Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Girilis LT“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girilis LT“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Viduklės kuras“ dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų bei skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą yra įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateiktu ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti ne tik 815,00 Eur skolą, 238,21 Eur palūkanas, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 10,40 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bet ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat nurodė, jog neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui. Ieškovė, be kita ko, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie 25,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat 2025 m. gruodžio 11 d. ieškovės ir advokato Valdo Rakausko išrašą iš teisinių paslaugų sutarties Nr. R25/12/11-1. Pirmosios instancijos teismas, 2026 m. kovo 17 d. priėmęs UAB „Girilis LT“ ieškinį, jį kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė atsakovei, nustatydamas 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti 2026 m. balandžio 7 d., vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad teismui iki nustatyto termino pabaigos nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021). Tokios praktikos laikosi ir kiti aukštesnės instancijos teismai panašiose bylose (žr. pv. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-442-330/2023).

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, jog teismas dėl sprendimo už akių priėmimo turi nuspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad sprendimas už akių priimamas šalims apie tai nežinant. Esant nustatytam tokiam teisiniam reguliavimui, galima situacija, kai nepriklausomai nuo vienos iš šalių pasyvaus procesinio elgesio, kita sąžiningai savo procesinėmis teisėmis besinaudojanti šalis, atsižvelgdama į teismo diskrecijos teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių (pvz., teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, jeigu nustato CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatytus pagrindus), taip pat į CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą, gali nespėti pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiančių įrodymų iki spendimo už akių priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ir susiklostė tokia situacija. Nors pateiktame ieškinyje UAB „Girilis LT“ buvo pateikusi prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prie ieškinio pridėjusi tik žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji neprieštarauja spendimo už akių priėmimui, pirmosios instancijos teismas 2026 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą už akių rašytinio proceso tvarka apie kurį šalys neinformuojamos ir tuo metu ieškovė dar nebuvo pateikusi atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų. Nors ieškovė ieškinyje neprieštaravo teismo sprendimo už akių priėmimui, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog UAB „Girilis LT“ galėjo žinoti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė elgsis pasyviai, nepateiks atsiliepimo ir dėl to bus pagrindas priimti sprendimą už akių. Pažymėtina, jog CKP nėra įtvirtina pareiga šaliai, inicijavusiai procesą, iš karto pateikti įrodymus, pagrindžiančius visas bylinėjimosi išlaidas, priešingai, minėto CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata aiškiai nustato, jog prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Šiuo atveju taip pat reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog ieškovė elgėsi aktyviai ir jau tą pačią dieną – 2026 m. gegužės 4 d. – kai gavo 2026 m. balandžio 30 d. sprendimą už akių, pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo kartu su bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Be to, pabrėžtina, nors iš ieškovės 2026 m. gegužės 4 d. pateiktų įrodymų matyti, kad PVM sąskaita faktūra už suteiktas teisines paslaugas ieškovei išrašyta 2026 m. gegužės 4 d. (1 016,40 Eur sumos), tačiau pažymėtina, jog teisinių paslaugų teikimo sutartį UAB „Girilis LT“ su advokatu Valdu Rakausku sudarė 2025 m. gruodžio 11 d. Šios sutarties pagrindu advokatas jau 2026 m. sausio 20 d. išrašė ieškovei avansinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. AR26/01/20-1 2 300,00 Eur sumos, kurią UAB „Girilis LT“ apmokėjo dar 2026 m. vasario 5 d., t. y. iš esmės dar iki 2026 m. balandžio 30 d. sprendimo už akių priėmimo. Nėra pagrindo abejoti apeliantės atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog 2026 m. sausio 20 d. avansinė sąskaita išrašyta prognozuojant galimas patirti bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismui 2026 m. balandžio 30 d. priėmus sprendimą už akių, ieškovės atstovas 2026 m. gegužės 4 d. išrašė galutinę sąskaitą. Pažymėtina, jog ieškovė kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo nepateikė duomenų, kad ji advokatui papildomai sumokėjo 1 016,40 Eur sumą, pagal 2026 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, ir to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padaryti negalėjo, kadangi už teisinę pagalbą su advokatu ji buvo atsiskaičiusi dar 2026 m. vasario 5 d., t. y. dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Dėl nurodytų priežasčių nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėta avansinė sąskaita ir ieškovės mokėjimo pavedimas nepagrindžia UAB „Girilis LT“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atkreiptinas dėmesys, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, jog civilinė byla tvarkoma elektronine forma, į tai, kad ieškovę atstovauja advokatas, UAB „Girilis LT“ galėjo stebėti civilinės bylos eigą, priešingos šalies procesinius veiksmus ir kt., tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje nutartyje nurodytas teisinis reglamentavimas, kasacinio teismo praktika ir šios bylos konkrečios aplinkybės, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo yra nepagrįstas. Nors duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laiku iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti, tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes dėl duomenų teismui nepateikimo, tai, kad buvo priimtas sprendimas už akių ir apie ketinimą jį priimti proceso šalims nėra pranešama, ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos pagal pateiktus dokumentus buvo patirtos iki priimant teismo sprendimą už akių (nors galutinė sąskaita išrašyta po teismo sprendimo už akių priėmimo), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro teisinį pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti papildomo sprendimo priėmimo institutą (CPK 277 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir papildomo sprendimo priėmimą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas panaikinti. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės atskirasis skundas tenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, panaikintina ir UAB „Girilis LT“ prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo išspręstinas iš esmės – tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 277 straipsnio 1–3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir teisėtų lūkesčių principus (CPK 7 straipsnis, 2 straipsnis), taip pat į tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėtoje byloje išspręstais klausimais, daro išvadą, jog ieškovės patirtų 1 016,40 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas turi būti išspręstas apeliacinės instancijos teisme iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos). Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai ir ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistini 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girilis LT“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo tenkinti. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Girilis LT“, juridinio asmens kodas 304874142, iš atsakovės mažosios bendrijos „Viduklės kuras“, juridinio asmens kodas 305547371, 1 016,40 Eur (vieną tūkstantį šešiolika eurų ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, patirtų pirmosios instancijos teisme.