Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1163-1142/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-23
Bylos Nr.: e2A-1163-1142/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-11313-2024-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Irma Čuchraj, Žilvinas Jaraminas
Ieškovas: IES1
Atsakovas: ATS1
Trečiasis asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Legal Balance, TF Bank, "Finansų bitė", "Julianus Inkaso"

Kategorijos

2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1163-1142/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11313-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 2.3.2.10; 3.3.1.19.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. birželio 23 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Žilvino Jaramino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Giedrės Seselskytės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovės ,,TF bankas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Finansų bitė“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti atsakovo ATS1 iki santuokos su ieškove sudarymo ir šalių santuokos metu įgytas atsakovo vardu prievoles kreditorėms akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „TF Bank“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Legal Balance“, UAB „Finansų bitė“, UAB „Julianus Inkaso“ asmeninėmis atsakovo prievolėmis iki visiško jų įvykdymo; 2) santuokos metu įgytą transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, nepriteisiant ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkančią santuokos metu įgytą didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas santuokos metu įgijo kreditinių įsipareigojimų ir transporto priemonę. Apie atsakovo prievolę AB ,,TF Bank“ pagal 2024 m. sausio 5 d. vartojimo kredito sutartį ieškovė sužinojo tik po jos sudarymo, kai sutuoktinis paprašė jos atlikti įmoką. Ji savo sutikimo šios prievolės prisiėmimui niekada jokia forma nesuteikė, nebuvo laiduotoja, nežinojo, nei kur atsakovas panaudojo gautą kreditą, nei kokia buvo gauto kredito suma, nei to, jog, kreditoriaus manymu, ji yra solidari bendraskolė ir, atsakovui nemokant įmokų, išieškojimas bus nukreiptas į ją. Ieškovė laikosi pozicijos, jog gautas kreditas buvo panaudotas ne šeimos, tačiau atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui ir ši prievolė iki jos visiško įvykdymo turėtų būti pripažinta asmenine atsakovo prievole. Neneigia, kad atliko AB „TF Bank“ septynis mokėjimus kredito įmokoms padengti, tačiau nurodė, kad nors mokėjimai buvo atlikti iš jos banko sąskaitos, faktiškai atsakovas jai pervesdavo pinigus, kurių didžioji dalis buvo panaudota atsakovo įsipareigojimams padengti. Ieškovė, šalims faktiškai išsiskyrus ((duomenys neskelbtini) pradžioje), ir toliau dengė atsakovo skolas kreditoriams. Taip pat nurodė, kad UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas 2024 m. sausio 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 9 828,00 Eur, paskolos paskirtis – paskolų refinansavimui. Ieškovė savo sutikimo nei duomenų tikrinimui, nei prievolės prisiėmimui neišreiškė jokia forma, ji nežinojo, jog atsakovas sudarinėja tokią sutartį. Atsakovas dalį gautos sumos išsigrynino, kur panaudojo, ieškovė nežino, dalį pervedė kreditoriams, dalį ieškovei. Mano, kad ši prievolė turėtų būti pripažinta asmenine atsakovo prievole. Dėl kreditinio reikalavimo UAB ,,Artea lizingas“ nurodė, kad prievolė kilusi iš 2022 m. vasario 15 d. tarp UAB „SB lizingas“ ir atsakovo sudarytos vartojimo kredito sutarties, sutartis buvo sudaryta iki šalių santuokos sudarymo, ieškovė nebuvo įtraukta kaip bendraskolė ar laiduotoja, tad ši prievolė turėtų būti pripažinta asmenine atsakovo prievole. Atsakovo įsipareigojimai UAB ,,Bitė Lietuva“, nesant ginčo, turėtų būti pripažinti asmenine atsakovo prievole. Įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atsirado jau po santuokos nutraukimo, tad šie įsipareigojimai kreditorei laikytini asmenine atsakovo prievole.