- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- e2S-1372-513/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00594-2026-3
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu. Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos. Ieškovė taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečio sūnaus VAI1, gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo ATS1 laikiną išlaikymą sūnui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pervedant lėšas į ieškovės banko sąskaitą ir ją paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi, pagal kurią atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitę šeštadieniais po 4 valandas, t. y. nuo 11.00 val. iki 15.00 val., dalyvaujant ieškovei; bendravimas su sūnumi vyksta vaikui ir ieškovei palankioje aplinkoje, t. y. vaikų žaidimų aikštelėse ar kitose viešosiose vietose pagal šalių susitarimą, o esant nepalankioms oro sąlygoms – ieškovės darbo vietoje arba kitoje ieškovei ir vaikui palankioje aplinkoje; atsakovas su sūnumi bendrauja tik būdamas visiškai blaivus (0,00 promilių) ir neapsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas iš dalies, prašymas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo atmestas, Institucija įpareigota per ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos pateikti išvadą byloje dėl ieškovės prašymo nustatyti nepilnamečio sūnaus laikiną gyvenamąją vietą su motina ir dėl ieškovės nurodytos atsakovo laikinos bendravimo su vaiku tvarkos atitikimo nepilnamečio vaiko interesams. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno vaiko tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams yra laikinoji apsaugos priemonė (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas kasdieniams poreikiams tenkinti, tuo tarpu civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje sprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas, gali tęstis tam tikrą laiką, kurio metu vaikų interesai turi būti apsaugoti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šioje proceso stadijoje teismas privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių žinoma, kad atsakovas nuolat teikė vaikui 500 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, tačiau nuo 2026 m. sausio mėnesio šią sumą sumažino iki 400 Eur nenurodęs aiškių ir pagrįstų priežasčių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad tėvas savo pareigą išlaikyti vaiką vykdo, nepilnametis šalių sūnus yra tėvų aprūpinamas ir netaikant išlaikymo kaip laikinosios apsaugos priemonės, teikiama išlaikymo suma per mėnesį yra nemaža, tuo taikant ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų patenkinamas vienas iš ieškinio reikalavimų. Dėl to teismas ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atmetė. Teismas nurodė, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką. Kadangi prašymas yra susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, teismas įpareigojo vaiko teisių apsaugos instituciją pateikti išvadą byloje dėl ieškovės prašymo nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ja ir laikiną vaiko bendravimo su atsakovu tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė IES1 (apeliantė) prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutarties dalį, kuria nepatenkintas jos prašymas dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo ir šį klausimą išnagrinėti iš esmės – prašymą patenkinti ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Eur kas mėnesį.
Argumentuoja, kad jo pirmosios instancijos teismas nurodė tik vieną argumentą, kodėl netaiko jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės – tėvas savo pareigą išlaikyti vaiką vykdo. Pažymi, kad ieškinyje nurodė, jog atsakovas anksčiau vaikui teikė po 500 Eur išlaikymą, tačiau nuo šių metų jį sumažino dėl neaiškių aplinkybių. Akivaizdu, kad tokio dydžio išlaikymo vaikui nebepakanka, kadangi vaikui yra tik 1,5 metų ir jo poreikių tenkinimas reikalauja didelių išlaidų, apie kurias atsakovui žinoma ir kurias patvirtina kartu su ieškiniu pateikti paskaičiavimai. Atsakovo elgesys neužtikrina stabilaus vaiko išlaikymo, kadangi, nors atsakovas išlaikymą moka kiekvieną mėnesį, tačiau dėl neaiškių priežasčių vienašališkai sumažino jo dydį. Taigi, nėra garantijų, kad ateityje atsakovas iš viso tinkamai vykdys pareigą teikti vaikui išlaikymą, o teismo sprendimas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų prioriteto.
