Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubo atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Prienų rajono savivaldybės ieškinį atsakovui Kauno apskrities aviacijos sklandymo klubui dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pritaikė neproporcingo masto laikinąsias apsaugos priemones, areštavo orlaivį (duomenys neskelbtini), registracijos ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, areštavo variklį Nr. (duomenys neskelbtini), serijos NR. (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudė variklį eksploatuoti, demontuoti ardyti, perleisti tretiesiems asmenims ar bloginti jo būklę. Tvirtina, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jam priklausančio orlaivio atsakovas negalėjo naudoti 2026 m. birželio 19 d. – birželio 28 d. sklandymo čempionate, taip pat patyrė žalą reputacijai. Teigia, jog yra sutrikdyta normali atsakovo narių sportinė veikla, sportininkų pasiruošimas Europos ir pasaulio čempionatams ir pilotų mokyklos veikla.

Mano, kad ieškovės reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, kadangi ieškovės eksploatuojamas orlaivis (duomenys neskelbtini) turi visus komponentus, įskaitant variklį, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ginčo variklis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ir negali būti ieškovei priklausančio orlaivio priklausiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis, teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atsakovo pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus: 1) 2026 m. Lietuvos sportinės (MIX) klasės sklandymo čempionato nuostatus, 2) 2026 m. birželio 24 d. atsakovo direktoriaus paaiškinimus, 3) Transporto kompetencijos agentūros „Orlaivio riboto galiojimo komponentų keitimo ir papildomų techninės priežiūros darbų sąrašas“, 4) 2026 m. birželio 19 d. UAB „Termikas“ PVM sąskaitą faktūrą, 5) 2024 m. balandžio 9 d. variklio bandymų aktą, 6) orlaivio (duomenys neskelbtini) specialųjį tinkamumo skraidyti pažymėjimą.

Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė papildomus įrodymus – 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos aviacinio turgaus K. L. skelbimą dėl variklio (duomenys neskelbtini) pardavimo ir žiniatinklio paieškos sistemos „Google“ pateiktą faktų apibendrinimas dėl (duomenys neskelbtini) variklių kainų rinkoje.

CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant klausimą, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl apelianto naujų įrodymų priėmimo, pažymėtina, jog pateiktais dokumentais apeliantas įrodinėja skundžiamos nutarties nepagrįstumą ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas nebuvo informuotas apie tokio prašymo nagrinėjimą, todėl tuo klausimu neturėjo galimybės pateikti savo pozicijos ir įrodymų, darytina išvada, jog poreikis pateikti papildomą įrodymą apeliantui iškilo tik po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pateikti įrodymai yra tiesiogiai susiję su apeliacijos objektu, apeliantas neturėjo objektyvios galimybės pateikti jų pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šių priežasčių atsakovo su atskiruoju skundu pateikti dokumentai priimami (CPK 314 straipsnis).

Pasisakant dėl ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų papildomų dokumentų, pažymėtina, jog jais ieškovė grindžia savo nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nauji įrodymai neužvilks bylos nagrinėjimo, poreikis juos pateikti iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, ir, siekiant neriboti asmens teisės į teisminę gynybą, ieškovės papildomi dokumentai priimami.

Dėl atskirojo skundo argumentų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadinasi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: i) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; ii) turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-916/2023).

Pasisakydamas dėl vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtino ieškinio reikalavimo pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-482-407/2025 18 punktas). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiais byloje esančiais įrodymais preliminariai įvertintas tikėtinas ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Mano, jog ieškovės reikalavimas yra aiškiai nepagrįstas, kadangi ieškovės eksploatuojamas orlaivis (duomenys neskelbtini) turi visus komponentus, įskaitant variklį, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ginčo variklis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ir negali būti ieškovei priklausančio orlaivio priklausiniu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog skundžiamojoje nutartyje apibendrintai nurodyta, jog, įvertinus ieškinį ir jo priedus, ieškovės reikalavimas yra tikėtinas pagrįstas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas be jokių motyvų, nepagrįstai nusprendė, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Pažymėtina, jog, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik preliminariai įvertinamas ieškiniu keliamų reikalavimų pagrįstumas, šioje procesinėje stadijoje neatliekama detali, išsami bylai pateiktų įrodymų analizė ir vertinimas, tai yra civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės ir galutinio teismo sprendimo priėmimo dalykas. Todėl tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje detaliau neaptarė, kokių ieškovės ieškinyje nurodytų argumentų ir kokių konkrečių byloje esančių įrodymų pagrindu konstatavo tikėtiną ieškiniu keliamo reikalavimo pagrįstumą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės reikalavimas yra preliminariai pagrįstas.

Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovės ieškinio nepagrįstumą lemia tai, jog ieškovės eksploatuojamas orlaivis (duomenys neskelbtini) turi visus komponentus, įskaitant variklį, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ginčo variklis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ir negali būti ieškovei priklausančio orlaivio priklausiniu. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog, kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškinio faktinį pagrindą iš esmės sudaro ieškovės argumentai, jog orlaivio (duomenys neskelbtini) (kurio valdymo teisę turi ieškovė) variklis (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo variklis) visada buvo originali aptariamo orlaivio sudėtinė dalis (tai grindžia bylai pateikto orlaivio žurnalo duomenimis, 2010 m. gegužės 6 d. paraiška išduoti orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimą ir kitais įrodymais) ir ieškovei perimant iš valstybės minimą orlaivį, jis buvo ne su originaliu varikliu, tačiau, anot ieškovės, originalus orlaivio (duomenys neskelbtini) variklis (duomenys neskelbtini) yra sumontuotas atsakovui priklausančiame orlaivyje (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje pabrėžtina, jog būtent šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką, be kita ko, sudarys nustatymas ir aiškinimasis, ar ginčo objektas – variklis (duomenys neskelbtini) – yra originalus ieškovės valdomo orlaivio (duomenys neskelbtini) variklis ir ar, kaip priklausinys, yra sudėtinė orlaivio dalis, todėl ieškovė turi nuosavybės teisę į jį, ar atsakovo orlaivyje (duomenys neskelbtini) teisėtai ir pagrįstai sumontuotas ginčo variklis (duomenys neskelbtini) ir kt.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, ieškinyje nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl, preliminariai įvertinęs ieškinio turinį, jo reikalavimą ir su juo pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatavo prima facie (tikėtiną) ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Tai, jog skundžiamojoje nutartyje neaptarti konkretūs įrodymai, aplinkybės, kurių pagrindu teismas konstatavo tikėtiną ieškinio pagrįstumą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog preliminarus ieškinio reikalavimo vertinimas atliktas netinkamai. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, jog ieškiniu keliami reikalavimai yra grindžiami konkrečiais rašytiniais įrodymais, kurie preliminariai patvirtina ieškinio pagrįstumą. Ieškinyje nurodytas aiškus jo dalykas, faktinis ir teisinis pagrindai – ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnio pagrindu prašo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio orlaivio (duomenys neskelbtini) priklausinį – originalų variklį (duomenys neskelbtini), išmontavus jį iš atsakovui priklausančio orlaivio (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad šioje pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje būtų akivaizdžios aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Ieškiniu keliamo reikalavimo pagrįstumo klausimas bus sprendžiamas tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės, todėl šiuo metu pradinėje civilinės bylos stadijoje nenustačius akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, t. y. pirmąją būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teigia, jog atsakovas tinkamai prižiūri ir eksploatuoja variklį, todėl jo būklė neblogėja, nenustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių tyčia bloginama variklio būklė, taip pat nenustatyta jokia konkreti žala, jos dydis, kuri atsirastų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

Antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-1120/2022).

Pažymėtina, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (padėties, kuri yra) išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausančio orlaivio (duomenys neskelbtini) ir galbūt ieškovei priklausančio variklio (duomenys neskelbtini) areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat uždraudimas atsakovui variklį (duomenys neskelbtini) eksploatuoti, demontuoti, ardyti, perleisi tretiesiems asmenims ar bloginti variklio būklę (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktas) – yra tiek konservacinė, tiek prevencinė priemonė. Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju ieškovės ieškiniu keliamas materialinis reikalavimas (vindikacinis ieškinys, kuriuo ieškovė kelia reikalavimą atsakovui dėl ginčo turto – variklio – išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo) yra tiesiogiai siejamas su ginčo objekto (variklio) teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu – pats ginčo pobūdis (ginčas dėl turto) leidžia daryti išvadą, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar / ir būtų sąlygojamas su papildomos žalos / nuostolių atsiradimu.