“, nesant ginčo, turėtų būti pripažinti asmenine atsakovo prievole. Įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atsirado jau po santuokos nutraukimo, tad šie įsipareigojimai kreditorei laikytini asmenine atsakovo prievole.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas ATS1 atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, ankstesniuose procesiniuose dokumentuose (apeliaciniame skunde) buvo nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino, jog po santuokos nutraukimo prievolės tretiesiems asmenims AB „TF Bank“, UAB „Artea lizingas“, UAB „Finansų bitė“, UAB „Bitė Lietuva“ yra asmeninės atsakovo prievolės. Atsakovas sutinka, kad įsipareigojimas trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė jo prievolė, tačiau kitos prievolės yra bendros, nes jų paskirtis yra šeimos poreikiams ir interesams tenkinti.“ yra asmeninės atsakovo prievolės. Atsakovas sutinka, kad įsipareigojimas trečiajam asmeniui UAB „Bitė Lietuva“ pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė jo prievolė, tačiau kitos prievolės yra bendros, nes jų paskirtis yra šeimos poreikiams ir interesams tenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,TF Bank“ pateikė atsiliepimą, juo nurodė, kad prievolė, kylanti iš vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari sutuoktinių prievolė, už suteikto vartojimo kredito grąžinimą yra atsakingi abu sutuoktiniai. Sutartis sudaryta santuokoje, prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų šeimos interesais, yra solidariosios sutuoktinių prievolės ir vykdomos iš bendro sutuoktinių turto.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Finansų bitė“ pateiktu atsiliepimu nurodė, kad 2024 m. sausio 30 d. vartojimo kredito sutartis sudaryta sutuoktiniams esant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl po santuokos nutraukimo turėtų likti solidaria šalių prievole. Išduodant paskolą buvo vertinamos abiejų sutuoktinių pajamos ir turimi finansiniai įsipareigojimai. Buvo gautas 0,01 Eur pavedimas iš ieškovės sąskaitos, taip sutinkant, kad būtų tikrinami ir jos duomenys. Jei paskola sudaryta santuokos metu, ji preziumuojama kaip bendra prievolė, kol šios prezumpcijos ieškovė nepaneigia. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad paskolos lėšos buvo išimtinai ir vien tik atsakovo asmeninėms reikmėms. Ieškovė atlikdavo įmokų mokėjimą, tuo pripažino prievolę ir dalyvavo jos vykdyme.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VMI prie FM pateiktame atsiliepime nurodė neprieštaraujanti, kad atsakovo įsiskolinimai (255 Eur baudos už administracinius nusižengimus ir 300 Eur pagal Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus) po santuokos nutraukimo būtų laikomi asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Legal Balance“ pateikė atsiliepimą, nurodė, kad yra atsakovo kreditorė pagal su pradine kreditore UAB „SB lizingas“ sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nebuvo įtraukta kaip bendraskolė ar laiduotoja, suteikiant atsakovui kreditą, nebuvo vertintas jos kreditingumas. Sutinka, kad visi finansiniai įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų laikomi asmenine atsakovo finansine prievole.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Julianus Inkaso“ pateiktame atsiliepime prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui santuokos metu įgytą transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ieškovei neišmokant kompensacijos. Po santuokos nutraukimo pripažino prievoles kreditorėms AB ,,TF Bank“, UAB ,,Finansų bitė“ ir UAB ,,Legal Balance“ solidariomis atsakovo ATS1 ir ieškovės IES1 prievolėmis. Po santuokos nutraukimo pripažino atsakovo prievolę kreditorei UAB ,,Bitė Lietuva“ ir prievolę kreditorei VMI prie FM asmeninėmis atsakovo ATS1 “ ir prievolę kreditorei VMI prie FM asmeninėmis atsakovo Laimio prievolėmis. Kitą ieškinio dalį atmetė, ieškovei iš atsakovo priteisė 2 828,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Esminiai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir argumentai, kiek tai susiję su šios apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo dalyku: Teismas nustatė, kad santuokos metu atsakovas su AB ,,TF Bank“ 2024 m. sausio 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovui suteiktas 9 000 Eur vartojimo kreditas, vartojimo kredito paskirtis – šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nurodė, kad šalys vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, augino vaikus, bendrai leisdavo gaunamas lėšas – apsipirkdavo maisto, kitų buities dalykų. Byloje pateiktais įrodymais – banko sąskaitų išrašais, ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas paskolos gavimo laikotarpiu bendro gyvenimo išlaidoms ieškovei duodavo pinigų grynaisiais arba pervesdavo į jos banko sąskaitą, ieškovė taip pat pervesdavo atsakovui pinigų. Taigi šalių gaunamomis lėšomis, įskaitant iš AB „TF bankas“ gautą paskolą, naudojosi abu sutuoktiniai bendroms šeimos reikmėms. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad abu sutuoktiniai mokėjo mėnesines įmokas šiam kreditoriui, to neneigė ieškovė ir teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą vertinti, kad kredito sutartis su AB „TF Bank“, nors ir buvo sudaryta atsakovo, tačiau šeimos poreikiams tenkinti, todėl nusprendė, kad po santuokos nutraukimo prievolė AB ,,TF Bank“ laikytina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Pasisakydamas dėl prievolės kreditorei UAB ,,Finansų bitė“, teismas nurodė, jog, nors ieškovė nurodo, kad sutikimo sudaryti kredito sutartį ir tikrinti jos duomenis ji nedavė, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad prieš sudarant kredito sutartį kreditorė gavo 0,01 Eur pavedimą iš ieškovės sąskaitos, tuo išreiškiant sutikimą, kad būtų tikrinami ir ieškovės duomenys. Ieškovė paaiškino, kad ji niekada tokio pavedimo nedarė, atsakovas galbūt prisijungė prie jos banko ir padarė pavedimą, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų bylai nebuvo pateikta. Negana to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad abu sutuoktiniai mokėjo mėnesines įmokas šiam kreditoriui, tą patvirtino ir pati ieškovė teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad kredito sutartis su UAB „Finansų bitė“, nors ir buvo sudaryta atsakovo, tačiau šeimos poreikiams tenkinti. Tokios prievolės yra solidarios, todėl teismas nusprendė, jog po santuokos nutraukimo prievolė UAB „Finansų bitė“ pagal kredito sutartį laikytina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. Teismas, pasisakydamas dėl įsipareigojimų kreditorei UAB ,,Legal Balance“, nustatė, kad atsakovas iki santuokos su ieškove sudarymo 2022 m. vasario 15 d. su UAB „SB lizingas“ (dabar – UAB „Artea lizingas“) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4 170 Eur kreditas. 2023 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą UAB „Legal Balance“. Teismas nurodė, kad, kaip nustatyta sprendime, šalys vedė bendrą ūkį, bendrai valdė gaunamas pinigines lėšas. Remiantis ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimus šalių dukrai, atsakovas pirko vežimą, lovytę. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo banko sąskaitos išrašai: pvz., 2022 m. gegužės 30 d. pirkinys (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini). Iš banko sąskaitos išrašų taip pat matyti, kad atsakovas išsigrynindavo pinigus, taip pat darė pavedimus ir ieškovei. Taigi šalių gautomis lėšomis, iš jų ir iš UAB „SB lizingas“ gauta paskola, naudojosi abu sutuoktiniai bendroms šeimos reikmėms tenkinti. Todėl teismas nusprendė, kad po santuokos nutraukimo prievolė UAB „Legal Balance“ laikytina solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė IES1 (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria prievolės kreditorėms AB „TF Bank“, UAB „Finansų bitė“ ir UAB „Legal Balance“ po santuokos nutraukimo pripažintos solidariomis ieškovės IES1 ir atsakovo ATS1 prievolėmis ir priimti naują sprendimą – po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo ATS1 prievoles kreditoriams AB „TF Bank“, UAB „Finansų bitė“ ir UAB „Legal Balance“ asmeninėmis atsakovo ATS1 prievolėmis. Esminiai apeliacinio skundo argumentai:

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas 2024 m. sausio 5 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su kreditore AB „TF Bank“, atsiradusią prievolę kaip solidarią, be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 3 dalyje numatytos nuostatos. Byloje nustatyta, kad minėta sutartimi atsakovui buvo suteiktas 9 000 Eur kreditas, o patikslinto ieškinio pateikimo dieną likusi mokėtina suma sudarė 11 699,25 Eur. Tačiau jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad ši paskola buvo būtina šeimos poreikiams tenkinti ar kad ieškovė būtų davusi sutikimą jos prisiėmimui. Priešingai, iš 2025 m. gegužės 12 d. kreditoriaus pateiktos sutarties kopijos matyti, kad sutartis sudaryta išimtinai su atsakovu, ieškovė nėra nurodyta nei kaip bendraskolė, nei kaip laiduotoja, nėra jokių duomenų apie jos tapatybės nustatymą, kreditingumo vertinimą ar parašą, kaip to reikalauja sutarties bendrųjų sąlygų 4.3 ir 4.5 punktai. Nors pirmosios instancijos teismas ir neįvardijo, tačiau faktiškai matyti, jog jis nepagrįstai taikė CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutikimo prezumpciją, kuri šiuo atveju apskritai negali būti taikoma.

Pirmosios instancijos teismas ignoravo esminius faktinius duomenis apie paskolos, gautos iš AB ,,TF Bank“, panaudojimą. Nurodo, jog šie duomenys patvirtina, kad lėšos buvo skirtos ankstesnių asmeninių atsakovo įsipareigojimų dengimui bei gryninamos ir neaišku, kur panaudojamos, o ne naudojamos šeimos poreikiams. Teismas, šių aplinkybių neįvertinęs, pažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ir 2024 m. sausio 30 d. vartojimo kredito sutartį, sudarytą su UAB ,,Finansų bitė“. Jokie duomenys nepatvirtina lėšų panaudojimo šeimos reikmėms. Konstatuodamas, jog atsakovas neva tenkino šeimos poreikius iš ginčo kredito sutarčių pagrindu gautų lėšų, ne tik padarė nepagrįstą prielaidą, bet ir neįvykdė pareigos visapusiškai ištirti bylos aplinkybes. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas viso šalių bendro gyvenimo laikotarpiu iki faktinio išsiskyrimo 2024 m. birželio 1 d. buvo periodiškai dirbantis ir gaunantis darbo pajamas, turėjo objektyvią galimybę prisidėti prie šeimos poreikių iš darbo užmokesčio lėšų. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino, kokiu konkrečiu šaltiniu – darbo pajamomis ar skolintomis lėšomis – buvo dengiamos kasdienės šeimos išlaidos, nepalygino atsakovo gautų pajamų su jo prisiimtais finansiniais įsipareigojimais bei jų panaudojimu, ir neanalizavo, ar apskritai egzistavo būtinybė imti ginčo kreditus šeimos poreikiams tenkinti. Toks nepakankamas faktinių aplinkybių ištyrimas lėmė nepagrįstą išvadą dėl prievolių pobūdžio ir neatitinka CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių bei CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimo motyvuoti sprendimą, todėl teismo išvada, kad kredito lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams, yra deklaratyvi ir nepagrįsta jokiais konkrečiais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nes įrodinėjimo pareigą nepagrįstai perkėlė ieškovei. Būtent atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad paskolos buvo panaudotos šeimos interesams, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, net nevykdė teismo įpareigojimo pateikti banko išrašus, dėl to jam buvo paskirta bauda, iš esmės nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė išsamių paaiškinimų, nekvietė liudytojų, kurie patvirtintų paskolų panaudojimą šeimos poreikiams, neteikė atsiliepimo į ieškinį ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės sutikimą remdamasis simboliniu 0,01 Eur pavedimu, nors tokia sutikimo forma nėra numatyta nei sutartyje, nei teisės aktuose, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma tinkamu įrodymu apie ieškovės valios išreiškimą. Tai reiškia CK 6.193 straipsnio pažeidimą, nes sutarties sąlygos buvo aiškinamos plečiamai, sukuriant neegzistuojančias prievoles. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas turėjo galimybę naudotis jos elektronine bankininkyste, todėl pats 0,01 Eur pavedimo faktas negali būti vertinamas kaip patikimas ieškovės valios išraiškos įrodymas. Vien formalaus pavedimo fakto nepakanka konstatuoti sutikimo buvimą, ypač nesant kitų tai patvirtinančių duomenų.

Spręsdamas klausimą dėl UAB „Legal Balance“ perimtos skolos pagal 2022 m. vasario 15 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas iš viso neįvertino fakto, kad ši prievolė atsirado iki santuokos, todėl negali būti laikoma bendrąja. Pažymi, jog ir pats kreditorius pateikdamas 2026 m. kovo 3 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį nurodė sutinkantis, kad visi įsipareigojimai kreditorei pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų laikomi asmenine ATS1 finansine prievole.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB ,,TF Bank“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įvertino tiek faktines bylų aplinkybes, tiek taikytinas materialiosios teisės normas, konstatuodamas, kad ginčo prievolė atsirado santuokos metu ir laikytina solidaria apeliantės ir atsakovo prievole. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai iš esmės grindžiami subjektyviu įrodymų vertinimu ir nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs materialiosios ar proceso teisės normas.

CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog santuokos metu atsiradusios prievolės laikomos bendrosiomis, gali būti paneigta tik pateikus aiškius ir neginčijamus įrodymus, jog prievolė nebuvo susijusi su šeimos interesais. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė nebuvo formali kredito sutarties šalis, savaime nepaneigia solidarios prievolės atsiradimo ir nėra pakankama CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatytai išimčiai taikyti.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad sutartis buvo sudaryta santuokos metu, šalių bendro gyvenimo laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybių visumą, įskaitant tai, kad ginčo laikotarpiu buvo vedamas bendras ūkis, o pagal sutartį vykdant prievolę įmokas mokėjo abu sutuoktiniai, tai patvirtina prievolės vykdymą kaip bendros. Tokios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog prievolė buvo prisiimta ir vykdoma šeimos interesais.

Šalies argumentai

Apeliantės teiginiai, jog kredito lėšos galbūt buvo panaudotos ankstesniems atsakovo finansiniams įsipareigojimams dengti, nepaneigia prievolės solidaraus pobūdžio kreditoriui. Santuokos metu prisiimtų finansinių įsipareigojimų refinansavimas ar šeimos finansinės padėties stabilizavimas taip pat gali būti vertinamas kaip veiksmai, atliekami šeimos interesais.

Pažymi, kad kreditoriaus teisėtų lūkesčių apsauga civiliniuose teisiniuose santykiuose reikalauja teisinio aiškumo ir stabilumo. Kreditorius, sudarydamas sutartį su vienu iš sutuoktinių santuokos metu, turi teisę vadovautis įstatyme įtvirtinta bendrųjų sutuoktinių prievolių prezumpcija, o priešinga praktika nepagrįstai perkeltų šeimos vidaus santykių riziką kreditoriui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyje, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgęs į tai, kad bylos dalyviai savo argumentus yra išdėstę procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos objektą šioje byloje sudaro Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl turto ir prievolių padalijimo, dalies, kuria pirmosios instancijos teismas po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriams AB ,,TF Bank“, UAB ,,Finansų bitė“ ir UAB ,,Legal Balance“ pripažino ieškovės ir atsakovo solidariosiomis prievolėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė ir įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. sausio 6 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta, išspręsti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo dalis dėl turto ir prievolių padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo panaikinta ir ši bylos dalis perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2022 m. vasario 15 d. atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „SB lizingas“ (dabar – UAB „Artea lizingas“), kuria atsakovui suteiktas 4 170 Eur vartojimo kreditas; 2023 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius reikalavimo teises perleido naujajai kreditorei UAB ,,Legal Balance“ (2025 m. spalio 28 d. DOK-126539 ,,patikslintas ieškinys“ priedas Nr. 3).

Atsakovas 2024 m. sausio 5 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su AB „TF Bank“ (kredito suma 9 000 Eur, kredito paskirtis – šeimos poreikiams tenkinti, kredito gavėjas – ATS1 ). Byloje pateikta mokėtų įmokų detalizacija, iš kurios matyti, kad pagal kredito sutartį įmokas mokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas (ieškovė įmokas pagal sutartį mokėjo 2024 m. balandžio 12 d., 2024 m. birželio 15 d., 2024 m. rugpjūčio 9 ir rugpjūčio 20 d., 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. spalio 19 d. ir 2024 m. lapkričio 19 d.; iš viso atliko 7 įmokas).

2024 m. sausio 29 d. atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Finansų bitė“ (paskolos suma 9 828 Eur, paskolos gavėjas – ATS1 , paskolos paskirtis – paskolų refinansavimui, paskola nėra skiriama asmeninėms kredito gavėjo reikmėms; paskolos išmokėjimo tvarka: paskolos dalis (5 750,09 Eur) išmokama UAB ,,Finansų bitė“, likusi paskolos dalis (4 077,91 Eur) mokama kredito gavėjui). Byloje pateikti duomenys, jog sandoriui sudaryti buvo vertinama ir sutuoktinės (ieškovės) turtinė padėtis. Sutuoktinės sutikimas buvo gautas atliekant 0,01 Eur pavedimą. Pateikta mokėjimų detalizacija, iš kurios matyti, kad pagal kredito sutartį įmokas mokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas.