Mano, kad byloje egzistuoja pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko išlaikymo stabilumą tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek iki galutinio ginčo išsprendimo. Pažymi, kad ir su ieškiniu pateikti įrodymai iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, atsakovui išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis objektyviai patvirtina, kad šalių tarpusavio santykiai iš esmės yra konfliktiški. Taigi, atsakovas yra neprognozuojamas ir jo veiksmai yra nenuspėjami. Papildomai pažymi, kad atsakovas 2025 m. kovo mėn. išlaikymo vaikui nepervedė. Mano, kad jos paaiškinimų dėl nestabilaus išlaikymo mokėjimo teismo tinkamai neišanalizavo ir neįvertino. Dėl to teismo išvados laikytinos nepagrįstomis ir neatitinkančiomis byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nurodyta, jog laikinas išlaikymas iš viso neturi būti teikiamas, akivaizdžiai neapsaugo nepilnamečio vaiko teisės būti išlaikytam. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki jo tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas)
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo elgesys – nuolatinis svaiginimasis, pasikartojantys konfliktai, smurtas bei įžeidinėjimai – yra intensyvus, tęstinis ir peržengiantis įprastų tarpusavio santykių ribas. Toks atsakovo elgesys jai objektyviai sukelia psichologinį stresą, nesaugumo jausmą bei pagrįstą baimę ne tik dėl savo, bet ir dėl nepilnamečio vaiko emocinės gerovės bei tinkamo išlaikymo užtikrinimo. Be to, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovas gali iš viso nevykdyti pareigos teikti vaikui išlaikymą. Konfliktinės situacijos gali dar labiau gilėti, ypač inicijavus teisminį procesą, o vaiko teisė į tinkamą išlaikymą gali būti pažeidžiama. Dėl šių priežasčių egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą vaikui. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju atliktų prevencinę funkciją, padėtų suvaldyti galimus nesutarimus ir laikinai sureguliuotų šalių tarpusavio santykius bei stabilų išlaikymą vaikui.
Teismų praktikoje yra taikomas 1 minimalios mėnesio algos (MMA) orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio. Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 1 153 Eur ir šis dydis laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Pažymi, kad ieškinyje aiškiai nurodė vaiko poreikius ir jų dydį pagrindė pateiktais skaičiavimais.
Geranoriškas atsakovo elgesys, t. y. tai, kad jis moka šalių vaikui tam tikrą išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, nepaneigia ieškovės teisės reikšti reikalavimą, kad būtų užtikrintas nuolatinis, stabilus vaiko išlaikymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, kadangi atsakovo šiuo metu mokamas išlaikymas vaikui yra nepakankamas.
Atsiliepimas
Atsakovas ATS1 atsiliepimu ieškovės atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti sūnui išlaikymą po 50 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tokios pačios sumos reikalauja ir kaip laikino išlaikymo. Teismas pagrįstai sprendė, jog patenkinus tokį ieškovės prašymą būtų iš esmės tenkinamas vienas ieškinio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas detaliai ir aiškiai ištyrė aplinkybes, įrodymus, kurie reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas nuosekliai teikia nepilnamečiui sūnui ne mažesnį nei 400 Eur per mėnesį išlaikymą ir vaikas yra aprūpintas, t. y. nepilnamečio sūnaus poreikiai ir interesai yra užtikrinti.
Esminė laikino išlaikymo instituto paskirtis yra užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų apsaugą tais atvejais, kai iki galutinio teismo sprendimo priėmimo egzistuoja reali grėsmė, kad vaikas negaus būtino išlaikymo. Nagrinėjamu atveju tokios grėsmės nėra ir niekada nebuvo, o priešingi ieškovės teiginiai neatitinka tikrovės.
Pažymi, kad keletą kartų mokėjo po 500 Eur išlaikymą gera valia savo iniciatyva. Be to, jis taip pat nupirko sūnui visus reikalingus didesnius pirkinius: vežimėlį, automobilio kėdutę, maniežą ir pan. Jokio konkretaus susitarimo su Ieškove dėl išlaikymo dydžio tarp šalių nebuvo, o jis pagal savo galimybes jis pervedė po 400 Eur išlaikymo per mėnesį, tai atitinka pusės minimalios algos dydį ir vaiko poreikius. Be to, pervedė po 100 Eur dovanas ir pačiai ieškovei motinos dienos proga, kaip jo sūnaus motinai, Kalėdų proga ir t.t.
Nors ieškovė teigia, kad ieškinyje pateikė nepilnamečio sūnaus poreikių apskaičiavimą, tačiau nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys konkrečiai tokio dydžio ir tokios apimties išlaikymą, o prašydama didesnio nei minimali alga išlaikymo dydžio, turi jį pagrįsti. Atsakovo vertinimu, ieškovės pateikti skaičiavimai neatitinka tikrovės, objektyviai nėra tokių dar dvejų metų nesukakusio nepilnamečio sūnaus poreikių, kuriems patenkinti būtų būtina po 1400 Eur per mėnesį.
