Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-07-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1035-613/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-07-07
Bylos Nr.
e2A-1035-613/2026
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00933-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Larisa Šimanskienė, Erika Tamošaitienė
Atsakovas
R. J., E. G. J.
Ieškovas
T. N.
Civilinė byla Nr. e2A-1035-613/2026 Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00933-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. liepos 7 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Erikos Tamošaitienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. N. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. (pradinė atsakovė E. G. J.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir piniginių lėšų priteisimo bei pagal atsakovo R. J. (pradinė atsakovė E. G. J.) priešieškinį ieškovei T. N. dėl be pagrindo gautų piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama pripažinti tarp ieškovės ir pradinės atsakovės sudarytą paskolos sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 4 600 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2021 m. gegužės 28 d. ieškovė T. N. paskolino E. G. J. 6 100 Eur. E. G. J. žadėjo, jog nuo 2023 m. sausio mėn. skolą grąžins mokėdama kiekvieną mėnesį po 500 Eur. Paskutinis E. G. J. mokėjimas buvo atliktas 2023 m. kovo 11 d. Iš viso grąžinta 1 500 Eur. Daugiau jokių mokėjimų atlikta nebuvo. Likusi skola sudaro 4 600 Eur. 2023 m. liepos 28 d. ieškovė išsiuntė E. G. J. raginimą dėl skolos grąžinimo, tačiau ji per 30 dienų laikotarpį skolos taip pat negrąžino, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės be pagrindo gautą 1 500 Eur sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovė, pasinaudodama E. G. J. sveikatos būkle, pasireiškiančia, be kita ko, ir apriboto atliekamų veiksmų suvokimo galimybe, įkalbėjo ir įtikino E. G. J. apie neva šios gautą paskolos sumą, ir iš pastarosios trimis mokėjimais yra gavusi 1 500 Eur sumą. Atsakovo teigimu, neegzistavo sandoris, kurio pagrindu ieškovė gavo iš E. G. J. kaip dalies suteiktos paskolos grąžinimą 1 500 Eur sumą. Jokio susitarimo tarp ieškovės ir E. G. J. dėl piniginių lėšų skolinimo nebuvo, ieškovė nenurodo jokių piniginių lėšų paskolinimo E. G. J. aplinkybių. E. G. J. neturėjo jokio pagrindo ar poreikio pinigines lėšas iš ieškovės skolintis, jokios pinigų sumos negavo, jos turtinė ar kasdienė aplinka po ieškovės nurodomo neva sudaryto paskolos sandorio ir „pinigų perdavimo“ nepasikeitė, juo labiau, nepagerėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Pripažino tarp ieškovės T. N. ir pradinės atsakovės E. G. J. sudarytą paskolos sandorį dėl 6 100 Eur sumos negaliojančiu. Taikė restituciją ir priteisė ieškovei T. N. iš atsakovo R. J. 4 600 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2023 m. rugsėjo 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 654 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:

Siekiant nustatyti, kas pasirašė ieškovės bylai pateiktame paskolos raštelyje, ieškovės prašymu buvo paskirta teismo rašysenos ekspertizė. Iš 2025 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatyta, kad, įvertinus parašų bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus, jie yra esminiai, pastovūs ir sudaro individualią požymių visumą, pakankamą išvadai, kad tyrimui pateiktame skolos mokėjimo grafike 7 ir 11 eilutėse pasirašė E. G. J.. Teismas neturi pagrindo abejoti rašysenos ekspertizės išvadoms, kadangi ekspertizė atlikta išsamiai, įvertinus bylai pateiktą nemažą kiekį pradinės atsakovės rašysenos pavyzdžių laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2023 m. lapkričio 24 d. atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo sutarties, pasirašytos atsakovės, todėl konstatuotina, kad bylai pateiktame skolos mokėjimo grafike, pradėtame žodžiais (duomenys neskelbtini)

