- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- I1-3333-484/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05682-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnyba, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.2Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), dalyvaujant pareiškėjui PRS1 , viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 2025 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 2S-7057 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 11 d. prašymą įdiegti nemokamą programą „ChatGPT“ visuose Kauno kalėjimo kompiuteriuose su ribota prieiga; 3) kompensuoti neturtinę žalą, tai yra nustatyti 100 Eur kompensaciją už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo dienos iki bus sudarytos sąlygos Kauno kalėjimo kompiuteriuose naudoti nemokamą programą „ChatGPT“ su ribota prieiga dienos.
2. Pareiškėjas skundą (b. l. 24) grindžia šiais argumentais:
2.1. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimui (toliau – Kauno kalėjimas) 2025 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą į Kauno kalėjimo kompiuterius įdiegti nemokamą dirbtinio intelekto „ChatGPT“ programą su ribota prieiga. Tarnyba Raštu atsisakė įdiegti nemokamą dirbtinio intelekto „ChatGPT“ programą su ribota prieiga.
2.2. Tarnybos sprendimas riboja pareiškėjo teises gynybos srityje ir pažeidžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintus rungimosi ir lygiateisiškumo principus, apriboja pareiškėjo galimybę pasirengti teismo procesui, ginčyti kitos šalies argumentus, galimybes surasti įrodymus, formuluoti prašymus. Nurodo, kad yra diskriminuojamas įtariamųjų, esančių laisvėje, atžvilgiu, nes įtariamieji, esantys laisvėje, tokias galimybes turi.
2.3. Tarnyba be teismo sprendimo jį laiko nusikaltėliu, suponuodama prielaidą, kad jis, naudodamas dirbtinio intelekto „ChatGPT“ programą, darys naujas nusikalstamas veikas. Tarnyba sistemiškai pažeidžia suimtųjų teises į gynybą, numatytas BPK, iš anksto kaltindama suimtuosius ir juos diskriminuodama.
2.4. Tarnybos siūlymas naudotis e-tar.lt teisės aktų registru, kuris yra skirtas teisinį išsilavinimą turintiems asmenims, reikalauja specifinių žinių, patirties ir įgūdžių, o tokių žinių neturi absoliuti dauguma suimtųjų ir nuteistųjų, be to, jame nėra teismų praktikos. Tokiu būdu ribojama pareiškėjo ir kitų suimtųjų procesinė rungimosi teisė, mažinamas pareiškėjo informuotumas ir labai ribojamos galimybės gauti aktualią bei patikimą informaciją. Pasaulyje jau yra naujas standartas, t. y. specializuoti dirbtinio intelekto įrankiai, konkrečiai skirti teisiniams klausimams, todėl tikslinga, kad jie būtų įdiegti visuose įkalinimo įstaigų kompiuteriuose su ribota prieiga, taip užtikrinant BPK ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatas.
2.5. Kauno kalėjime esančiu kompiuteriu su ribota interneto prieiga gali naudotis iki 1 valandos per savaitę, todėl įdiegus nemokamą dirbtinio intelekto „ChatGPT“ programą, naudojimasis internetu su ribota prieiga būtų efektyvesnis.
2.6. Kauno kalėjimo administracijos veiksmai blokuoja reikiamos informacijos gavimą, dėl ko jis negalėjo ir negali tinkamai gintis byloje nuo pareikštų kaltinimų. Tokie veiksmai diskriminuoja jį kaip asmenį. Tarnybos prielaida, kad dirbtinio intelekto programą „ChatGPT“ naudos nusikaltimams daryti, pareiškėją žeidžia, žemina jo garbę ir orumą. Šie veiksmai jam sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, dėl ko jaučiasi beviltiškai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų tarnyba atsiliepime (b. l. 31-36) nurodo šiuos argumentus:
3.1. Naudojimosi riboto interneto prieiga (toliau – RIP) nuteistiesiems tvarka numatyta Lietuvos kalėjimų tarnybos kalėjimų Resocializacijos skyrių veiklos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-446, (toliau – Aprašas) XVI skyriuje. Atsižvelgiant į tai, kad RIP svetainių sąrašas galioja vienas visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems kalėjimams ir į tai, kad RIP svetainių sąrašą tvirtina Tarnybos direktorius, pareiškėjo prašymas persiųstas nagrinėti Tarnybos direktoriui.
3.2. Dirbtinio intelekto įrankių, tarp jų „ChatGPT“, naudojimas bendro naudojimo kompiuteriuose įkalinimo įstaigose nėra numatytas, atsižvelgiant į su tuo susijusius rizikos veiksnius.
