, kuria atsisakoma užtikrinti įrodymus, prašęs įrodymų užtikrinimo asmuo gali paduoti atskirąjį skundą (CPK 224 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo. Tai reiškia, kad proceso dalyvis, turintis duomenų apie tai, jog civilinėje byloje reikšmingų konkrečių įrodymų dėl proceso dalyviui žinomų konkrečių priežasčių vėlesnis pateikimas teismui pasidarys negalimas arba sunkus, gali pateikti teismui prašymą dėl įrodymų užtikrinimo, atitinkantį CPK 222 straipsnio reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-467-553/2025 15 punkte nurodyta teismų praktika).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, aktualią teismų praktiką, ištyręs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 221–222 straipsnius ir (ar) pritaikė pareiškėjui neįmanomą įrodinėjimo naštos reikalavimą. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas prašymą dėl įrodymų užtikrinimo iš esmės grindė aplinkybėmis, jog atsakovai atsisako vykdyti duomenų subjekto prašymą, o susijusios įmonės piktybiškai ignoruoja pareiškėjo reikalavimus, todėl egzistuoja pavojus, kad darbuotojų įrenginiuose esantys pirminiai aktai ir unikalios fotofiksacijos bus negrįžtamai ištrinti ar suklastoti. Tačiau aplinkybės, jog pareiškėjui, ketinančiam reikšti ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo (buto remonto), atsakovės ir, kaip nurodo pareiškėjas, susijusios bendrovės atsisako pateikti jo prašomą informaciją, pačios savaime grėsmės vėlesnei įrodymų pateikimo galimybei nepagrindžia ir nepatvirtina, tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų užtikrinimo pagrindas yra ne bet kokia abejonė, o pagrįsta abejonė, jog vėliau pateikti reikalingus įrodymus bus sunku ar toks jų pateikimas pasidarys negalimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Teigiant apie tokią esamą grėsmę, tai teigiančiam asmeniui tenka procesinė pareigą įrodyti šias aplinkybes, t. y. pagrįsti abejonę apie grėsmę prarasti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 222 straipsnis, 178 ir 179 straipsniai). Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskiruoju skundu nenurodo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovės ar kiti suinteresuoti asmenys ėmėsi ar imsis kokių nors priemonių pareiškėjo prašomus įrodymus sunaikinti ar paslėpti (CPK 178 straipsnis). Apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, jog reikalaujami įrodymai yra saugomi išskirtinai uždarose atsakovių IT sistemose ir darbuotojų tarnybiniuose įrenginiuose, pareiškėjas neturi teisinių ar techninių priemonių patekti į atsakovių serverius ir nufotografuoti ,,įrodymų trynimo proceso“, savaime neįrodo ir nepagrindžia, kad atsakovės ir (ar) suinteresuoti asmenys ketina imtis ar ėmėsi veiksmų pareiškėjo prašomus įrodymus sunaikinti ar paslėpti. Jokių kitų konkrečių (objektyvių) faktinių aplinkybių bei juos patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie sunkumus gauti apelianto nurodomus įrodymus, byloje nėra pateikta.
Atsižvelgdamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas neįrodė įrodymų užtikrinimo priemonių instituto taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl įrodymų užtikrinimo iki ieškinio pateikimo.
Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai atsisakė įvertinti pateiktų atliktų darbų aktų buhalterinį pobūdį supainiodamas CPK 185 ir 199 straipsnių taikymą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įrodymų užtikrinimas yra savarankiškas procesinis institutas, įtvirtintas CPK II dalyje, XIII skyriuje, dešimtame skirsnyje (CPK 221–224 straipsniai). Kaip minėta, įrodymų užtikrinimo pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Atitinkamai, spręsdamas, ar taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, teismas turi nustatyti ir įvertinti, ar šias priemones prašantis taikyti asmuo pagrindė abejones, jog vėliau pateikti reikalingus įrodymus bus sunku ar toks jų pateikimas pasidarys negalimas, tačiau nevertina kartu su prašymu jau pateiktų įrodymų kitais aspektais (įrodomosios reikšmės, patikimumo ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus nurodęs, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl įrodymų vertinimo pripažįstant, kad atsakovų pateikti dokumentai nėra leistini, patikimi ir objektyvūs, gali būti nagrinėjama tik pateikus ieškinį ginčo teisenos tvarka, teismas negali pateikti išankstinio vertinimo dėl įrodymų leistinumo, sąsajumo, įrodomosios reikšmės kitoje byloje ir tai atlikdamas apelianto nurodomų proceso teisės normų pažeidimo nepadarė.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl įrodymų užtikrinimo tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų užtikrinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.