- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- eA-878-556/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00534-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“, J. C.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės studija“, A. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Kategorijos
- 16.6Kiti su teritorijų planavimu susiję klausimai
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Oro uosto namai“ ir J. C. (J. C.) skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės studija“, A. V., Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Oro uosto namai“ (toliau – ir Bendrovė) ir J. C. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) priteisti Bendrovės naudai 14 017,61 Eur turtinės žalos atlyginimą: iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 3 504,40 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), 7 008,81 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, ir Inspekcija), 3 504,40 Eur; 2) priteisti J. C. naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 2 500 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, 5 000 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VTPSI, 2 500 Eur.
2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:
2.1. Bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), kuris ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Formuojant Žemės sklypą prie Bendrovei priklausančio pastato, savivaldybė nurodė, kad šalia jo yra laisvos valstybinės žemės ir pasiūlė Bendrovei inicijuoti detaliojo plano rengimą, kurio tikslas – su Žemės sklypu besiribojančioje laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti įsiterpusį sklypą, numatant jo prijungimą prie Žemės sklypo (toliau – ir Įsiterpęs sklypas). Bendrovė sutiko savo lėšomis finansuoti detaliojo plano rengimą, todėl sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB „Sostinės studija“ dėl Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimo.
2.2. Nuo pat detaliojo plano rengimo pradžios Administracija ir NŽT sutiko su Įsiterpusio sklypo prijungimu prie Žemės sklypo, šią aplinkybę patvirtina NŽT 2013 m. kovo 18 d. raštas Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ (toliau – ir 2013 m. kovo 18 d. raštas) ir Administracijos 2013 m. liepos 12 d. įsakymas Nr. 30-1669. NŽT 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. 49SJN-211-(14.49.105.) „Dėl detaliojo plano derinimo“ (toliau – ir 2015 m. vasario 17 d. raštas) suderino detalųjį planą, o VTPSI 2015 m. birželio 3 d. davė teigiamą išvadą be pastabų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas UAB „Sostinės studija“ parengtas detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas).
2.3. Po Detaliojo plano patvirtinimo Bendrovės užsakymu UAB „GeoPaslaugos“ parengė Žemės sklypo ir Įsiterpusio sklypo kadastrinių matavimų bylas ir 2016 m. kovo 7 d. pateikė jas NŽT patikrinti. NŽT 2016 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad laisvas 0,2306 ha valstybinės žemės plotas (Įsiterpęs sklypas) negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, taip pat kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas, kadangi Įsiterpusio sklypo plotas didesnis už Žemės sklypo plotą, o pietinėje pusėje Įsiterpęs sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Derinant Detalųjį planą nei vienas iš atsakovų nekėlė reikalavimų, jog šalia Įsiterpusio sklypo pietinėje pusėje esančios projektuojamos gatvės sklypas būtų suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nesutikdama su minėtu NŽT 2016 m. birželio 30 d. sprendimu Bendrovė pateikė NŽT skundą, kuris buvo atmestas.
2.4. Kadangi tiek NŽT, tiek VPTSI, tiek Administracija pritarė Detaliojo plano derinimui, Bendrovė neturėjo pagrindo abejoti jo teisėtumu ir galimybe prie Žemės sklypo prijungti Įsiterpusį sklypą. Be to, NŽT savo 2016 m. birželio 30 d. sprendime pirmą kartą pažymėjo, jog Įsiterpęs sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) pateiktos įsiterpusio sklypo sąvokos, kadangi pietinėje pusėje Įsiterpęs sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, t. y. projektuojama gatve. Tokia padėtis egzistavo viso Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo proceso metu.
2.5. Bendrovė sumokėjo 14 017,61 Eur UAB „Sostinės studija“ už Detaliojo plano parengimą, todėl patyrė tokio dydžio turtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y. jei atsakovai būtų nesutikę rengti Detaliojo plano ar būtų operatyviai nutraukę pradėtus planavimo veiksmus, ši žala nebūtų kilusi.
2.6. J. C. yra UAB „Chanita“, kuri pateikė prašymą dėl Detaliojo plano, vadovas ir vienintelis akcininkas. Nuo šios įmonės atskyrus dalį teisių ir pareigų, įskaitant ir visas teises bei pareigas, susijusias su Žemės sklypu, 2013 m. gegužės 17 d. buvo įsteigta Bendrovė, kurios vienintelis akcininkas J. C. nuolat aktyviai dalyvauja abiejų įmonių veikloje, įskaitant ir Detaliojo plano rengimo procesą, trunkantį nuo 2013 metų pradžios. Sužinojęs, kad nebus įmanoma įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, stresą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu atsakovai būtų tinkamai veikę pagal savo kompetenciją. Dėl šių priežasčių pareiškėjui atsirado rimtų sveikatos problemų, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), todėl neturtinę žalą jis vertino 10 000 Eur suma.
2.7. Pareiškėjai sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2016 m. birželio 30 d., kuomet NŽT savo rašte pirmą kartą nurodė, kad toks formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytų kriterijų. Trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio eiga prasidėjo 2016 m. birželio 30 d., baigėsi 2019 m. birželio 30 d. Nei darant mokėjimus UAB „Sostinės studija“, nei atsakovams 2013–2016 metais priimant administracinius aktus, pareiškėjai nežinojo apie atsakovų neteisėtus veiksmus, nes visos institucijos leido pradėti, vykdyti ir užbaigti detalųjį planavimą ir nei viena iš jų nenurodė, kad detaliojo planavimo procesas negali būti pradėtas ar turi būti nutrauktas. Pareiškėjų skundas teisme buvo gautas 2019 m. vasario 7 d., skundo gavimo teisme momentu senaties terminas nebuvo pasibaigęs. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti dėl praleisto trejų metų senaties termino skundui dėl žalos atlyginimo paduoti, o bylos nenutraukus – skundą atmesti. Teismui reikalavimus patenkinus, prašė atidėti žalos atlyginimo klausimą vieneriems metams. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
3.1. Inspekcijoje 2015 m. gegužės 27 d. buvo gautas Administracijos prašymas patikrinti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detalųjį planą. Inspekcija 2015 m. birželio 6 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-694 teigiama išvada pritarė galimybei tvirtinti Detalųjį planą, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 patvirtino Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje detalųjį planą bei jo sprendinius. Pareiškėjai nepagrindė argumentų, kaip galiojantis Detalusis planas pažeidė jų teisėtus interesus, todėl šis planas nesukelia jiems teisinių pasekmių. Be to, Detalusis planas yra galiojantis, jo sprendiniai nenuginčyti, todėl tvirtinant šį planą laikytasi teisės aktų ir nenustatyta Inspekcijos neteisėtų veiksmų.
3.2. Pareiškėjai žalą siejo su tuo, jog Inspekcija, patikrinusi Detalųjį planą, pateikė teigiamą išvadą ir jokių pastabų nenurodė, todėl jie neturėjo pagrindo abejoti aptariamo plano teisėtumu. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos išvada teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir tai nėra galutinis sprendimas dėl detaliojo plano tvirtinimo. Tikrinant Detalųjį planą nebuvo nustatyta prieštaravimų teisės aktams, o kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą derinantys asmenys už savo priimtų sprendimų teisėtumą asmeniškai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano sudėtyje yra NŽT 2013 m. kovo 18 d. raštas, kuriame numatyta, kad neprieštaraujama, jog teisės aktų nustatyta tvarka būtų rengiamas detalusis planas, kurio tikslas pakeisti sklypo ribas, prijungiant įsiterpusius sklypus. Be to, NŽT 2013 m. spalio 28 d. išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, o 2015 m. vasario 17 d. raštu suderino šį planą, tad akivaizdu, kad esant už valstybinės žemės kontrolę atsakingos institucijos derinimui ir pritarimui detaliajam planui, Inspekcijai nenustačius Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje numatytų nepritarimo pagrindų, patikrinimo aktu buvo pritarta tvirtinimui.