Siekiant nustatyti, ar atsakovė sandorio sudarymo metu ir pinigų sumokėjimo dėl turėto psichikos sutrikimo ir (ar) taikyto (medikamentinio) gydymo galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, atsakovo prašymu 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė. Iš 2025 m. spalio 2 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio nustatyta, kad turimi duomenys iš tiriamosios medicininių dokumentų ir jos 2021 metų kovo ir balandžio mėnesį pasirašyti raštai leidžia pagrįstai nustatyti, kad E. G. J. galimo sandorio pasirašymo laiku – 2021 m. gegužės 28 d. ir 2023 m. sausio–kovo mėnesiais – nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo ūmaus psichikos sutrikimo būsenos, jai buvo(duomenys neskelbtini), dėl kurio ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Pagal turimus duomenis, tiriamoji E. G. J. nuo 2023 m. vasario iki 2023 m. lapkričio nebuvo gydoma psichiatrų, jai nefiksuoti kokie nors išreikšti psichikos sutrikimai ar kokie nors vaistų pašaliniai poveikiai, jau po nurodomo teismo nutartyje pinigų grąžinimo 2023 m. sausio–kovo mėnesiais tiriamoji rašė elektroninius laiškus 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesį, rugsėjo mėnesį pasirašė teikiamą teismui dokumentą ir lapkričio mėnesį – sutartį su advokatu.

Teismas neturi pagrindo abejoti pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoms, kadangi ekspertizė atlikta išsamiai, įvertinus bylai pateiktą nemažą kiekį pradinės atsakovės medicininių dokumentų ir byloje esančių duomenų, todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, jog 1 500 Eur atsakovė galėjo sumokėti ieškovei, kada savo atliekamų veiksmų prasmės suprasti ir galbūt valdyti negalėjo, kadangi teismo ekspertizės aktu konstatuota, jog E. G. J. galimo sandorio pasirašymo laiku – 2021 m. gegužės 28 d. ir 2023 m. sausio–kovo mėnesiais – nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo ūmaus psichikos sutrikimo būsenos, jai buvo (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurio ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti.

Ieškovė įrodinėdama aplinkybę, jog turėjo 6 100 Eur sumą, 2021 m. gegužės mėnesį bylai 2025 m. vasario 18 d. pateikė savo sąskaitos išrašus, iš jų nustatyta, kad ji turėjo piniginių lėšų sąskaitoje, periodiškai iš sąskaitos išgrynindavo grynuosius pinigus, o 2020 m. birželio 1 d. paėmė iš sąskaitos didesnę pinigų sumą – 3 094,35 Eur. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2021 m. gegužės mėnesį ieškovė turėjo pakankamai piniginių lėšų, kad galėtų perduoti pradinei atsakovei 6 100 Eur sumą (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovei atlikus pirmus 3 mokėjimus ir ieškovei bandant susisiekti su atsakove, bet nepavykus, tolimesnis ieškovės bendravimas vyko su atsakovės dukra, tą patvirtina bylai pateikta susirašinėjimo medžiaga, kur pirmiau atsakovės dukra žada pinigus grąžinti, vėliau neigia paskolinius santykius. Ieškovė teigia ir pateikė bylai paskolos grąžinimo raštelį, kuris kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, kad atsakovė ieškovei grąžino 1 500 Eur sumą. Teismas šiuos ieškovės paaiškinimus vertina kaip nuoseklius ir jais vadovaujasi, nes byloje nėra jokių objektyvaus pobūdžio prieštaringų duomenų, sudarančių pagrindą abejoti šiais ieškovės paaiškinimais.

Nors tarp šalių ir nebuvo pasirašytos rašytinės paskolos sutarties, kadangi ieškovės nurodymu ji iš pradžių perdavė atsakovei pasaugoti 6 100 Eur grynaisiais pinigais sumą, tačiau teismas įvertinęs visus bylos įrodymus daro išvadą, kad, ieškovei paprašius šią sumą grąžinti ir atsakovei šios sumos neatidavus, tarp šalių žodinio susitarimo pagrindu susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir šalys susitarė dėl skolos mokėjimo dalimis pasirašant skolos grąžinimo raštelį.

