Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-08-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1128-889/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-08-27
Bylos Nr.
e2A-1128-889/2026
Teisminio proceso Nr.
2-77-3-01518-2025-3
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Milda Valiulytė, Milda Skersienė
Atsakovas
ATS1, ATS2
Trečiasis asmuo
Skuodo socialinių paslaugų šeimai centras
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1128-889/2026 Teisminio proceso Nr. 2-77-3-01518-2025-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ATS1 apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Skuodo socialinių paslaugų šeimai centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) prašė neterminuotai apriboti atsakovų ATS1 ir ATS2 tėvų valdžią nepilnamečio vaiko LPA1 (toliau – ir nepilnametis vaikas), atžvilgiu ir priteisti nepilnamečiam vaikui iš atsakovų po 150 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaiko globėją (rūpintoją) biudžetinę įstaigą (toliau – ir BĮ) Skuodo socialinių paslaugų šeimai centrą ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą globėjo (rūpintojo) buveinės adresu, priteisti iš atsakovų patirtas išlaidas. Nurodė, kad atsakovė su mažamečiu vaiku nuo jo gimimo apgyvendinta Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre. Atsakovo sesuo buvo informuota, kad vaikui gali būti reikalingi globėjai, tačiau ji neišreiškė noro ja būti. Atsakovai neužtikrina tinkamos vaiko priežiūros, nesudaro vaikui tinkamų emociškai ir fiziškai saugių gyvenimo sąlygų, yra nusišalinę nuo sūnaus auginimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymo ir šią pareigą yra perkėlę trečiajam asmeniui, todėl atsakovams tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad jai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis dėl psichikos sutrikimo, nustatytas psichikos sveikatos sutrikimas turi įtakos jos elgesiui ir nulemia kai kuriuos sprendimus. Atsakovei galėtų būti taikomas laikinas jos, kaip motinos, valdžios ribojimas, suteikiant galimybę išsaugoti šeimą, todėl ieškinio reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo prašė atmesti. Nesutiko su reikalavimu priteisti iš jos išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį, kadangi jos materialinė padėtis yra sunki, gauna 362,38 Eur netekto darbingumo / negalios pensiją ir 42,29 Eur vienišo asmens išmoką, iš viso 404,67 Eur, kurių vos pakanka gyvybiškai būtiniems pačios poreikiams tenkinti. Atsakovė nėra įgijusi nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Sutiktų teikti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 50 Eur per mėnesį. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pageidauja, jog jam specialistai teiktų daugiau pagalbos, kad galėtų savo sūnų auginti pats, jam trūksta tėvystės įgūdžių, su mažamečiu vaiku bendravo mažokai. Turi sveikatos problemų. Nustatytas antros grupės neįgalumas, darbingumo lygis siekia (duomenys neskelbtini) proc., gaunamos pajamos nedidelės – apie 380 Eur per mėnesį. Neturi iš ko teikti vaiko 150 Eur išlaikymo. Nuomojasi socialinį būstą – per mėnesį už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius tenka mokėti apie 60 Eur. Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad tėvų pokyčių nepastebėta, prašė ieškinį tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Neterminuotai apribojo atsakovės motinos valdžią ir atsakovo tėvo valdžią į sūnų. Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatė gyvenamąją vietą BĮ Skuodo socialinių paslaugų šeimai centre, paskyrė BĮ Skuodo socialinių paslaugų šeimai centrą vaikui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės. Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nusprendė vykdyti skubiai.

Teismas konstatavo, kad atsakovai savo sūnumi nesirūpina, yra nusišalinę nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekdami susigrąžinti vaiką į šeimą, abu atsakovai nesiėmė.

Valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką. Iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį su vaiku pirmiausia tenka tėvams, šeimos ryšiai turi būti gyvi, nuolat puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų, o ne valstybės institucijų veiksmais. Teismas pažymėjo, kad atsakovų sūnus paimtas iš atstovų pagal įstatymą dar kūdikis, tarp tėvų ir vaiko nėra susiformavęs emocinis ryšys, atsakovai yra aiškiai išreiškę nuomonę, kad vaiko neaugins. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovams tėvo ir motinos valdžią nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

Atsižvelgęs į atsakovų turtinę padėtį bei tai, kad atsakovė privalo teikti išlaikymą dar trims savo vaikams, o atsakovas kitų išlaikytinių neturi, sūnaus išlaikymui teismas nusprendė priteisti iš atsakovės po 50 Eur, o iš atsakovo po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos (2025 m. rugsėjo 2 d.).

