Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė bylai naujus įrodymus: atsakovo banko mokėjimo pavedimų kopijas apie atliktus mokėjimus už vaiko gyvybės draudimą ir sūnaus futbolo treniruotes.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), yra šalių nepilnamečiai vaikai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nutarė nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šios nutarties 4 punktas).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgęs į tai, kad šalių vaikai yra mažamečiai, yra būtina užtikrinti jų tarpusavio ryšį, taip pat ryšį su abiem tėvais, vertino, jog nustačius skirtingas nepilnamečių vaikų laikinas gyvenamąsias vietas – šalių sūnaus su tėvu, o šalių dukros su motina – būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Padarė išvadą, kad laikinos abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeis šalių teisių, lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų, nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.

Apeliantas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindė tuo, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove sukuria jam kliūtis bendrauti su sūnumi, neatitinka nusistovėjusios situacijos, berniukas yra psichologiškai traumuojamas, tapo motinos manipuliacijų įrankiu, vaikas nesupranta, kodėl ribojamas jo bendravimas su tėvu. Teigė, kad nepilnamečių vaikų amžius skiriasi, todėl atitinkamai skiriasi vaikų poreikiai, pomėgiai, užsiėmimai, negali vienu metu užtikrinti ir suderinti abiejų vaikų poreikių, negali vienu metu vienodai skirti dėmesį abiem vaikams. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ne tik gyvena su tėvu, bet ir nori taip gyventi, atsakovas rūpinasi vaiku, padeda atlikti namų darbus.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje.

CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų siekis yra užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008).

Svarbu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Iš byloje esančių duomenų, šalių procesinių dokumentų turinio matyti, kad tarp nepilnamečių vaikų tėvų yra susiklostę konfliktiški santykiai, egzistuoja tarpusavio įtampa ir abipusis nepasitikėjimas, šalys negeba susitarti vaikų auklėjimo klausimais, tarp jų ir dėl sūnaus laikinos gyvenamosios vietos. Ieškovės teigimu, tėvas sūnų nuteikinėja prieš ją, sūnumi manipuliuoja, berniukui yra perkeliama atsakomybė rinktis, pas kurį iš tėvų leisti laiką. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2026 m. gegužės 25 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodoma, kad abu vaiko tėvai geba tinkamai rūpintis vaiku, tačiau esant tarpusavio konfliktams, kuriuos girdi ir vaikai, tėvams sudėtinga išlaikyti konstruktyvų bendravimą ir priimti bendrus sprendimus dėl vaiko.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko gerovės principas suponuoja ne tik tėvų teises bendrauti su vaiku, bet ir pareigą elgtis taip, kad vaikas jaustųsi saugus, neįtrauktas į šalių tarpusavio konfliktus ir nebūtų priverstas rinktis lojalumo vienam iš tėvų. Nepilnamečiai vaikai neturėtų tapti suaugusiųjų tarpusavio konfliktų sprendimo įrankiu. Tiek motina, tiek tėvas vaikui yra vienodai svarbūs – abu atlieka esminį vaidmenį formuojant jo pasaulėžiūrą, vertybes ir emocinį stabilumą. Vaiko interesai turi būti aukščiau šalių nesutarimų, o kiekvieno iš tėvų pareiga – elgtis taip, kad vaiko emocinis ir psichologinis saugumas nebūtų pažeidžiamas. Tėvų konfliktai pažeidžia vaikų teisę augti saugioje, jų interesus atitinkančioje aplinkoje, daro didžiulę žalą emocinei, psichologinei būklei, kelia emocinį stresą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalys kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais persikėlė gyventi į jos tėvų gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Tarnybos 2025 m. spalio 30 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodoma, kad, atsakovas pokalbio metu paaiškino, jog šiuo metu vaikai gyvena su mama, kuri stengiasi užtikrinti vaikams saugią aplinką ir jais rūpinasi, o pas tėvą tik svečiuojasi, mamai jokių priekaištų neturi, sūnus gražiai kalba apie mamą, kai būna su juo. Ieškovės teigimu, prasidėjus teisminiam procesui (2026 m. balandžio 1 d. rezoliucija priimtas ieškovės ieškinys nagrinėjamoje civilinėje byloje) atsakovas vaikus išskyrė ir toliau nori juos išskirti. Tarnyboje iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2026 m. balandžio 24 d. gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad tarp tėvų įvyko nesutarimas, pas kurį iš tėvų liks sūnus. Iš šalių paaiškinimų ir kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių sūnus jau kurį laiką iki skundžiamos nutarties priėmimo gyveno pas atsakovą, praleisdavo su juo daugiau laiko. Atsakovas prašė nustatyti laikiną (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su juo motyvuodamas tuo, kad sūnus faktiškai gyvena pas jį, po mokyklos pats grįžta į jo namus, noriai pas jį būna. Ieškovė prašė abiejų nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi abu šalių nepilnamečiai vaikai nuo jų gimimo gyvena su ja ir turi toliau gyventi kartu, yra mažamečiai, brolis ir sesuo, todėl negali būti išskirti, nurodė gebanti užtikrinti abiejų nepilnamečių vaikų poreikius.

Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinus įrodymus, mano, kad, esant susiklosčiusioms aplinkybėms, yra svarbu iki teismo sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje priėmimo užtikrinti nepilnamečių vaikų aplinkos stabilumą ir saugumą, brolio ir sesers tarpusavio emocinio ryšio išsaugojimą. Pažymėtina, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas daro reikšmingą įtaką vaiko psichologinei būklei. Sutiktina su ieškove, kad atsakovas iš esmės siekia išskirti abu nepilnamečius vaikus, t. y. siekia, kad šalių sūnus gyventų su tėvu, o dukra su mama, kadangi atsakovas prašo nustatyti tik vieno vaiko, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo. Atsižvelgus į tai, kad nepilnamečiai vaikai augo kartu, yra pagrindas manyti, kad nustačius skirtingas vaikų laikinas gyvenamąsias vietas, būtų pažeisti geriausi nepilnamečių vaikų interesai.

Svarbu pažymėti, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, naudoja tėvų valdžią priešingai nepilnamečių vaikų interesams. Taip pat nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, nepilnamečiams vaikams daro neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką, yra netinkama nepilnamečių vaikų raidai. Tarnybos 2026 m. balandžio 29 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad ieškovė gyvena tėvams priklausančiame dviejų aukštų, 200 kv. m. name su kiemu, name yra 5 kambariai, būstas yra tvarkingas, su baldais ir buitine technika, vaikams antrame aukšte išskirtas poilsio-žaidimų kambarys, vaikai miega mamos kambaryje, jame yra komodos vaikų rūbams ir kiti vaikams reikalingi daiktai. Taigi byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina, kad laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove vaikams būtų nesaugi, neatitinkanti nepilnamečių vaikų interesų ir neužtikrinanti jų poreikių.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje, kai dar nėra įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nepilnamečiam vaikui įprastos gyvenamosios vietos pasikeitimas atsižvelgus į tai, kad abu nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyveno su ieškove, liko su ja gyventi šalims pradėjus gyventi skyriumi, neatitiktų geriausių vaikų interesų, sukeltų emocinius išgyvenimus, įtampą. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų ir mamos tarpusavio santykiai yra blogi, neegzistuoja glaudus tarpusavio ryšys ar kad gyvenamoji aplinka pas ieškovę darytų neigiamą įtaką nepilnamečiams vaikams. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes, šalių paaiškinimus, Tarnybos atstovės argumentus, pagrįstai nusprendė, kad laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeis šalių teisių, lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principų ir jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.

Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra skubiai vykdytina, duomenų, kad ji nebūtų vykdoma, byloje nėra. Taigi šalių nepilnametis sūnus jau tam tikrą laiką gyvena su ieškove ir įrodymų, kad tai turėtų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko socialinei raidai, emocinei būsenai, byloje taip pat nėra pateikta.

