Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos G. T. prašymą dėl vykdomojo rašto (dublikato) išdavimo, suinteresuotas asmuo A. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies, kuria buvo nepatenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylai pateiktais duomenimis ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino pareiškėjų G. T. ir A. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punkte šalys susitarė, kad „Nepilnamečių vaikų T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), ir T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su pareiškėja G. T. jos gyvenamojoje vietoje.“

Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 punkte šalys susitarė kad G. T. netrukdys A. T. bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei dalyvauti jų auklėjime abipusiai suderintu laiku ir suderintoje vietoje.

Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimu nustačius šalių nepilnamečio vaiko T. T. gyvenamąją vietą su apeliante (motina) ir vaiko neperdavus motinai, šio įsipareigojimo nesilaikymas reikalauja imtis aktyvių veiksmų dėl vaiko grąžinimo, todėl tam būtina išduoti vykdomąjį raštą, kad vaiko grąžinimas motinai būtų vykdomas priverstine tvarka. Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena pas tėvą, nors jo gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustyta su motina.

Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, apeliantė savo atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais remdamasi ji daro išvadą, kad teismas turėjo jai išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su apeliante.

Antra, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-199-248/2017, 200 m. spalio 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009), vykdomasis raštas gali būti išduotas ne bet kokiam teismo sprendimui vykdyti, o tik priverstinai vykdytinam teismo sprendimui, nes teismo sprendimo vykdytinumas yra būtina vykdomojo rašto išdavimo sąlyga, kadangi tik šį reikalavimą atitinkantis sprendimas gali būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas pats savaime yra tik vykdytinas dokumentas, bet ne vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnis). Be to, privalomąjį sprendimo vykdymą reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais.

Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama taip, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 17 punktas). Pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimu yra tik pripažinta, kad nepilnamečio vaiko T. T. gyvenamoji vieta nustatyta su apeliante (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktas), bet nėra nustatytas nei vaiko perdavimas jai, nei konkreti bendravimo su vaiku tvarka. Todėl toks teismo sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip dokumentą, leidžiantį pradėti priverstinę teismo sprendimo dėl vaiko perdavimo vykdymo procedūrą vadovaujantis CPK 764 straipsnio nuostatomis. Kitaip tariant, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų nepatenka į teisės gynimo būdą (dėl skolininko įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus), kurį skolininkui (nagrinėjamu atveju – berniuko tėvui) pažeidus, pareiškėjai (vaiko motinai) gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Norėdama priverstinio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimo įgyvendinimo, pareiškėja turėtų kreiptis į teismą su papildomu reikalavimu dėl vaiko perdavimo arba, priklausomai nuo susiklosčiusios situacijos, ginti savo teises kitais teisėtais būdais (pvz., kreiptis į Vaikų teisių apsaugos tarnybą, policiją ir pan.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ar skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos, tiek dėl vaiko perdavimo ar bendravimo su juo tvarkos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnio 3 dalis). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išdavimo.

Kiti apeliantės argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.