Teismas iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatė, kad vaiko gyvenamoji vieta yra jo laikinojo globėjo vietoje ir BĮ Skuodo socialinių paslaugų šeimai centrą paskyrė vaiko lėšų tvarkytoju. Nusprendė sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Pažymėjo, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė ir šalims nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas ATS1 (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 70 Eur kas mėnesį, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, pagal pateiktą pažymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais: Nurodo, kad gaunamų pajamų – 380 Eur neužtenka pačiam pragyventi. Teigia, kad turi įvairių sveikatos problemų ir vaistams per mėnesį išleidžia apie 100 Eur. Apeliantas gyvena socialiniame būste, jam tenka mokėti už nuomą ir komunalinius mokesčius, todėl nelieka pinigų prasimaitinti. Nuo 2021 m. liepos 1 d. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis. Teigia, kad sergant jam sunku įsidarbinti, nes dėl ligų jo į darbą niekas nenori priimti. Nurodo, kad yra bylai pateikęs dokumentus, patvirtinančius jam nustatytas diagnozes. Apelianto teigimu, jis galėtų vaiko išlaikymui skirti po 50 Eur. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo netenkinti atsakovo apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais: Teigia, kad vaiko išlaikymo pareiga negali būti perkeliama vien valstybei ar globos institucijai. Net ir esant ribotoms finansinėms galimybėms, abu tėvai privalo pagal savo išgales prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju kalbama apie labai mažo amžiaus nepilnametį vaiką, kurio baziniai poreikiai – maistas, higienos priemonės, apranga, sveikatos priežiūra bei kasdienė priežiūra – turi būti užtikrinami nuolat. Nepilnametis vaikas dėl savo amžiaus yra visiškai priklausomas nuo suaugusiųjų užtikrinamo materialinio aprūpinimo, todėl net minimalus abiejų tėvų prisidėjimas prie jo išlaikymo turi esminę reikšmę vaiko poreikių užtikrinimui. Pirmosios instancijos teismo nustatytas 70 Eur dydžio išlaikymas nelaikytinas pertekliniu ar neproporcingu, priešingai – jis yra minimalus ir nustatytas maksimaliai atsižvelgiant į apelianto individualią situaciją bei ribotas finansines galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai ATS2 ir ATS1 yra mažamečio vaiko LPA1, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo leista paimti nepilnametį vaiką iš vaiko tėvų. 2025 m. birželio 20 d. Skuodo rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiam be tėvų globos mažamečiam vaikui buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Šiuo metu vaiko globėju (rūpintoju) yra paskirta BĮ Skuodo socialinių paslaugų šeimai centras, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta laikinojo globėjo buveinės vietoje.

Dėl nepilnamečiam vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės, apeliaciniame skunde nurodo, kad jo materialinė padėtis yra sunki. Apelianto teigimu, dėl sveikatos problemų jis negali skirti vaikui po 70 Eur per mėnesį, taip pat dėl sveikatos būklės negali susirasti darbo. Mano galintis nepilnamečio vaiko išlaikymui skirti po 50 Eur per mėnesį.

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriuos išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka iš esmės neginčija, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymas yra būtinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas registruoto turto neturi, gyvena socialiniame būste, jam nustatytas antros grupės neįgalumas, darbingumo lygis siekia (duomenys neskelbtini) proc., jo gaunamos pajamos sudaro apie 380 Eur per mėnesį, kitų išlaikytinių jis neturi. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl sveikatos problemų per mėnesį patiria apie 100 Eur išlaidų, jam pačiam vos pakanka lėšų pragyventi, taip pat dėl sveikatos būklės negali susirasti darbo. 2026 m. kovo 9 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas duodamas paaiškinimus nurodė galintis vaikui mokėti išlaikymą po 50 Eur per mėnesį, taip pat paaiškino, kad už socialinio būsto nuomą moka 11 Eur, už komunalines paslaugas – apie 50 Eur, už šildymą – apie 11 Eur, nes gauna kompensaciją, už elektrą ir vandenį sumokantis tiek, kiek išnaudoja, nedirba apie dešimt metų.

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad vaiko tėvas – apeliantas – turi alkoholio vartojimo problemų ir dėl to, taip pat ir dėl trūkstamų socialinių bei tėvystės įgūdžių, negali sūnui sudaryti tinkamos ir saugios aplinkos. Šios aplinkybės buvo vienos iš priežasčių, dėl kurių nepilnametis vaikas buvo paimtas iš apelianto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl jo patiriamų asmeninių išlaidų nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteisto 70 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Juolab pats apeliantas nurodė, kad daliai jo komunalinių išlaidų taikomos kompensacijos, be to, jis neturi kitų išlaikytinių, sutinka, kad sūnui išlaikymas yra reikalingas. Įvertinus atsakovo gaunamas per mėnesį pajamas, jo nurodomas išlaidas ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad 70 Eur per mėnesį išlaikymo suma viršija jo realias galimybes prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2025 m. rugsėjo 2 d. iki vaiko pilnametystės. Tuo aspektu apelianto apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apelianto apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Milda Skersienė