Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo P. V. skundo dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tuo pagrindu, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) patikrinti, ar egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).

Sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, tinkamai laikėsi šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos tvarkos, pažymėtina tai, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis).

Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali būti paduodamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (t. y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo).

CPK 613 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Dėl skundo dėl antstolio procesinių veiksmų priimamas patvarkymas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK nuostatomis įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

CPK 510 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1–2 dalys), o galimybė pareiškėjui į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai atsiranda tik tada, kai antstolis pateikto skundo neišnagrinėja per nustatytą terminą arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui. Taip pat tai reiškia, kad pareiškėjui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu, jis teismui turi pateikti tiek patį skundą dėl antstolio veiksmų / neveikimo, tiek ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismui pateiktame pareiškėjo skunde yra išvardyti antstolio patvarkymai, o pirmosios instancijos teismas jų neįvertina. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kaip antstolė išnagrinėjo pareiškėjo prašymus, turėjo pateikti skundą antstolei dėl konkrečių jos veiksmų, su kuriais nesutinka. Taigi tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę apskųsti konkrečius antstolės veiksmus, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolei turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą. CPK XXXI skyriuje išsamiai reglamentuota skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, antstolio ir teismo įgalinimai, kompetencijos ribos. Šiose normose nenustatyta galimybė antstoliui ar teismui savo iniciatyva atlikti antstolio veiksmų teisėtumo vertinimą, jeigu dėl jų vykdymo proceso šalys ir suinteresuotieji asmenys nebuvo pateikę skundo CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. balandžio 19 d. skundu dėl antstolės veiksmų 2026 m. balandžio 20 d. kreipėsi tiesiogiai į pirmosios instancijos teismą. Tačiau pareiškėjas kartu su skundu, kurį atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, nepateikė skundo, kurį pareiškėjas būtų visų pirma padavęs antstolei. Taigi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo pateikęs skundą dėl konkrečių antstolės veiksmų tiesiogiai pačiai antstolei, kurios veiksmus jis skundžia, ir antstolė neatliko veiksmų, numatytų CPK 510 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstolei teikė skundą dėl konkrečių antstolės veiksmų (pavyzdžiui, antstolės priimto patvarkymo, kuriuo netenkinamas konkretus pareiškėjo prašymas).

Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti. Nurodyta CPK reglamentuota ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o nesant duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi su skundu dėl konkrečių veiksmų tiesiogiai į antstolę ir duomenų apie antstolės neveikimą tokiu atveju, pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareikšimą) dėl antstolės veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių atskirojo skundo argumentų, daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su neigiama pareiškėjo nuomone bei kritika vykstantiems procesams ir subjektams, neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Pareiškėjui pirmosios instancijos teismo nutartimi išaiškinta teisė pasirūpinti atstovavimu savo teisėms ginti. Pareiškėjui pakartotinai išaiškintina teisė naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, siekiant ginti galbūt pažeistas savo teises, o neturint pakankamai lėšų, teisė kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teises vykdymo procese nesutinkant su antstolės veiksmais ir priimtais patvarkymais.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundų dėl antstolio veiksmų padavimą ir nagrinėjimą, bei pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.