- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-04
- Bylos Nr.
- 2S-754-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02312-2026-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Milda Valiulytė (pran.), Milda Skersienė
- Skolininkas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OÜ, OU, Legal Balance, Go4Rent, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Fiannsų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8045-1256/2026 pagal pareiškėjo antstolio D. J. prašymą dėl arešto skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkui A. K. (A. K.), suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group, OU, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Go4Rent“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas antstolis D. J. (toliau – ir pareiškėjas arba antstolis) prašė teismo nubausti areštu iki trisdešimties parų skolininką A. K. (toliau – ir skolininkas) už antstolio patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą bei susidariusių skolų nemokėjimą. Nurodė, kad skolininkui yra užvestos septynios vykdomosios bylos. 2024 m. liepos 18 d. areštuotos skolininko banko sąskaitos ir nustatyta, kad nekilnojamojo ir kilnojamojo turto jis neturi. 2025 m. liepos 28 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d. turto arešto aktais areštuotos skolininko turtinės teisės į tris transporto priemones, taip pat nustatyta, kad jis vykdo individualią veiklą. 2025 m. liepos 30 d. ir 2025 m. rugpjūčio 22 d. priimti patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie pajamas ir turtą pateikimo, kurie išsiųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu (toliau – e.) paštu. Skolininkas į juos nereagavo, duomenų nepateikė, telefonu neatsiliepė, nors 2025 m. rugpjūčio 27 d. telefonu patvirtino, kad naudojasi nurodytu e. paštu ir žadėjo skolą mokėti dalimis, tačiau įsipareigojimų nevykdė. Pareiškėjas į antstolį ne kartą kreipėsi dėl skolų mokėjimo dalimis, tačiau įmokų neatliko. Teigė, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-34568-1245/2025 skolininkui buvo paskirta vienkartinė 50 Eur bauda. 2025 m. lapkričio 18 d. ir 2025 m. gruodžio 12 d. priimti patvarkymai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų pateikimo, kuriuose reikalaujama pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir kt. Patvarkymai išsiųsti skolininko gyvenamosios vietos adresu ir e. paštu. Skolininkui gyvenamosios vietos adresu patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) įteiktas 2025 m. gruodžio 23 d., tačiau į antstolio siųstą patvarkymą jis nereagavo, duomenų per nustatytą terminą nepateikė. Antstolis nurodė, kad skolininkas nevykdo savo pareigų, nemoka skolų, nepateikia duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, trukdo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, todėl prašė skirti skolininkui areštą iki 30 parų už antstolio reikalavimų nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi nepatenkino antstolio prašymo dėl arešto skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą skolininkui. Teismas nustatė, kad skolininkas nėra įvykdęs antstolio patvarkymų. Teismas pažymėjo, kad skolininkas patvarkymuose nurodytu terminu nepateikė antstoliui reikalaujamų duomenų. Taip pat teismas nenustatė, kad skolininkas nevykdė antstolio patvarkymų dėl svarbių priežasčių. Teismas nustatė, kad, Informacinės teismų sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, skolininkui 2025 m. rugsėjo 16 d. buvo paskirta 50 Eur bauda už ankstesnių patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą (civilinė byla Nr. 2VP-34568-1245/2025). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad skolininkas po to, kai jam buvo paskirta 50 Eur bauda, ir toliau nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų, neteikdamas informacijos apie savo turtą ir pajamas. Teismas pažymėjo, kad arešto skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, ji turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jų taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas, spręsdamas arešto paskyrimo klausimą, turi konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes ir remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsižvelgęs į tai, kad skolininkui tik vieną kartą buvo paskirta 50 Eur dydžio vienkartinė bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, o jos dydis nepasiekė CPK 645 straipsnio 3 dalyje nustatytos maksimalios ribos, teismas konstatavo, jog griežtesnių poveikio priemonių taikymas šiuo atveju nėra pagrįstas. Antstoliui įstatymas suteikia teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo, jeigu skolininkas ir toliau nevykdo jo reikalavimų. Vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad arešto taikymas nagrinėjamu atveju būtų neproporcingai griežta priemonė. Teismo vertinimu, priverstinio skolos išieškojimo tikslai gali būti pasiekti kitomis CPK 645 straipsnio 3 dalyje numatytomis priemonėmis, pirmiausia svarstant galimybę skirti didesnę baudą, todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl iki 30 parų arešto skyrimo skolininkui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas D. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir skirti skolininkui tokią sankciją už kiekvieną dieną antstolio patvarkymo dėl duomenų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą nuo 2025 m. lapkričio 18 d., kuri, jo nuomone, privers skolininką vykdyti antstolio nurodymus. Atsižvelgiant į skolininko atvirą antstolio reikalavimų ilgalaikį ignoravimą bei antstolio nurodymų nevykdymo trukmę, prašo teismo skirti skolininkui ne vienkartinę baudą, o už kiekvieną antstolio nurodymo nevykdymo dieną, kad asmuo būtų suinteresuotas vykdyti antstolio nurodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo antstolio pareiškimą taikyti skolininkui sankciją už antstolio nurodymų nevykdymą ir nustatė, kad skolininkas tikrai nevykdė antstolio nurodymų ir sankcija jam turi būti taikoma, bet areštas yra per griežta priemonė ir civilinio proceso tikslus galima pasiekti paskyrus baudą. Ir dėl neaiškių priežasčių netaikė skolininkui jokios sankcijos, o tiesiog atmetė antstolio pareiškimą. Antstolis, prašydamas taikyti sankciją, paprašė jos maksimalios, o teismas nustatęs, kad sankcija skirtina, turėjo parinkti ją savo nuožiūra. Teismas nėra ir niekada nebuvo įpareigotas taikyti tik antstolio nurodyto dydžio sankcijas, bet skiria jas pagal savo vidinį įsitikinimą. Šiuo atveju, neskirdamas skolininkui jokios sankcijos, pirmosios instancijos teismas tarsi išteisino skolininką. Be to, pagal tokią teismo nutartį antstolis privalo kreiptis į teismą iš naujo ir prašyti teismo baudos skolininkui. Ir kitos sudėties teismas privalės nagrinėti antstolio pareiškimą, kai jau šis teismas pareiškimą išnagrinėjo ir nustatė, kad antstolio prašymas pagrįstas. Antstolio nuomone, nors baudos paskyrimas civiliniame procese ir jos nesumokėjimas, teismo priteistų skolų nemokėjimas rodo skolininko piktybišką vengimą vykdyti savo teismo sprendimais jam nustatytas pareigas, bet, jei teismui atrodo, kad dar viena skolininko paskirta bauda privers jį gerbti teismo sprendimus ir vykdyti jam priklausančias pareigas, galėjo paskirti skolininkui baudą. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pritaria pareiškėjo atskirojo skundo argumentams. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais: Atkreipia dėmesį, kad atlikdamas savo funkcijas antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Aktiva Finance Group OU pritaria pareiškėjo atskirojo skundo argumentams ir prašo sprendimą dėl pareiškėjo skundo priimti teismo nuožiūra pagal pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo antstolio pareiškimą dėl arešto skyrimo skolininkui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).
CPK 645 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų.
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 645 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodęs, kad, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).
Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad CPK 645 straipsnio 3 dalyje už skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymą yra numatyta alternatyvių teismo nuobaudų paskyrimo galimybė, iš kurių 30 parų areštas yra pati griežčiausia poveikio priemonė. Tiek pačių teismo nuobaudų alternatyvus nustatymas, tiek teismui palikta dispozicijos teisė nuspręsti, kokio dydžio nuobauda skirtina kiekvienu konkrečiu atveju, sąlygoja tai, jog teismas kiekvieną skolininko pareigos pateikti informaciją apie turimą turtą nevykdymo atvejį turi įvertinti individualiai (Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2194-658/2016). Vykdymo procese teismo skiriamos nuobaudos atlieka dvejopą funkciją: viena vertus, tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už jau įvykdytus proceso pažeidimus (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 645 straipsnio 3 dalis), kita vertus, tai yra skatinančio pobūdžio procesinė teisinė priemonė, skiriama siekiant paraginti asmenį įvykdyti antstolio reikalavimus. Areštas yra išimtinė teismo nuobaudos rūšis ir gali būti skiriama tik ypatingais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-122-619/2017, Panevėžio apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-192-755/2022).
Remiantis bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolio kontoroje yra vykdomi išieškojimai iš skolininko šiose vykdomosiose bylose: Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 375 Eur skolos, 33,40 Eur palūkanų, 107,80 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo UAB „Legal Balance“, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 279,94 Eur skolos, 17,86 Eur palūkanų, 46 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo Aktiva Finance Group, OU, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 Eur baudos išieškojimo valstybei, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 198,91 Eur skolos, 63,70 Eur palūkanų, 62,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo Aktiva Finance Group OU, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11,09 Eur skolos išieškojimo valstybei, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 985 Eur skolos, 337,25 Eur palūkanų, 101 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo UAB „Go4rent“ ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 80 Eur baudos išieškojimo valstybei.
Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad antstolis priėmė 2025 m. lapkričio 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo skolininką pateikti duomenis apie gaunamas pajamas, kokias pajams bei į kokias sąskaitas skolininkas gauna, pateikti pažymas apie turimą turtą ir įpareigojo skolininką per 7 kalendorines dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui paštu, elektroniniu paštu arba atvykus į antstolio kontorą duomenis apie gaunamas pajamas, jam priklausantį bei pas trečiuosius asmenis esantį turimą kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką, orgtechniką, meno, juvelyrinius dirbinius, laikomus naminius gyvulius ir paukščius, ir pan. jo buvimo vietą), nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, žemės ūkio techniką, lėšas bei indėlius, suteiktus kreditus, visas gaunamas pajamas bei jų gavimo būdą. 2025 m. lapkričio 18 d. patvarkymas skolininkui išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), taip pat gyvenamosios vietos adresu, tačiau siųstas registruotas laiškas grįžo neįteiktas. Antstolis 2025 m. gruodžio 12 d. priėmė pakartotinį patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų pateikimo, kuris skolininkui išsiųstas tuo pačiu e. pašto adresu ir gyvenamosios vietos adresu, kuriuo registruotas laiškas skolininkui įteiktas 2025 m. gruodžio 23 d. Patvarkyme nurodyta, kad duomenis skolininkas turėjo pateikti ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo patvarkymo gavimo dienos. Apie tai, kad skolininkas būtų įvykdęs antstolio patvarkymus, nei civilinėje, nei vykdomojoje byloje duomenų nėra.
Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi skyrė skolininkui 50 Eur dydžio baudą už antstolio patvarkymų Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.
Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad skolininkas po to, kai jam buvo paskirta 50 Eur bauda, ir toliau nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų, neteikdamas informacijos apie savo turtą ir pajamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai, jog CPK 645 straipsnio 3 dalyje numatytas areštas yra išimtinė teismo nuobaudos rūšis ir gali būti skiriama tik ypatingais atvejais, visiškai atitinka teismų formuojamą praktiką. Neabejotina, kad atsižvelgiant į šios sankcijos pobūdį, t. y. į tai, jog areštu apribojama asmens laisvė, areštas laikytinas kraštutine poveikio priemone, kurią nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog arešto paskyrimas skolininkui būtų neproporcinga nuobauda, neužtikrinanti operatyvesnio skolininko skolų išieškojimo proceso. Bylos duomenimis, nėra pagrindo išvadai, kad arešto paskyrimas skolininkui turės didesnę teigiamą įtaką vykdymo proceso operatyvumui nei kitos rūšies baudos paskyrimas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo skolininkui skirti išimtinio pobūdžio priemonės – arešto už antstolio reikalavimo nevykdymą.
Tačiau pažymėtina, kad skolininkas, neteikdamas antstoliui duomenų apie savo turimą turtą bei gaunamas pajamas, sąmoningai savo veiksmais apsunkina ir vilkina vykdymo procesą, tuo pažeidžiamos išieškotojų teisės ir teisėti interesai, nepasiekiami vykdymo proceso tikslai – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, antstolio prašymą išnagrinėjęs nepranešus pareiškėjui, neįvertino, dėl kokių priežasčių nėra vykdomas antstolio patvarkymas. Teismas taip pat neanalizavo, ar skolininkui už antstolio reikalavimo nevykdymą neturėtų būti skiriama kitos rūšies nuobauda negu areštas, t. y. piniginė bauda.
Šiuo atveju būtina įvertinti aplinkybę, jog byla nagrinėjama ypatingąja teisena, o tai reiškia, jog teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).
Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai reiškia, kad, be kitų veiksmų, teismas turi pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nėra pagrindo skirti skolininkui areštą, neišnagrinėjo klausimo iš esmės ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių pagal antstolio pareiškimą dėl kitų procesinių prievartos priemonių taikymo, t. y. ar yra teisinis pagrindas taikyti skolininkui CPK 645 straipsnyje numatytą kitokio pobūdžio sankciją negu areštą, ar yra aplinkybių, galinčių turėti įtakos sankcijos dydžiui ir pan., todėl sprendžiama, kad teismas neatskleidė bylos esmės.
Apeliacinės instancijos teismas mano, kad, šioje byloje neatskleidus bylos esmės, apeliacinės instancijos teismui tektų ją nagrinėti iš naujo, tačiau apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat atsižvelgtina į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis). Be to, pareiškimą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės.
Kadangi civilinė byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti apelianto atskirąjį skundą iš dalies ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį, perduodant pirmosios instancijos teismui antstolio pareiškimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti antstolio pareiškimą dėl arešto skyrimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.