3.3. Nei Detalusis planas, nei patikrinimo aktas nebuvo ginčo dalyku teisme, taip pat nebuvo konstatuota, kad Inspekcija ar jos darbuotojai, surašydami patikrinimo aktą apie aptariamo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams, elgėsi ne taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Todėl valstybei, atstovaujamai Inspekcijos, negalėjo kilti viešoji atsakomybė. Pareiškėjai nurodė, kad NŽT 2016 m. birželio 30 d. sprendimu atsisakė derinti kadastro bylas po Detaliojo plano patvirtinimo ir nurodė, kad sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, todėl jie iš šio sprendimo kildina žalos atlyginimo būtinumą. Pareiškėjai privalo įrodyti, kaip šis sprendimas nulėmė neigiamų padarinių jiems atsiradimą bei kaip yra susijęs su galiojančiu detaliuoju planu. Inspekcijos patikrinimo aktas ir pareiškėjų nurodoma žala negali būti siejami priežastiniu ryšiu. Šiuo atveju reikalaujamos priteisti žalos ir tariamai neteisėti veiksmai net negalėtų būti siejami priežastiniu ryšiu, kadangi nurodomos išlaidos patirtos dar iki Inspekcijos pateikto Detaliojo plano patikrinimo išvados, t. y. patikrinimo aktas – 2015 m. birželio 3 d., o išlaidos pagal pridėtą PVM sąskaitą faktūrą kilusios dar 2014 m. lapkričio 18 d.
3.4. Dėl pareiškėjo J. C. prašomos priteisti neturtinės žalos Inspekcija nesutinka tais pačiais pagrindais. Pareiškėjas pateikė 2018 m. lapkričio 14 d. išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio nėra galimybės nustatyti, dėl kokių aplinkybių kilo diagnozuoti nusiskundimai.
3.5. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad administraciniai aktai pažeidė Bendrovės ar jos akcininko interesus. Jų veikla nukreipta į vieną tikslą – pelno gavimą, todėl pareiškėjai privalo prisiimti ir atitinkamą verslo riziką, kad jų investicijos ne visada bus pagrįstos. J. C., veikdamas per juridinį asmenį, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Be to, būtent UAB „Chanita“, kurios akcininku ir buvo pareiškėjas J. C., pateikė prašymą, todėl siekdama rengti Detalųjį planą privalėjo prisiimti su tuo galbūt kilsiančią riziką. Nagrinėjamu atveju nebuvo veiksmų ilgalaikiškumo ar per nepagrįstai ilgą laikotarpį kilusio neigiamo poveikio, kadangi Detalusis planas patvirtintas 2016 m. vasario 3 d., o NŽT tų pačių metų birželio mėnesį atsisakė suformuoti įsiterpusį žemės plotą, todėl minėtas laikotarpis nesuteikė pareiškėjams nepagrįstų lūkesčių ir nesudarė galimybės investuoti papildomų lėšų.
3.6. Pareiškėjai yra praleidę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, kadangi nuo detaliojo plano rengimui patirtų išlaidų (turtinės žalos) kilimo praėjo gerokai daugiau laiko – byloje pateikta PVM sąskaita faktūra SS Nr. 14-61 išrašyta 2014 m. lapkričio 18 d., o Detaliojo plano rengimas pradėtas dar anksčiau. Inspekcija prašė šiuo pagrindu taikyti trejų metų senaties terminą skundo dėl žalos atlyginimo ir bylą nutraukti.
4. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
4.1. UAB „Chanita“ 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu leisti pradėti rengti Žemės sklypo detalųjį planą, numatant sklypo paskirtį K1 (komercinės paskirties), papildomai padidinti įmonei išnuomotą valstybinį žemės sklypą esama valstybine žeme, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą. Dėl to Administracija 2013 m. vasario 12 d. kreipėsi į NŽT, prašydama pritarimo, o 2013 m. vasario 19 d. raštu paaiškino ir UAB „Chanita“, jog Detaliojo plano rengimo organizavimas bus pradėtas tik gavus NŽT pritarimą. NŽT 2013 m. kovo 18 d. raštu nurodė neprieštaraujanti, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų rengiamas detalusis planas, kurio planavimo tikslas – pakeisti sklypo ribas, prijungiant įsiterpusius sklypus, todėl Administracijos direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymu pavedė Administracijos Miesto plėtros departamentui (toliau – ir Departamentas) organizuoti Detaliojo plano rengimą. UAB „Sostinės studija“ 2013 m. rugsėjo 30 d. su prašymu kreipėsi dėl sąlygų aptariamo detaliojo planavimo dokumentui rengti išdavimo. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo parengtas 2013 m. spalio 29 d. NŽT sąlygose numatė, kad žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik Nutarimo 2.15 punkto nuostatų. NŽT Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Skyrius) 2015 m. vasario 17 d. raštu derino detalųjį planą, o Inspekcija 2015 m. birželio 3 d. pateikė išvadą „tvirtinti galima“. 2016 m. vasario 3 d. Administracija nusprendė patvirtinti Detalųjį planą ir jo sprendinius.
4.2. NŽT 2016 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Administraciją, prašydama įvertinti, ar žemės sklypo plotas, neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių, gali būti laikomas įsiterpusiu. Skyrius išreiškė nuomonę, kad formuojamo žemės sklypo plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus tuo atveju, jeigu detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti. Administracija 2016 m. birželio 7 d. rašte paaiškino, kad Detaliuoju planu teritorijos pietinėje dalyje suplanuota gatvė, kuri numatyta pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius ir iš kurios numatytas vienintelis įvažiavimas į sklypą. Taigi, Detaliuoju planu suplanuoto 0,4017 ha sklypo pietinė riba sutampa su projektuojamos gatvės raudonąja linija. Taip pat paaiškino, kad gatvės įrengimas yra viena iš sąlygų, kuri privalės būti išpildyta statytojo lėšomis kitame (statinio projekto rengimo) etape, realizuojant Detaliojo plano sprendinius sklype. Detaliojo plano rengimo procedūra buvo pradėta tik tuomet, kai buvo gautas NŽT Vilniaus miesto skyriaus pritarimas. NŽT Skyrius 2016 m. birželio 30 d. rašte nurodė, kad, tuo atveju, jei Detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamas sklypas iš dalies atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus, tačiau šiuo atveju negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu, neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytų kriterijų.
4.3. Detaliųjų planų rengimo, keitimo, derinimo bei tvirtinimo tvarką, taip pat detaliojo planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese aktualiu laikotarpiu reglamentavo Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – ir Taisyklės), taip pat Teritorijų planavimo įstatymas. Taisyklės nustatė, kad Administracija (savivaldybė) atsisakyti tvirtinti detalųjį planą galėjo tik pateikusi motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Šiuo atveju net ir patys pareiškėjai pripažįsta, kad Skyrius buvo pritaręs Detaliojo plano rengimui, vėliau suderinęs šį planą, o VTPSI pritarė jo tvirtinimui, todėl atsakovas neturėjo pagrindo netvirtinti Detaliojo plano. Skyrius neigiamą poziciją išreiškė tik po aptariamo plano patvirtinimo.
