Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. T. dėl žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – (duomenys neskelbtini)-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „V“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. T. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti ieškovei iš atsakovo 742,63 Eur žalos atlyginimo, 22,78 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškinyje nurodyta, kad tarp ieškovės ir draudėjos R. M. (toliau – draudėja) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis. Gyventojų turto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 5 d. iki 2025 m. kovo 4 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – 7 butas). Ieškovė nurodo, kad 2024 m. liepos 29 d. (nors pastebėta ir pranešta draudikui 2024 m. rugpjūčio 20 d.) buvo užlietas draudėjai priklausantis turtas – 7 butas. Kaip ieškinyje nurodo ieškovė, užliejimas įvyko dėl paliktų atvirų balkono langų iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)) – (toliau 14 butas). Ieškinyje pažymima, kad šias aplinkybes patvirtina (duomenys neskelbtini)-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos „V“ atsakymas į paklausimą dėl įvykio ir fotolentelė. Ieškovė 2024 m. liepos 29 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo atitinkamai 742,63 euro dydžio draudimo išmoką. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad žalos dydį patvirtina turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, o žalos atlyginimo faktą patvirtina raštas dėl išmokos išmokėjimo. Ieškovės teigimu, dėl užliejimo metu padarytos žalos draudėjos turtui – 7 butui – yra atsakingas atsakovas, kuris yra 14 buto savininkas, t. y. aptartas butas atsakovui priklauso nuosavybės teise. Ieškovė nurodė, kad, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti, tik privalo įrodinėti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl patirtos žalos atlyginimo ieškovė kreipėsi į atsakovą. Tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir sumažinti ne mažiau kaip 50 proc. prašomos priteisti žalos atlyginimą, tuo atveju, jeigu teismas patenkins ieškovės reikalavimus. Nurodė, kad draudėjos butas yra 9-ių aukštų namo 2-ame aukšte. Atsakovo butas yra namo ketvirtame aukšte ne virš draudėjos buto. Teigė, kad namo laiptinėje, kurioje yra draudėjos ir atsakovo butai, kiekvieno aukšto aikštelėje yra po keturis butus, po vieną butą kairėje ir dešinėje, ir po du butus tiesiai, iš kurių draudėjos butas namo antrame aukšte yra dešiniau, atsakovo – namo ketvirtame aukšte kairiau. Namas, kuriame yra bylos šalių butai, yra iš gelžbetonio plokščių, blokinis, 1976 m. statybos, nerenovuotas. Pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų neaišku, kada įvyko draudžiamasis įvykis, kas pranešė ieškovei apie draudėjos sugadintą turtą, kada buvo darytos draudėjos pateiktos aplieto buto nuotraukos. Atsakovo nuomone, jeigu draudėja užliejimo požymius pastebėjo liepos 29 d., dieną ar kelias vėliau, ir nepranešė draudikui per tris darbo dienas taip, kaip numatyta Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 060 103.2. punkte, tai tokį draudėjo pareigų nevykdymą draudikas turėjo vertinti kaip nedraudžiamąjį įvykį ir nemokėti draudėjai draudimo išmokos. Atsakovas nurodė, kad jeigu draudėja užliejimo požymius pastebėjo rugpjūčio 20 d., tai darytina išvada, kad liepos 29 d. liūtis negalėjo būti draudėjos turto sugadinimo priežastis.