3.3. Tokio pobūdžio įrankiai gali būti naudojami ir kitiems tikslams, įskaitant informacijos paiešką, kuri potencialiai galėtų būti panaudota nusikalstamai ar kitai neteisėtai veiklai.
3.4. Minimalus RIP svetainių sąrašas parengtas siekiant užtikrinti vienodą ir saugią suimtųjų bei nuteistųjų prieigą prie RIP, didinant jų informuotumą ir plėtojant galimybes gauti aktualią bei patikimą informaciją. Šiuo metu prieinamos interneto svetainės yra atrinktos atsižvelgiant į saugumo ir tinkamumo kriterijus, todėl laikomos tinkamomis naudoti laisvės atėmimo vietose. Tarp jų yra ir Teisės aktų registras, kuris gali būti naudingas ieškant teisinių žinių ar sprendžiant teisinius klausimus.
3.5. Pareiškėjo reikalavimas sudaryti galimybę naudotis dirbtinio intelekto priemone „ChatGPT“ ikiteisminio tyrimo metu nėra pagrįstas nei BPK nuostatomis, nei baudžiamojo proceso principais. Vadovaujantis BPK nuostatomis, asmens teisė į gynybą baudžiamajame procese užtikrinama, be kita ko, gynėjo dalyvavimu. BPK numato, kad gynėjas turi teisę dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teikti prašymus, skundus, pareikšti atsikirtimus, susipažinti su bylos medžiaga bei atlikti kitus procesinius veiksmus ginamojo interesais.
3.6. Įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs mechanizmą, kuriuo asmuo gali veiksmingai realizuoti savo procesines teises net ir tais atvejais, kai jo galimybės pačiam aktyviai dalyvauti procese yra objektyviai ribotos (įskaitant laisvės atėmimo vietas). Gynėjo paskirtis nėra vien formali – jis atlieka ginamojo interesų atstovavimą, įskaitant: procesinių dokumentų rengimą, prašymų ir skundų teikimą, pozicijos formavimą ir jos pateikimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui, ginamojo teisių ir teisėtų interesų gynimą.
3.7. BPK nenumato ir neįtvirtina teisės proceso dalyviams naudotis dirbtinio intelekto sistemomis kaip atskira procesine teise ar būtina gynybos priemone. Procesinių teisių apimtis ir jų įgyvendinimo būdai yra aiškiai reglamentuoti įstatyme, o jų užtikrinimas siejamas su gynėjo dalyvavimu, o ne su technologinių priemonių prieinamumu. Pareiškėjo siekis naudotis dirbtinio intelekto programa „ChatGPT“ iš esmės reiškia papildomos, įstatyme nenumatytos procesinės garantijos sukūrimą, nors tokios procesinės teisės užtikrinamos gynėjo institutu.
3.8. Asmens teisė į gynybą nereiškia teisės pasirinkti bet kokias, jo subjektyviai pageidaujamas priemones šiai teisei įgyvendinti. Svarbu tai, ar teisė į gynybą yra realiai ir veiksmingai užtikrinama. Šiuo atveju gynėjo dalyvavimas ikiteisminiame tyrime užtikrina pareiškėjui galimybę: ginčyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus; teikti prašymus; reikšti atsikirtimus; gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Todėl pareiškėjo teisė į gynybą nėra pažeidžiama vien dėl to, kad jam nesudaroma galimybė naudotis konkrečia technologine priemone.
Motyvuojamoji dalis
3.9. Panaikinti Rašto nėra jokio teisinio pagrindo. Skundžiamas Raštas priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų normomis, yra išsamus ir pagrįstas. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepagrįsti, deklaratyvūs ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo Rašto.
3.10. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis suimtasis, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr.4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04). Atsižvelgiant į tai, teismai pabrėžia, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą.
3.11. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
3.12. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo realiai pažeistos jo teisės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog tam tikri jo skunde minimi pažeidimai tiesiogiai įtakojo jį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas nepateikia ir duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl jo kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto ir intensyvumo.
3.13. Pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį įstatymų nustatyta tvarka tenka reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teikiančiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju nenustačius pareigūnų veiksmų neteisėtumo pareiškėjo atžvilgiu, jo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti remdamasis jame nurodytais motyvais.