Nuspręsdamas taikyti skundžiamoje nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su ieškovės argumentais, kad byloje kilęs ginčas yra susijęs su objektu – orlaivio varikliu (duomenys neskelbtini), serijos numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam yra būdingos tam tikros ypatybės – orlaivio variklis yra riboto resurso komponentas – jis gali skraidyti tam tikrą skaičių valandų, o šias valandas išnaudojus, yra reikalingas variklio kapitalinis remontas, atskirų variklio komponentų keitimas. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo direktorius D. L. 2025 m. liepos 5 d. pateikė paraišką išduoti / pratęsti specialųjį orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimą, jame, be kita ko, nurodyta, jog orlaivio (duomenys neskelbtini) variklio (duomenys neskelbtini) resursas yra 800 val., darbo laikas po remonto 84 val. 17 min. Iš orlaivio (duomenys neskelbtini) ribotos eksploatavimo trukmės komponentų keitimo ir papildomų techninės priežiūros darbų sąrašo matyti, jog variklio (duomenys neskelbtini) ciklo / tūpimų likutis 2025 m. liepos 2 d. buvo 715 val. 43 min. Šios nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog ginčo variklio veikimo laikas yra ribotas – pasibaigus variklio ciklui (jo likučiui), yra reikalingas jo kapitalinis remontas. Nors apeliantas atskirajame skunde teigia, jog įprastu režimu orlaivio variklio resursas iki privalomo kapitalinio remonto bus pasiektas tik po 13 metų (apelianto su atskiruoju skundu pateikti atsakovo direktoriaus D. L. 2026 m. birželio 24 d. paaiškinimai), t. y. ženkliai vėliau, nei vidutiniškai trunka civilinės bylos nagrinėjimo trukmė, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teigti, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Visų pirma, pažymėtina, jog ginčo variklio ciklo likutis (715 val. 43 min.) buvo nustatytas 2025 m. liepos 2 d., t. y. iš esmės nuo variklio ciklo likučio nustatymo dienos iki atskirojo skundo nagrinėjimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl akivaizdu, jog šiai dienai variklio ciklo likutis gali būti dar mažesnis. Nors apeliantas teigia, kad vidutiniškai per sezoną orlaivis priskraido apie 50 valandų, tačiau ši aplinkybė neeliminuoja būtinybės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Net ir tuo atveju, jei, kaip teigia apeliantas, iki kapitalinio variklio remonto turi praeiti 13 metų (praskraidžius leistiną 800 val. ciklą), tačiau nagrinėjamu atveju esant situacijai, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl galbūt neteisėtai atsakovo valdomo orlaivio variklio (duomenys neskelbtini), t. y. ginčas dėl to, kam ginčo variklis priklauso nuosavybės teise, darytina išvada, jog variklio eksploatavimas, siekiant apsaugoti ieškovės, kaip galbūt teisėtos variklio savininkės, interesus, nėra galimas. Nors apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečios žalos, jos dydžio, kuri atsirastų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau pažymėtina, jog eksploatuojant orlaivį, kuriame yra sumontuotas ginčo variklis, ne tik mažėja variklio veikimo ciklas, bet taip pat egzistuoja galimybė, jog variklio eksploatavimo metu jo techninė būklė gali pablogėti, jis gali sugesti, todėl būtų reikalingas remontas, o tai sąlygoja grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tuo tarpu skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta kelią atsirasti galimai žalai (nuostoliams) dėl ginčo turto sugadinimo, jo veikimo būklės pabloginimo / veikimo laiko sumažėjimo. Dėl nurodytų priežasčių reikalinga išsaugoti faktinės ginčo objekto padėties stabilumą.

