Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. K. (G. K.), I. K., antstoliui A. S. dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Šioje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymo dalį nustatyti, jog skolininkui priklauso 1/2 dalis transporto priemonės ir 1/2 dalis turtinės teisės į transporto priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog šis turtas nedalytinas.

6. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/20/03569 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2VP-24714960/2020 dėl 50,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko G. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis 2020 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktais Nr. S1e-117686 ir Nr. S1e-117688 areštavo skolininkui G. K. ir jo sutuoktinei I. K. priklausantį turtą. Areštuotas turtas: transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini) (teisė – valdytojas (savininkas), turtinė teisė į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini) (teisė – valdytojas), taip pat areštuotas darbo užmokestis / nuolatinė išmoka, mokama skolininko sutuoktinei I. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyriuje. 2020 m. gruodžio 29 d. pasiūlymu Nr. S1e-117691 antstolis pasiūlė skolininkui G. K. per dvidešimt dienų nuo arešto akto sudarymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Iki nustatymo termino skolininkui nepateikus nustatytos formos sutikimo, antstolis 2021 m. sausio 26 d. siūlymu Nr. S1f-6838 pasiūlė pareiškėjai per 1 mėnesį nuo siūlymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

7. Remiantis CPK 666 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl turto dalies nustatymo pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

9. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal jį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipusis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjos pareiškimą tenkino iš dalies: nustatęs, jog transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, turtinė teisė į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atmetė prašymo dalį nustatyti, jog skolininkui priklauso 1/2 dalis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, taip pat 1/2 turtinės teisės į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, motyvuodamas tuo, jog šis turtas nedalytinas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta nustatyti, jog skolininkui priklauso 1/2 dalis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl turto dalies nustatymo pabrėžiama, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjant pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Taigi nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo nepripažinti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėja siekia ne bendro turto padalijimo, o dalies bendrame turte nustatymo CPK 667 straipsnio pagrindu.

11. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė nustatyti skolininko dalį turtinėje teisėje į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog, pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, skolininkas yra nurodytos transporto priemonės valdytojas, savininkas – A. D. (A. D.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nustatyti skolininko dalį valdymo teisėje: transporto priemonės savininkas yra trečiasis asmuo ir nėra jokių duomenų, jog iš nurodytos valdymo teisės galima išieškoti, o, kaip minėta ankstesnėse nutarties dalyse, skolininko dalies bendrame turte nustatymo tikslas yra išieškojimas iš nustatytos dalies ir kreditoriaus reikalavimo vykdymo procese patenkinimas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti, jog skolininkui priklauso 1/2 dalis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, jog skolininkui G. K. (G. K.) priklauso 1/2 dalis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, jog skolininko G. K. (G. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sutuoktinės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotas, antstolio A. S. 2020 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktais Nr. S1e-117686 ir Nr. S1e-117688 areštuotas turtas: transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (teisė – valdytojas (savininkas), turtinė teisė į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (teisė – valdytojas), taip pat dalis darbo užmokesčio / nuolatinės išmokos, mokamos skolininko sutuoktinei I. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyriuje, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 1/2 dalis išmokų, mokamų skolininko sutuoktinei I. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Užsienio išmokų skyriuje, taip pat 1/2 dalis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui G. K. (G. K.).