Atsakovė dirbo buhaltere, turėjo darbo su buhalteriniais dokumentais patirties, pasirašydama skolos grąžinimo raštelyje apie grąžinamas pinigines lėšas, kur nurodoma „iš skolos 6100 Eur gavau dar lieka 5600 Eur“, turėjo elgtis kaip bonus pater familias, t. y. pagal tam tikrą atidumo, apdairumo ir rūpestingumo laipsnį, ir įvertinti savo atliekamų veiksmų teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kad pradinė atsakovė ieškovei grąžino 1 500 Eur kaip skolos dalį šalių pasirašyto skolos grąžinimo raštelio pagrindu, teismui nustačius atsakovės 1 500 Eur pinigų perdavimo ieškovei teisinį pagrindą – dalinį skolos grąžinimą, nėra pagrindo konstatuoti, jog 1 500 Eur pradinė atsakovė perdavė ieškovei be teisinio pagrindo, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2026 m. kovo 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-38-1032/2026, dalį, kuria buvo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą; priteisti iš ieškovės atsakovui patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Teismas privalėjo neginčijamai nustatyti buvusį pasaugos / paskolos dalyką sudarančių piniginių lėšų perdavimo E. G. J. faktą, aiškų E. G. J. įsipareigojimo paskolos/ pasaugos dalyką grąžinti ieškovei T. N. buvimą. Atsakovas yra įsitikinęs, kad byloje nustatytos, tačiau ne visa apimtimi teismo vertintos faktinės ginčo aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti šių esminių tiek pasaugos, tiek paskolos sutarčių sudarymo elementų buvimą. Rimtesniam ieškovės ir E. G. J. bendravimui prasidėjus tik po 2020 m. birželio mėnesio, 2021 m. gegužės 28 d. ieškovės ir E. G. J. tarpusavio pasitikėjimas nebuvo tokio laipsnio, kuris būtų leidęs ieškovei perduoti akivaizdžiai sergančiai E. G. J. (pasaugai) reikšmingą pinigų sumą, tai paties pinigų perdavimo faktą daro mažai tikėtiną.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 28 d. ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti grynųjų pinigų sumos, kurią ieškovė nurodė perdavusi E. G. J.. Atsakovo vertinimu, 3 094,35 Eur sumos išgryninimas ir ieškovės nurodomas 6 100 Eur sumos perdavimo E. G. J. momentas – 2021 m. gegužės 28 d. yra pernelyg nutolę, kad pinigų sumos išgryninimą būtų galima sieti su dar didesnės pinigų sumos perdavimu E. G. J., labiau tikėtina, kad, esant tiksliniams ieškovės pinigų išgryninimams, 2020 m. birželio 1 d. išgryninta pinigų suma turėjo kitokį tikslinį panaudojimą ir negalėjo būti panaudota pinigų perdavimui pasaugoti E. G. J..

Konstatuodamas pinigų perdavimo faktą, teismas visiškai nevertino to, kad dėl fizinės E. G. J. būklės toks pinigų perdavimas ieškovės T. N. nurodomomis aplinkybėmis negalėjo įvykti, pooperacinio gijimo laikotarpiu savarankiškas E. G. J. lankymasis pas ieškovę namuose buvo mažai tikėtinas, atitinkamai ir pinigų perdavimas ieškovės nurodomomis aplinkybėmis mažai tikėtinas.

Vieninteliu įrodymu, liudijančiu E. G. J. įsipareigojimo buvimą, lieka ieškovės paaiškinimai apie neva šalių sudarytą susitarimą grąžinti neišsaugotą pinigų sumą dalimis. Tačiau šiuos paaiškinimus davus tik suinteresuotam asmeniui, E. G. J. aiškiai paneigus tokio įsipareigojimo buvimą (ir nebegalėjus gintis nuo jai pareikštų reikalavimų), esminis pasaugos / paskolos elementas – saugotojo / paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti ieškovės nurodomą pinigų sumą – nebuvo įrodytas, dėl to teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo šalių tarpusavio santykius kvalifikuoti kaip neįvykdytus paskolos teisinius santykius.

Esminę paskolos santykių buvimo įrodomąją reikšmę teismas suteikė su patikslintu ieškiniu byloje pateiktai ieškovės susirašinėjimo su E. G. J. dukra, kuri neva pripažino skolos buvimą ir patvirtino buvusį įsipareigojimą skolą ieškovei grąžinti, medžiagai. Ieškovės pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje G. J. niekaip nepatvirtina kažkokio konkretaus skolinio įsipareigojimo buvimo. G. J. aiškinimu, jos susirašinėjimas su, jos vertinimu, aiškiai neadekvačiai besielgiančiu asmeniu, kurio veiksmai gali būti neprognozuojami, buvo nukreiptas vien į ieškovės dėmesio nukreipimą nuo E. G. J., saugant mamos fizinę ir psichinę sveikatos būklę nuo užsipuolimų galimybės, tikintis, kad nepaaiškinamo E. G. J. puolimo reikalaujant pinigų manija galų gale liausis.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

Skundo dalis, kurioje analizuojama atsakovės E. G. J. psichinė sveikata, atmestina kaip prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams ir nereikšminga teisine prasme. Atsakovo pastangos pavaizduoti atsakovę, sudariusią su ieškove pinigų pasaugos ir paskolos sutartį, kaip (duomenys neskelbtini) vos ne nuo 2003–2004 metų, neturi jokio pagrindo. Visos atsakovo apeliaciniame skunde pateikiamos versijos ir prielaidos, esą atsakovė turėjo psichikos sutrikimų, atmestini kaip neįrodyti ir prieštaraujantys bylos medžiagai.