4.4. Administracija neturėjo pagrindo abejoti Detaliojo plano teisėtumu ir galimybe prie Žemės sklypo prijungti įsiterpusį sklypą, kadangi planą derino NŽT, o VTPSI davė teigiamą patikrinimo išvadą. Administracijai akivaizdu, kad savivaldybės veiksmai buvo nulemti kitų institucijų sprendimų, ji veikė pagal teisės aktų reikalavimus ir jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjų atžvilgiu neatliko. Be to, Administracijos patvirtintas Detalusis planas galioja. Pareiškėjams žalą galbūt sukėlė ne Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintas Detalusis planas, o NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 30 d. sprendimas, kadangi būtent po jo jiems buvo užkirstas kelias įsigyti valstybinės žemės sklypą.
4.5. Pareiškėjai skunde iš esmės sutiko su NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, jog greta jų sklypo esanti valstybinė žemė neatitiko įsiterpusio sklypo kriterijaus, taip pat pripažino, kad aplinkybė, jog įsiterpęs sklypas yra didesnis už pareiškėjams priklausantį, nesusijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais. Taigi, jie sutiko, kad valstybinio žemės sklypo įsigyti nebegali ir tai nėra atsakovų veiksmų pasekmė. Tai patvirtino, kad atsakovų veiksmai ar neveikimas detalaus plano rengimo metu su pareiškėjams tariamai atsiradusia žala nesusiję priežastiniu ryšiu – pareiškėjai valstybinio žemės sklypo įsigyti negali dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo.
4.6. Pareiškėjai neneigė, jog UAB „Sostinės studija“ parengė Detalųjį planą, tačiau į bylą jie nepateikė sutarties su šia bendrove, todėl nėra galimybės patikrinti, ar visa suma buvo skirta Detaliajam planui rengti. Neatmestina, kad už tą pačią sumą galėjo būti atlikti ir kiti darbai. Be to, Detaliojo plano tikslas buvo ne tik pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, tačiau ir nustatyti teritorijos naudojimo režimą, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais.
4.7. Administracija nesutiko ir su prašoma priteisti neturtine žala J. C., kadangi (duomenys neskelbtini) – sukeltas (duomenys neskelbtini) pažeidimų. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) galbūt skundžiasi ne dėl atsakovų atliktų veiksmų, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) pažeidimų. Prie pareiškėjo klinikinės diagnozės įvardinta (duomenys neskelbtini). Administracijos nuomone, šis faktas galbūt patvirtino, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti dėl kitų sveikatos sutrikdymų. Šiuo atveju su valstybės ir savivaldybės institucijomis bendravo UAB „Oro uosto namai“, veikdami per savo atstovą J. C., tačiau būtent Bendrovė buvo suinteresuota detaliojo plano priėmimu, kadangi jai priklausė sklypas, prie kurio ketinta prijungti valstybinės žemės dalį.
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:
5.1. Pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje esančius dokumentus nustatyta, jog Vilniaus miesto valdyba 1999 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 1423 V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ nustatė Žemės sklypo ribas, dydį ir apribojimus. Administracija 2013 m. vasario 14 d. informavo Skyrių, kad ketina organizuoti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą, todėl buvo prašoma išduoti pritarimą detaliojo plano rengimui. NŽT tam neprieštaravo ir 2013 m. spalio 28 d. raštu išdavė planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Skyrius 2016 m. kovo 7 d. gavo UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, todėl 2016 m. balandžio 21 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu įvertinti, ar minėtas sklypo plotas, neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių, gali būti laikomas įsiterpusiu. Departamentas 2016 m. birželio 8 d. pateikė savo poziciją, o 2016 m. birželio 10 d. Skyrius gavo pakartotinį UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti 2 360 kv. m ploto įsiterpusio žemės sklypo, formuojamo greta Žemės sklypo, kadastro duomenų bylas. Skyrius 2016 m. birželio 30 d. rašte išsakė poziciją, kad pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus toks įsiterpęs žemės sklypas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, o kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas.
5.2. NŽT Skyrius 2015 m. vasario 17 d. raštu pritarė Žemės sklypo ir gretimos teritorijos detaliojo plano derinimui. Minėtas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas suformuotas Detaliuoju planu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323, tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 521 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 521) nustatyta, jog Nutarimo Nr. 521 1.4 papunkčio antrosios, ketvirtosios ir septintosios pastraipų nuostatos netaikomos tiems įsiterpusiems laisvos valstybinės žemės sklypams, dėl kurių iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos jau yra priimtas sprendimas juos parduoti arba išnuomoti. Taigi, naujos Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatos netaikomos tik tais atvejais, jeigu iki 2016 m. birželio 1 d. yra priimti sprendimai parduoti ar išnuomoti įsiterpusius žemės sklypus. Šiuo atveju sprendimas dėl žemės sklypo pardavimo nebuvo priimtas, todėl nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujoms Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatoms buvo atliekamas pakartotinis vertinimas. Be to, Skyrius buvo nurodęs, jog pritars Detaliojo plano pakeitimui (korektūrai), jeigu įsiterpęs valstybinės žemės plotas (sklypas), esantis greta Žemės sklypo, atitiks įsiterpusio žemės sklypo sąvokai. Planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti išduotos ir Detaliojo plano derinimui pritarta, nes pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su gatve besiribojantį įsiterpusį žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu Detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamas žemės sklypas iš dalies atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Tačiau pagal dabar galiojančias prieš tai išdėstytas teisės aktų nuostatas nėra galimybės visiškai įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, t. y. nėra galimybės 0,2360 ha ploto valstybinės žemės sklypą sujungti su Žemės sklypu ir parduoti besiribojančio Žemės sklypo savininkams, kaip nurodyta Detaliojo plano sprendiniuose.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:
6.1. Iš bylos duomenų nėra aišku, kaip jos teisėms ar pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos. Tuo metu Inspekcija atsiliepime nurodė, jog teismo sprendimas ateityje gali turėti įtakos A. V., kaip pasirašiusios 2015 m. birželio 3 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP1-694, teisėms ir pareigoms. Pareiškėjų reikalavimai jos atžvilgiu nenukreipti, neginčijamas jos pasirašytas patikrinimo aktas, nėra ginčijamas tikrinto teritorijų planavimo dokumento ar jo tvirtinimo teisėtumas.
6.2. Teritorijų planavimo dokumento derinimas su institucijomis ir tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje patenka į skirtingas detaliojo teritorijų planavimo proceso baigiamojo etapo stadijas, tik institucijų pagal kompetenciją suderintas teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo dokumentų derinimo ir tikrinimo procesas tikslingai įstatymų leidėjo sukonstruotas taip, jog Inspekcijai palikta funkcija, be dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolės, užtikrinti sprendinių atitiktį tik teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas – savarankiška savivaldybių funkcija. Teritorijų planavimo procesas baigiasi teritorijų planavimo dokumento tikrinimu valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimu ir registravimu Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi, detaliųjų planų įgyvendinimas nėra Inspekcijos kompetencija. Nagrinėjamu atveju vyksta ginčas tik dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo, t. y. ginčas tarp NŽT ir Administracijos dėl to, kaip konkrečiai turi būti įgyvendinami sprendiniai.