Atsiliepime atsakovas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kas dalyvavo apžiūrint ir įvertinant sugadintą draudėjos turtą. Žalos (draudimo išmokos) dydis ieškovės nustatytas tik pagal pateiktas nuotraukas ir nėra aišku, kada jos padarytos. Atsakovas taip pat nurodė, kad iš ieškovės pateiktos pretenzijos turinio nėra aišku, kada, kas ir kokiais kriterijais vadovaujantis priėmė sprendimą, kad draudėjos butas buvo aplietas atsakovo buto, kuris yra dviem aukštais aukščiau ir ne virš draudėjos buto. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš namo fasado nuotraukų, atsakovo buto balkonas, dėl kurio neuždaryto lango, ieškovės teigimu, buvo sugadintas draudėjos butas, yra ketvirtame aukšte, draudėjos butas yra antrame aukšte. Atsakovo buto kambarys su balkonu, iš kurio, ieškovės teigimu, pateko vanduo į draudėjos butą, ir draudėjos apgadintas butas yra ne vienoje vertikalioje name esančių gyvenamųjų patalpų linijoje, t. y. draudėjos butas yra ne po atsakovo butu, draudėjos buto kambarį ir atsakovo buto kambarį su balkonu skiria dar vienos patalpos. Dėl to, atsakovo nuomone, ieškovės argumentai, kad vandens prasiskverbimas pro atidarytą atsakovo balkono langą (balkonų apačioje yra įrengtos vandens nubėgimo angos) yra draudėjos turto sugadinimo priežastis, yra nepagrįsti. Atsakovo nuomone, jeigu vanduo dėl atsakovo kaltės buvo patekęs į atsakovo kambarį, kuriame yra balkonas, atsakovui būtų pareikštos pretenzijos dėl kaimynų turto, esančio aukštu žemiau ar šalia sugadinimo. Tačiau tokios informacijos, kad buvo apgadintas kaimynų butas, esantis aukštu žemiau ar šalia, atsakovas neturi, byloje tokių duomenų taip pat nėra.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad iš jo pateiktų namo fasado nuotraukų matyti, kad dauguma namo gelžbetoninių plokščių siūlių yra taisytos, nedarant siūlių hidroizoliacijos, tačiau paprasčiausiu ir pigiausiu – glaistymo būdu. Atsakovo teigimu, nesandarus blokinių sandūrų tinkas praleidžia lietaus lašus, lietui lyjant šlampa vertikalūs ir horizontalūs name esančių patalpų kampai, atsiranda nenatūrali drėgmė. Nuotraukose matosi, kad gelžbetoninių plokščių siūlės virš draudėjos buto buvo glaistytos. Siūlių glaistymo požymiai gerai matosi toje vietoje, kurioje susijungia keturių plokščių, esančių šalia (aukščiau) draudėjos buto, kampai. Po draudėjos kambario langu matosi vandens prasisunkimo per namo konstrukcijas žymės. Vertinant namo daugiabučių savininkų bendrijos 2025 m. sausio 6 d. rašto turinį ir daugiabučio namo gelžbetoninių plokščių siūlių būklę, atsakovas mano, kad draudėjos butas galėjo buvo aplietas dėl nesandarių namo gelžbetoninių plokščių siūlių. Atsakovo vertinimu, vienintelis įrodymas, kuriuo remiasi ieškovė, yra namo daugiabučių savininkų bendrijos 2025 m. sausio 6 d. raštu, kuriame asmeniu, atsakingu už draudžiamojo įvykio sukeltas pasekmes, nurodomas atsakovas. Toks įrodymas nelaikytinas pakankamu žalos faktui ir dydžiui nustatyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinys atmestas; Lietuvos valstybei iš ieškovės priteista 927,08 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo ir 32,43 Eur išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir draudėjos R. M. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 5 d. iki 2025 m. kovo 4 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas – 7 butas. Taip pat nustatyta, kad 2024 m. liepos 29 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis turtas, o ieškovė šį įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 742,63 Eur dydžio draudimo išmoką.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė regreso teisę į atsakovą grindė tuo, jog butas Nr. 7 buvo aplietas lietaus vandeniu iš atsakovui priklausančio buto Nr. 14 per atvirus langus. Teismas nurodė, kad tokio pobūdžio bylose ieškovė privalėjo įrodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą atsakovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Nors nagrinėjamu atveju žalos atsiradimo faktas ir jos dydis iš esmės byloje nėra ginčijami, vien šių aplinkybių nepakanka atsakovo civilinei atsakomybei konstatuoti.

Teismas nustatė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovo paaiškinimų bei liudytojų parodymų visuma sudarė pagrindą manyti, jog 2024 m. liepos 29 d. butas Nr. 7 iš tiesų buvo aplietas. Teismas taip pat nustatė, kad apie įvykį draudėjai draudikui buvo pranešta tik 2024 m. rugpjūčio 20 d., tačiau ši aplinkybė nesudarė pagrindo abejoti paties įvykio buvimu, nes liudytojas J. O. paaiškino, jog draudėja buvo išvykusi atostogauti ir apie įvykį draudikui pranešė tik grįžusi.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė neturėjo teisės mokėti draudimo išmokos dėl pavėluoto pranešimo apie įvykį. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant subrogacijos pagrindu pareikštą reikalavimą neturi reikšmės tai, ar draudikas tinkamai laikėsi draudimo sutarties taisyklių ir ar pagrįstai išmokėjo draudimo išmoką, nes, draudikui perėjus draudėjo teisėms, santykiai vertinami pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles.

Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog 2024 m. liepos 29 d. buvo stiprus lietus, o atsakovo buto virtuvės langas buvo praviras, o balkono langai – pusiau praviri. Atsakovas nesutiko tik su aplinkybe, kad langus paliko atvirus, nurodydamas, kad jie buvo priverti ir galėjo atsidaryti dėl stipraus vėjo.

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas pažymėjo, kad liudytojai V. J. U., I. B. ir G. S. 2024 m. liepos 29 d. atsakovo bute nesilankė. Teismas nustatė, kad jie į atsakovo butą pateko tik vėliau ir tik tada nustatė virtuvės lango angokraščių defektus bei nesandarumus. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta nei rašytinių įrodymų, nei liudytojų parodymų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog 2024 m. liepos 29 d. atsakovo butas buvo užlietas lietaus vandens pro atvirus langus ir kad vanduo per grindis skverbėsi į žemiau esančius butus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad, nors byloje buvo pateikta duomenų apie atvirus atsakovo buto langus, vien ši aplinkybė savaime nepatvirtino, kad būtent iš atsakovo buto patekęs vanduo sukėlė buto Nr. 7 užliejimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad liudytojai nurodė tik pastebėję atvirus langus iš lauko pusės, tačiau niekas neužfiksavo aplinkybės, kad atsakovo buto viduje būtų buvęs susikaupęs vanduo ar kad vanduo būtų tekėjęs per buto grindis.

Teismas reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad byloje buvo pateikta duomenų apie kitų butų apliejimus dėl per stogą ir sienų siūles prasiskverbusio lietaus vandens. Remdamasis liudytojų L. S. ir M. S. parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis, teismas nustatė, kad 2024 m. liepos 29 d. buvo aplieti ir kiti namo butai, o vanduo bėgo ne tik butuose, bet ir laiptinėje.

Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje buvo pateikti duomenys apie namo sienų siūlių defektus. Iš bendrijos dokumentų buvo matyti, kad 2024 metais jau buvo parengtas defektinis aktas dėl namo sienų siūlių ir planuojamų jų remonto darbų. Be to, liudytojas V. J. U. per teismo posėdį patvirtino, kad lietaus vanduo į butus galėjo prasiskverbti per namo aukštų siūles. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tik 2025 m. sausio 6 d. bendrijos atsakyme ieškovei buvo nurodyta, jog sienų siūlės buvo tvarkingos ir be defektų, nors tokios informacijos nebuvo 2024 m. liepos 29 d. buto apžiūros akte.

Teismas taip pat pažymėjo, kad 2026 m. sausio 20 d. teismo posėdžio metu ieškovei buvo pasiūlyta pateikti jos pasitelkto žalos vertinimo specialisto išvadą dėl galimo draudžiamojo įvykio priežasčių, galimų padarinių bei už įvykį atsakingų asmenų nustatymo, tačiau ieškovė šia teise nepasinaudojo.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog butas Nr. 7 buvo aplietas būtent dėl iš atsakovo buto pro atvirus langus patekusio lietaus vandens. Teismas konstatavo, kad byloje liko nepašalintų abejonių dėl kitų galimų užliejimo šaltinių, susijusių su stogo būkle, sienų siūlių nesandarumu bei kitų namo konstrukcijų defektais. Dėl šių priežasčių teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys buvo atmestas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įvykio metu atsakovo buto balkono ir virtuvės langai buvo praviri, o tuo metu buvo itin stiprus lietus bei audra, tačiau iš šių nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepadarė tinkamų teisinių išvadų. Apeliantė teigia, kad atsakovas savo turtą valdė neatsakingai ir aplaidžiai, nes paliko pravirus langus esant itin blogoms oro sąlygoms, dėl to lietaus vanduo pateko į atsakovo butą ir užliejo žemiau esančius butus Nr. 10 ir Nr. 7.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butas Nr. 7 negalėjo būti užlietas iš atsakovo buto, ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog vanduo pirmiausia pateko į butą Nr. 10, o iš jo per grindų konstrukcijas prasiskverbė į butą Nr. 7.

