Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Gigas“ ir SUA2 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finbee finance“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gigas“, SUA2 .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Finbee finance“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-11407-1176/2026 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtintą Taikos sutartį, vykdomajame rašte nurodant, kad: kreditorės UAB „Finbee finance“ naudai iš skolininkų SUA2 ir UAB „Gigas“ solidariai priteisiami 39 558,05 Eur skolos, 1 000,00 Eur baudos, taip pat iš skolininko SUA2 priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 39 558,05 Eur sumos nuo teismo vykdomojo dokumento išdavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, o iš skolininkės UAB „Gigas“ priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 39 558,05 Eur sumos nuo teismo vykdomojo dokumento išdavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Pagrindiniai nutarties argumentai: Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taikos sutarties 3 punkto sąlygas, kurių pagrindu skolininkai solidariai įsipareigojo iki 2027 m. balandžio 25 d. sumokėti 41 058,05 Eur skolą, taip pat atlyginti pareiškėjos nuostolius dėl 2024 m. gegužės 31 d. paskolos sutarties Nr. 22455998 ir 2024 m. gegužės 31 d. garantijos pažeidimo, laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 25 iki 2027 m. kovo 25 d. įskaitytinai kiekvieno mėnesio 25 dieną sumokant po 2 737,20 Eur, o 2027 m. balandžio 25 d. – 2 737,25 Eur, padarė išvadą, jog skolininkai pažeidė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygas, kadangi skolininkai sumokėjo tik 1 500,00 Eur (pirma įmoka nėra sumokėta visiškai). Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad skolininkai su pareiškėja neatsiskaitė, todėl, remiantis Taikos sutarties 7 ir 8 punktais, yra pagrindas išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl 39 558,05 Eur skolos, 1 000,00 Eur baudos solidaraus priteisimo iš skolininkų SUA2 ir UAB „Gigas“ pareiškėjos UAB „Finbee finance“ naudai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl palūkanų priteisimo iš suinteresuotų asmenų pagal Taikos sutarties 10 punktą, nurodant, kad pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš suinteresuoto asmens UAB „Gigas“, o iš suinteresuoto asmens SUA2 dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už likusią skolos sumą, t. y. 39 558,05 Eur, skaičiuojamų nuo teismo vykdomojo dokumento išdavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis, teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo nutartimi patvirtintą šalių sudarytą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. Nr. e2SP-13804-1176/2026 supaprastinto proceso tvarka patvirtino pareiškėjų UAB „Finbee finance” ir UAB „Gigas“ bei SUA2 sudarytą taikos sutartį. Pagal Taikos sutarties 3 punktą, UAB „Gigas“ ir SUA2 solidariai įsipareigojo pareiškėjai UAB „Finbee finance“ iki 2027 m. balandžio 25 d. sumokėti 41 058,05 Eur skolą, taip pat atlyginti pareiškėjos nuostolius dėl 2024 m. gegužės 31 d. paskolos sutarties Nr. 22455998 ir 2024 m. gegužės 31 d. garantijos pažeidimo, t. y. laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 25 d. iki 2027 m. kovo 25 d. įskaitytinai kiekvieno mėnesio 25 dieną sumokant po 2 737,20 Eur, o 2027 m. balandžio 25 d. – 2 737,25 Eur. Taikos sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad UAB „Gigas“ ir SUA2 neįvykdžius Taikos sutarties 3 punkte nurodytų įsipareigojimų ir iki 2027 m. balandžio 25 d. nesumokėjus 41,058,05 Eur skolos, ar praleidus bet kurį iš Taikos sutarties 3 punkte nurodytų tarpinių skolos dalių sumokėjimo terminą ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, UAB „Gigas“ ir SUA2 solidariai įsipareigoja sumokėti pareiškėjai vienkartinę 1 000,00 Eur baudą. Pagal Taikos sutarties 8 punktą, UAB „Gigas“ ir SUA2 praleidus ilgiau kaip 7 kalendorines dienas bet kurį Taikos sutarties 3 punkte numatytą mokėjimo terminą ar sumokėjus ne visą Taikos sutarties 2 punkte numatytos įmokos sumą, pareiškėja įgyja teisę iš UAB „Gigas“ ir SUA2 reikalauti apmokėti visą nesumokėtą skolos dalį, neatsižvelgiant į skolos išdėstymą dalimis, bei į Taikos sutarties 3 punkte nurodytą susitarimą ir turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai nesumokėtai skolos sumai išdavimo, bei 8 procentų dydžio metinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, numatytų Taikos sutarties 10 punkte.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį

CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį reglamentuojamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas išduoda vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies arba atsisako jį išduoti, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą CPK 646 straipsnio 3 dalies pagrindu, svarbu nustatyti faktą, jog taikos sutartis yra nevykdoma ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija, kad jie tinkamai nėra įvykdę Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (skolos likutis yra 39 558,05 Eur, t. y. pinigų suma dėl kurios išduotas vykdomasis raštas), tvirtindami, jog tokia situacija susidarė dėl patiriamų finansinių sunkumų. Apeliantai taip pat neginčija skundžiamos nutarties dalies, kuria pareiškėjai, be kita ko, pagal Taikos sutarties 7 punktą, išduotas vykdomasis raštas dėl 1 000,00 Eur baudos solidaraus priteisimo iš skolininkų SUA2 ir UAB „Gigas“. Apeliantai atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria pareiškėjai UAB „Finbee finance“ išduotas vykdomasis raštas dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš suinteresuoto asmens UAB „Gigas“ ir dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš suinteresuoto asmens SUA2 už likusią skolos sumą, t. y. 39 558,05 Eur, skaičiuojamų nuo teismo vykdomojo dokumento išdavimo dienos iki visiškos prievolės įvykdymo. Apeliantų teigimu, palūkanų priteisimas iš abiejų skolininkų nuo tos pačios sumos sudaro prielaidas kreditoriui gauti perteklinę kompensaciją, todėl mano, jog Taikos sutartyje yra nustatytos per didelės, neprotingos ir nesąžiningos palūkanos, kurios prieštarauja įstatymo nuostatoms.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, pagrįstai pareiškėjai išdavė vykdomąjį raštą ir dėl metinių palūkanų išieškojimo už likusią skolos sumą (39 558,05 Eur), skaičiuojamų nuo teismo vykdomojo dokumento išdavimo dienos iki visiškos prievolės įvykdymo – iš suinteresuoto asmens UAB „Gigas“ 8 procentų, o iš suinteresuoto asmens SUA2 – 5 procentų. Pažymėtina, jog Taikos sutarties 10 punktu šalys susitarė, kad UAB „Gigas“ ir SUA2 netinkamai vykdant Taikos sutartį ir pareiškėjai pasikreipus į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, UAB „Gigas“, kaip juridinis asmuo, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, įsipareigoja mokėti pareiškėjai 8 procentų dydžio metines (kompensacines) palūkanas, kurios šalių susitarimu bus skaičiuojamos nuo teismo vykdomojo dokumento išdavimo dienos už likusią skolos sumą iki visiško prievolės įvykdymo, o SUA2 , kaip fizinis asmuo, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, įsipareigoja mokėti 5 procentų dydžio metines (kompensacines) palūkanas pareiškėjai, kurios šalių susitarimu bus skaičiuojamos nuo teismo vykdomojo dokumento išdavimo dienos už likusią skolos sumą iki visiško prievolės įvykdymo. UAB „Gigas“ ir SUA2 supranta, kad tokia prievolė jiems kyla remiantis CK 6.37 ir 6.261 straipsniu nuostatomis. Aptariama Taikos sutartis pasirašyta tiek pareiškėjos, tiek apeliantų. Minimame Taikos sutarties 10 punkte aiškiai ir tiksliai nurodyta, jog netinkamo Taikos sutarties vykdymo atveju, iš kiekvieno suinteresuoto asmens bus skaičiuojamos atitinkamai 8 procentų sutartis pasirašyta tiek pareiškėjos, tiek apeliantų. Minimame Taikos sutarties 10 punkte aiškiai ir tiksliai nurodyta, jog netinkamo Taikos sutarties vykdymo atveju, iš kiekvieno suinteresuoto asmens bus skaičiuojamos atitinkamai 8 procentų metinės palūkanos (iš UAB „Gigas“, kaip juridinio asmens) ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos (iš SUA2 , kaip fizinio asmens) nuo teismo vykdomojo dokumento išdavimo dienos už likusią skolos sumą iki visiško prievolės įvykdymo. Aptariamame Taikos sutarties 10 punkte taip pat akcentuota, jog metinės palūkanos skaičiuojamos CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnių ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies pagrindais. Procesinių palūkanų skaičiavimas (netinkamo Taikos sutarties vykdymo atveju) iš suinteresuotų asmenų nurodytas ne formaliai, o tiesiogiai su nuorodomis į atitinkamus teisės aktus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantams, kaip apdairiems, protingiems asmenims turėjo būti aiškiai žinomos ir suprantamos Taikos sutarties nevykdymo pasekmės, t. y. kad tokiu atveju iš jų papildomai, kaip solidarių skolininkų, bus skaičiuojamos metinės (kompensacinės) palūkanos.

