- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-26
- Bylos Nr.
- eAN2-196-795/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00045-2026-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Kristina Baškienė (pran.), Kristina Kakurinė
- Pažeidėjas
- APA1
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 21 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Bylos esmė
1. APA1 buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 punkto pažeidimo ir administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes ji 2025 m. balandžio 28 d., 9.30 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), artėdama prie priekyje važiuojančio automobilio ir apvažiuodama jį, kirto ištisinę ženklinimo liniją ir susidūrė su į kairę posūkio manevrą darančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Eismo įvykio kilimo priežastis yra abiejų automobilių vairuotojų veiksmai. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė APA1 administracinę nuobaudą – 30 Eur baudą. 2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas APA1 skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2026 m. sausio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 21 d. nutartimi APA1 skundas atmestas. Nutartyje konstatuota, jog teismas, ištyręs byloje esančius vaizdo įrašus bei nuotraukas eismo įvykio vietoje, daro išvadą, kad juose matyti užfiksuotos toje kelio atkarpoje buvusios ištisinės kelio ženklinimo linijos, nors jos su vietomis nusitrynusiu dažų sluoksniu, tačiau matomos net ir vaizdo įrašuose. Pirmosios instancijos teismas nemanė, kad byloje nepakanka duomenų sprendimui priimti, todėl bylos papildomam nagrinėjimui negrąžino. Teismas padarė išvadą, kad APA1 pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiama APA1 prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 21 d. nutartį bei jai paskirtą administracinę nuobaudą, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Pirmosios instancijos teismas kaip nustatytą faktą konstatavo ištisinės linijos kirtimą, nors iki tol nebuvo objektyviai nustatyta ženklinimo matomumo būklė, nusidėvėjimo laipsnis, ženklinimo vientisumas, ženklinimo atitiktis norminiams reikalavimams. Skunde atkreiptas dėmesys, jog bendro pobūdžio saugaus vairavimo pareigos nepakeičia būtinybės įrodyti konkretų inkriminuojamą pažeidimą – aiškiai matomos ir identifikuojamos ištisinės linijos kirtimą.
3.2. Nors pats teismas konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) metu nebuvo vertinamas ženklinimo matomumas, nusidėvėjimas, vientisumas, tačiau tuo pačiu pareiškėjos argumentus dėl (duomenys neskelbtini) nepakankamumo laikė nepagrįstais. Nors teismas nurodė, kad pareiškėja neprašė papildomos (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) inicijavo pati Institucija, todėl būtent jai teko pareiga suformuluoti klausimus (duomenys neskelbtini) bei pateikti visus reikšmingus duomenis. APA1 nuo pat įvykio pradžios nuosekliai ginčijo būtent ištisinės linijos aiškų matomumą ir identifikavimą. (duomenys neskelbtini) buvo orientuota į eismo įvykio mechanizmo vertinimą, tačiau ne į esminį ginčo klausimą – aiškiai identifikuojamos ištisinės linijos buvimą eismo įvykio metu.
3.3. (duomenys neskelbtini) pirminiai pasisakymai po eismo įvykio vietos apžiūros turi reikšmingą įrodomąją vertę ir negali būti visiškai eliminuojami iš įrodymų vertinimo, vien nurodant, kad tai buvo „asmeninė nuomonė“. APA1 turi garso įrašą, padarytą (duomenys neskelbtini) kabinete po eismo įvykio vietos apžiūros, kai jau buvo surinktos nuotraukos ir įvertintos aplinkybės, kuriame (duomenys neskelbtini) nurodo, jog „ištisinės linijos nėra, lenkti buvo galima“. Esant esminiam prieštaravimui dėl (duomenys neskelbtini) pirminių pasisakymų, teismas turėjo imtis priemonių šioms aplinkybėms objektyviai patikrinti. Teismo posėdžio metu kita eismo įvykio dalyvė nurodė, kad „nebuvo tos tiesios“, „nieko ten nėra“, taip pat pakartotinai akcentavo, jog toje vietoje buvo punktyrinis ženklinimas. Taigi byloje esantys duomenys rodo, kad aiškiai identifikuojamos ištisinės linijos buvimas eismo įvykio vietoje nebuvo akivaizdus.
3.4. Pati institucija pripažino ženklinimo nusidėvėjimo faktą. Ženklinimo aiškumas buvo grindžiamas tik subjektyviu vertinimu, neatlikus ženklinimo matomumo vertinimo, nusidėvėjimo laipsnio nustatymo, objektyvių techninių matavimų, atitikties norminiams reikalavimams įvertinimo. Teismui turi būti objektyviai įrodyta, kad eismo įvykio metu egzistavo aiškiai identifikuojama, pakankamai matoma, teisėtai įrengta, norminius reikalavimus atitinkanti ištisinė linija, tačiau pareiškėjos keliami klausimai nebuvo nagrinėjami iš esmės. Skunde papildomai atkreiptas dėmesys, jog (duomenys neskelbtini) rašte oficialiai buvo nurodyta, kad ženklinimas buvo atnaujintas dėl nusidėvėjimo, taip pat, jog (duomenys neskelbtini) neturi duomenų apie ženklinimo projektą.
