Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-24189-1019/2026 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centrum“ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Centrum“ įsigytos savos akcijos anuliavimo, pripažinimo negaliojančia ir įstatinio kapitalo sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria teismas nepatenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo ir rašytinių paaiškinimų

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi dalyvaujantiems byloje asmenims iš esmės yra suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau siekdami realizuoti šią savo procesinę teisę jie turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę, – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrindė ir nenurodė, kodėl jo teikiami įrodymai negalėjo būti surinkti ir pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrina remdamasis tais įrodymais, kurie buvo pateikti ir ištirti pirmosios instancijos teismo. Apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas iš naujo, o proceso šalys privalo veikti sąžiningai ir procesinėmis teisėmis naudotis laiku, todėl vėlesnis įrodymų teikimas, nepagrindus objektyvių jų pateikimo pirmosios instancijos teismui kliūčių, vertintinas kaip proceso vilkinimas ir neatitinka civilinio proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principų. Be to, apeliantas ne tik nepagrindžia, dėl kokių priežasčių jis apeliacinės instancijos teismui teikia papildomus įrodymus, tačiau dar ir pats nurodo, kad jo teikiami įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reglamentuota ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymui, todėl teismas nepriima ieškovo su atskiruoju skundu ir atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamų duomenų, nurodytų šios nutarties 16 ir17 punktuose, kaip naujų įrodymų į bylą.

Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. rugpjūčio 6 d. gautas atsakovės prašymas priimti rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą – 2026 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės pranešimą apie 2026 m. rugpjūčio 27 d. šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame siūloma svarstyti ginčijamos akcijos pardavimo tvarką ir sąlygas. Atsakovė negalėjo šio įrodymo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą, nes šie dokumentai tuo metu neegzistavo. Kadangi teikiamas įrodymas gali turėti reikšmės nagrinėjant ieškovo atskirąjį skundą, atsakovė prašo jį priimti ir pridėti prie bylos medžiagos.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad teisės aktai leidžia parduoti akciją su sąlyga, jog akcijos pardavimo tvarka bus nustatyta vėlesniu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, taip pat akcija gali būti parduota net ir pasibaigus ABĮ 54 straipsnio 11 dalyje įtvirtintam 12 mėnesių terminui, todėl iš savos akcijos pardavimo esamiems akcininkams bendrovė gali gauti finansinės naudos vietoje paprasčiausio akcijos anuliavimo ir pripažinimo negaliojančia. Teigia, kad atsakovė 2026 m. rugpjūčio 6 d. informavo savo akcininkus apie 2026 m. rugpjūčio 27 d. šaukiamą bendrovės neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame bus svarstomas klausimas „Dėl Bendrovei priklausančios savos akcijos pardavimo Bendrovės akcininkui“, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl akcijos pardavimo tvarkos ir sąlygų. Mano, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas uždraustų disponuoti akcija, susirinkime priimti sprendimai negalėtų būti įgyvendinti, o bendrovės akcininkai prarastų galimybę atlikti veiksmus (t. y. parduoti akciją pasibaigus ABĮ 54 straipsnio 11 dalyje nustatytam terminui), kurių įstatymas jiems nedraudžia atlikti net ir esant pareikštam ieškiniui. Taigi apeliacinės instancijos teismas pasisakytų dėl susirinkimo sprendimų, kurie dar net nebuvo priimti ir ginčijami, teisėtumo ir formaliai užtikrintų ieškinio reikalavimą, kurio pareiškimas jau šioje bylos stadijoje yra praradęs prasmę.

Įvertinus atsakovės pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų turinį, matyti, kad juose nurodoma nauja faktinė aplinkybė – akcininkų susirinkimo sušaukimas dėl akcijos pardavimo, kurio sprendimas, atsakovės teigimu, leistų pasiekti ieškovo ieškinio tikslą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės pateikti rašytiniai paaiškinimai ir papildomas įrodymas turi reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl yra pagrindas juos priimti ir vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai atsakovės rašytiniai paaiškinimai ir pateiktas įrodymas – 2026 m. rugpjūčio 6 d. bendrovės pranešimas apie 2026 m. rugpjūčio 27 d. šaukiamą neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą – priimtini ir pridėtini prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos (CPK 180 straipsnis).