Nesutiktina su apeliantų argumentu, jog palūkanų priteisimas iš abiejų skolininkų nuo tos pačios sumos sudaro prielaidas kreditoriui gauti perteklinę kompensaciją – faktiškai dvigubas palūkanas. Pažymėtina, jog ginčo, kad apeliantų prievolė pareiškėjai yra solidari, byloje nėra. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų pareiga kreditoriui gali atsirasti įstatymo arba sutarties pagrindu. CK 6.6 straipsnyje nustatyta, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (7 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog esant solidariai skolininkų (apeliantų) prievolei, nors kreditorius (pareiškėja) ir turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris skolininkas, tačiau nepaisant to, kreditorius negali gauti daugiau nei jam priklauso pagal prievolę – prievolės dydis (bendra skola) išlieka tokia pati. Kadangi šiuo atveju solidarūs skolininkai yra juridinis ir fizinis asmuo, todėl kiekvienam iš jų skaičiuotinos skirtingo dydžio metinės palūkanos. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.37 straipsnio 1 dalis nustato, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Tuo tarpu CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog apeliantų argumentai, kad tenkinus pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jiems bus skaičiuojamos dvigubos palūkanos, yra nepagrįsti. Pažymėtina, jog metinės palūkanos skaičiuotinos nuo nepadengtos skolos sumos, todėl bet kuriam iš apeliantų (solidarių skolininkų) padengus dalį skolos, metinės palūkanos bus skaičiuojamos nuo likusios skolos sumos, kiekvienam iš solidarių skolininkų skaičiuojant skirtingo dydžio metines palūkanas (atitinkamai 8 procentų ir 5 procentų). Tuo atveju, jei solidariąją prievolę pareiškėjai visiškai įvykdys vienas iš skolininkų, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas paneigė Taikos sutartyje įtvirtintą palūkanų mažinimo galimybę vykdomojo rašto išdavimo procese. Taip pat nesutiktina su apeliantais, kad šiuo atveju aktuali kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl netesybų, numatytų Taikos sutartyje mažinimo, ir netesybas nustatančių Taikos sutarties sąlygų atitikties įstatymui tikrinimą.

Visų pirma, pažymėtina, jog netesybos ir palūkanos yra skirtingi institutai. Nors CK nuostatose yra įtvirtinta, kad tam tikrais atvejais kreditorius turi teisę reikalauti, o skolininkas – pareigą sumokėti palūkanas, CK nėra atskleista palūkanų samprata. Palūkanų instituto turinys yra atskleistas kasacinio teismo praktikoje sistemiškai aiškinant šį civilinės teisės institutą reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į skirtingas palūkanų atliekamas funkcijas, kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją. Nagrinėjamu atveju aktualios kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos. Jos yra taikomos tada, kai asmuo pažeidė terminą piniginei prievolei įvykdyti. Pareiga mokėti šias palūkanas yra siejama su tuo, kad skolininkas tol, kol visiškai įvykdo prievolę, naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl, praleidęs terminą prievolei įvykdyti, jis privalo mokėti sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo tarpu netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71–6.75 straipsniuose. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą, o bauda gali būti nustatoma tiek už sutarties įvykdymo termino praleidimą, tiek už kitaip, ne sutarties įvykdymo termino praleidimu, pasireiškusį sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju šalys Taikos sutartimi susitarė dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo tuo atveju, jeigu UAB „Gigas“ ir SUA2 netinkamai vykdys Taikos sutartį ir pareiškėja kreipsis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo (Taikos sutarties 8, 10 punktai). Taikos sutartyje šalys nebuvo susitariusios dėl netesybų (delspinigių) mokėjimo. Tuo tarpu apeliantai atskirajame skunde nepagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl galimo netesybų (delspinigių) mažinimo sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėtina, jog apeliantų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020 nebuvo pakeistos šalių sudarytos taikos sutarties nuostatos dėl netesybų dydžio teismui išduodant vykdomąjį raštą. Aptariamoje byloje teismas vertino, ar egzistuoja sąlygos sumažinti šalių sutartų netesybų (delspinigių) dydį pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas. Kitoje apeliantų nurodytoje kasacinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025, be kito ko, buvo nagrinėjamas klausimas dėl šalies teisės ginčyti taikos sutarties sąlygas.