Apeliaciniame skunde atsakovo atstovo nurodomos atsakovės sveikatos problemos dėl akių kataraktos gydymo ir 2021 m. balandžio 12 d. atlikto operacinio gydymo savaime neįrodo asmens fizinės negalios, ypač jau po atlikto gydymo. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad dar iki operacijos juos pasirašė pati atsakovė E. G. J., o operacija buvo sėkminga, be komplikacijų.

Tai, kad atsakovė vėliau, ieškovei ėmus iš jos reikalauti likusių pinigų grąžinimo, ėmė neigti buvus paskolos teisinius santykius, tai nesudaro pagrindo abejoti skolos dokumentu, nes nei atsakovė, nei jos teisių perėmėjas logiškai teismui taip ir nepaaiškina, kodėl atsakovė pasirašinėjo minėtame dokumente.

Atsiliepimas

Ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindė ne tik ranka surašytu paskolos dokumentu, kuris aptartas anksčiau atsiliepime, bet ir kitais įrodymais, kurie patvirtina ieškovės dėstomą poziciją. Turima galvoje tarp šalių (šalių atstovų) vykęs tarpusavio susirašinėjimas 2023 metais, įskaitant susirašinėjimą su liudytoja – atsakovų dukra G. J..

Atsakovė, neigdama pareigą grąžinti likusius 4 600 Eur, taip ir neįrodė, kad grąžintus l 500 Eur sumokėjo ieškovei be pagrindo. Taigi pripažindama l 500 Eur grąžinimą ieškovei, atsakovė pripažino ir paskolinių santykių buvimą, o likusį ginčą galima vertinti nebent kaip ginčą dėl paskolos sumos dydžio.

Atsakovo pusės keltos abejonės apie tai, kad ieškovė negalėjo turėti ir neturėjo 6 100 Eur grynaisiais, taip pat paneigtos rašytiniais įrodymais. Iš pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ji disponuoja pakankamomis pinigų sumomis.

Pažymėtina, kad nei atsakovė E. G. J., nei atsakovas R. J. nė karto nebuvo atvykę į teismą ir davę teismui paaiškinimus žodžiu bei davę priesaiką. O į paskutinį teismo posėdį, vykusį 2026 m. vasario 12 d. jau po teismo ekspertizių ir bylos atnaujinimo, iš viso neatvyko niekas iš atsakovo pusės (netgi atstovas).

Apelianto skunde iškeltos versijos apie buvusį skolos raštelį ir atsakovo atstovo interpretacijas, kad jeigu skolos raštelis buvo ir jis buvo grąžintas atsakovei, vadinasi, paskola buvo grąžinta ir atsakovės prievolė pasibaigusi, galėtų būti rimtai analizuojamos ir vertinamos tik tuo atveju, jeigu jis bylai būtų pateikęs tokį skolos dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl žodinio nagrinėjimo

Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad ieškovė bylai pateikė skolos raštelį, kuriame nurodoma: (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė pateikė bylai ieškovės atstovo, ieškovės ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo medžiagą. 2023 m. liepos 28 d. per elektroninio pašto gmail paskyrą išsiųsti laiškai, tema – 2023 m. liepos 28 d. raginimas dėl skolos grąžinimo. „Prašome informuoti apie šio laiško gavimą“. 2023 m. liepos 28 d. advokatas K. B. išsiuntė elektroninį laišką atsakovei G. J., kuriame buvo pridėtas pdf formato failas – raginimas dėl skolos grąžinimo. Tos pačios dienos laišku advokatas išsiuntė patvirtinimą ieškovei T, kad raginimas atsakovei yra išsiųstas. 2023 m. liepos 28 d. atsakovė elektroniniu laišku atsakė advokatui „Laba diena, kokiu pagrindu man atsiunčiamas toks raštas? Aš pinigų nesiskolinau.“ Antru laišku atsakovė pažymėjo, „kad jūs siųsdami tokį raštą turi pateikti dokumentus. Čia bet kas gali tokį raštą atsiųsti su suma kokia nori.“ 2023 m. liepos 29 d. ieškovė T advokatui elektroniniu laišku atsakė, kad gavo jo laišką apie raginimo išsiuntimą atsakovei. 2023 m. rugpjūčio 2 d. advokatas išsiuntė ieškovei gautą atsakymą iš atsakovės G, nurodydamas, kad dabar 1 mėn. reikės laukti pagal įstatymą. O po to reikės kreiptis su civiliniu ieškiniu į teismą. 2023 m. rugpjūčio 7 d. advokatas K. B. atsakovei išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog laiške yra pridėtas pdf formato failas – skolos raštelis. 2023 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė G atrašė į advokato elektroninį laišką ir nurodė, kad „Aš p. T 1500 Eur grąžinau. Tai yra, ką grąžinau, aš pasikartosiu. Mano parašai yra, kad daviau. Ji galėjo ir 8000 ir 10000 ir 20000 prirašyti. Mano parašai yra, kad daviau.“ Antru laišku atsakovė pažymėjo, kad „Pasikartosiu. Aš p. T nesu nieko skoloje. Ji man pinigų 4600 Eur neskolino. 1500 Eur daviau. Tuom viskas ir baigėsi“. Ieškovė siekdama, kad atsakovė grąžintų skolą, kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas laikė ieškovės reikalavimus pagrįstais ir ieškinį tenkino.

Dėl ginčo

Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad teismas privalėjo neginčijamai nustatyti buvusį pasaugos / paskolos dalyką sudarančių piniginių lėšų perdavimo E. G. J. faktą, aiškų E. G. J. įsipareigojimo paskolos/ pasaugos dalyką grąžinti ieškovei T. N. buvimą. Atsakovas yra įsitikinęs, kad byloje nustatytos, tačiau ne visa apimti teismo vertintos faktinės ginčo aplinkybės nesudarė pagrindo konstatuoti šių esminių tiek pasaugos, tiek paskolos sutarčių sudarymo elementų buvimą. Apelianto argumentai atmestini.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau, kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka. Tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas kildinamas iš paskolos teisinių santykių, reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitos rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminiją, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ieškovę ir pradinę atsakovę E. G. J. siejo artimi bičiulystės santykiai, todėl ieškovė davė pasaugoti 6 100 Eur grynaisiais pinigais E. G. J.. Ieškovei paprašius pinigus grąžinti, E. G. J. ieškovei nurodžiusi, jog šiuos pinigus išleido jos dukra G. J., o skolą grąžins dalimis, todėl buvo pasirašomas pinigų priėmimo ir gavimo raštelis, kuriame nurodoma: (duomenys neskelbtini). Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pinigai atsakovei buvo perduoti, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pasaugos / paskolos dalyką sudarančių piniginių lėšų perdavimo E. G. J. fakto. Be to, ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindė ne tik ranka surašytu paskolos dokumentu, bet ir kitais įrodymais. Bylai buvo pateikta susirašinėjimo 2023 metais medžiaga, įskaitant susirašinėjimą su liudytoja – atsakovų dukra G. J., iš medžiagos matyti, kad atsakovė ir jos dukra ilgą laiką žadėjo ieškovei grąžinti pasiskolintus pinigus, tai yra susirašinėdama G. J. nurodo, jog laukia atsiskaitymų iš užsakovų, tačiau jų negaunanti, neturinti net už ką baseinui susimokėti. 2023 m. birželio 26 d. ieškovė parašė E. G. J. dukrai, jog jai reikia 1 500 Eur iki birželio pabaigos, nes nori keisti. E. G. J. dukra atsakė, jog laukia užsakovo skambučio. 2023 m. birželio 28 d. ieškovė pasiteiravo E. G. J. dukros, ar sulaukė užsakovo skambučio, kadangi jai reikia 1 500 Eur. 2023 m. birželio 29 d. atsakovės dukra atsakiusi, kad laukia dar. Rašė kolega, kad į pabaigą viskas. 2023 m. liepos 4 d. ieškovė parašiusi: „S. G.. Laukiu jus su pinigais“ (kalba netaisyta). E. G. J. dukra atsakė, jog dar neturi. Tą pačią dieną ieškovė parašius atsakovės dukrai G. J., jog laukia skolos už 4 mėnesius – 2 000 Eur. Dar kitą dieną atsakovės dukra atsakė, jog ieškovė nesijaudintų, tai nėra kosminė suma, jai reikia tik sutartį tarp architektų ir užsakovų pasidaryti. Jie ne tie žmonės. Ji pati nori kuo greičiau, nes net į baseiną dabar neturi už ką nueiti, ir patikino, jog viskas bus gerai. Kitą dieną atsiuntusi žinutę, jog viskas gerai, ji viską supranta. 2023 m. liepos 9 d. ieškovė parašiusi E. G. J. dukrai ir nurodžiusi, kad, jeigu negali daugiau atnešti, tai tegul atneša 500 Eur už liepą, kadangi turi problemų: neveikia dulkių siurblys, vonioje sugedę čiaupai, šaldytuve perdegė lemputė. Reikia skubiai remontuoti. Atsakovės dukra atsakė: „pažiūrėsime ką galime padaryti. Gal gausiu pasiskolinti.“ Iki 2023 m. liepos 14 d. E. G. J. nepadengus skolos, ieškovė vėl kreipėsi į E. G. J. dukrą nurodydama, jog jai skambino giminaitė iš (duomenys neskelbtini). Padaro kvietimą į (duomenys neskelbtini). Pirmadienį eina tvarkytis dokumentų. Jai skubiai reikia pinigų. Skolą prašo grąžinti liepos–rugpjūčio mėnesiais. E. G. J. dukra jokio atsakymo nepateikė, tik uždėjo patiktuką „nykštį“. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2023 m. birželio mėnesį pradinės atsakovės dukra neneigė, jog jos mama yra pasiskolinusi pinigus, tik vis atidėliojo pasiskolintų pinigų grąžinimą.