Pažymi, kad byloje esantys duomenys bei liudytojų parodymai patvirtino, jog butas Nr. 10 buvo stipriai užlietas, bendrojo naudojimo komunikacijos buvo tvarkingos, o atsakovo buto langai buvo atviri.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino galimus namo siūlių ar stogo defektus, nors byloje esantys įrodymai patvirtino, jog užliejimo priežastis buvo pro atvirus atsakovo buto langus patekęs lietaus vanduo.

Akcentuoja, kad byloje nustatytos itin stiprių liūčių bei audros aplinkybės sudarė sąlygas dideliam lietaus vandens kiekiui patekti pro atvirus langus į atsakovo butą ir iš jo į žemiau esančius butus.

Pažymi, kad liudytojų parodymai ir byloje esantys dokumentai patvirtino, jog įvykio metu bendrojo naudojimo komunikacijos bei lietvamzdžiai buvo tvarkingi, todėl nebuvo pagrindo užliejimą sieti su bendrosiomis namo sistemomis.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtino priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Nesutinka su apeliaciniu skundu ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes ieškovė neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų ir neįrodė, kad vanduo į butus Nr. 10 ir Nr. 7 pateko būtent iš atsakovo buto. Atsakovas pažymi, kad ieškovės argumentai grindžiami prielaidomis, o vien aplinkybė, kad buvo matomi praviri atsakovo buto langai, savaime nepatvirtina, jog būtent atsakovo butas buvo vandens patekimo į kitus butus šaltinis.

Teigia, kad įvykio naktį buvo namuose, o langai buvo palikti tik mikroventiliacijos padėtyje. Atsakovo vertinimu, jeigu dėl vėjo langai būtų stipriai atsidarę ir į butą būtų patekęs toks didelis vandens kiekis, kuris galėtų užlieti du žemiau esančius butus, jis būtų tai pastebėjęs ir ėmęsis veiksmų žalai pašalinti. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais dėl fasado nuotraukų ir nurodo, kad balkono langus pažymėjo tik informaciniais tikslais, nes pati ieškovė ieškinyje užliejimą siejo būtent su balkono langais.

Akcentuoja, kad 2024 m. liepos 29 d. dėl stipraus lietaus buvo aplieti ir kiti namo butai bei bendrojo naudojimo patalpos, o vanduo pateko per nesandarų stogą ir išorines namo konstrukcijas. Atsakovas pažymi, kad šias aplinkybes patvirtina kitų namo gyventojų parodymai, pareiškimai bendrijai bei draudiko pateikti duomenys apie vandens patekimą per stogą ir išorines konstrukcijas. Atsakovas taip pat nurodo, kad namo siūlių nesandarumo aplinkybes patvirtino ir namo gyventojų susirinkimo protokolas.

Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu buvo paneigtos bendrijos 2025 m. sausio 6 d. rašte nurodytos aplinkybės, jog bendrijos atstovai įvykio dieną buvo atsakovo bute ir jį apžiūrėjo. Atsakovas nurodo, kad bendrijos pirmininkas, santechnikas bei inžinierius teismo posėdžių metu patvirtino, kad atsakovo bute nebuvo arba to neprisiminė. Atsakovo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir nepatvirtina aplinkybės, kad vanduo į butus pateko būtent iš atsakovo buto.

Nesutinka su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo išsamiai, nešališkai ir aktyviai rinko ir vertino įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys neįrodžius atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir draudėjos R. M. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis. Gyventojų turto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 5 d. iki 2025 m. kovo 4 d. buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje pateiktas 2024 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini)-iosios daugiabučių namų savininkų bendrijos „V“ buto apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad „2024 m. liepos 29 d. apie 7 val. ryto, audros (škvalo) metu, lyjant stipriam lietui per (duomenys neskelbtini) buto paliktus atvertus virtuvės ir įstiklinto balkono langus aplieti žemiau esantys (duomenys neskelbtini) -10 ir 7 butai. Nustatyta, kad papildomai lietaus vanduo pateko į žemiau esančius (duomenys neskelbtini) 10 ir 7 butus per virtuvės plastikinio lango angokraščiuose esančius plyšius. Nustatyta, kad bendrojo naudojimo inžinerinės komunikacijos nepažeistos.“

Bylos duomenimis, draudėja R. M. 2024 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į ieškovę su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį, nurodydama, kad „įvykio data: 2024 m. rugpjūčio 20 d.“, laikas „9 val.“, įvykio pobūdis „vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų“, įvykio vieta: „(duomenys neskelbtini)“, nuostolių aprašymas „apipiltos lubos ir siena“, kaltininko adresas: (duomenys neskelbtini)“.

