Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laura Spalvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) pareiškimą suinteresuotiems asmenims S.D., L.D. ir antstolei Gretai Žutautei dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui S.D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L.D. priklauso ½ dalis sutuoktinės esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės vardu atidarytas banko sąskaitas. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems išsiųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje ir 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (gyvenamosios vietos adresu ir viešo paskelbimo būdu), antstoliui dokumentai išsiųsti per EPP. Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Greta Žutautė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/19/00237, pradėtą pagal 2018 m. spalio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų išduotą vykdomąjį raštą e2-4603-832/2018 dėl skolos išieškojimo iš skolininko S.D. išieškotojos VMI naudai.

Vykdydama nurodytą vykdomąją bylą, 2025 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktu Nr. S-25-188-40930 antstolė areštavo skolininkui S.D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) sutuoktinės L.D. banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 390,18 Eur (v. b. Nr. 0188/19/00237 25-26 lapai).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0188/19/00237 duomenų nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 13 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-25-188-40916 dėl skolininko turto dalies nustatymo ir išsiuntė pasiūlymą skolininkui S.D. ir jo sutuoktinei L.D. per 20 dienų nuo turto arešto akto sudarymo dienos pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas sutikimo nepateikė. Todėl 2026 m. birželio 9 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-26-188-23158 dėl pasiūlymo išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skolininkas S.D. ir L.D. yra sutuoktiniai. Duomenų apie galiojančias skolininko vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra. Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas); pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis).

Vykdomosios bylos duomenimis, vedybų ar povedybinės sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pinigines lėšas.

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl turto dalies nustatymo pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjant pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-410-889/2021).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisminę praktiką šiuo klausimu, bei tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas ir kad nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatytina, kad skolininkui S.D., bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L.D. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės L.D. vardu atidarytas turto arešto akte nurodytas banko sąskaitas, t. y. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti, kad skolininkui S.D. priklauso ½ dalis sutuoktinės pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos. Nurodo, kad VMI turimais duomenimis nustatė, kad L.D. šiuo metu dirba UAB „R“. Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnio taikymo prielaidos yra bendro turto areštas ir antstolio pasiūlymas pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, o skolininkui to nepadarius – pasiūlymas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuo atveju iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog joje nėra duomenų apie skolininko sutuoktinės darbo vietą ir (ar) gaunamą darbo užmokestį ar duomenų, jog L.D. gauna pensiją, dividendus, pašalpas ar kitas išmokas. Toks turtas (pajamos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos ir kitos išmokos) antstolės vykdomojoje byloje nėra areštuotas. Kadangi skolininko bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto dalys nustatomos pagal vykdomojoje byloje esantį antstolio turto arešto aktą, todėl pareiškėjos prašymas dėl turto dalies nustatymo šioje dalyje negali būti tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą tenkinti iš dalies. Nustatyti, kad skolininkui S.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso: ½ dalis piniginių lėšų, esančių ar ateityje būsiančių skolininko sutuoktinės L.D. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje prašymą atmesti. Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0188/19/00237 grąžinti antstolei Gretai Žutautei. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.