Iš apeliantų atskirojo skundo turinio matyti, kad jie iš esmės nesutinka su Taikos sutarties sąlygomis, numatančiomis kompensacinių palūkanų mokėjimą (8 procentų ir 5 procentų), tvirtindami, kad jos yra per didelės, neprotingos, prieštaraujančios įstatymui. Pažymėtina, jog kasacinis teismas, aiškindamas CPK 646 straipsnio 3 dalies normą, yra nurodęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau negalima keisti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-356-684/2020, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta Taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir įgijusi privalomumo ir vykdytinumo (res judicata) savybes (CPK 18 straipsnis). Teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad apeliantams (suinteresuotiems asmenims) praleidus skolos sumokėjimo terminą ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, pareiškėja įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai nesumokėtai skolos sumai išdavimo ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų, numatytų Taikos sutarties 10 punkte. Pažymėtina, jog esant įsiteisėjusiai taikos sutarčiai, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teismas šalių ginčo iš naujo nesprendžia ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintos taikos sutarties sąlygų neturi teisės nei revizuoti, nei pakeisti. Tuo tarpu apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl 8 procentų ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, nepagrįstai siekia, kad ji būtų panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, nors iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantai iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi dėl išduoto vykdomojo rašto dėl 8 procentų ir 5 procentų metinių palūkanų išdavimo, nepaisant to, prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį ir apskritai atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą (nors išduoto vykdomojo rašto dalies dėl 39 558,05 Eur skolos ir 1 000,00 Eur baudos net neginčija).

Pažymėtina, kad Taikos sutartį sudarę asmenys (pareiškėja ir apeliantai) privalo vykdyti Taikos sutartį griežtai laikydamiesi sutartyje nustatytų ir jų pačių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų. Nagrinėdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo teismas turi nustatyti, ar tinkamai vykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos. Įstatymas neįpareigoja teismo, sprendžiančio dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, vertinti, dėl kokių aplinkybių taikos sutartis nevykdoma, kadangi jos nelemia teismo procesinio sprendimo (išduoti ar neišduoti vykdomąjį raštą) priėmimo. Sprendimą dėl vykdomojo rašto išdavimo / neišdavimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, pagrindžiančių, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantai netinkamai vykdė Taikos sutarties 3 punktu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. pirmąją 2 737,20 Eur dydžio įmoką turėjo sumokėti iki 2026 m. vasario 25 d., tuo tarpu iki nuodyto termino apeliantai sumokėjo tik dalį įmokos – 1 500,00 Eur. Kaip jau minėta, Taikos sutarties 8 punktu šalys susitarė, jog apeliantams praleidus ilgiau kaip 7 kalendorines dienas bet kurį iš šios Taikos sutarties 3 punkte numatytą mokėjimo terminą ar sumokėjus ne visą Taikos sutarties 2 punkte numatytos įmokos sumą, UAB „Finbee finance“ įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, be kita ko, ir dėl 8 procentų ir 5 procentų metinių palūkanų, numatytų Taikos sutarties 10 punkte. Kadangi apeliantai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – nustatytu terminu pirmosios įmokos visiškai nesumokėjo (sumokėjo tik dalį), todėl pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad suinteresuoti asmenys teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygų tinkamai nevykdė, pagrįstai nusprendė pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šalių patvirtintą Taikos sutartį tenkinti.

Esant situacijai, jog apeliantai nesutinka, ginčija įsiteisėjusios ir įgijusios res judicata Taikos sutarties sąlygas dėl kompensacinių palūkanų, jų dydį, jie turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų – asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas, t. y. kilus neaiškumų dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo įstatyme yra numatyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas). Tuo tarpu, pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą, teismo, sprendžiančio vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo klausimą, įgaliojimai yra ribotos apimties – spręsdamas šį klausimą teismas tik patikrina, ar egzistuoja vykdomojo rašto išdavimo sąlygos ir atitinkamai jį išduoda arba atsisako išduoti, nekeisdamas šalių susitarimo (įskaitant ir susitarimą dėl papildomų prievolių, tokių kaip palūkanos) turinio. Šiame proceso etape teismas nenagrinėja šalių ginčo dėl teisės, nes jis jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, dėl kurio prašoma išduoti vykdomąjį raštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025) Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-823/2025). Taip pat teismas neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti šalių susitarimą (taikos sutarties sąlygas) dėl palūkanų dydžio ir juo labiau negali pakeisti šalių susitarimo, t. y. taikos sutarties sąlygų, vykdomojo rašto išdavimo procesinėje stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kad išdėstyta, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad suinteresuoti asmenys (apeliantai) nesilaikė teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygų ir joje nustatyta tvarka ir terminais neatlikdami dalinių skolos grąžinimo įmokų jas pažeidė, jokių objektyvių priežasčių ir aplinkybių, galėjusių sukliudyti įvykdyti Taikos sutartį, bylai nepateikė. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėja turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos skolos sumos, baudos ir 8 procentų bei 5 procentų metinių palūkanų (kompensacinių) išieškojimo, o pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad Taikos sutartis joje numatyta tvarka ir terminais tinkamai nevykdoma, todėl pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu apeliantų teiginiai apie per dideles, neprotingas ir nesąžiningas palūkanas nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, kadangi šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamas tik atskiras procesinis klausimas, t. y. ar egzistuoja teisinis pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį, o šiuo atveju jis egzistavo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, ir pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o apeliantų atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.