2024 m. spalio 3 d. elektroniniu laišku ieškovės atstovei draudėja R. M. nurodė, kad, nurodant kaltininko adresą, buvo padaryta klaida: butas, iš kurio buvo aplieta, yra adresu: (duomenys neskelbtini) (butas 4 aukštas), jis apipylė 10 butą (3 aukštas) ir per jį aplietas draudėjos 7 butas (2 aukštas).

Remiantis byloje pateiktu 2024 m. rugsėjo 30 d. išrašu dėl draudimo išmokos bei turto žalos įvertinimo skaičiuokle žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjai buvo apskaičiuota draudimo išmoka 772,63 Eur. Byloje pateiktas 2024 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė (draudikas) išmokėjo draudimo išmoką draudėjai.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. gegužės 19 d. išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui. Ieškovė, išmokėjusi draudėjai draudimo išmoką, kreipėsi į atsakovą su 2024 m. spalio 3 d. pretenzija, reikalaudama iš atsakovo grąžinti ieškovės draudėjai sumokėtą draudimo išmoką. Ieškovė 2025 m. sausio 2 d. pateikė paklausimą dėl buto apliejimo trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini)-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „V“. 2025 m. sausio 6 d. gautas atsakymas dėl paklausimo, kuriame nurodyta, kad „2024 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini)-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „V“ gavo pranešimą, kad aplieti (duomenys neskelbtini) 10-asis ir 7-asis butai. Bendrijos pirmininkas, statinių priežiūros inžinierius kartu su santechniku operatyviai nedelsdami nuvyko nurodytu adresu ir patikrino bendrojo naudojimo inžinierinius tinklus. Nustatyta, kad bendrojo naudojimo inžinerinės komunikacijos nepažeistos, namo sienų siūlės tvarkingos, be defektų. Apžiūrėjus viršuje esantį 14-ąjį butą išsiaiškinta, kad 10-asis ir 7-asis butai aplieti iš šio buto, nes audros metu, lyjant stipriam lietui, per paliktus atvirus virtuvės bei įstiklintus balkono langus vanduo užliejo žemiau esančius 10-ąjį ir 7-ąjį butus. Apžiūros metu taip pat nustatyti 14-ojo buto virtuvės plastikinio lango angokraščiuose esantys neleistini defektai, dėl kurių lietaus metu prasisunkia vanduo. Savininkui nurodyta defektus pašalinti, ką savininkas jau padarė. Kadangi bendrojo naudojimo tinklai nepažeisti, namo sienose defektų bėra, bendrijos kaltės, susijusios su šiuo įvykiu, nėra.“

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovės draudėjai padarytą žalą atsiradimo. Ieškovės teigimu, atsakovui, kaip buto, per kurio atvirus virtuvės ir įstiklinto balkono langus pateko lietaus vanduo į draudėjos apdraustą butą, savininkui kyla pareiga atlyginti ieškovei jos turėtus nuostolius dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudėjai. Atsakovas su jam pareikštu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad ieškovė neįrodė atsakovo atsakomybės būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nepagrįstai nusprendė, jog už kilusią žalą atsakingas atsakovas, o ne trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini)-ioji daugiabučių namų savininkų bendrija „V“. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė, nesutikdama su ginčijamu sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog įvykio metu atsakovo buto balkono ir virtuvės langai buvo praviri, o tuo metu buvo itin stiprus lietus bei audra, tačiau iš šių nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepadarė tinkamų teisinių išvadų. Apeliantė teigia, kad atsakovas savo turtą valdė neatsakingai ir aplaidžiai, nes paliko pravirus langus esant itin blogoms oro sąlygoms, dėl to lietaus vanduo pateko į atsakovo butą ir užliejo žemiau esančius butus Nr. 10 ir Nr. 7.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžių metu liudytojų duotus parodymus, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ne dėl paties draudėjos buto Nr. 7 apliejimo fakto ar ieškovės išmokėtos draudimo išmokos, bet dėl aplinkybės, ar ieškovė įrodė, jog žala kilo būtent iš atsakovui priklausančio buto Nr. 14 ir kad egzistuoja visos būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo asmens, o pagal šio straipsnio 2 dalį ši teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, reglamentuojančių nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, draudikui pareiškus subrogacinį reikalavimą, santykių prigimtis nesikeičia, todėl atsakovo atsakomybė vertinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad civilinė atsakomybė kyla tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį bei kaltę, išskyrus įstatyme nustatytus atsakomybės be kaltės atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 35 punktas).