Apeliantas teigia, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. gegužės 28 d. ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti grynųjų pinigų sumos, kurią ieškovė nurodė perdavusi E. G. J.. Atsakovo vertinimu, 3 094,35 Eur sumos išgryninimas ir ieškovės nurodomas 6 100 Eur sumos perdavimo E. G. J. momentas – 2021 m. gegužės 28 d. – yra pernelyg nutolę, kad pinigų sumos išgryninimą būtų galima sieti su dar didesnės pinigų sumos perdavimu E. G. J., labiau tikėtina, kad, esant tiksliniams ieškovės pinigų išgryninimams, 2020 m. birželio 1 d. išgryninta pinigų suma turėjo kitokį tikslinį panaudojimą ir negalėjo būti panaudota pinigų perdavimui pasaugoti E. G. J.. Apelianto argumentai atmestini.

Iš bylai pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad ji disponavo pakankamomis pinigų sumomis. Atsakovo apeliaciniame skunde keliamos abejonės, esą ieškovei iš sąskaitos 2020 m. birželio 1 d. pasiėmus 3 094,35 Eur, likusius iki 6 100 Eur sumos pinigus ji galėjo susitaupyti tik iš 400 Eur pensijos, yra nepagrįstos. Nėra pagrindo manyti, kad ieškovė visus savo pinigus laikė banke ir jos turimą grynųjų pinigų sumą galima vertinti tik pagal išrašo duomenis. Be to, banko išrašuose nurodyta, kad iki 2020 m. birželio 1 d. ieškovė išgrynindavo skirtingo dydžio pinigų sumas: 2020 m. sausio 13 d. – 400 Eur; 2020 m. vasario 12 d. – 400 Eur; 2020 m. kovo 12 d. – 400 Eur, 2020 m. balandžio 21 d. – 700 Eur; 2020 m. balandžio 2 d. – 200 Eur, 2020 m. gegužės 12 d. – 400 Eur. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad 2021 m. gegužės 28 d. ieškovė neturėjo ir negalėjo turėti grynųjų pinigų sumos, kurią ieškovė nurodė perdavusi E. G. J..

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad, konstatuodamas pinigų perdavimo faktą, teismas visiškai nevertino to, kad dėl fizinės E. G. J. būklės toks pinigų perdavimas ieškovės T. N. nurodomomis aplinkybėmis negalėjo įvykti, pooperacinio gijimo laikotarpiu savarankiškas E. G. J. lankymasis pas ieškovę namuose buvo mažai tikėtinas, atitinkamai ir pinigų perdavimas ieškovės nurodomomis aplinkybėmis yra mažai tikėtinas.

Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad dar iki operacijos medicininius dokumentus pasirašė pati atsakovė E. G. J., operacija buvo be komplikacijų. Nuo 2021 m. balandžio 12 d., kai buvo atlikta kataraktos operacija, iki 2021 m. gegužės 28 d., kai įvyko pinigų perdavimas, praėjo 6 savaitės ir 4 dienos, tai yra viršytas maksimalus 6 savaičių rekomendacinis terminas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad savarankiškas E. G. J. lankymasis pas ieškovę namuose buvo mažai tikėtinas, atitinkamai ir pinigų perdavimas ieškovės nurodomomis aplinkybėmis yra mažai tikėtinas.

Apeliantas teigia, kad vieninteliu įrodymu, liudijančiu E. G. J. įsipareigojimo buvimą, lieka ieškovės paaiškinimai apie neva šalių sudarytą susitarimą grąžinti neišsaugotą pinigų sumą dalimis. Apelianto argumentai atmestini.

Kaip minėta, ieškovė savo ieškinio reikalavimą grindė ne tik ranka surašytu paskolos dokumentu, bet ir kitais įrodymais, kurie patvirtina ieškovės dėstomą poziciją, tai yra tarp šalių (šalių atstovų) vykusio tarpusavio susirašinėjimo 2023 metais medžiaga, įskaitant ir susirašinėjimą su atsakovų dukra G. J..

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad esminę paskolos santykių buvimo įrodomąją reikšmę teismas suteikė su patikslintu ieškiniu byloje pateiktai ieškovės susirašinėjimo su E. G. J. dukra medžiagai, kuri neva pripažino skolos buvimą ir patvirtino buvusį įsipareigojimą skolą ieškovei grąžinti. Ieškovės pateiktoje susirašinėjimo medžiagoje G. J. niekaip nepatvirtina kažkokio konkretaus skolinio įsipareigojimo buvimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vidarta“ v. V. J., bylos Nr. 3K-3-23/2012).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovės susirašinėjimo su atsakovų dukra medžiagą, tačiau visus byloje esančius įrodymus pagal įrodymų vertinimo taisykles, ieškovės pateikti įrodymai ir paaiškinimai nėra prieštaringi (CPK 178, 185 straipsniai). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei atlikus pirmus 3 mokėjimus ir ieškovei bandant susisiekti su atsakove, bet nepavykus, tolimesnis ieškovės bendravimas vyko su atsakovės dukra, tą patvirtina bylai pateikta susirašinėjimo medžiaga, kur pirmiau atsakovės dukra žada pinigus grąžinti, vėliau neigia paskolinius santykius. Ieškovė pateikė bylai pinigų priėmimo ir gavimo raštelį, paskolos grąžinimo raštelį, kurie kartu su kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, kad ieškovė paskolino atsakovei 6 100 Eur, o atsakovė ieškovei grąžino 1 500 Eur sumą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė apeliacinio skundo dėl priešieškinio, kuriuo atsakovas reikalavo iš atsakovės grąžinti be pagrindo atsakovės ieškovei sumokėtus 1 500 Eur, taigi nurodyta aplinkybė taip pat patvirtina, kad ieškovė atsakovei paskolino / perdavė 6 100 Eur, atsakovė dalį šios sumos (1 500 Eur) ieškovei buvo grąžinusi ir liko skolinga 4 600 Eur.

Taip pat nepagrįsti apelianto teiginiai apie tai, kad jeigu skolos raštelis buvo ir jis buvo grąžintas atsakovei, vadinasi, paskola buvo grąžinta ir atsakovės prievolė pasibaigusi, nes tokie įrodymai bylai nebuvo pateikti (CPK 178, 185 straipsniai).

Nurodytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, o pradinė atsakovė ieškovei grąžino 1 500 Eur kaip skolos dalį šalių pasirašyto skolos grąžinimo raštelio pagrindu ir nėra pagrindo konstatuoti, jog 1 500 Eur pradinė atsakovė perdavė ieškovei be teisinio pagrindo.

Dėl kitų argumentų

Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 1 210 Eur advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos 1 210 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose už procesinių dokumentų paruošimą nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei T. N. iš atsakovo R. J. 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjos Giedrė SeselskytėLarisa ŠimanskienėErika Tamošaitienė