5. Kalėjimų tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką Kalėjimų tarnybai pranešta.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
6. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės įkalinimo įstaigoje naudotis dirbtinio intelekto programa „ChatGPT“ ir neturtinės žalos, kildinamos iš Tarnybos atsisakymo užtikrinti šią teisę, pagrįstumo.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno kalėjimo viršininkui pateikė prašymą (reg. Nr. NPS-19-11198) kompiuterių klasėje įdiegti nemokamą dirbtinio intelekto programą „ChatGPT“ (toliau – Prašymas) (b. l. 41-42). Pareiškėjas Prašyme nurodė, kad dirbtinio intelekto programa „ChatGPT“ reikalinga kaip teisinė duomenų bazė spręsti teisinius klausimus, kylančius jo byloje. Pareiškėjas raštu prašė jį informuoti, kada dirbtinio intelekto programa „Chat GPT“ bus įdiegta arba kada planuojama ją įdiegti.
8. Pareiškėjui atsakymą į šį Prašymą pateikė Tarnyba. Tarnyba 2025 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 2S-7057 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (b. l. 43-44) pareiškėjui pateikė informaciją, kad šiuo metu dirbtinio intelekto įrankių, tokių kaip „ChatGPT“, naudojimas bendro naudojimo kompiuteriuose įkalinimo įstaigose nėra numatytas, atsižvelgiant į su tuo susijusius rizikos veiksnius. Tarnyba Rašte taip pat pažymėjo, kad nors Prašyme nurodytas tik teisinės informacijos gavimo poreikis, tokio pobūdžio įrankiai gali būti naudojami ir kitiems tikslams, įskaitant informacijos paiešką, kuri potencialiai galėtų būti panaudota nusikalstamai ar kitai neteisėtai veiklai. Tarnyba taip pat nurodė, kad šiuo metu prieinamos interneto svetainės yra atrinktos atsižvelgiant į saugumo ir tinkamumo kriterijus, todėl laikomos tinkamomis naudoti laisvės atėmimo vietose. Tarp jų yra ir Teisės aktų registras, kuris gali būti naudingas ieškant teisinių žinių ar sprendžiant teisinius klausimus. Tarnyba pareiškėjui pateiktą informaciją grindė Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2024 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-45533 „Dėl minimalaus riboto interneto prieigos svetainių sąrašo“ (toliau – Tarnybinis pranešimas).
9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ; redakcija galiojusi nuo 2024 m. gruodžio 24 d. iki 2025 m. spalio 7 d.) nustato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (VAĮ 2 straipsnio 10 dalis); skundu laikomas asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 12 dalis).
10. Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.
11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr.1014 redakcija) patvirtino Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės), kurios reglamentuoja prašymų ir skundų nagrinėjimą ir asmenų aptarnavimą viešojo administravimo subjektuose, taip pat subjektuose, kurie teikia viešąsias paslaugas ir nagrinėja prašymus ir skundus dėl šių viešųjų paslaugų.
12. Atsižvelgiant į Taisyklių 45 punktą, prašymai gali būti skirstomi į kelias rūšis: 1) prašymai suteikti administracinę paslaugą – vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas); 2) prašymai suteikti konsultaciją; 3) prašymai priimti administracinį sprendimą; 4) kiti prašymai.
13. Taisyklių 45.1 punkte nustatyta, kad į prašymą suteikti administracinę paslaugą atsakoma suteikiant prašomą vieną iš Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų (ar prašomas kelias administracines paslaugas) arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti. Pagal Taisyklių 45.2 punktą, į prašymą pakonsultuoti asmenį jam aktualiu klausimu atsakoma suteikiant konsultaciją pagal institucijai nustatytą kompetenciją arba pateikiant motyvuotą atsisakymą tą padaryti, o pagal Taisyklių 45.3 punktą, į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma Viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Į kitus prašymus atsakoma laisva forma.
14. Pažymėtina, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).
15. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
16. Taigi nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina nustatyti, ar pareiškėjo Prašymas yra laikytinas skundu ar prašymu VAĮ prasme, ir atitinkamai įvertinti skundžiamo Tarnybos Rašto atitiktį VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Taip pat turi būti vertinamas ir ginčijamo Rašto priėmimo kontekstas, ar savarankiškas procesas dėl skundžiamo Rašto gali būti inicijuojamas, ar būtų apginti pareiškėjo interesai. Atsakymas dėl tokio savarankiško proceso inicijavimo turi būti pateikiamas, viena vertus, atsižvelgus į konkrečių faktinių aplinkybių kontekstą, į tai, kaip pateiktas Prašymas yra susijęs su tam tikromis teisės aktų numatytomis procedūromis, kita vertus, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu, įformintu Raštu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015).