Nors apeliantė remiasi CK 6.266 straipsniu ir kasacinio teismo praktika dėl užliejimo iš viršuje esančių patalpų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir tokiais atvejais ieškovas privalo įrodyti, jog užpylimo židinys buvo būtent atsakovo patalpos, o ne kiti galimi šaltiniai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas neprivalo įrodyti konkrečios techninės priežasties, dėl kurios vanduo tekėjo iš atsakovo buto, tačiau jis privalo įrodyti, kad žala kilo būtent iš atsakovo valdomų patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ši aplinkybė byloje nebuvo įrodyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 28–29 d. buvo itin stiprus lietus ir audra. Šias aplinkybes patvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys, taip pat visi byloje apklausti liudytojai. Tačiau vien itin stiprios liūties faktas savaime nepatvirtina, kad lietaus vanduo į žemiau esančius butus pateko būtent iš atsakovo buto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepalankios meteorologinės sąlygos šiuo atveju tik patvirtina paties užliejimo galimybę, tačiau neidentifikuoja konkretaus vandens patekimo šaltinio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad vien stipraus lietaus ir pravirų langų aplinkybės, nesant kitų objektyvių techninių duomenų, nėra pakankamos išvadai, jog būtent atsakovo butas buvo draudėjos buto užliejimo židinys.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovo buto langai buvo praviri. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ši aplinkybė savaime neįrodo nei vandens kiekio atsakovo bute, nei realaus vandens prasiskverbimo į žemiau esančias patalpas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog atsakovo buto grindys buvo užlietos, jog vanduo būtų kaupęsis atsakovo bute ar jog būtų užfiksuotas vandens tekėjimas iš atsakovo buto į apačioje esančias perdangas. Priešingai, atsakovas nuosekliai nurodė, kad langai buvo palikti mikroventiliacijos padėtyje, o grįžęs po įvykio jis rado tik drėgną palangę bei prasivėrusį langą virtuvėje, tačiau ne užlietą butą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių byloje nepaneigė jokie objektyvūs įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių specialistų išvadų, ekspertinio vertinimo ar techninių skaičiavimų, kurie leistų konstatuoti, jog pro pravirus atsakovo buto langus galėjo patekti toks lietaus kiekis, kuris per grindų konstrukcijas būtų užliejęs du žemiau esančius butus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad bendrijos atstovai įvykio dieną atsakovo bute faktiškai nesilankė. Nors bendrijos 2025 m. sausio 6 d. rašte buvo nurodyta, jog bendrijos atstovai apžiūrėjo atsakovo butą, tačiau bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nepasitvirtino. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad bendrijos pirmininkas, santechnikas bei inžinierius teismo posėdžių metu nepatvirtino, jog 2024 m. liepos 29 d. buvo patekę į atsakovo butą ar jame nustatę vandens prasiskverbimo požymius. Liudytojas I. B. patvirtino tik tai, kad iš lauko pusės matė pravirus atsakovo buto langus, tačiau nurodė, kad į atsakovo butą nebuvo patekęs. Liudytojas V. J. U. taip pat negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad atsakovo bute buvo susikaupęs vanduo ar kad vanduo iš jo pateko į žemiau esančius butus. Liudytojas G. S. taip pat patvirtino tik bendrą užliejimo faktą, tačiau jo parodymai nepatvirtino konkretaus vandens tekėjimo būdo iš atsakovo buto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors liudytojai J. O. ir I. B. nurodė matę didesnį vandens kiekį bute Nr. 10, šie parodymai savaime neįrodo, jog vanduo į šį butą pateko būtent iš atsakovo buto. Nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad matė vandenį tekant iš atsakovo buto perdangų ar grindų konstrukcijų. Taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovo buto viduje buvo susikaupęs toks vandens kiekis, kuris objektyviai galėtų užlieti žemiau esančias patalpas.