Teigia, kad santykiai su ieškove nėra konfliktiški, jis su ieškove ir sūnumi visada bendrauja, niekada nėra smurtavęs, tačiau pati ieškovė kuria konfliktines situacijas, provokuoja, įžeidinėja, be pagrindo kviečia policiją, siekia atriboti jį nuo sūnaus, siunčia jam žinutes su grasinimais, kad jis niekada nebepamatys sūnaus. Pažymi, kad jam skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis buvo panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 2 d. nutartimi konstatavus, kad nebuvo jokių rizikos veiksnių, nebuvo jokio pavojaus iš atsakovo. Nepagrįstą ir nesąžiningą ieškovės elgesį patvirtina ir ta aplinkybė, kad vaiko teisių apsaugos institucija nustatė ieškovės pažeidimą, jog ji neužtikrino vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
Priklausomybės ligų centro pažyma patvirtina, kad jis nėra ir nebuvo įrašytas į priklausomų nuo alkoholio ar kitų medžiagų asmenų sąrašą, o nuolatiniai ieškovės kaltinimai neva jis svaiginasi, vartoja alkoholį, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepatenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir laikino išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė sąskaitos išrašus apie atsakovo sumokėtas išlaikymo vaikui sumas bei savo pačios 2025 m. lapkričio 22 d. rašytas žinutes atsakovui, kuriomis reikalauja pinigų. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2026 m. sausio 26 d. medicininę pažymą, jog priklausomybės ligų centre per 5 metų laikotarpį konsultuotas ar gydytas nebuvo.
Susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, atsižvelgtina į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą bei aktyvų teismo vaidmenį (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai priimami.
Dėl skundžiamos nutarties
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
Ginčijama nutartimi netenkintas ieškovės prašymas priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui. Teismas nurodė, kad atsakovas teikia vaikui išlaikymą, šią aplinkybę patvirtina ir pati ieškovė, tuo tarpu, tikslūs vaiko poreikiai ir jų patenkinimui reikalingas dydis bus nustatyti ir įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje proceso stadijoje nėra iš esmės sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau teismas išsamiai nevertina nei vaiko poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą ir išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nevertina argumentų, susijusių su šalių galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiams vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaikui turi būti teikiamas stabilus ir nepertraukiamas išlaikymas. Nagrinėjamos kategorijos byloje prioritetas teikiamas vaikų interesams, šiuo atveju – gauti tinkamo dydžio išlaikymą, objektyviai tenkinantį bent būtiniausius atsakovo vaikų poreikius. Nagrinėjamu atveju iš pačios ieškovės pateiktų banko sąskaitos išrašų duomenų matyti, kad atsakovas vykdo pareigą išlaikyti vaiką, kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui ieškovei perveda po 400 – 500 Eur. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, jog atsakovas savo pareigą vykdo. Tuo tarpu, ieškovės teiginiai, kad atsakovas galbūt gali iš viso nevykdyti pareigos teikti vaikui išlaikymą, yra deklaratyvūs, niekuo nepatvirtinti ir grįsti spėjimais. Tai, kad šalių santykiai galbūt yra konfliktiški, kad šalys tarpusavyje nesutaria, niekaip nepagrindžia laikino išlaikymo kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymo nagrinėjamoje byloje būtinumo. Ieškovė dėsto savo išgyvenimus, teigia nesijaučianti saugi ir pan., tačiau šie jos teiginiai taip pat niekaip nėra susiję su nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas priešingos šalies nubaudimui, pagąsdinimui ar pamokymui.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo metu byloje buvusius duomenis. Byloje nėra duomenų, kad vaiko poreikiai nėra tinkamai užtikrinami ar kad atsakovas būtų nusišalinęs nuo pareigos teikti vaikui išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje proceso stadijoje atsakovo kas mėnesį pervedama 400 – 500 Eur išlaikymo dvejų metų neturinčiam vaikui suma yra daugiau nei pakankama jo poreikiams užtikrinti net ir įvertinus minimalios mėnesinės algos kriterijų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad vaiko poreikiai ar interesai civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų neužtikrinti ar pažeisti, tuo tarpu, ieškovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog laikinas išlaikymas iš viso neturi būti teikiamas, yra tik jos pačios nepagrįsta interpretacija. Priešingai ieškovės teiginiams, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje niekur nenurodė, kad laikinas išlaikymas vaikui iš viso neturi būti teikiamas. Teismas nurodė, jog atsakovas išlaikymą vaikui teikia ir nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes jos taikymas negali būti savitikslis.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalis yra pagrįsta ir teisėta. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutarties dalį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.