Apelianto nurodyti argumentai, kad jis atlieka variklio techninę priežiūrą ir tai paneigia ieškovės teiginius apie variklio būklės bloginimą laikytini nepagrįsti. Visų pirma pažymėtina, jog iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2026 m. birželio 19 d. UAB „Termikas“ PVM sąskaitos faktūros, serija Nr. 2600080, nėra galimybės nustatyti, ar joje nurodyta „metinė inspekcija“ atlikta dėl ginčo variklio. Antra, apelianto pateiktas 2024 m. balandžio 9 d. variklio (duomenys neskelbtini) bandymų aktas patvirtina apie 2024 m. atliktą variklio patikrinimą, tuo metu tarp šalių dar nebuvo kilęs joks ginčas, todėl akivaizdu, jog atsakovui eksploatuojant variklį, jis rūpinosi jo būkle ir neturėjo jokio intereso jo neprižiūrėti ar tyčia bloginti jo būklę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamojoje nutartyje pagrįstai konstatuota, jog grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja ir dėl to, jog atsakovui turint teisę priimti sprendimus dėl disponavimo ginčo objektu, jis gali ginčo objektą perleisti tretiesiems asmenims, jį paslėpti ar kitais būdais apsunkinti ginčo objekto perdavimą ieškovei. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį, susijusį su konkrečiu turtu – varikliu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu gindama savo galbūt pažeistas teises ir siekdama išreikalauti ginčo turtą ir atsakovo, kuris jį galbūt neteisėtai valdo, vadinasi, taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei. Pažymėtina, jog vien šių aplinkybių, nevertinant kiekvieno iš šalių elgesio sąžiningumo aspektu (kartu ar atskirai), savaime pakanka būsimo teismo sprendimo grėsmei konstatuoti. Šalims nesutariant dėl nuosavybės teisės į ginčo variklį, objektyviai kyla poreikis eliminuoti ginčo objektu turto perleidimo tretiesiems asmenims, jo paslėpimo ar kitų galimų aplinkybių, kurios apsunkintų ginčo objekto perdavimą ieškovei, iki teismas jų ginčą išspręs tikimybę.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas pritaikė neproporcingo masto, neekonomiškas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, be ginčo variklio, taip pat areštavo atsakovui priklausantį orlaivį (duomenys neskelbtini), registracijos ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nėra byloje kilusio ginčo dalykas. Tvirtina, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam priklausančio orlaivio negalėjo naudoti 2026 m. birželio 19 d. – birželio 28 d. sklandymo čempionate (patyrė papildomas išlaidas dėl pakaitinio orlaivio atsiskraidinimo ir kt.), dėl to patyrė žalą reputacijai, taip pat sutrikdyta normali atsakovo narių sportinė veikla, sportininkų pasiruošimas Europos ir pasaulio čempionatams ir pilotų mokyklos veikla.

Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti konkretaus ieškinio reikalavimų, kurie tikėtina gali būti patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, tiek sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą, tiek ir parenkant konkrečią taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį bei jos taikymo mastą, turi būti įvertintas byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdis ir materialinis santykis, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-542-302/2017; 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1537-516/2018). Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti to prašančio asmens nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia tokių priemonių taikymo būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė.

Pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Šis principas iš esmės reiškia draudimą laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ieškiniu keliamų reikalavimų turinį, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį orlaivį (duomenys neskelbtini), registracijos ženklas yra (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovui orlaivį (duomenys neskelbtini) ir jo dabartinį variklį (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, demontuoti, ardyti, perleisti tretiesiems asmenims ar bloginti variklio būklę. Tokią išvadą sudaro pagrindą daryti tai, jog, nors atsakovui priklausantis orlaivis (duomenys neskelbtini) nėra ginčo objektas, t. y. dėl jo ieškovė nekelia materialinio teisinio reikalavimo, tačiau jis yra tiesiogiai susijęs su ginčo objektu – varikliu (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad variklis (duomenys neskelbtini), nėra sumontuotas atsakovo orlaivyje (duomenys neskelbtini), apeliantė nepateikė. Pažymėtina, jog tiek atsakovui priklausantis orlaivis, tiek ginčo variklis tarpusavyje yra glaudžiai susiję ir vienas be kito iš esmės negalėtų būti naudojami pagal savo tikslinę paskirtį. Atsakovo orlaivyje nesant sumontuoto ginčo variklio, orlaivis negalėtų pakilti ir veikti pagal savo tikslinę paskirtį. Taip pat esant areštuotam ginčo varikliui ir uždraudus jo eksploatavimą, orlaivis vis tiek negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Tokia situacija suponuoja pagrindą areštuoti ne tik ginčo variklį, bet ir orlaivį, kuriame jis yra sumontuotas, kadangi tik tokiu būdu galima užtikrinti ne tik ginčo turto padėties stabilumo išsaugojimą, bet ir užkirsti kelią galimai žalai (nuostoliams) atsirasti dėl galimo variklio sugedimo, jo remonto, variklio ciklo (skraidymo trukmės) sumažėjimo. Pabrėžtina, jog areštavus tik ginčo variklį, nors jis realiai ir negalėtų būti eksploatuojamas, demontuojamas, ardomas ir kt., tačiau tai nepaneigia galimybės, kad atsakovui priklausantis orlaivis (duomenys neskelbtini) (su jame sumontuotu ginčo varikliu) gali būti perkeltas (perskraidintas, pervežtas) į kitą – ieškovei nežinomą vietą, perleistas tretiesiems asmenims, ir tai, ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų ar padarytų negalimą. Vien ginčo variklio areštas, atsižvelgiant į ieškiniu keliamo reikalavimo turinį, nagrinėjamu atveju neužtikrintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir padėties stabilumo išsaugojimo, kol bus nagrinėjamas šalių kilęs ginčas.