6.3. NŽT pozicija šioje byloje nepagrįsta, kadangi Nutarime nėra reikalavimo, kad laisvos valstybinės žemės plotai būtų įsiterpę būtinai tik tarp sklypų – jie gali ribotis ir su keliais arba gatvėmis. Be to, susisiekimo komunikacijoms (gatvėms, keliams) sklypai paprastai nėra formuojami, tokio reikalavimo nenumato ir teisės aktai. Detaliajame plane nurodytos jau esamos gatvės raudonosios linijos, su kurių viena sutampa su įsiterpusio sklypo riba. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo matyti, kad įsiterpęs valstybinės žemės plotas iš visų pusių ribojasi arba su suformuotais žemės sklypais, arba su esamomis gatvių raudonosiomis linijomis, t. y. iki detaliojo plano rengimo suplanuotomis gatvėmis. Jeigu atitinkamoje teritorijoje suplanuota gatvė, šis žemės plotas negali būti trakuojamas kaip laisvas, kadangi jis jau paskirtas gatvei įrengti.
6.4. Nors pareiškėjai prašė priteisti pinigų sumą, sumokėtą už detaliojo plano parengimą, tačiau nenustačius Inspekcijos neteisėtų veiksmų šis reikalavimas turėtų būti atmestas. Be to, Detalusis planas buvo parengtas dar iki patikrinimo akto pasirašymo dienos, todėl pareiškėjai būtent dėl Inspekcijos veiksmų nepatyrė žalos. Taip pat J. C. neįrodė patirtos neturtinės žalos, kadangi jis iš esmės nėra niekaip susijęs su Detaliuoju planu ir pačiu planavimo procesu.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad skundo pagrindas ir dalykas nesusiję su jo kompetencija, reglamentuota teisės aktuose. Pažymėjo, kad byloje jai jokie reikalavimai nepareikšti, todėl dėl skundo reikalavimų pagrįstumo nepasisakė.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjo UAB „Oro uosto namai“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui A. V. iš pareiškėjo J. C. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl pareiškėjams atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos, kurią jie kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjų teigimu, jeigu atsakovai būtų nesutikę rengti ir tvirtinti Detaliojo plano ar būtų nutraukę pradėtus planavimo veiksmus, pareiškėjai nebūtų patyrę žalos.
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis UAB „Chanita“ vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 1995 m. birželio 15 d. yra J. C. 2013 m. balandžio mėnesį reorganizavus UAB „Chanita“ atskyrimo būdu buvo įsteigta UAB „Oro uosto namai“, kurios vienintelis akcininkas yra J. C. ir kuri perėmė nuosavybės teises į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje. UAB „Oro uosto namai“ nuo 2018 m. liepos 4 d. nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas. Nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 6 d. Bendrovė valdė sklypą 2012 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. Minėtame Žemės sklype yra pastatas (buvęs paštas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Oro uosto namai“. Sklypo plotas – 0,1711 ha, žemės naudojimo paskirtis – kita (sklypas skirtas pastato eksploatavimui).
10.2. UAB „Chanita“, atstovaujama direktoriaus J. C., 2013 m. sausio 21 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatant sklypo paskirtį K1 (komercinės paskirties), papildomai padidinti įmonei išnuomotą valstybinį žemės sklypą esama laisva valstybine žeme, kai nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą. Administracija 2013 m. vasario 12 d. raštu kreipėsi į NŽT dėl pritarimo detaliojo plano rengimui, nurodydama, kad pritaria UAB „Chanita“ prašymui ir ketina organizuoti detaliojo plano rengimą. Kadangi į numatomą planuoti teritoriją įeina ir valstybinės žemės plotas, prašė NŽT, kaip valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos, pritarti detaliojo plano rengimui. NŽT 2013 m. kovo 18 d. rašte pažymėjo, kad neprieštarauja, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas detalusis planas apie 0,8 ha ploto teritorijai, tame skaičiuje 0,1711 ha ploto žemės sklypui, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir gretimai teritorijai (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste. Planavimo tikslas – pakeisti sklypo ribas, prijungiant įsiterpusius sklypus – tarp sklypo, projektuojamos gatvės, geležinkelio ir (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos pagal pridedamą šio kaimo kartografijos teritorijos ribų planą, nustatant suplanuoto sklypo teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą – į komercinės paskirties objektų statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos bei susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros sprendinius ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais.
10.3. Administracijos direktorius 2013 m. liepos 12 d. įsakymu pavedė Departamentui organizuoti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje Detaliojo plano rengimą. Įsakymu nustatyta, kad šio plano rengimo tikslas – pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą (sklypo naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos ir inžinierinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus) vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų. Numatoma biurų, prekybos ir paslaugų pastatų statyba. Į Administraciją 2013 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi UAB „Sostinės studija“ direktorė A. K., prašydama išduoti sąlygas aptariamo detaliojo planavimo dokumentui rengti. Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti buvo parengtas 2013 m. spalio 29 d., o planavimo sąlygas NŽT parengė 2013 m. spalio 28 d. Sąlygose numatė, kad žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik nepažeidžiant Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatų.
10.4. Byloje pateikta UAB „Sostinės studija“ 2014 m. lapkričio 18 d. išrašyta UAB „Oro uosto namai“ PVM sąskaita faktūra Nr. 14-62 48 400 Lt (14 017,61 Eur) sumai už (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detalųjį planą. Iš pateiktų banko sąskaitos išrašo, kasos pajamų orderio kvito ir mokėjimo nurodymų matyti, kad UAB „Oro uosto namai“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. pervedė UAB „Sostinės studija“ 10 000 Lt (2 896,20 Eur) avansą pagal projektavimo darbų sutartį, 2015 m. kovo 17 d. – 2 000 Eur pagal projektavimo darbų sutartį, 2015 m. birželio 30 d. – 1 000 Eur, 2015 m. liepos 3 d. – 1 121,41 Eur ir 4 000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 14 d. – 1 500 Eur, 2015 m. rugsėjo 8 d. – 750 Eur, 2015 m. rugsėjo 10 d. – 750 Eur. Viso sumokėta 14 017,61 Eur.
10.5. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 17 d. raštu informavo UAB „Sostinės studija“, kad derina Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) Vilniuje, detalųjį planą.
10.6. VTPSI 2015 m. birželio 3 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu pateikė išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo, kurioje nurodyta, kad tvirtinti galima. Pareiškėjams dokumentus rengusi UAB „Sostinės studija“ 2015 m. rugsėjo 1 d. Departamentui perdavė Žemės sklypo ir gretimos teritorijos parengtą detalųjį planą, prašydama nustatyta tvarka jį patvirtinti.
10.7. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 nusprendė patvirtinti detalųjį planą ir jo sprendinius. Be to, sprendimu Departamentas įpareigotas įtraukti į statinio specialiuosius architektūros reikalavimus sąlygas, susijusias su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu pagal nustatytus užstatymo intensyvumo, tankio, statinio aukščio parametrus (suplanuotame sklype numatant statyti komercinės paskirties pastatus) ir esamų ar būtinų naujų inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, reikalingų suplanuotiems statiniams funkcionuoti, išplėtimo ar nutiesimo sutartis tarp tų tinklų, komunikacijų savininko ir statytojo (detaliojo plano įgyvendintojo).
