Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl tėvų valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ((duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Įstatymų leidėjas yra nustatęs teisę bet kuriam iš tėvų kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir nenustatė jokių išimčių, sąlygų ar draudimų, kad to negali daryti tas iš tėvų, kuris siekia, jog teismas CK 3.180 straipsnyje nustatyta tvarka ir būdu apgintų vaiko interesus.

Ieškovas ieškiniu siekia apginti vaiko interesus ir įrodyti, kad jis (tėvas) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, nesirūpina vaiku ir pan., dėl to turi būti apgintos vaiko teisės, tuo tikslu taikant ieškovui CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytą sankciją, dėl to būtų sustabdomos ieškovo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu teisės aiškinimu, kad, apribojus neterminuotai jo (tėvo) valdžią šalių vaikui, išliktų ieškovui pareiga bendrauti su vaiku, kadangi įstatymas konkrečiai nustato, kad po tokio apribojimo būtų ne pareiga tėvo bendrauti su vaiku, o tik teisė matytis su vaiku ir tik tada, jeigu tai neprieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl ieškovo siekiamų ieškiniu pasekmių ir teismo taikomo / netaikomo vaiko teisių gynimo įgyvendinimo ir kartu viešojo intereso gynimo pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti bylos nagrinėjimo teismo proceso metu ir dėl jų pasisakyti priimdamas teismo sprendimą, ir tai tikrai negali būti pagrindas bylą nutraukti ir atitinkamų aplinkybių visiškai nesiaiškinti ir nevertinti.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškinio tenkinimas atsakovei jokių teisinių pasekmių nesukurs. Ieškovo vertinimu, ieškinio tenkinimas ir tėvo valdžios apribojimas, kartu automatiškai nustatant galimybę įvaikinti vaiką jo motinos draugui ar sutuoktiniui, be to, apribojant ir vaiko tėvo teises dalyvauti visa apimtimi vaiko ugdyme, jo gyvenime ir pan., sukels vaiko motinai (atsakovei) atitinkamas teisines pasekmes. Be to, net ir tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog ieškinys pareikštas ne to asmens ar ieškinyje nepagrįstai atsakove patraukta vaiko motina, tai vis tiek nesudaro pagrindo bylą nutraukti, o tokiu atveju turi būti taikomos CPK 45 straipsnio nuostatos dėl netinkamos šalies pakeitimo.

Pažymi, jog teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus.

Teismas šeimos bylose yra aktyvus (CPK 376 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas turėjo veikti aktyviai ir ieškovo nurodomas aplinkybes, kaip ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, patikrinti ir nustatyti, ar ieškovo atitinkamas elgesys nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikui arba nesirūpina vaiku, dėl to ex officio priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo arba ieškinio netenkinimo. Pasitvirtinus ieškovo nuodytoms aplinkybėms, būtų pagrindas konstatuoti esant reikalingumą apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai, nelaukiant tokių vaikui pavojingų pasekmių atsiradimo fakto, kurių atsiradimo rizika, pasitvirtinus ieškovo nurodytoms aplinkybėms, yra gan reali.

Atskirojo skundo teiginys, kad įstatymų leidėjas leidžia bet kuriam iš tėvų kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir nenustato išimties, kad to negalėtų daryti tas iš tėvų, kurio paties valdžią prašoma apriboti, yra deklaratyvus ir pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia. Ieškovas nepateikia nei konkrečios teisės normos, nei teismų praktikos, kuri paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tas iš tėvų, kurio valdžią siekiama riboti, negali būti ieškovu dėl savo paties tėvų vadžios ribojimo.

Pasisakydama dėl ieškovo argumentų dėl CPK 45 straipsnio nuostatų taikymo, nurodo, jog CPK 45 straipsnis nenumato automatinės teismo pareigos kiekvienu atveju pakeisti netinkamą šalį tinkama. Ši teisės norma negali būti aiškinama taip plačiai, kad teismas turėtų perimti šalies procesinę iniciatyvą, pats formuoti kitą reikalavimo konstrukciją ar koreguoti ieškovo pasirinktą procesinį modelį.

Ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas „neveikė aktyviai“, iš esmės reiškia siekį teismui perkelti pareigą koreguoti ieškovo pasirinktą procesinį kelią. Toks argumentas nėra pakankamas pagrindas naikinti teisėtą ir motyvuotą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Ieškovo atskirasis skundas negali būti vertinamas izoliuotai nuo 2026 m. vasario 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-92-425/2026, kuria paliktas nepakeistas sprendimas dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas aiškiai pasakė, kad ieškovo bendravimas su vaiku yra ne vien teisė, bet ir pareiga. Taip pat buvo pažymėta, kad situacija, kai vaiko tėvas nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, neatitinka vaiko teisių ir interesų, o tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Be to, šioje byloje nenustatyta, kad vaiko ir ieškovo bendravimas savaime darytų žalą ar pažeistų vaiko interesus, todėl dabartinis ieškovo siekis pasiekti tokį rezultatą, kuris faktiškai pašalintų jo bendravimo su vaiku pareigos praktinį įgyvendinimą, nesiderina su jau įsiteisėjusios 2026 m. vasario 18 d. nutarties išvadomis.

Ieškovo argumentai, kad ieškinio tenkinimas sukurtų atsakovei teisines pasekmes, yra hipotetiniai ir nepanaikina pirmosios instancijos teismo išvados, kad motina tokioje byloje nėra tinkama atsakovė. Galimos netiesioginės ar būsimos pasekmės nereiškia, kad būtent motina šioje byloje turi atsakyti pagal ieškovo pareikštą reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimo tarp šalių ištraukas (ekrano nuotraukas). Spręsdamas naujų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Atsakovė prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo nesuformulavo, tačiau iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio matyti, jog šiais įrodymais, be kita ko, grindžia savo poziciją byloje – nurodo, kad šie įrodymai, vertinami kartu su kita bylos medžiaga, sustiprina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovo pasirinktas procesinis kelias labiau siejasi su atsiribojimu nuo tėvo pareigų įgyvendinimo negu nuosekliu ir konstruktyviu vaiko interesų gynimu. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, ginčo dalyką, mano, jog atsakovės pateikti įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl neturės įtakos sprendžiant ginčą. Atsakovė nemotyvuoja išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, būtinybės apeliacinės instancijos teismui teikti naujus įrodymus nepagrindžia. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pateiktus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovo ieškinį dėl tėvo valdžios ribojimo nutraukta. Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas apriboti jam tėvo valdžią nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, su vaiku visiškai nebendrauja; nors teikia išlaikymą, tačiau kitais vaiko poreikiais (emociniais, socialiniais, buities, ugdymo ir kt.) nesirūpina visiškai, nuo jo visiškai atsiribojo, atsisako su vaiku bendrauti. Nurodo, kad toks ieškovo abejingumas vaiko poreikiams yra nesuderinamas su galimybe užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas ir toks jo elgesys pripažįstamas kaltu vengiant atlikti savo pareigas auklėti ir rūpintis vaiku, ir nėra duomenų, jog tokia padėtis galėtų pasikeisti.

Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą, juo su ieškiniu nesutiko, teigė, kad tėvo valdžios ribojimas neatitinka vaiko interesų, ieškovas nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nuolat nevykdo, pats savo veiksmais vengia bendravimo, nors turi visas galimybes. Mano, kad ieškovas siekia išvengti atsakomybės ir baudų dėl bendravimo tvarkos nevykdymo, o ne apsaugoti vaiko interesus; kitoje byloje priimtu 2025 m. spalio 2 d. sprendimu konstatuota, kad byloje nėra įrodymų, jog tėvo ir vaiko bendravimas darytų žalą ar pažeistų vaiko interesus.

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, jog ieškinio tenkinimas neatitiktų vaiko interesų.

Šių faktinių aplinkybių kontekste buvo priimta skundžiama pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis, kuria teismas civilinę bylą nutraukė nustatęs, kad byla pagal ieškovo ieškinį nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tvirtina, kad įstatymų leidėjas nustato teisę bet kuriam iš tėvų kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškinio patenkinimas atsakovei sukeltų atitinkamas teisines pasekmes, netinkamos šalies pakeitimo klausimas sprendžiamas CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą, nebuvo aktyvus.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs byloje esančius duomenis, mano, kad apelianto argumentai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinio proceso įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019 23 punktą). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti gal Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019 23 punktą). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019 41 punktą). Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galbūt pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 29 punktas).

Asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą manyti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o teisei pasibaigus po civilinės bylos iškėlimo civilinė byla turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. e3K-3-267-611/2019, 21 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje pareiškė materialinio teisinio pobūdžio reikalavimą neterminuotai apriboti jo tėvo valdžią šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.180 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, sąrašas pateikiamas CK 3.182 straipsnyje, kurio 2 dalis numato, kad ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas). Aiškinant nurodyto straipsnio nuostatas teisės doktrinoje nurodoma, kad tas iš tėvų, kurio tėvų valdžią siekiama apriboti, negali būti ieškovas, todėl pats negali paduoti ieškinio dėl savo paties tėvų valdžios ribojimo. Tas iš tėvų, kurio valdžią siekiama apriboti, byloje yra atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2002, p. 356).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CK 3.159 straipsnis įtvirtina, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje pabrėžia, kad ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Pagal CK 3.159 straipsnio 2 dalį, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai.

Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir jo taikymo ir aiškinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl jo teisės kreiptis į teismą dėl paties ieškovo tėvo valdžios apribojimo šalių vaiko atžvilgiu buvimu. Lingvistinė apelianto akcentuojamos CK 3.182 straipsnio 2 dalies konstrukcija apelianto argumentų nepatvirtina ir teisės doktrinoje pripažįstamo šios teisės normos aiškinimo nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantas, teigdamas, jog turi teisę pareikšti ieškinį dėl jo paties tėvo valdžios ribojimo, nepagrįstai remiasi CK 3.182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu, pagal kurį prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti vaiko tėvai, artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras, kadangi nagrinėjamoje byloje jokie materialieji teisiniai reikalavimai dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) nebuvo reiškiami.

Nurodytų aplinkybių kontekste kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovei ieškovo pareikšto ieškinio tenkinimas teisinių pasekmių nesukels. Minėta, kad bylose dėl tėvų valdžios ribojimo atsakovu laikomas tas iš tėvų, kurio valdžią prašoma riboti. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas atsakove nurodė šalių nepilnamečio vaiko motiną, tačiau, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, jokių materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų ieškovas atsakovei nepareiškė. Nors apeliantas teigia, kad, apribojus jo tėvo valdžią vaikui, būtų nustatyta galimybė įvaikinti vaiką motinos draugui ar sutuoktiniui, apribota vaiko tėvo teisė dalyvauti visa apimtimi vaiko ugdyme, jo gyvenime ir pan., apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog tokios teisinės pasekmės įstatyme įtvirtintos tėvų, kuriems apribota tėvų valdžia vaikui, atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 4 dalis), o ne atvirkščiai. Tai reiškia, jog tokio, koks buvo pareikštas šioje byloje, reikalavimo patenkinimas atsakovei jokių materialinių teisinių pasekmių nesukuria. Atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

Apeliantas, be kita ko, nurodo, jog šioje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus, vertindamas, kad ieškinys pareikštas ne to asmens ar ieškinyje nepagrįstai atsakove patraukta vaiko motina, turėjo taikyti CPK 45 straipsnio nuostatas.

Pasisakydamas dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šeimos bylos nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles su išimtimis, nustatytomis CPK XIX skyriuje (CPK 375 straipsnis). CPK XIX skyriuje įtvirtinti šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai, vienas iš kurių – teismo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog minėtos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021, 53, 55 punktai).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtintas teismo vaidmuo savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019 86 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas pareikštu reikalavimu prašė apriboti jo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jokių alternatyvių reikalavimų nepareiškė. Įvertinęs ieškovo pareikšto ieškinio dalyką ir pagrindą, byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad apelianto argumentai dėl CPK 376 ir (ar) CPK 45 straipsnio taikymo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatęs, kad atsakovei jokie materialinio pobūdžio reikalavimai nepareikšti ir ieškinio tenkinimas atsakovei teisinių pasekmių nesukurs, o ieškovas negali reikšti reikalavimo dėl savo paties tėvo valdžios ribojimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimo (CPK 45 straipsnis) ar nepaisyti pareikštų ieškinio reikalavimų CPK 376 straipsnio pagrindu. Minėta, kad teismo pareiga būti aktyviam šeimos bylose, be kita ko, turi būti derinama su dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis). Reikalavimas teismui veikti aktyviai ir nagrinėti reikalavimus, kurių asmuo negali reikšti, neatitinka civilinio proceso tikslų ir paskirties (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnis).

Apibendrinamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl savo tėvo valdžios ribojimo, tokio ieškinio reikalavimų tenkinimas atsakovei jokių teisinių pasekmių nesukels, pagrįstai nusprendė, kad byla pagal ieškovo ieškinį nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, ir civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Aptarti atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovė pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2026 m. gegužės 1 d. sąskaita už teisines paslaugas DU Nr. 01/05/2026, 2026 m. gegužės 1 d. mokėjimo nurodymas). Atskirąjį skundą atmetus atsakovei iš ieškovo IES1 priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 900 Eur (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) iš ieškovo IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.