Papildomai pažymėtina, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant laikinai sureguliuoti ir užtikrinti stabilią vaiko situaciją. Nuolatinė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaikų prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikai gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikai gyvena bylos nagrinėjimo metu ir kt. Taip pat bus įvertintos ir kiekvieno iš tėvų pastangos ir galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygos, taip pat tėvo (motinos) asmeniniai bruožai ir kiekvieno iš jų reali galimybė sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykiai ir jų pobūdis, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšys, vaiko norai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Atsakovas taip pat prašė taikytini laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (duomenys neskelbtini) po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2026 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, laikinam išlaikymui skiriamas lėšas pavedant tvarkyti atsakovui uzufrukto teise.

Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad išlaikymas priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos), kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas (motina), su kuriuo (kuria) nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Kadangi šalių nepilnamečio sūnaus laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, priteisti iš ieškovės laikiną sūnaus išlaikymą nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovės.

Apeliantas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti skyrium gyvenančios ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: 1) ieškovė su vaiku (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą savaitę, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, pradedant nuo nelyginės savaitės ketvirtadienio, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar kitos, kur jis būtų, vietos, iki 18 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; 2) ieškovė su vaiku (duomenys neskelbtini) bendrauja kas antrą savaitę, nuo antradienio iki trečiadienio, pradedant nuo lyginės savaitės antradienio, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, ar kitos, kur jis būtų, vietos, iki 18 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą trečiadienį iki 18 val.; 3) vaikų tėvams kiekvienu konkrečiu individualiu atveju susitarus raštu (sms žinute), galima ir kita, laikina bendravimo tvarka tarp atsakovo ir vaikų; 4) ieškovė privalo informuoti atsakovą trumpąja sms žinute ne vėliau kaip prieš 1 dieną jei dėl svarbių priežasčių (liga, komandiruotė, pan.) negali pasiimi (duomenys neskelbtini) sutartu laiku; 5) atsakovas privalo informuoti ieškovę trumpąja sms žinute apie svarbias priežastis (varžybos, būrelis ar kiti užsiėmimai, liga, ekskursija, pan.), dėl kurių (duomenys neskelbtini) negalėtų susitikti su ieškove jos pageidaujamu laiku. Apie tokias priežastis atsakovas informuoja ieškovę per 1 dieną nuo jo pageidavimo bendrauti su vaikais informavimo arba per 1 dieną nuo tokių priežasčių atsiradimo, jei priežastys atsirado po informavimo apie pageidaujamą bendravimą; 6) įpareigoti ieškovę bendravimo su (duomenys neskelbtini) mokslo metų laiku ar vaiko užsiėmimo laiku užtikrinti, kad vaikas paruoštų pamokas, lankytų suplanuotus būrelius ir užsiėmimus, galėtų išvykti į varžybas, būtų užtikrinta galimybė poilsiui.

CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, jo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones, taigi ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymą. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai atmetus atsakovo prašymą nustatyti nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su juo, apelianto prašymas nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) tvarką, nurodytą šios nutarties 40 punkte, atmetamas, kadangi laikina bendravimo tvarka nustatoma su skyrium gyvenančiu tėvu, šiuo atveju atsakovu (CK 3.175 straipsnis). Apeliantas atskirajame skunde nenurodė konkrečių motyvų, argumentų, susijusių su skundžiama nutartimi nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos netinkamumu tuo atveju, jeigu laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų palikta su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka pažeistų geriausius nepilnamečių vaikų interesus. Nors apeliantas teigė, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove sukuria jam kliūtis bendrauti su sūnumi, tačiau tokių teiginių apeliantas nepagrindė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka sudaro atsakovui maksimalias galimybes bendrauti su sūnumi ir dalyvauti sūnaus auklėjime.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, vertina, kad kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui ir šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai pasisakyti nėra tikslinga. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020).

Papildomai pažymėtina, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios. Pasikeitus aplinkybėms, kurios gali būti reikšmingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti, dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti kreipiamasi pakartotinai bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nepagrindžia skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo ir nesusdaro teisinio pagrindo šią nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.