10.8. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. kovo 7 d. gavęs UAB „GeoPaslaugos“ (parengusios Žemės sklypo ir Įsiterpusio sklypo kadastrinių matavimų bylas) prašymą pakartotinai patikrinti žemės sklypo, formuojamo greta 0,1711 Žemės sklypo, kadastro duomenų bylas, 2016 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 49SDP-42-(14.49.23.) kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu įvertinti, ar žemės sklypo plotas, neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių, gali būti laikomas įsiterpusiu. Skyrius atkreipė dėmesį, kad planavimo sąlygos detaliajam planui rengti buvo išduotos ir planas buvo suderintas, nes pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su ja besiribojantį įsiterpusį žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamo žemės sklypo plotas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju, kai jau atlikti žemės sklypo, esančio greta Žemės sklypo, kadastriniai matavimai ir Skyriui tikrinimui bei derinimui pateikti minėto žemės sklypo dokumentai siekiant suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, prieš tai neišsprendus klausimo dėl kelio sklypo suformavimo, darė išvadą, jog toks formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. jis pietų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Todėl toks (0,2306 ha) laisvas valstybinės žemės plotas negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas, o kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas.
10.9. Administracija 2016 m. birželio 7 d. raštu Nr. A51-44023/16-(2.15.1.21-MP2) Skyriui paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1-323 patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detalusis planas yra teisėtas ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kurio sprendiniais privaloma vadovautis plėtojant veiklą suplanuotoje teritorijoje. Pažymėjo, kad planavimo iniciatoriaus suplanuotos apie 0,8 ha teritorijos ir gretimos teritorijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliojo plano sprendiniais pakeičiamos kitos paskirties sklypo (duomenys neskelbtini), išnuomoto UAB „Oro uosto namai“, ribos ir plotas, prijungiant įsiterpusį apie 0,2306 ha laisvos valstybinės žemės plotą ir sklypą (duomenys neskelbtini), suplanuojant komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo sklypą. Detaliuoju planu teritorijos pietinėje dalyje yra suplanuota gatvė, kuri numatyta pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano konceptualiosios dalies sprendinius (pratęsta per geležinkelį ši gatvė sujungtų (duomenys neskelbtini) gatvę su (duomenys neskelbtini) keliu) ir iš kurios numatytas vienintelis įvažiavimas į sklypą (kitų įvažiavimų į žemės sklypą nenumatoma). Detaliuoju planu suplanuoto 0,4017 ha sklypo pietinė riba sutampa su projektuojamos gatvės raudonąja linija. Paaiškino, kad projektuojama gatvė yra vienas pagrindinių Detaliojo plano sprendinių, leidusių suplanuoti įsiterpusį sklypą, o gatvės įrengimas – viena iš sąlygų, kuri privalės būti išpildyta statytojo (Detaliojo plano įgyvendintojo) lėšomis kitame (statinio projekto rengimo) etape, realizuojant Detaliojo plano sprendinius sklype. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė mano, kad Detalusis planas ir jo sprendiniai yra pagrįsti, teisėti, o 0,2306 ha žemės sklypas, suplanuotas greta 0,1711 ha Žemės sklypo, laikytinas įsiterpusiu ir neįgyvendinus kelio sklypo suformavimo sprendinių.
10.10. NŽT Vilniaus miesto skyrius, 2016 m. birželio 10 d. gavęs pakartotinį UAB „GeoPaslaugos“ prašymą patikrinti įsiterpusio 0,2360 ha žemės sklypo, formuojamo greta 0,1711 ha Žemės sklypo, kadastro duomenų bylas, 2016 m. birželio 30 d. rašte Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) pažymėjo, jog pagal Nutarimo 2.15 punktą (aktuali redakcija nuo 2016 m. birželio 1 d.) esminiai požymiai, pagal kuriuos valstybinės žemės plotas laikomas įsiterpusiu, t. y., kad jame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Atkreipė dėmesį, kad planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti buvo išduotos ir jam pritarta, kadangi pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su ja besiribojantį žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu Detaliojo plano sprendiniai dalyje dėl gatvės sklypo formavimo būtų įgyvendinti, formuojamas žemės sklypas iš dalies atitiktų įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Šiuo atveju, kai jau atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir Skyriui tikrinti bei derinti pateikti minėto žemės sklypo dokumentai, siekiant suformuoti įsiterpusį žemės sklypą, prieš tai neišsprendus klausimo dėl kelio sklypo suformavimo, Skyrius priėjo prie išvados, jog toks formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytų kriterijų, t. y. pietų pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat jo nesudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai bei įsiterpusio žemės sklypo plotas (0,2360 ha) yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo (0,1711 ha), su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. UAB „Oro uosto namai“ 2016 m. liepos 22 d. NŽT pateikė skundą dėl minėto Skyriaus sprendimo. NŽT 2016 m. rugsėjo 12 d. skundą atmetė.
10.11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartyje nurodė, kad spręsdamas dėl atsakovų atstovų veiksmų ar neveikimo teisėtumo (neteisėtumo), atsižvelgdamas į faktinę valstybinio žemės sklypo, kurį pagal minėtą teritorijų planavimo dokumentą buvo planuojama prijungti prie UAB „Oro uosto namai“ tuo metu nuomojamo valstybinio žemės sklypo, situaciją, teismas privalo nustatyti, ar šį laisvos valstybinės žemės sklypą pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą buvo pagrindas pripažinti įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės sklypu, bei nurodė teismui spręsti ir dėl ieškinio senaties taikymo.
11. Teismas, pasisakydamas dėl senaties termino, vadovavosi CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 8 punktu, LVAT praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl senaties. Teismo vertinimu, pareiškėjų sužinojimas apie savo teisių pažeidimą (senaties termino pradžia) sietinas su pareiškėjų sužinojimu, jog ginčo sklypas nėra laikytinas įsiterpusiu, t. y. su NŽT 2016 m. birželio 30 d. raštu Nr. 49SJN-1508-(14.49.105.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame buvo nurodyta, kad laisvas 0,2306 ha valstybinės žemės plotas (Įsiterpęs sklypas) negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, taip pat kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas, kadangi Įsiterpusio žemės sklypo plotas didesnis už Žemės sklypo plotą, o pietinėje pusėje Įsiterpęs sklypas ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. NŽT minėtame rašte pirmą kartą nurodė, kad formuojamas žemės sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes pageidaujamas formuoti žemės sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 punkte nurodytu kriterijų. Nesant objektyvių duomenų apie 2016 m. birželio 30 d. rašto gavimą, teismas sprendė, kad pareiškėjai sužinojo apie savo teisės pažeidimą 2016 m. birželio 30 d. Teismas priėjo prie išvados, kad senaties termino pradžia yra 2016 m. liepos 1 d., o senaties termino pabaiga – 2019 m. liepos 1 d. Pareiškėjų skundas teisme gautas 2019 m. vasario 7 d., t. y. nepraleidus senaties termino. Dėl nurodytų priežasčių taikyti ieškinio senaties terminą pagal atsakovų reikalavimą nėra pagrindo.
12. Teismas, spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija galiojusi nuo 2011 m. kovo 27 d. iki 2014 m. kovo 27 d., redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) 2.15 punktu. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įsiterpęs žemės plotas ribojosi su nesuformuotu valstybinės žemės plotu (kelio sklypas nebuvo suformuotas) pietų pusėje ir jis nesudarė siauros juostos, šlaito ar griovos, todėl, remiantis nurodytu teisės reguliavimu, įsiterpęs žemės plotas neatitiko tuo metu galiojusios Nutarimo redakcijos 2.15 punkto kriterijų ir negalėjo būti laikomas įsiterpusiu sklypu ir parduotas ar išnuomotas be aukciono. Dėl nurodytų priežasčių NŽT pritarimas detalaus plano rengimui – 2013 m. kovo 18 d. raštu, ir 2015 m. vasario 17 d. raštas, kuriuo NŽT informavo UAB „Sostinės studija“, kad derina Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) Vilniuje, detalųjį planą, laikomi nepagrįstais. Teismo vertinimu, būtent šie NŽT teisės aktų nuostatas pažeidžiantys neteisėti veiksmai (pritarimas detaliajam planui ir detaliojo plano derinimas) sąlygojo detalaus plano, kuriame įsiterpęs žemės plotas nepagrįstai buvo laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį galima būtų be aukciono išnuomoti ar parduoti, patvirtinimą.
