Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam APA1, jos atstovui advokatui Mindaugui Repšui, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei V. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo APA1, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-4809-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas LUD1 2026 m. balandžio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 68-ANR_P-1139-2026 už tai, kad APA1 2026 m. balandžio 21 d. 15.10 val. vairuodama transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelio atkarpoje ties (duomenys neskelbtini), kur buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“, taip pat lenkdama kitą transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1. punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus. Taip pat vairavo transporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Šiais veiksmais APA1 pažeidė KET 16 punktą, 140.6 punktą, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole APA1 nurodė, kad prieš jos automobilį važiavo kitas – specifinis automobilis, kurio greitis buvo apie 30 km/h, todėl pradėjo lenkti ir tik lenkimo metu pamatė, kad yra ištisinė juosta. Dėl įvykio labai gailisi.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4809-2026 APA1 nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2026 m. balandžio 21 d. 15.10 val. vairuodama transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, tai yra, kelio ruože, kuris paženklintas draudžiamuoju kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ (KET 1 priedas Nr. 325) ir siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas 1.1. punktas), skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią transporto priemonę, bei vairavo automobilį pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Šiais veiksmais APA1 pažeidė KET 8 punktą, 16 punktą ir 140.6 punktą. Jai paskirta galutinė administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2026 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2026 m. balandžio 21 d. dirbant ekipaže „L2003“, adresu ties (duomenys neskelbtini), apie 15.13 val. sustabdytas automobilis „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apie 15.10 val. pažeidė KET 3 priedo 1.1. punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus ir lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, kelio atkarpoje ties (duomenys neskelbtini), kur buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Nustatyta, kad automobilį vairavo APA1. Tikrinant vairuotojos duomenis nustatyta, kad APA1 vairavo transporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. APA1 nurodė, kad prieš ją važiavo automobilis, kuris važiavo lėtai, apie 30 km/h greičiu, todėl ji lėtai važiavusį automobilį aplenkė. Dėl padaryto administracinio nusižengimo APA1 labai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

APA1 skundas tenkintinas iš dalies

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pareiškėja APA1 patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, jog 2026 m. balandžio 21 d. 15.10 val. vairuodama transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti. Tai yra, kelio ruože, kuris paženklintas draudžiamuoju kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ (KET 1 priedas Nr. 325) ir siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas 1.1. punktas) skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią transporto priemonę, bei vairavo automobilį pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Tokiais veiksmais APA1 pažeidė KET 8 punktą, 16 punktą ir 140.6 punktą ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu Institucijos nutarimu jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

KET 8 punkte nurodyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

KET 16 punkte įtvirtinta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, M₂, M₃, N₂, N₃, O₃, O₄ klasių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T₅ kategorijų ratinių traktorių paskutinio techninio patikrinimo ataskaitą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų), taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus.

KET 140.6 punktas numato, jog lenkti draudžiama kelių ruožuose, pažymėtuose kelio ženklais „Lenkti draudžiama“ arba „Krovininiais automobiliais lenkti draudžiama“ (pagal šių kelio ženklų paaiškinimus).

KET 140.7 punktas įtvirtina draudimą lenkti transporto priemones kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal šio straipsnio 6 dalį, už 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

ANK 424 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų.

