Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms J. M., K. V.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys V. K. ir I. K. (ikisantuokinė pavardė – N.) susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, minėta santuoka įtraukta į apskaitą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė vieno vaiko: sūnaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini). išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius) pateikė 2026-01-21 Išvadą Nr. 5SD-595. Nurodė, kad 2024-01-17 policijos pareigūnai pranešė (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) kad I. K. neblaivi, su ja nepilnametis sūnus K. K.. 2025-08-29 gautas Klaipėdos AVPK pranešimas (reg. Nr. 5VTP-2662), kuriame nurodoma, kad „neblaivi motina, pasitikrinti blaivumą atsisako, tačiau yra akivaizdžiai neblaivi. Vietoje yra atvykęs blaivus vaiko tėvas“. Kartu su motina buvęs K. K. perduotas tėvui V. K.. Moteris buvo sulaikyta dėl pranešimo, kad ji galimai vairavo transporto priemonę neblaivi, bei padariusi eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos. 2025-09-15 gautas vaiko tėvo el. laiškas (reg. Nr. 5VTP-2878), kuriame nurodyta, kad neblaivi motina smurtavo prieš vaiką. 2025-09-18 gautas policijos pranešimas (reg. Nr. VTP-2923) dėl to paties atvejo. 2025-09-18, vadovaujantis VTAĮ ir Aprašo nuostatomis atliktame vaiko situacijos vertinime (reg. Nr. 5P-VSV-3830) nustatytas rizikos veiksnys motinai: vaikas patyrė ir (ar) patiria vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. Vaiko tėvo teigimu, jis pasiėmęs vaiką iš motinos ant sūnaus kūno pastebėjo mėlynes bei įkandimo žymes. Tėvui paklausus, sūnus paaiškino, kad tai jam padarė girta mama. Tėvas kreipėsi į vaikų ligoninę, sužalojimai užfiksuoti. Kreiptasi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. 2026-01-07 apsilankyta ieškovo V. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir parengtas šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas (2026-01-08 reg. Nr. 5ŠTA-4). Nustatyta, kad vaikas gyvena su tėvu V. K. ir jo drauge A. B., nuomojamame bute. Čia vaikas turi atskirą savo kambarį, būstas erdvus, 2 kambarių, apie 87 kv. m., šiltas, yra visi patogumai, baldai. Vaikui sudarytos geros gyvenimo ir ugdymo sąlygos, vaikas turi daug žaislų. Vaikas labai gerai sutaria ir yra prisirišęs tiek prie tėvo, kai eina visi kartu pasivaikščioti, vaikas visada nori eiti su ja susikabinęs už rankų. 2026-01-15 Skyriuje išklausyta vaiko K. K. nuomonė ir parengtas Vaiko nuomonės išklausymo aktas (2026-01-16 reg. Nr. 5VAIK-22), vaikas nurodė, kad pageidauja gyventi su tėčiu. Skyriaus nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitiktų geriausius vaiko interesus. Skyriaus vertinimu, ieškovo prašoma išlaikymo nepilnamečiui vaikui pinigų suma, t. y. 385,00 Eur per mėnesį, laikytina atitinkanti geriausius vaiko interesus, todėl Skyrius tokiam ieškovo prašymui pritaria.