13. Teismas pažymėjo, jog planavimo sąlygose, kurias 2013 m. spalio 28 d. parengė NŽT, buvo numatyta, kad žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik nepažeidžiant Nutarimo 2.15 punkto nuostatų, todėl NŽT veiksmai išduodant šias sąlygas laikomi pagrįstais ir teisėtais.
14. Teismas vadovavosi Nutarimo (redakcija galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) 2.15 punktu. Teismas konstatavo, kad esant patvirtintam Žemės sklypo detaliajam planui, nėra išspręstas klausimas dėl kelio sklypo suformavimo, todėl ginčo sklypas pietų pusėje ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, be to, sklypą nesudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos ir įsiterpusio žemės sklypo plotas (0,2360 ha) yra didesnis už besiribojančio žemės sklypo (0,1711 ha), su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, 0,2360 ha žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes neatitinka Nutarimo 2.15 punkto reikalavimų, todėl NŽT 2016 m. birželio 30 d. raštas, kuriame nurodyta, kad laisvas 0,2306 ha valstybinės žemės plotas (Įsiterpęs sklypas) negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, taip pat kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas yra pagrįstas, o NŽT veiksmai nederinant formuojamo sklypo planą yra teisėti.
15. Teismas nustatė, kad UAB „Oro uosto namai“ už detalaus plano rengimą sumokėjo UAB „Sostinės studijos“ 14 017,61 Eur. UAB „Oro uosto namai“ prašo priteisti iš valstybės, atstovaujamos NŽT, dalį šios sumos, t. y. 7 008,81 Eur žalos (turėtų išlaidų) atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad detalaus planavimo tikslas buvo ne tik su Žemės sklypu besiribojančioje laisvoje valstybinėje žemėje suformuoti įsiterpusį sklypą, numatant jo prijungimą prie Žemės sklypo, bet ir nustatyti suplanuoto sklypo teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Tokiu būdu įsiterpusios teritorijos prijungimas nėra vienintelis detalaus planavimo metu pasiektas tikslas, UAB „Oro uosto namai“ tapo įvairialypės detalaus planavimo naudos gavėju. Tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl NŽT neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė būtent tokio dydžio (7 008,81 Eur) išlaidas. Priešingai, savo paaiškinimuose pareiškėjo atstovė nurodė, jog iš NŽT prašo 1/2 viso turėtų 14 017,61 Eur išlaidų sumos. Pareiškėjui neįrodžius objektyvių prašomos priteisti 7 008,81 Eur žalos kriterijų, žalos dydis laikomas neįrodytu. Teismui nenustačius valstybės, atstovaujamos NŽT, bent vienos iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų (žalos dydžio), pareiškėjo reikalavimas dėl 7 008,81 Eur žalos atlyginimo iš NŽT atmestas.
16. Teismas nurodė, kad Bendrovė prašė priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 3 504,40 Eur žalai atlyginti ir kildino žalą iš Administracijos 2013 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 30-1669, kuriuo Miesto plėtros departamentui buvo pavesta organizuoti sklypo (duomenys neskelbtini), ir gretimos teritorijos (apie 0,8 ha) detaliojo plano rengimą nustatant, jog detaliojo plano rengimo tikslai – pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Tuo pačiu įsakymu buvo patvirtinta Užduotis detaliojo planavimo dokumentui rengti. Teismas konstatavo, kad įsakyme nėra konkretaus vertinimo laisvos valstybinės žemės kaip įsiterpusio sklypo, kurį galima būtų be aukciono išnuomoti ar parduoti. Įsakymu nustačius vieną iš tikslų (pakeisti sklypo ribas ir plotą prijungiant įsiterpusius valstybinės žemės plotus), patvirtintoje Užduotyje detaliojo planavimo dokumentui rengti nėra nurodytas tikslus jungiamo įsiterpusio žemės ploto dydis, konfigūracija ar konkrečios vietos, todėl minėtas įsakymas nėra pakankamas pagrindas teismui pripažinti, jog šiuo administraciniu aktu Administracija pasisakė dėl įsiterpusios žemės statuso ir ypatumų. Teismas priėjo prie išvados, kad Administracijos veiksmai priimant įsakymą priskirtini pradiniams detalaus planavimo veiksmams ir neturėjo lemiamos reikšmės sprendžiant dėl įsiterpusios laisvos žemės. Teismas nenustatė Nutarimo ar kitų teisės aktų pažeidimų. Nenustatęs Administracijos neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, kad nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei atsirasti, todėl reikalavimą priteisti 3 504,40 Eur žalai atlyginti atmetė.
17. Teismas nurodė, kad Bendrovė, prašydama priteisti iš valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 3 504,40 Eur žalai atlyginti, žalą kildino iš VTPSI 2015 m. birželio 3 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-694 (rengėja A. V.), kuriame pateikta teigiama išvada (tvirtinti galima) dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 31 d.) 26 straipsnio 14 dalimi. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcijai tikrinant pateiktą detalųjį planą nebuvo nustatyta prieštaravimo aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, nebuvo nustatyta prieštaravimų ir kitiems teisės aktams. NŽT, atsakinga už valstybinės žemės tvarkymą ir kontrolę, neprieštaravo detalaus plano rengimui ir suderino detalųjį planą. Esant tokiam NŽT pritarimui, ir Inspekcijai nenustačius TPĮ 26 straipsnio 14 dalyje nurodytų nepritarimo pagrindų, teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai pritarė detaliojo plano tvirtinimui. Nesant Inspekcijos ir jos darbuotojų veiksmuose nustatytų teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo pripažinti, kad teikiant teigiamą išvadą patikrinimo akte Inspekcija ir jos darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus, todėl nėra pagrindo kilti Inspekcijos ar jos darbuotojų atsakomybei. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimas dėl 3 504,40 Eur žalos atlyginimo atmestas.
18. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, teisiniu reguliavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad jis patyrė neturtinę žalą. Iš išrašo iš medicininių dokumentų teismas nustatė, jog pareiškėjas ne vienerius metus (duomenys neskelbtini), yra patyręs (duomenys neskelbtini). Objektyvių duomenų, kad dėl atsakovų veiksmų pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio jaučia (duomenys neskelbtini), byloje nepateikta. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl patirtos neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis dvasiškai išgyveno, jautė emocinę depresiją, pareiškėjo išgyvenimai, pasireiškę vienu arba keletu iš išvardintų elementų, jie nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentiniai. Atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, teismas nenustatė, kad atsakovų veiksmai (pažeidžiamų vertybių pobūdis ir trukmė), būtų pakankamai intensyvūs, jog galėtų būti įvertinti pinigine kompensacija. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala ir ją atlyginti pinigine kompensacija. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama satisfakcija. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nenustačius valstybės civilinės atsakomybės būtinų sąlygų (neturtinės žalos fakto), pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestas.
19. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1, 3 dalimis, nurodė, kad pareiškėjų skundas yra atmestas, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo A. V., kuri byloje dalyvavo atsakovų pusėje, turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti iš pareiškėjo 1 000 Eur (900 Eur už atsiliepimo parengimą, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas konstatavo, kad A. V. prašoma priteisti suma neviršija maksimalaus Rekomendacijų nustatyto užmokesčio dydžio, todėl šią sumą jai priteisė iš pareiškėjų lygiomis dalimis.
III.
20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo motyvuojamąją dalį, šalinant apeliaciniame skunde nurodytus neteisėtus motyvus ir palikti galioti minėto teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
20.1. ABTĮ 86 straipsnis numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat padarė tam tikras išvadas (sprendimo 61 punktas), su kuriomis NŽT nesutinka bei prašo šiuos motyvus pašalinti / pakeisti.
20.2. Teismo vertinimu, būtent NŽT teisės aktų nuostatas pažeidžiantys neteisėti veiksmai (pritarimas detaliajam planui ir detaliojo plano derinimas) sąlygojo detalaus plano, kuriame įsiterpęs žemės plotas nepagrįstai buvo laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį galima būtų be aukciono išnuomoti ar parduoti, patvirtinimą. Teismas pažymėjo, jog planavimo sąlygose, kurias 2013 m. spalio 28 d. parengė NŽT, buvo numatyta, kad žemės sklypų plotų ir ribų keitimas laisvoje valstybinėje žemėje galimas tik nepažeidžiant Nutarimo 2.15 punkto nuostatų, todėl NŽT veiksmai išduodant šias sąlygas laikomi pagrįstais ir teisėtais.
20.3. NŽT, išnuomodama ar perleisdama valstybinę žemę, vadovaujasi Žemės įstatymu (7 str. 1 d., 11 str. 4 d., 11 str. 5 d. 4 p., 32 str. 3 d.), Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, Nutarimu (2.15 p.) bei kitais teisės aktais. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 dalimi, savivaldybės funkcija yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendimų įgyvendinimas. Teritorijų planavimo dokumento organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius. Be to, būtent teritorijų planavimo dokumento organizatorius, vadovaudamasis teritorijų planavimo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, nustato detaliojo plano rengimo tikslą bei tvirtina planavimo užduotis detaliojo planavimo dokumentui rengti.
20.4. NŽT, tiek 2013 m. pritardama ginčo teritorijos detaliojo plano rengimui, tiek ir vėliau išduodama planavimo sąlygas, nuosekliai laikėsi pozicijos, kad teritorijų planavimo dokumentas turi būti rengiamas teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis (Planavimo sąlygų 7, 9 p.). Nagrinėjamu atveju ne NŽT, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Detalųjį planą. Minėtas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas suprojektuotas Detaliuoju planu. Detalusis planas buvo patvirtintas tik 2016 m. vasario 3 d., t. y. praėjus daugiau nei keturiems metams nuo Administracijos direktoriaus 2013 m. liepos 12 d. sprendimo / įsakymo Nr. 30-1669 ,,Dėl pavedimo organizuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą“ priėmimo, kuriuo Administracijos Miesto plėtros departamentui buvo pavesta organizuoti Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (apie 0,8 ha (duomenys neskelbtini) seniūnijoje) detaliojo plano rengimą.
20.5. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria ieškovams jokių subjektinių teisių į ginčo valstybinės žemės sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas įsigyti žemės sklypą. Tokios subjektinės teisės atsirastų, jei ieškovai būtų sudarę valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistruotų viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-378/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-684/2021).
20.6. Teisės aktuose įsiterpusio žemės sklypo suformavimas tiesiogiai siejamas su jo pardavimu ar išnuomojimu ne aukciono tvarka besiribojančio žemės sklypo savininkams ar nuomininkams. Tiek įstatymai, tiek juos įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai keičiasi, todėl keičiasi ir visas teisės aktuose nustatytas teisinio reguliavimo turinys. Naujos Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatos netaikomos tik tais atvejais, jeigu iki 2016 m. birželio 1 d. (t. y. iki Nutarimo Nr. 521 įsigaliojimo dienos) yra priimti sprendimai parduoti ar išnuomoti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, o nagrinėjamu atveju sprendimas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo priimtas nebuvo, todėl nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujoms Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatoms, pakartotinai vertinama žemės sklypo atitiktis Nutarimo 2.15 papunkčiui.
20.7. NŽT 2016 m. birželio 30 d. raštu išdėstė, kad įsiterpęs žemės sklypas, atsižvelgiant į pasikeitusio Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus, negali būti formuojamas ir be aukciono parduodamas arba nuomojamas, kaip įsiterpęs žemės sklypas, o kadastro duomenų byloje esantis žemės sklypo planas negali būti derinamas. NŽT Vilniaus miesto skyriaus planavimo sąlygos Detaliajam planui rengti buvo išduotos ir Detaliojo plano derinimui buvo pritarta, nes pagal projektuojamus sprendinius buvo planuojama suprojektuoti gatvę ir su gatve besiribojantį įsiterpusį žemės sklypą. Tam, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas atitiktų įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, jis turi būti įsiterpęs tarp žemės sklypų ir / ar kelių (gatvių). Detaliajame plane projektuojant kaip įsiterpusį 0,2360 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kad jis atitiktų tuo metu galiojusiame teisiniame reglamentavime apibūdintą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, buvo suplanuota ir nauja gatvė. Tačiau iki pateikiant prašymą dėl įsiterpusio 0,2360 ha ploto valstybinės žemės sklypo suformavimo nebuvo įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai ir formuojamas kaip įsiterpęs 0,2360 ploto valstybinės žemės sklypas ribojosi su laisva valstybine žeme.
20.8. Detaliojo plano rengimo metu galiojusioje Nutarimo 2.15 papunkčio redakcijoje nebuvo numatyta, kad projektuojamas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti didesnis už besiribojantį žemės sklypą, su kuriuo planuojama sujungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Šis reikalavimas atsirado nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje Nutarimo 2.15 papunkčio redakcijoje. Taip pat UAB ,,GeoPaslaugos“ NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė derinti įsiterpusio žemės sklypo bylą 2016 m. birželio 10 d., t. y. jau įsigaliojus Nutarimui Nr. 521, keičiančiam Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas, todėl NŽT neturėjo teisinio pagrindo derinti įsiterpusio žemės sklypo kadastro duomenų bylos.
20.9. Teismas nepagrįstai vertino, kad būtent NŽT neteisėti veiksmai (pritarimas detaliajam planui ir detaliojo plano derinimas) sąlygojo detalaus plano, kuriame įsiterpęs žemės plotas nepagrįstai buvo laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį galima būtų be aukciono išnuomoti ar parduoti, patvirtinimą. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos, be to, padarytos išvados turės reikšmės ne tik šios bylos išsprendimui ir baigčiai, bet ir byloje dalyvaujančių asmenų santykiams ateityje, nes pasibaigus teismo procesui šioje byloje asmenys savo teises ir pareigas galės (turės) įgyvendinti (vykdyti) paisydami šioje byloje teismo padarytų išvadų, o kilus naujam ginčui skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados gali turėti prejudicinę ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią.