Apelianto nurodytos aplinkybės, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negalėjo orlaivio naudoti 2026 m. birželio 19 d. – birželio 28 d. sklandymo čempionate (patyrė papildomas išlaidas dėl pakaitinio orlaivio atsiskraidinimo ir kt.), dėl to patyrė žalą reputacijai, taip pat sutrikdyta normali atsakovo narių sportinė veikla, sportininkų pasiruošimas Europos ir pasaulio čempionatams ir pilotų mokyklos veikla, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinos pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį, jog, esant ginčui dėl nuosavybės teisės į ginčo variklį ir ieškovei keliant reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio orlaivio (duomenys neskelbtini) priklausinį, t. y. originalų variklį, (duomenys neskelbtini), išmontavus jį iš atsakovui priklausančio orlaivio (duomenys neskelbtini), tai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog tol, kol nebus išspręstas ieškiniu keliamo reikalavimo pagrįstumo klausimas, atsakovas negali naudoti, eksploatuoti ginčo variklio nei sklandymo čempionate, nei kitai sportinei veiklai, nei sportininkų paruošimui, nei pilotų mokyklos veiklai. Antra, nors iš apelianto kartu su atskiruoju skundu pateikto atsakovo direktoriaus paaiškinimų matyti, jog jis nurodo, kad dėl pritaikyto arešto atsakovas buvo priverstas pirkti paslaugą sklandytuvo iškėlimui į orą ir dėl to patiria žalą, praradimus, tačiau šiems argumentams pagrįstai bylai nepateikti jokie objektyvūs rašytiniai įrodymai. Bylai taip pat nepateikti duomenys apie sutrikdytą normalią atsakovo narių sportinę veiklą ir kt. (CPK 12, 178 straipsnis). Trečia, atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog, esant situacijai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galbūt patiria / patirs atitinkamus nuostolius, pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, jis gali kreiptis į teismą su prašymu, kad ieškovas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Taip pat, pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jei įsiteisėjusiu sprendimu ieškovės ieškinys būtų atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovės prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ketvirta, pabrėžtina ir tai, nors apeliantas kvestionuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tvirtindamas, kad jos yra neproporcingos, tačiau iš esmės nenurodė, kokios laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju būtų tinkamesnės, galbūt mažiau ribojančios atsakovo teises.

Apibendrindamas anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama dviejų tikslų – ne tik išlaikyti ginčo variklio status quo, bet taip pat užkirsti kelią galimiems nuostoliams atsirasti dėl orlaivio (duomenys neskelbtini), kuriame yra sumontuotas ginčo objektas, eksploatavimo (variklio sugedimas, jo būklės pablogėjimas, skraidymo ciklo / trukmės sumažėjimas). Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai šalių ginčo objektas yra atitinkamas turtas, tai ieškovų materialinių teisinių reikalavimų užtikrinimui reikalingas ginčo objekto statuso esamo statuso išsaugojimas ir jo stabilumas kadangi priešingu atveju – netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, bet kurioje civilinio proceso stadijoje, šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar jų panaikinimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis, 149 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, todėl ieškovės prašymą tenkino pagrįstai ir priėmė pagrįstą, teisėtą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina neapkeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylai pateikti duomenys, kad apeliantas už atskirąjį skundą sumokėjo 60,00 Eur žyminį mokestį. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2026 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.