3.5. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė, kad buvo gauta papildoma vietos apžiūros medžiaga bei papildomos nuotraukos, kuriose matėsi linijų fragmentai, o schemoje buvo pažymėta ištisinė linija. Taigi išvada dėl ištisinės linijos buvo grindžiama eismo įvykio schema, papildoma vietos apžiūros medžiaga, fragmentiškai matomomis linijomis nuotraukose. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo klausiama, ar ženklinimo nusidėvėjimas nekėlė abejonių, vertinant ištisinės linijos kirtimą, tačiau ji nurodė, kad tokių duomenų tyrimo medžiagoje nebuvo pateikta. Kiek (duomenys neskelbtini) prisiminė, papildoma apžiūra buvo atlikta, esant šlapiam asfaltui, todėl buvo sudėtinga vertinti ženklinimo matomumą, esant sausam paviršiui.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) TYR1, atliekanti (duomenys neskelbtini), atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamos APA1 apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 21 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų (nuotraukos, (duomenys neskelbtini) aktas, eismo įvykio schema, administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai, tarnybinis pranešimas ir kt.) APA1 kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio l dalyje, bei Kelių eismo taisyklių 101 punkto nuostatų pažeidimui konstatuoti. APA1 nurodytos aplinkybės nešalina jos administracinės atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo ir nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1 apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu, 101 punkte įtvirtinta, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Apeliaciniame skunde APA1 ginčija savo kaltę, tvirtindama, jog administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi buvo netinkamas kelio ženklinimas, t. y. neaiški ir nusitrynusi ištisinė linija.
7. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su (duomenys neskelbtini) centro (duomenys neskelbtini) skyriaus 2025 m. spalio 31 d. (duomenys neskelbtini) aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog dėl šio (duomenys neskelbtini) akto vertinimo jau itin išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad ANK nebėra numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ANK 423 straipsnio 1-3 dalys). Kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galbūt nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Šiuo atveju tiek KET 101 punkte numatyto pažeidimo, tiek ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti padariniai nėra būtini, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų veiksmų ir kilusių padarinių šioje byloje nenustatinėjamas. Nepaisant to, kad (duomenys neskelbtini) akto išvadoje nurodyta, jog APA1 kaltė dėl įvykio pasireiškė tuo, jog, su vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ neleistinai kirsdama siaurąją kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į kairę kelio pusę, tačiau, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog šiuo atveju padaryta (duomenys neskelbtini) yra perteklinis tyrimo veiksmas, kuris iš esmės jokios įtakos APA1 (ne)nubaudimui neturi. Ji pati savo apeliaciniame skunde nurodė, jog (duomenys neskelbtini) metu buvo nustatinėjamas eismo įvykio mechanizmas, o ne kelio ženklinimo tinkamumas. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, susijęs su kelio ženklinimu, jo matomumu, tinkamu žymėjimu, bet su tuo susijusių klausimų (duomenys neskelbtini) nebuvo užduota.
Žemesnės instancijos teismas
8. Ginčo, kad APA1 automobilis „(duomenys neskelbtini)“ susidūrimo metu su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ buvo išvažiavęs į kairę kelio pusę, nėra, pati pareiškėja pripažįsta, kad siekė aplenkti (apvažiuoti) priešais manevrą darantį automobilį. Vis dėlto APA1 kategoriškai neigia šio lenkimo metu kirtusi ištisinę kelio ženklinimo liniją, tiek bylą nagrinėjant Institucijoje, tiek pirmosios instancijos teisme, ji nurodė, kad dėl fizinio ištisinės linijos nusidėvėjimo pastaroji buvo nematoma ar sunkiai įžiūrima, todėl laikytina, kad linijos ten nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas susipažino su byloje esančiomis foto nuotraukomis, vaizdo įrašais, eismo įvykyje buvusių liudytojų parodymais bei kitais surinktais įrodymais ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelio ruože, kuriame įvyko įvykis – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ištisinė kelio linija iš tiesų buvo su vietomis apsitrynusiu dažų sluoksniu, tačiau šie nusidėvėjimai nebuvo tokie žymūs, dėl ko APA1 nebūtų supratusi, jog tai yra ištisinė kelio ženklinimo linija ar tuo labiau jos nemačiusi.
9. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog ypač reikšminga tai, kad APA1 šiuo keliu važiavo ne pirmą kartą, todėl tikrai turėjo net ir nevalingai būti įsidėmėjus, jog ištisinė kelio ženklinimo linija (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prasideda beveik iš karto nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžos. Pastebėtina, kad nuo šios sankryžos visomis kryptimis kelio ruožai atskirti ištisine kelio ženklinimo linija. Taigi abejotina, ar nuo (duomenys neskelbtini) vairavimo stažą turinti (duomenys neskelbtini), kuri paaiškinime nurodė kasdien važiuojanti šiuo kelio ruožu, nežinojo apie šioje kelio atkarpoje esantį ištisinės linijos kelio ženklinimą, net ir darant prielaidą apie jo neryškumą, tuo labiau, kad šis kelio ženklinimas šioje atkarpoje pagal viešai prieinamus duomenis jau buvo prieš 10 metų. Tvirtinimas, kad kita eismo įvykio dalyvė neva nurodžiusi, jog įvykio vietoje ženklinimas buvo punktyrinis, yra nepagrįstas, kadangi liudytoja LUD1 teismo posėdžio metu parodė, jog ji sukosi ir susitrenkė automobiliai. Liudytoja sukosi prie įvažiavo į namą, o ten visur punktyrinė linija, visur galima apsisukti. Taigi liudytoja aptarė ženklinimą, kuris buvo jos apsisukimo vietoje (prie namo), o ne ženklinimą, kuris galiojo APA1 lenkimo pradžios metu.
10. APA1 savo nekaltumą bandė grįsti ir tariamai jai išsakytais (duomenys neskelbtini) LUD3 patikinimais iš karto po eismo įvykio, kad įvykio vietoje nebuvo ištisinės horizontaliojo kelio ženklinimo linijos ir lenkti buvo galima. Minėta (duomenys neskelbtini), liudydama teismo posėdyje, nurodė, jog neatsimena visko, ką kalbėjo įvykio vietoje. Linijos buvo šiek tiek apsitrynusios, kiek atsimena, bet tikrai buvo matomos. Kaip jau minėta, teismas, ištyręs byloje esančius vaizdo įrašus bei nuotraukas eismo įvykio vietoje, daro išvadą, kad juose matyti užfiksuotos toje kelio atkarpoje buvusios ištisinės kelio ženklinimo linijos, nors jos su vietomis nusitrynusiu dažų sluoksniu, tačiau matomos net ir vaizdo įrašuose. Tai, kad iš karto po teismo įvykio (duomenys neskelbtini) LUD3 pareiškėjai nurodė, jog, (duomenys neskelbtini) nuomone, šioje vietoje nėra ištisinės linijos ir ji lenkti galėjo, vertintina, kaip asmeninė (duomenys neskelbtini) nuomonė, kuri neturi jokios įtakos ,sprendžiant klausimą dėl APA1 kaltės. Galima būtų vertinti, ar (duomenys neskelbtini), dėstydama savo nuomonę elgėsi profesionaliai ir ar nesukūrė nepagrįstų lūkesčių APA1, kad jos veiksmai nebus pripažinti administraciniu nusižengimu, tačiau (duomenys neskelbtini) elgesį, esant kreipimuisi ar skundui, turėtų vertinti jos vadovai ir Institucijos administracija, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas APA1 kaltės ir padarytų veiksmų kvalifikavimo klausimas. Vien ta aplinkybė, jog, dėstydama savo nuomonę, (duomenys neskelbtini) galėjo ją suklaidinti, APA1 kaltės dėl padaryto pažeidimo nepašalina.
11. Pažymėtina, jog daugiau jokių kitų naujų argumentų, kurie nebūtų buvę žinomi pirmosios instancijos teismui, APA1 apeliaciniame skunde nenurodė. Savaime suprantama, jog gebėjimas matyti ir įžiūrėti konkrečius objektus yra pakankamai subjektyvus dalykas. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismui, įvertinus visus bylos medžiagoje esančius duomenis, įskaitant vaizdo įrašą ir nuotraukas, nekyla jokių abejonių dėl ištisinės linijos buvimo įvykio vietoje. Net linijai esant ne visiškai ryškiai ir apsitrynusiai, vizualiai jos negalima supainioti su punktyrine linija, todėl, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytam vertinimui, apygardos teismas konstatuoja, jog APA1 teiginiai apie negalėjimą nustatyti, jog kerta ištisinę liniją, yra laikytini jos gynybine versija, pateikta, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryta procesinių teisės normų pažeidimų ir nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, kvalifikuodami APA1 veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
12. APA1 kaltė dėl šio jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jos veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Vien tai, kad trauktinam administracinėn atsakomybėn asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229¹ straipsnio 2 ir 4 dalių pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens APA1 apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama.