- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-794-513/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00909-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj (pran.)
- Pareiškėjas
- PAR1
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. liepos 9 d. Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PAR1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PAR1 pareiškimą (skundą) dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu. Pareiškėjas PAR1 kreipėsi į teismą skųsdamas antstolės E. M. atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, prašė visus vykdymo veiksmus atidėti, sustabdyti vykdomąsias bylas, nutraukti visus vykdymo procesus, grąžinti vykdomuosius dokumentus, padidinti mėnesio lėšų limitą ir skubiai taikyti apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismas 2026 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo PAR1 pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tik tokiu atveju, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. kovo 15 d. skundu (kuris teisme gautas 2026 m. kovo 16 d.) dėl antstolės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Nors pareiškėjo skunde ir yra įkeltas antstolės patvarkymo fragmentas, tačiau iš jo turinio matyti, kad antstolės kontoroje gautas pareiškėjo dokumentas, laikytinas prašymu (ne skundu) nes skolininkas (pareiškėjas) jokio konkretaus antstolės veiksmo neskundė. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė skundų padavimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 510 straipsnio 2 dalis), todėl jo skundą dėl antstolės veiksmų atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas PAR1 (apeliantas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą, panaikinti antstolės 2025 lapkričio 4 d. patvarkymą Nr. Sp-52586, 2025 m. gruodžio 10 d. Nr. Sp-58504, 2026 m. sausio 28 d. patvarkymą Nr. Sp-4307, pripažinti, kad teisme trečius metus užšaldyti apeliacinės instancijos teismo procesai, taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones ir sustabdyti antstolio pagal vykdomuosius dokumentus vykdomus išieškojimų veiksmus, įpareigoti antstolį skubiai priimti patvarkymą ir padidinti vienkartinį (2026 vasario mėn.) jo nustatytą mėnesinį, neišieškotinų (pas atsakovę esančių / sukauptų) lėšų – 4 265,14 Eur dydį. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo skundą dėl antstolės veiksmų, taikė netinkamas teisės normas. Apelianto manymu, tiek antstolė, tiek teismas tinkamai nesprendė klausimo dėl to, kad jis yra paliktas be turimų asmeninių lėšų, o teismas nepagrįstai atsisako priimti jo skundus dėl antstolės veiksmų, neteisėtai jį baudžia, atima pinigus. Apeliantas taip pat išreiškia savo nuomonę, kritiką antstolės ir teismų, teisininkų darbui, cituoja patarles, posakius, aprašo atitinkamų žodžių sąvokas, taip pat pasisako įvairiais kitais nesusijusiais klausimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą (skundą) dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atskirojo skundo turiniu, daro išvadą, jog apeliantas atskirajame skunde iš esmės nenurodo jokių konkrečių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, neįvardija, kokius, jo nuomone, materialinės ar procesinės teisės normos pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, o tik apsiriboja pasakymu, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo skundą, taikė netinkamas įstatymo nuostatas. Atskirojo skundo turinys susijęs su pareiškėjo dėstoma pozicija dėl nepasitenkinimo vykdymo veiksmais (piniginių lėšų nurašymu, jo teigimu, neteisėtu jo baudimu, pinigų atėmimu), išreikšta kritika antstolės, teismų darbui ir sistemai, o tai iš esmės nėra reikšminga ir vertintina, sprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Respublikos teismuose yra dešimtys pareiškėjo inicijuotų civilinių procesų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. pareiškėjas nesutinka su prieš jį atliekamais priverstinio vykdymo veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai pareiškėjui dešimtis kartų išaiškino antstolio veiksmų apskundimo tvarka, įtvirtintą CPK 510 straipsnyje ir terminą, numatytą CPK 512 straipsnyje, tačiau pareiškėjas nustatytos tvarkos nesilaiko ir vis iš naujo kreipiasi į teismus su tapačiais, jokiais teisiniais argumentais negrįstais skundais. Apelianto veiksmai, kai pareiškėjas nuolat teikia teismams tapataus pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų, nors tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pareiškėjui yra išaiškinę skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką, tačiau pareiškėjas jos nesilaiko ir toliau skundus dėl antstolio veiksmų masiškai tiesiogiai teikia teismui, atitinka piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius. Už tokį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-903-921/2026 pareiškėjui yra paskirta 500 Eur dydžio bauda.
Dėl pareiškėjo teisės paduoti skundą dėl antstolės 2025 m. lapkričio 4 d. patvarkymo Nr. Sp-52586, 2025 m. gruodžio 10 d. patvarkymo Nr. Sp-58504, 2026 m. sausio 28 d. patvarkymo Nr. Sp-4307 ir šios teisės realizavimo tvarka taip pat pareiškėjui yra išaiškinta įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1502-871/2026. Nei pareiškimu, nei atskiruoju skundu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių ar teisinių aplinkybių ir argumentų, dėsto nesusijusius padrikus teiginius, pastraipas, citatas, reiškia savo pyktį, nusivylimą ir pan. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčydamas antstolės patvarkymus ir kitus priverstinio vykdymo veiksmus, būtų laikęsis CPK 510 straipsnyje nustatytos privalomos ikiteisminės tvarkos ir į antstolę dėl šio patvarkymo panaikinimo su skundu nesikreipė. Kaip jau ne kartą išaiškinta pareiškėjui, visų pirma dėl konkretaus patvarkymo panaikinimo jis su skundu privalo kreiptis į antstolę (CPK 510 straipsnis) ir tik nesutikdamas su priimtu patvarkymu, kuriuo būtų išnagrinėtas pareiškėjo skundas, per vieną mėnesį galėtų kreiptis į teismą (CPK 512 straipsnis), tačiau pareiškėjas šios tvarkos nesilaiko ir savo teisę kreiptis į teismą realizuoja nesilaikydamas CPK nustatytos tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o ginčijama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.