Priešingai, byloje buvo nustatyta ir kita reali bei objektyviai galima užliejimo versija – vandens patekimas per namo stogą, siūles bei išorines konstrukcijas. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad tą pačią dieną buvo aplieti ir kiti namo butai bei bendrojo naudojimo patalpos. Liudytoja L. S. patvirtino, kad vanduo pateko per stogą, bėgo sienomis ir laiptinėje. Liudytoja M. S. taip pat patvirtino vandens prasiskverbimą į jos butą. Byloje taip pat pateiktas D. S., gyvenančios 31 bute (8 aukšte), pareiškimas trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini)-iajai daugiabučių namų savininkų bendrijai „V“, kuriame yra nurodyta, kad „2024 m. liepos 29 d. per lietų buto koridoriuje visą dieną tekėjo vanduo dėl stogo per 35 butą 9 aukšte. Virtuvėje virš lango ir kambario kairėje bėgo vanduo per lubų-sienų sandūrą. Prašau sutvarkyti stogą (remontuotas 2023 liepą) ir užsandarinti namo lauko sienų konstrukcijas“.

Be to, byloje buvo pateikti duomenys apie daugiabučio namo sienų siūlių nesandarumą bei planuojamus jų remonto darbus. 2025 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) namo I-osios laiptinės susirinkimo protokole 1-asis darbotvarkės klausimas „(duomenys neskelbtini) namo sienų siūlių sutvarkymas“. Protokolo dalyje „Svarstyta“ nurodyta, kad „bendrija gavo 5-ių butų savininkų prašymus sutvarkyti jų sienų siūles, nes į butus skverbiasi drėgmė ir šaltis, įsiveisė pelėsis“. Tai patvirtino susirinkime dalyvaujantys 1, 10, 22, 35 ir kt. butų savininkai. Bendrijos inžinierius V. J. U. pranešė, kad 2024 m. paruoštas defektinis aktas apie namo sienų siūles ir numatytus remonto darbus 2025 metais ir siūlo pritarti atlikti remonto darbus 2025 m. pavasarį–vasarą. Taigi iš byloje esančio daugiabučio namo savininkų bendrijos defektinio akto ir gyventojų susirinkimo protokolo matyti, kad name buvo fiksuojamos problemos dėl nesandarių išorinių sienų siūlių, per kurias į butus skverbėsi drėgmė bei lietaus vanduo, taip pat buvo svarstomas šių siūlių remonto poreikis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys apie tą pačią dieną fiksuotą vandens prasiskverbimą per stogą, 9, 8 ir 7 aukštuose esančių butų apliejimus bei vandens tekėjimą bendrojo naudojimo patalpose sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui vertinti, jog nebuvo paneigta galimybė, kad lietaus vanduo į žemiau esančias patalpas galėjo patekti ne iš atsakovo buto, o per daugiabučio namo stogo ar išorinių konstrukcijų nesandarumus. Ši aplinkybė yra reikšminga, nes ieškovei teko pareiga įrodyti ne tik žalos faktą, bet ir tai, kad konkretaus užliejimo židinys buvo būtent atsakovo butas, o ne kiti galimi vandens patekimo šaltiniai. Esant kelioms objektyviai galimoms vandens patekimo versijoms, ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad labiausiai tikėtinas ir realus žalos šaltinis buvo būtent atsakovo butas. Tačiau tokių pakankamų ir objektyvių duomenų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta.

Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino visų apklaustų liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, meteorologinius duomenis bei kitą rašytinę bylos medžiagą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas tam tikriems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją reikšmę nei pageidavo apeliantė, nesudaro pagrindo konstatuoti netinkamą įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi, kad nėra pagrindo konstatuoti CPK normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, pažeidimą, nukrypimą nuo kasacinio teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-521-313/2015; kt.), todėl apeliantės argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje nepakanka objektyvių ir pakankamų įrodymų išvadai, kad draudėjos buto Nr. 7 užliejimas kilo būtent dėl atsakovo buto pravirų langų ar netinkamo atsakovo buto valdymo. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami prielaidomis ir kitokiu tų pačių įrodymų vertinimu, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį pakeisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Atsakovo atstovas advokatas L. P. M. pateikė 2026 m. balandžio 7 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, jame nurodo, kad advokato užmokestis – 275,00 Eur. Šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą 8.11 punkte įtvirtintų maksimalių dydžių ir atitinka kitus Rekomendacijose nurodytus kriterijus (Rekomendacijų 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, todėl 275,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleista (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės „Luminor Bank“; (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės SEB banke; (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės „Artea“ banke; (duomenys neskelbtini) akcinės bendrovės „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės Urbo banke, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.