Atsiliepimas
21. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
22. Pareiškėjai atsiliepimą grindžia tuo, kad NŽT, išduodama 2013 m. kovo 18 d. pritarimą detaliojo plano rengimui, iš planavimo tikslo matė, jog valstybinė žemė yra įsiterpusi tame tarpe tarp projektuojamos gatvės. Gatvės yra projektuojamos statinių projektavimo, o ne teritorijų planavimo proceso metu. Rengiant detalųjį planą, t. y. vykdant teritorijų planavimo procesą, galėjo būti suformuotas gatvės sklypas, o ne suprojektuota gatvė kaip inžinerinis statinys. Gatvė turėjo būti projektuojama pagal techninį projektą vėliau, įgyvendinant detalųjį planą. NŽT išduodama pritarimą nenurodė, jog detalusis planas turi atitikti Nutarimo 2.15 punktą. NŽT derinant detalųjį planą 2015 m. vasario 17 d. raštu jau buvo parengtas detalusis planas ir iš jo sprendinių buvo akivaizdu, kad gatvės sklypas nebuvo detaliuoju planu suformuotas. Nepaisant to, NŽT suderino detalųjį planą.
23. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl NŽT apeliacinio skundo dėl motyvų šalinimo spręsti įvertinus teisės aktus, šalių argumentus bei susiformavusią teismų praktiką; taip pat prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.
24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo NŽT apeliacinį skundą tenkinti.
25. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad nei detalusis planas niekada nebuvo ginčo dalyku teisme, detaliojo plano teisėtumo klausimas teisme apskritai nebuvo nagrinėjamas, taip pat nebuvo konstatuota, kad Inspekcija ar jos darbuotojai, surašydami patikrinimo aktą apie detaliojo plano atitikimą teisės aktų reikalavimams, elgėsi ne taip, kaip nustatyta teisės aktuose. Inspekcija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados dėl NŽT neteisėtų veiksmų turės reikšmės byloje dalyvaujančių asmenų santykiams ateityje, nes pasibaigus teismo procesui šioje byloje, asmenys savo teises ir pareigas galės (turės) įgyvendinti (vykdyti) paisydami šioje byloje pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, o kilus naujam ginčui skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados gali turėti prejudicinę ir res judicata galią, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamojo sprendimo motyvuojamąją dalį, šalinant nurodytus motyvus ir sprendimo rezoliucinę dalį paliekant nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo motyvuojamąją dalį (žr. nutarties 20 p.), t. y. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo 61 punkte padarytomis išvadomis (žr. nutarties 20.1 – 20.2 p.).
27. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimo 61 punkte be kita ko nurodė: “<...> Dėl nurodytų priežasčių NŽT pritarimas detalaus plano rengimui – 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ ir 2015 m. vasario 17 d. raštas, kuriuo NŽT informavo UAB „Sostinės studija“, kad derina Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini) Vilniuje, detalųjį planą laikomi nepagrįstais. Teismo vertinimu, būtent šie NŽT teisės aktų nuostatas pažeidžiantys neteisėti veiksmai (pritarimas detaliajam planui ir detaliojo plano derinimas) sąlygojo detalaus plano, kuriame įsiterpęs žemės plotas nepagrįstai buvo laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį galima būtų be aukciono išnuomoti ar parduoti, patvirtinimą.“
28. Bendrovė žalos atlyginimą kildino iš neteisėtų visų į bylą įtrauktų atsakovų veiksmų, t. y., Bendrovės nuomone, jei atsakovai būtų nesutikę rengti Detaliojo plano ar būtų operatyviai nutraukę pradėtus planavimo veiksmus, ši žala nebūtų kilusi (žr. nutarties 2.5 p.). Taigi Bendrovė turtinės žalos atlyginimą susiejo tik su Detaliojo plano rengimu bei buvusiu poreikiu, esant nustatytoms aplinkybėms, jo pradėtą rengimą nutraukti.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Bendrovės nurodomi veiksmai dėl turtinės žalos atsiradimo ir pirmosios instancijos teismo apskųstame sprendime konstatuoti turtinės žalos kilimo veiksmai nėra identiški (žr. nutarties 27 ir 28 p.). Vien ši aplinkybė leidžia spręsti, kad ginčijama išvada nebuvo pakankamai pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas NŽT veiksmus neteisėtais, turėjo atskleisti savo poziciją, kodėl nukrypo nuo Bendrovės nurodytų turtinės žalos kildinimo veiksmų (arba, kad čia nėra nesuderinamumo), privalėjo aiškiai apibrėžti faktines aplinkybes bei atlikti išsamią teisinę analizę.
30. Detalusis planavimas – procesas, susidedantis ne iš vieno etapo. Pagal TPĮ 25 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi Detaliojo plano patvirtinimo metu) kompleksinio teritorijų planavimo procesą (detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas) sudaro šie etapai: 1) parengiamasis; 2) rengimo; 3) baigiamasis.
31. Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; 2) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (TPĮ 25 str. 6 d.).
33. Suderintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrina kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ir per 20 darbo dienų (savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus – per 15 darbo dienų) nuo planavimo organizatoriaus prašymo patikrinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia jam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą (TPĮ 26 str. 13 d.).
34. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui, kai: 1) parengtas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas prieštarauja aukštesnio ar to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentui, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis; 2) prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems teritorijų planavimo dokumentų rengimą (TPĮ 26 str. 14 d.).
35. Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, planavimo organizatorius teikia šį dokumentą atitinkamai institucijai tvirtinti (TPĮ 27 str. 1 d.).
36. Ką tik išdėstytas teisinis reguliavimas dėl detaliojo plano patvirtinimo atskleidžia, jog tokio pobūdžio dokumento patvirtinimas yra galimas tik tada, kai yra išpildytos visos procedūros bei atlikti visi įstatymų leidėjo numatyti veiksmai, t. y. detalaus plano patvirtinimas nėra siejamas tik su vienu teisiniu vienetu. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien NŽT pritarimas detalaus plano rengimui – 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ ir 2015 m. vasario 17 d. raštu sąlygojo detalaus plano, kuriame įsiterpęs žemės plotas nepagrįstai buvo laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį galima būtų be aukciono išnuomoti ar parduoti, patvirtinimą, neįvertinus kitų detalaus plano tvirtinimui reikalingų veiksmų bei jų ryšio su NŽT 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ ir 2015 m. vasario 17 d. raštu, nebuvo pagrįsta ir negalėjo būti įtvirtinta apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime. Padaryta ginčo išvada (dėl NŽT neteisėtų veiksmų) nebuvo paremta visumos faktinių ir teisinių aplinkybių įvertinimu.
37. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir kitą teisinį momentą.
38. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2768-12).
39. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
40. Vilniaus apygardos administracinis teismas pasisakydamas dėl NŽT veiksmų neteisėtumo neįvertino ir šių nuostatų (žr. nutarties 38–39 p.). Apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo tiksliai identifikuotas NŽT veiksmų neteisėtumas, todėl dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių apeliacinis skundas pripažintinas pagrįstu ir turi būti patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti ir pašalinti iš šio sprendimo motyvuojamosios dalies padarytas išvadas dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, neteisėtų veiksmų, t. y. ta apimti kur buvo nurodyta: “ <...> Dėl nurodytų priežasčių NŽT pritarimas detalaus plano rengimui – 2013 m. kovo 18 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-104 „Dėl detaliojo plano rengimo“ ir 2015 m. vasario 17 d. raštas, kuriuo NŽT informavo UAB „Sostinės studija“, kad derina Žemės sklypo ir gretimos teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą laikomi nepagrįstais. Teismo vertinimu, būtent šie NŽT teisės aktų nuostatas pažeidžiantys neteisėti veiksmai (pritarimas detaliajam planui ir detaliojo plano derinimas) sąlygojo detalaus plano, kuriame įsiterpęs žemės plotas nepagrįstai buvo laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį galima būtų be aukciono išnuomoti ar parduoti, patvirtinimą“.
Nutartis neskundžiama.