Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Beinoravičienė, veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2357-1156/2026 pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2026 m. kovo 2 d. teisme gautas P. V. skundas dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija, kuriuo pareiškėjas inter alia prašo panaikinti antstolės 2025 m. lapkričio 4 d. Nr. So-52586, 2025 m. gruodžio 10 d. Nr. So-58504, 2026 m. sausio 28 d. Nr. Sp-4307 patvarkymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-2157-1081/2026, Nr. e2YT-2210-1081/2026, Nr. e2YT-2352-1227/2026, kuriose P. V. reiškia analogiškus reikalavimus kaip ir šiuo skundu. Minėtose bylose iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas. Įvertinus išdėstytą, teismas darė išvadą, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl prašymą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

4. Pažymėjo, kad CPK 510 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 3 dalimi skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Pažymėjo, kad tik tokiu atveju, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės.

14. Skundžiama 2026 m. kovo 3 d. nutartimi apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio galimai neteisėtų veiksmų, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir apeliantas nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos (137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK 5 straipsnio nuostatos suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kita vertus, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų visuma, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą).

16. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį – kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pastaroji įstatymo nuostata (kartu su kitomis) taikoma ir aiškinama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), kurie leidžia daryti logišką išvadą, kad net ir tuo atveju, jei teismas nėra priėmęs ieškinio, tačiau teismo žinioje yra ieškovo iniciatyva pradėti du analogiški teisminiai procesai, tai yra pateikti du tapatūs ieškiniai, vieną iš ieškinių turi būti atsisakoma priimti kaip tapatų kitam. Priešingu atveju ieškovui būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą su tapačiais ieškiniais vienu metu, siekiant gauti jam patogesnį (palankesnį) procesinį sprendimą (CPK 95 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagrįstai nustatė kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2YT-2157-1081/2026, Nr. e2YT-2210-1081/2026, Nr. e2YT-2352-1227/2026, kuriose P. V. reiškia analogiškus reikalavimus kaip skundu civilinėje byloje Nr. e2YT-2357-1156/2026. Atskirajame skunde pareiškėjas nepaneigė šių teismo konstatuotų aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

18. Sprendžiant, ar pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai laikėsi šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pažymėtina, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

19. Tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų galima kreiptis tik CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir tvarka. Pagal paminėtos teisės normos reglamentavimą, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

20. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1 - 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

21. Taigi, tam, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendintų teisę į išankstinį skundo nagrinėjimą ne teisme, jis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka antstoliui turėjo pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su 2026 m. kovo 2 d. skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai skundą atsisakė priimti ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl bylos baigties

24. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų skundo prašymų ir argumentų

25. Apeliacijos tikslas yra patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektą sudaro tik teismo 2026 m. kovo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Tuo tarpu apelianto skunde reiškiami kiti prašymai nėra susiję su apeliacinės instancijos teismo kompetencija ir teisėmis (CPK 337 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo dėl jų pasisakyti. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius priimti skundą, o ieškovui apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti skundą, apeliacinės instancijos teisme nėra bylos dėl ginčo esmės. Todėl vadovaujantis CPK 147 straipsnio 2 dalies nuostatomis atskirajame skunde pateiktas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėtinas.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su neigiama pareiškėjo nuomone bei kritika vykstantiems procesams bei subjektams, nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

27. Pareiškėjui, siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, pasiūlytina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais

nutaria:

apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-2357-1156/2026 palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.