Apeliantas 2026 m. rugpjūčio 17 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti teikiamus rašytinius paaiškinimus kartu su teikiamais rašytiniais įrodymais – 2026 m. liepos 23 d. ieškovo pirmosios instancijos teismui pateiktą dubliką (su priedais); 2026 m. rugpjūčio 7 d. ieškovo prašymą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo; 2026 m. liepos 27 d. atsakovo atsiliepimą į ieškovo, J. V. ir A. R. priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2286-864/2026; 2026 m. rugpjūčio 13 d. ieškovo, J. V. ir A. R. dubliką civilinėje byloje Nr. e2-2286-864/2026; 2026 m. gegužės 25 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – disponavimo atsakovės įsigyta viena savo nematerialiąja paprastąja vardine akcija, kurios nominali vertė yra 28,96 Eur, draudimą. Informuoti apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones VĮ Registrų centrą.

Vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo 2026 m. rugpjūčio 7 d. rezoliucija, apeliantui buvo išsiųstas atsakovės apeliacinės instancijos teismui 2026 m. rugpjūčio 6 d. pateiktas prašymas priimti rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas turėjo teisę pasisakyti dėl atsakovės pateiktų papildomų paaiškinimų ir naujo įrodymo, ieškovo pateikti rašytiniai paaiškinimai priimtini ir pridėtini prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos. Tačiau apelianto kartus su rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai nepriimtini, nes jie neturi reikšmės nagrinėjamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo išspręsti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir pridėti apelianto pateiktus papildomus įrodymus nurodytus šios nutarties 24 punkte, kaip naujus įrodymus į bylą (CPK 180 straipsnis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Centrum“ yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į 244 931 vnt. nematerialiųjų paprastųjų vardinių akcijų, jų kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur (UAB „Centrum“ 2021 m. birželio 2 d. įstatų 1.2, 3.2, 3.3 punktai). Remiantis 2026 m. gegužės 13 d. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovės įstatinį kapitalą sudaro 7 093 201,76 Eur. Atsakovės akcininkai yra keturi asmenys: UAB „Centrum“, kuriai priklauso viena atsakovės vardinė paprastoji akcija; A. V., kuriam priklauso 97 972 vnt. atsakovės vardinių paprastųjų akcijų; B. V., kuriam priklauso 24 493 vnt. atsakovės vardinių paprastųjų akcijų, ir M. V., kuriai priklauso 122 465 vnt. atsakovės vardinių paprastųjų akcijų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki šiol atsakovės įsigyta viena akcija teisės aktų nustatyta tvarka nėra anuliuota, taip pat ji nėra perleista kitiems asmenims.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2026 m. rugpjūčio 27 d. šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame siūloma svarstyti atsakovės įsigytos vienos akcijos pardavimo tvarką ir sąlygas.

Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – disponavimo atsakovės įsigyta viena savo nematerialiąja paprastąja vardine akcija, kurios nominali vertė yra 28,96 Eur, draudimą; informuoti apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones VĮ Registrų centrą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

Pagal prima facie doktriną skundo tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia jo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo ir pan.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, kad yra ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kad ieškovo ieškinys preliminariai yra nepagrįstas. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimą), taip pat įvardijo reikalavimo faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančius dokumentus. Toks reikalavimas gali būti pareikštas, o jo pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas yra sprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės.

Vertindamas, ar įrodyta antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinio sąrašo kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes ir byloje pareikštus reikalavimus.

Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad jeigu iki ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atsakovė perleis akciją bet kuriam trečiajam asmeniui, tai lems ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą. Mano, kad tuomet kils poreikis ginčyti akcijos perleidimo sandorį, o tai lems papildomus ginčus ir išlaidas bei nutolins teisinės taikos tarp ginčo šalių įgyvendinimą. Apeliantas prašo tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – disponavimo atsakovės įsigyta viena savo nematerialiąja paprastąja vardine akcija, kurios nominali vertė yra 28,96 Eur, draudimą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ieškiniu siekia anuliuoti ir pripažinti negaliojančia atsakovės įsigytą vieną savo nematerialią paprastąją vardinę akciją bei sumažinti atsakovės įstatinį kapitalą. Vadinasi, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia preventyviai apsaugoti patį ginčo objektą.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi praktikos, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad, nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje ir ginčo objektu esančiu turtu, visgi yra tikimybė, kad atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-346-912/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus tokio pobūdžio teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę būklę, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet taip pat ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokia laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo išsaugojimą iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti per didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė, turėdama galimybę nevaržomai disponuoti viena vardine akcija, gali atlikti realius disponavimo šiuo ginčo turtu veiksmus, taip apsunkindama teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju arba padarydama jo įvykdymą neįmanomą, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių (akcijos disponavimo draudimas) taikymo pagrindas ir sąlygos (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė pritaikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – disponavimo atsakovės įsigyta viena savo nematerialiąja paprastąja vardine akcija, kurios nominali vertė yra 28,96 Eur, draudimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, o šios dalies 13 punkte – kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kadangi nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali netekti prasmės, nes atsakovė gali atlikti veiksmus, susijusius su ginčo akcija, įskaitant jos perleidimą, todėl, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 1 dalies 2, 13 punktais, taikytinos konservacinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurioms taikyti nereikia įrodyti šalies, kuriai ši priemonė taikoma, nesąžiningumo.

Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės grindžiamas ne atsakovės nesąžiningumu, o poreikiu išlaikyti ginčo turto statusą bylos nagrinėjimo teisme metu, taip siekiant išvengti galimos teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, jei ginčo objekto statusas bylos nagrinėjimo metu būtų pakeistas. Turint omenyje tai, kad atsakovės apeliaciniam teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2026 m. rugpjūčio 27 d. šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame siūloma svarstyti ginčijamos akcijos pardavimo tvarką ir sąlygas, yra pagrindas manyti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog iki bylos išnagrinėjimo ginčo akcijos statusas gali pasikeisti. Ginčo akcijos perleidimo atveju galėtų būti apsunkintas būsimo teismo sprendimo, kuriuo būtų patenkinti ieškovo reikalavimai dėl šios akcijos pripažinimo negaliojančia ir atsakovės įstatinio kapitalo sumažinimo, įvykdymas. Todėl nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti esamos ginčo padėties išsaugojimą iki ginčo išsprendimo iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepritaikė ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju jų taikymo poreikį lemia ne atsakovės nesąžiningumas, o objektyviai egzistuojanti grėsmė, kad, atsakovei disponuojant ginčo akcija, iki bylos išnagrinėjimo gali pasikeisti ginčo objekto statusas ir dėl to būtų apsunkintas arba taptų neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Todėl yra pagrindas pritaikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę – disponavimo atsakovės įsigyta viena savo nematerialiąja paprastąja vardine akcija, kurios nominali vertė yra 28,96 Eur, draudimą ir informuoti apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones VĮ Registrų centrą.

Atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, kad, uždraudęs disponuoti ginčo akcija, apeliacinės instancijos teismas iš anksto pasisakytų dėl būsimame visuotiniame akcininkų susirinkime priimamų sprendimų teisėtumo, yra nepagrįstas. Nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir negali pasisakyti dėl dar nepriimtų akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo. Šiuo atveju vertinama tik tai, ar egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir ar, siekiant ją pašalinti, būtina laikinai išsaugoti esamą ginčo objekto statusą. Vien tai, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę atsakovei būtų laikinai apribota galimybė disponuoti ginčo akcija, nereiškia, kad teismas iš anksto išspręstų kilusį ginčą, todėl atsakovės argumentas, kad tokiu būdu būtų iš anksto užtikrintas ieškinio reikalavimas, nepagrįstas.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus motyvus bei aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nepatenkino ieškovo prašymo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas nusprendžia panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – uždrausti atsakovei disponuoti jos įsigyta viena nematerialiąja paprastąja vardine akcija, kurios nominali vertė yra 28,96 Eur, kad būtų užtikrintas galimo sprendimo pagal ieškovo pareikštus ieškinio reikalavimus vykdymas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti – uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Centrum“, juridinio asmens kodas 123066380, disponuoti jos įsigyta viena nematerialiąja paprastąja vardine akcija, kurios nominali vertė yra 28,96 Eur. Informuoti apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones valstybės įmonę Registrų centrą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.