17. Minėta, kad pareiškėjas į Kauno kalėjimo viršininką kreipėsi su abstrakčiu Prašymu, t. y. Kauno kalėjimo kompiuterių klasėje įdiegti nemokamą dirbtinio intelekto programą „Chat GPT“.
18. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK). Pagal BVK 35 straipsnio 3 dalies 2 punktą interneto ryšiu naudotis turi teisę atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji.
19. Kardomosios priemonės – suėmimo – vykdymo tvarką ir sąlygas, taip pat suimtųjų, laikomų laisvės atėmimo vietų įstaigoje, teisinę padėtį nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas).
20. Kaip matyti iš Tarnybinio pranešimo, Lietuvos kalėjimų tarnyba, siekdama užtikrinti nuteistųjų poreikį naudotis riboto interneto prieiga mokymosi tikslais įgyvendinant bendrojo ugdymo programas, bei atsižvelgdama į mokymosi įstaigų pateiktus pasiūlymus tenkinant pedagogų ir besimokančiųjų pažinimo poreikius, pateikė papildytą minimalų RIP svetainių sąrašą.
21. Nei BVK, nei Suėmimo vykdymo įstatymas programų diegimo nereglamentuoja. Suimtųjų ir nuteistųjų teisės reglamentuotos BVK ir Suėmimo vykdymo įstatyme. Galiojantys teisės aktai suimtiesiems ir nuteistiesiems teisės naudotis dirbtinio intelekto programa „Chat GPT“ nenumato.
22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą reglamentavimą ir abstraktaus turinio pareiškėjo Prašymą, daro išvadą, kad pareiškėjo Prašymas nėra susijęs su jo pažeistos teisės ar teisėtų interesų apgynimu. Pareiškėjas Prašyme nenurodo, jog jam pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, yra draudžiama naudotis interneto ryšiu. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, pareiškėjui yra žinomas RIP svetainių sąrašas. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo Rašto turinį, atsižvelgia į Prašymo argumentus, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, yra susiję su informacijos pateikimu ir toks Prašymas laikytinas prašymu VAĮ prasme.
23. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo Prašymą laisva forma, Rašte pareiškėjui pateikė informaciją dėl dirbtinio intelekto programos „ChatGPT“ įdiegimo Kauno kalėjimo kompiuteriuose galimybės. Rašte pateikta informacija, atsižvelgiant į Prašymo turinį, yra išsami, informatyvi ir pakankama. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad Tarnyba, atsakydama į Prašymą, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, nepažeisdama VAĮ nuostatų. Todėl panaikinti Tarnybos Raštą remiantis skunde nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo.
24. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai ir teismo posėdyje pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės gina ne savo pažeistas teises ir saugomus interesus, o viešą interesą.
25. Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
26. Ši teisės akto nuostata suponuoja išvadą, kad viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą. Tokia išvada sietina su idėja, jog pareiškėjas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai.
27. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog viešojo intereso gynimu galbūt daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, viešojo intereso gynimas pasižymi tam tikra specifika, inter alia (be kita ko) – baigtiniu sąrašu subjektų, galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Tuo tarpu nustačius, jog įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą). Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-65-492/2017).
28. Pareiškėjo Prašymo turinys patvirtina, kad pareiškėjo kreipimasis iš tiesų atitinka viešuosius interesus, kurių ginti pareiškėjui įstatymu teisė nėra suteikta. Todėl ir šiuo aspektu tenkinti pareiškėjo skundo taip pat nėra pagrindo.
Dėl neturtinės žalos
29. VAĮ 39 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
30. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.
31. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
32. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
33. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga nustatomi pagal tai, ar viešosios valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar vykdė tinkamai. Kartu turi būti įvertinta, ar viešosios valdžios institucijos nepažeidė bendrosios rūpestingumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016, 23 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020, 37 punktas). Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2016, 23 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-969/2020, 37 punktas).
34. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-609-602/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-878-556/2024 ir kt.).
35. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-520/2019, 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4349-415/2019).
36. Teisėjų kolegijai šiuo sprendimu konstatavus, kad Tarnyba pareiškėjo Prašymą išnagrinėjo vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis ir VAĮ nuostatų nepažeidė, t. y. neatliko neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl visa apimtimi atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
38. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose, kuriuos pateikė teismo posėdyje, išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo PRS1 skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.