Dėl santuokos nutraukimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.54 straipsnį, teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, todėl gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą susitaikymui. Teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymus bei šalių interesus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti, todėl byla nagrinėtina iš esmės.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė dėl šio reikalavimo prieštaravimų nereiškė. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog ieškovas šiuo metu su atsakove gyvena skyrium, jų bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterių skirtumus. Atsakovė nereiškė prieštaravimo ieškovo reikalavimui pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina, todėl konstatuotina, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nutraukus santuoką sutuoktiniams paliktinos pavardės – „K,“, „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito, išlaikymas jiems nepriteisiamas.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Be to, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Nustatyta, kad ieškovas augina nepilnametį vaiką – sūnų K. K., atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas paaiškino, kad vaikui yra reikalingas išlaikymas, kurį sudaro išlaidos priešmokyklinei grupei „(duomenys neskelbtini)“, maistui, rūbams, avalynei, vaistams, komunaliniams mokesčiams, higienos priemonėms, lėšos vaiko laisvalaikiui, lavinimuisi, būreliams, mokslams, pomėgiams, vitaminams ir kt.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, ugdymui, per mėnesį turėtų pakakti vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio. Nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1038,00 Eur, atskaičius mokesčius – 777,00 Eur, o nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1153,00 Eur, atskaičius mokesčius – 846,00 Eur, taigi motinos išlaikymo, skiriamo vaikui, orientacinis dydis galėtų būti pusė šios sumos, t. y. 423,00 Eur.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad atsakovė pajamų neturi, taip pat neturi nekilnojamojo turto, turi transporto priemonę. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į prioritetinę vaiko interesų apsaugą nėra pagrindo konstatuoti, kad prasta atsakovės turtinė padėtis atleidžia ją nuo pareigos teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, byloje nėra duomenų kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė objektyviai neturi galimybės susirasti darbo ar kitu būdu gauti pastovių pajamų, kurios galėtų būti skiriamos vaiko išlaikymo teikimui. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes konstatuoja, kad atsakovė yra pajėgi teikti prašomą 385,00 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neteikė paaiškinimų ar rašytinių įrodymų prieštaraujančių prašomo išlaikymo priteisimui, į tai, kad ji yra darbingo amžiaus, taip pat į teisingumo, proporcingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas. Iš atsakovės priteistinas išlaikymas, nepilnamečiui vaikui K. K. 385,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2025-12-19), nustatant, kad išlaikymas turi būti sumokamas iki kiekvieno mėnesio 25 dienos ir kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnio).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skirtinas ieškovas (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl turto padalijimo. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, inter alia, sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.116−3.129 straipsniai. Turto padalijimo klausimai sprendžiami visų pirma vadovaujantis CK 3.118 straipsnio reikalavimais. CK 3.118 straipsnis numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas, ir išsprendžiamas bendro turto padalijimo klausimas. CK 3.117 straipsnio 1 dalimi numatyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad iki santuokos sudarymo ieškovas įgijo nekilnojamąjį turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas iki santuokos sudarymo įgijo asmeninę prievolę kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2012-08-28 Kreditavimo sutartį Nr. K-2300-2012-177. Atsakovė nepareiškė, kad pretenduoja į šį turtą, todėl minėtas ieškovo iki santuokos sudarymo įgytas turtas lieka ieškovo asmenine nuosavybe, o prievolė lieka ieškovo asmenine prievole. Dalintinas šalių santuokoje įgytas turtas yra automobiliai F. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir H. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei nepareiškus konkretaus prieštaravimo ar pageidaujamo turto atidalinimo būdo, šalių santuokoje įgytos transporto priemones po santuokos nutraukimo atidalintinos ieškinyje nurodoma automobilių padalinimo tvarką - ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonę F. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data nežinoma, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteistina transporto priemonę H. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data – (duomenys neskelbtini).

Dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad šalių susitarimu atsakovė gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute neatlygintinai. Ieškovo teigimu, atsakovė gyvendama ieškovo bute turėjo mokėti būsto išlaikymo išlaidas. Atsakovė šioms aplinkybėms neprieštaravo, todėl jos laikytinos atitinkančiomis objektyvią tikrovę.

Iš teismui pateiktų komunalinių aptarnavimų sąskaitų nustatyta, kad atsakovė prievolės mokėti būsto išlaikymo išlaidas nevykdė. Ieškovas sumokėjo buto išlaikymo išlaidas: nuo 2023-03-01 iki 2025-09-01 - 5519,78 Eur (2023 m. – 1782,89 Eur; 2024 m. – 2198,27 Eur; 2025 m. – 1538,62 Eur). Ieškovas nuo 2025-10-01 iki 2025-12-01 buto išlaikymui sumokėjo 296,34 Eur.

Tarp ieškovo ir atsakovės susiklosčius prievoliniams teisiniams santykiams (CK 6.1–6.4 straipsniai) atsakovė įgijo pareigą sumokėti būsto išlaikymo išlaidas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė savo prievolės pilnai sumokėti už buto išlaikymą nevykdė, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 3055,34 Eur skolą, kadangi iki 2025-09-01 atsakovė bute gyveno su šalių nepilnamečiu vaiku, todėl ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 50 proc. jos neapmokėtų buto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2023-03-01 iki 2025-09-01, t. y. 2759,00 Eur. Nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio atsakovė viena pati gyveno minėtame bute, todėl ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 100 proc. jos neapmokėtų buto išlaikymo išlaidų už laikotarpį nuo 2025-10-01 iki 2025-12-01, t. y. 296,34 Eur. Viso ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 3055,34 Eur skolos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, gyveno ieškovui priklausančiame bute neatlygintinai, tačiau už buto išlaikymą nemokėjo, todėl ieškinio reikalavimas dėl 3055,34 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl kitų ieškinio argumentų. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio bei teismo posėdžio metu išsakyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 2300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas, 296,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą byloje, 70,00 Eur už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei, t. y. ieškovas iš viso patyrė 2666,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismui priėmus sprendimą ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 2666,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 104,00 Eur (385,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Tenkinus ieškinį iš atsakovės priteistina 104,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 17,04 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės priteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą ir įregistruotą 2019-03-22 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. K. palikti pavardę – „K.“, atsakovei I. K. palikti santuokoje turėtą pavardę – „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. K. (K. K.) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu, V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. K. (K. K.) a. k. (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 385,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 00 ct), mokamomis kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2025-12-19) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad išlaikymas turi būti sumokamas iki kiekvieno mėnesio 25 dienos ir kad išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų K. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskirti ieškovą V. K..

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę F. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris 1FAHP2J8XFG110915.

Priteisti atsakovei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę H. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris JHMCU2650DC208553.

Iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 3055,34 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt penkis eurus 34 ct) skolos.

Iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2666,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104,00 Eur (vieną šimtą keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 2222.

Priteisti iš atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 17,04 Eur (septyniolika eurų 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (įmokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 2222).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą. Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją akcinei bendrovei „Regitra“.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

.