APA1 pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje. Ginčo dėl to, jog APA1 vairavo transporto priemonę pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui, nėra. ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pripažįsta ir jo neskundžia. Tačiau Pareiškėja nesutinka su padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja tiek teismo posėdžio metu, tiek skunde neneigė lenkusi transporto priemonės, tačiau nurodė, kad tai atliko ne ženklo „Lenkti draudžiama“ zonoje ir esant punktyrinei baltai linijai, bei pažymėjo, jog lenkė transporto priemonę, kuri važiavo ne didesniu nei 30 km/val. greičiu. Todėl teismo prašė pakeisti Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4809-2026 ir administracinę teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje nutraukti. Pripažinus APA1 kalta padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, prašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Tiek iš byloje esančio vaizdo įrašo, tiek iš į bylą pateiktos „Google maps“ nuotraukos matyti, jog kelyje (duomenys neskelbtini), yra kelio ženklas, draudžiantis lenkti transporto priemones ir ištisinė balta siaura linija. Byloje nėra ginčo, jog būtent anksčiau minėtame kelio ruože galiojo kelio ženklas Nr. 325 – „Lenkti draudžiama“, ir siaura ištisinė linija ištisinė linija. Tačiau ginčas byloje yra dėl to, jog Pareiškėja teigia, kad lenkė transporto priemonę, važiuojančią 30 km/val. greičiu, leistinoje vietoje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, faktas nėra užfiksuotas vaizdo filmavimo sistemomis. Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai sustabdo transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bei grįžta į administracinio nusižengimo padarymo vietą nustatyti, ar vietoje, kurioje APA1 lenkė transporto priemonę, galioja ženklas, draudžiantis lenkti transporto priemones. Tačiau paties administracinio nusižengimo padarymo nei policijos pareigūno kūno kameromis, nei tarnybinio automobilio priekinio vaizdo filmavimo kamera neužfiksuota. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad tarnybiniuose automobiliuose veikia nauja filmavimo sistema, kuri suveikia tik nuo švyturėlių įjungimo momento, todėl jei administracinis nusižengimas užfiksuotas neįjungus švyturėlių, jis saugomas tik savaitę laiko po įrašo padarymo. Liudytojas policijos pareigūnas LUD1 teismo posėdžio metu nurodė, jog tarnybinio automobilio priekio vaizdo filmavimo kamera akivaizdžiai būtų užfiksavusi padarytą nusižengimą. Be kita ko, policijos pareigūnas, sustabdęs transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuo pat pradžių teigė, jog nusižengimo padarymo faktas aiškiai užfiksuotas tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kamera. Teismo posėdžio metu nurodė, jog nusižengimą pamatė ir jo kolegė S. B., su kuria kartu važiavo. Akivaizdžiai pamatė, kad automobilis, kuris važiavo priešpriešine linija, lenkė kitą transporto priemonę, o tai toje vietoje yra grubus pažeidimas, kadangi tame kelio ruože yra ištisinė siaura linija ir kelio ženklas, draudžiantis lenkti transporto priemones. Tai, jog policijos pareigūnai galėjo akivaizdžiai pamatyti, jog APA1 vairuojama transporto priemonė kerta ištisinę liniją ir lenkia kitą transporto priemonę, pagrindžia byloje pateiktas vaizdo įrašas pavadinimu „export-syzj7“, iš kurio matyti, jog policijos pareigūnų važiuojamosios kelio pusės priekyje nevažiuoja jokia kita transporto priemonė, o (duomenys neskelbtini) esanti kelio atkarpa yra tiesi, neturinti vingių ar įkalnių, kurios būtų galėjusios riboti policijos pareigūnų matomumą ir administracinio nusižengimo užfiksavimo faktą. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl pagrindo netikėti policijos pareigūno parodymais, nėra.

Svarbu paminėti, jog 2026 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, jog APA1 papasakojo, kad prieš ją važiavo automobilis, kuris važiavo lėtai, apie 30 km/val. greičiu, todėl ji lėtai važiavusį automobilį aplenkė. Pažymėtina ir tai, jog APA1, pati administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog prieš jos automobilį važiavo kitas – specifinis automobilis, kurio greitis buvo apie 30 km/val., ir tik lenkimo metu pamatė, kad buvo ištisinė linija. Nors Pareiškėja teismo posėdžio metu neigė lenkusi transporto priemonę esant tai daryti draudžiamam kelio ženklui ir ištisinei siaurai linijai, o nusižengimo padarymo faktas neužfiksuotas vaizdo filmavimo kameromis, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūno paaiškinimais teismo posėdžio metu bei policijos pareigūno surašytame tarnybiniame pranešime, administracinio nusižengimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Taigi, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodyta, jog APA1 lenkė transporto priemonę atkarpoje, kurioje buvo ištisinė siaura linija ir kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“.

KET 3 priedo 1.1. punkte nustatyta, jog siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą; esant kelio ženklui Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“ skiria dviračių eismui skirtą tako dalį nuo pėsčiųjų eismui skirtos tako dalies. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Tuo tarpu kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti ženklas“ nurodo, kad draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu.

Analizuojamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kelio atkarpoje, administracinio nusižengimo padarymo vietoje galiojo tiek KET 3 priedo 1.1. punkte įtvirtinta siaura ištisinė linija, tiek kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“. Pareiškėjos manymu, lenkimo manevras atliktas vadovaujantis kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimais ir jame numatytomis išimtimis, todėl kelio ženklinimu – siauros ištisinės linijos – reikalavimų turėjo teisę nepaisyti, kadangi pagal KET 8 punkto nuostatą, jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Su tokiais skundo argumentais teismas negali sutikti, kadangi akivaizdu, jog šioje konkrečioje situacijoje kelio ženklo Nr. 325,,Lenkti draudžiama“ ir kelio ženklinimo siaura ištisine linija reikalavimai nesiskyrė, priešingai, papildė vienas kitą, todėl nėra visiškai jokio pagrindo vadovautis Pareiškėjos minima KET 8 punkto nuostata. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvus Pareiškėjos manymas, jog kelio ženklo Nr. 325 ,,Lenkti draudžiama“ numatomos išimtys yra jai palankios ir eliminuoja jos kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, yra niekaip nepagrįstos, todėl atmestinos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-65-255/2018). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad KET 140.7 punkte įtvirtintos taisyklės yra imperatyvios, tai reiškia, kad jos negali būti aiškinamos ir interpretuojamos kitaip, nei yra nustatyta. Taigi, nepriklausomai nuo to, kiek yra ta pačia eismo juosta važiuojančių transporto priemonių ir kokiu greičiu jos važiuoja, minėtos taisyklės nenumato jokių išlygų, kurioms esant būtų leidžiama atlikti lenkimo manevrą esant siaurai ištisinei eismo juostai (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-178-1035/2024).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta įrodyta, jog APA1 buvo pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2026 m. balandžio 21 d. 15.10 val. vairuodama transporto priemonę „BMW“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti. Tai yra, kelio ruože, kuris paženklintas draudžiamuoju kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ (KET 1 priedas Nr. 325) ir siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas 1.1. punktas) skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią transporto priemonę.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, APA1 paskirta bauda, lygi ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos minimaliam dydžiui. Administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kuris ANK 420 straipsnio 6 dalies pagrindu yra privalomas, skirta minimaliam terminui. Skiriant nuobaudą nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkė prisipažino padarius ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, ir nustatyta viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Teismas pažymi, kad iš 2026 m. gegužės 10 d. administracinių nusižengimų registro išrašo apie APA1 registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenų matyti, jog APA1 anksčiau administracine tvarka nėra bausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl Institucijos nutarime nustatyta administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, šalintina.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju APA1 pripažįstama lenkusi ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę kelio atkarpoje, kur buvo pastatytas kelio ženklas Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ taip pat vietoje, kurioje buvo KET 3 priedo 1.1. punkto nurodyta „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę būtina atsižvelgti ir įvertinti kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su padarytu administraciniu nusižengimu, tiek ir su administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 asmenybe. Pareiškėja APA1 nuo pat pradžių teigė, jog lenkė transporto priemonę, kuri važiavo ne didesniu nei 30 km/val. greičiu. Apie šią aplinkybę ji nurodė tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek teismo posėdžio metu. Objektyvių duomenų, paneigiančių šiuos APA1 teiginius byloje nėra. Administracinis nusižengimas padarytas vietoje, kurioje buvo geras matomumas, todėl APA1 nesukėlė didelio pavojaus ar avarinės situacijos, jokie žalingi padariniai dėl jos neteisėto transporto priemonės lenkimo nekilo. Pareiškėja administracinį nusižengimą padarė manydama, jog turi teisę lenkti transporto priemonę pagal kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ išimtį. Pažymima, jog APA1 anksčiau administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus nebausta, todėl teismo vertinimu, tai rodo, kad Pareiškėja nėra linkusi pažeidinėti KET, jos padarytas nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, susijusios šeimyniniais poreikiais, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ar panaikinimo, jos nėra išskirtinės, nes pareiškėjai buvo žinomos ir administracinio nusižengimo padarymo metu ir savaime nelemia teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo panaikinimo.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo. Paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams – yra neproporcinga APA1 padarytam administraciniam nusižengimui, jos asmenybei. Aptariamu atveju tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nėra teisingos pusiausvyros, kadangi administracinės nuobaudos tikslai gali būti visapusiškai pasiekti, neatėmus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Įvertinus tai, kad APA1 paskirta administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, yra per griežta, teismas nutaria Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4809-2026 dalyje dėl administracinės poveikio priemonės pakeisti ir APA1 neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Kita skundžiamo nutarimo dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos APA1 skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4809-2026. APA1 už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.