Ginčijamu 2026 m. kovo 30 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas prievoles kreditoriams UAB ,,Legal Balance“, UAB ,,Finansų bitė“ ir AB ,,TF Bank“ po santuokos nutraukimo pripažino solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad iš paskolos gautos lėšos panaudotos šeimos poreikiams yra deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais įrodymais, teismas nepagrįstai netaikė CK 3.109 straipsnio 3 dalies ir taikė sutikimo prezumpciją, ignoravo faktinį lėšų panaudojimą, nevertino, iš kokių pajamų buvo dengiamos šeimos išlaidos. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės sutikimą dėl paskolos gavimo remdamasis pavedimu, teigia, kad vien formalaus pavedimo fakto nepakanka konstatuoti sutikimą. Nuspręsdamas dėl prievolės UAB ,,Legal Balance“ pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad paskolos sutartis sudaryta iki santuokos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo motyvus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei susipažinusi su byloje pateiktais įrodymais, tik iš dalies sutinka su ieškovės pozicija.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, iš dovanojimo ir paveldėjimo, taip pat išieškojimo iš bendro bei asmeninio sutuoktinių turto tvarka detalizuojama CK 3.110–3.114 straipsniuose.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-916-2026, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-916-2026, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-916-2026, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2026 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-916-2026, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių, atsiradusių iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl vieno sutuoktinių prisiimtų skolinių įsipareigojimų kreditoriams (prievolių) pobūdžio. Vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievoles kreditoriams AB ,,TF Bank“ ir UAB ,,Finansų bitė“ po šalių santuokos nutraukimo pripažino solidariomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis bylos duomenimis, ginčo sandorių sudarymo metu šalys gyveno santuokoje, ieškovė ir atsakovas vedė bendrą ūkį, kartu gyveno, bendrai leisdavo lėšas. Iš byloje esančių ieškovės ir atsakovo banko sąskaitų išrašų matyti, jog sutuoktiniai vienas kitam pervesdavo pinigines lėšas, dalijosi turimomis pajamomis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog sutuoktiniai dalijosi ir iš paskolos sutarčių gautomis lėšomis. Iš vartojimo kredito sutarčių, sudarytų tarp atsakovo ir UAB ,,FB Bank“ bei UAB ,,Finansų bitė“, turinio matyti, jog pačiose sutartyse nurodoma suteikiamų paskolų paskirtis – ne kredito gavėjo asmeniniams, o šeimos poreikiams tenkinti. Remiantis byloje esančiais duomenimis, dalis UAB ,,Finansų bitė“ suteiktos paskolos buvo skirta refinansuoti ankstesnius atsakovo įsipareigojimus šiam kreditoriui, kurie, pažymėtina, atsirado ieškovei ir atsakovui jau esant santuokoje, atsakovui prisiėmus skolinius įsipareigojimus šeimos poreikiams tenkinti (2022 m. gegužės 25 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosiose sąlygose nurodoma, kad vartojimo kreditas skirtas ne asmeninėms kredito gavėjo reikmėms –2025 m. spalio 28 d. DOK-126539 ,,patikslintas ieškinys“ priedas Nr. 11). Ieškovė pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog atsakovas prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo, kiek atsakovas išleisdavo, ieškovė nesidomėjo (nesigilino). Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad įsipareigojimus šiems kreditoriams vykdė abu sutuoktiniai, įmokas mokėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Pastebėtina, jog įmokas kreditorei UAB ,,TF Bank“ ieškovė mokėjo ir po to, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį.

CK 3.109 straipsnio 3 dalis numato, jog solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vieno sutuoktinio prisiimtos prievolės gali būti laikomos solidariomis nustačius, jog sandoris būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 44 punktas). Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020). Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020). bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 44 punktas). Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020). Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 44 punktas). Sandoris gali būti susijęs su abiem sutuoktiniais, daro įtaką šeimos padėčiai, kai sandorio rezultatais pasinaudoja abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-695/2020).

Pažymėtina, jog CK 3.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vieno sutuoktinio prisiimtos prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-611/2025, 30 punktas). Nagrinėjamu atveju visuma byloje esančių duomenų leidžia pagrįstai manyti, jog prievolės kreditor Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-611/2025, 30 punktas). Nagrinėjamu atveju visuma byloje esančių duomenų leidžia pagrįstai manyti, jog prievolės kreditorėms AB ,,TF Bank“ ir UAB ,,Finansų bitė“, kurių solidarumo ieškovė nepripažįsta, buvo prisiimtos santuokoje, skirtos šeimos poreikiams tenkinti, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintos solidariomis sutuoktinių prievolėmis. Apeliantės argumentai šių išvadų nepaneigia. Apeliantės akcentuojamos aplinkybės, jog iš paskolos sutarčių gautų lėšų didžiąją dalį atsakovas išgrynino per trumpą laiką ir ieškovė nežino, kur lėšos buvo panaudotos, pačios savaime nesudaro pagrindo manyti, jog iš vartojimo kreditų gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Minėta, kad iš bylos duomenų matyti, jog šalys vedė bendrą ūkį, dalijosi gaunamomis pajamomis, atsakovas prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo.

Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės sutikimą dėl paskolos iš UAB ,,Finansų bitė“ gavimo remdamasis pavedimu ir vien formalaus pavedimo fakto nepakanka konstatuoti sutikimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog prieš atsakovui sudarant sandorį su UAB ,,Finansų bitė“ iš ieškovės vardu atidarytos banko sąskaitos kreditorei buvo pervesta 0,01 Eur suma. Kreditorė šį pavedimą įvertino kaip sutikimą tikrinti ieškovės turtinę padėtį sandoriui sudaryti. Pastebėtina, kad iš UAB ,,Finansų bitė“ bylai pateiktų duomenų (standartinė informacija apie vartojimo kreditą) matyti, jog prieš paskolos sutarties sudarymą kredito gavėjas iš savo sąskaitos kredito įstaigoje turi pervesti 0,01 Eur sąskaitos patvirtinimo ir identifikavimo mokestį, sudarius paskolos sutartį, paskolos suma išmokama po to, kai suma sufinansuojama aukcione ir tik po to, kai atliekamas 0,01 Eur pavedimas ir pateikiama visa reikiama informacija paskolos sumos išmokėjimui, gavusi paraišką kreditorė įvertina kredito gavėjo kreditingumą ir kitas svarbias aplinkybes. Tai sudaro pagrindą manyti, jog 0,01 Eur kredito gavėjo atliekamas pervedimas, kuriuo patvirtinami kredito gavėjo duomenys, sudaro sąlygas kredito davėjui įgyvendinti teisės aktuose numatytas pareigas prieš suteikiant vartojimo kreditą tikrinti kredito gavėjo kreditingumą ir vertinti pateiktos paraiškos gauti kreditą duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės banko sąskaitos atliktą pavedimą vertino kaip ieškovės sutikimą, kad būtų tikrinami jos asmens duomenys. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas turėjo galimybę naudotis ieškovės elektronine bankininkyste. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino, nurodė, kad ieškovė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų bylai nepateikė. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų aptartais aspektais nepaneigia. Vien aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir įrodymus įvertino kitaip, nei juos vertina ieškovė, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ar padarė ieškovės įvardytus materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimus.

Apibendrindamas anksčiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatė prievolių pagal atsakovo su kreditorėmis UAB ,,Finansų bitė“ ir AB ,,TF Bank“ sudarytas vartojimo kredito sutartis pobūdį, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo šios prievolės laikytinos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog nuspręsdamas dėl prievolės UAB ,,Legal Balance“ pobūdžio pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nepaisė skolinių įsipareigojimų susidarymo momento, dėl to nepagrįstai šią atsakovo prisiimtą prievolę po santuokos nutraukimo pripažino solidaria.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad vartojimo kredito sutartis su AB ,,SB lizingas“ buvo sudaryta iki ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo. Byloje kreditorė UAB ,,Legal Balance“ pateikė duomenis, jog ieškovė į šią prievolę nebuvo įtraukta kaip bendraskolė ar laiduotoja, suteikiant atsakovui kreditą pradinis kreditorius ieškovės kreditingumo nevertino. Kreditorė sutiko, jog prievolė pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo būtų pripažinta asmenine atsakovo prievole kreditorei.

CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, jog iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Minėta, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos sutuoktinių prievolės, atitinkančios CK 3.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, jog atsakovo įsipareigojimai kreditorei UAB ,,Legal Balance“ atitinka CK 3.109 straipsnio 1 dalies sąlygas. Objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog iš šios vartojimo kredito sutarties gautos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, byloje nėra. Nors pirmosios instancijos teismas iš ieškovės paaiškinimų nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimus šalių vaikui, atsakovas pirko vežimą, lovytę, tačiau nurodytos aplinkybės pačios savaime nėra pakankamos išvadai, jog šioms išlaidoms padengti atsakovas panaudojo 2022 m. vasario 15 d. vartojimo kredito sutartimi, sudaryta su UAB ,,SB lizingas“, gautas lėšas. Byloje pateikti atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenys, kuriuose užfiksuotas 2022 m. gegužės 30 d. pirkinys iš specializuotos vaikų prekių parduotuvės (išlaidų suma 23,40 Eur) nėra pakankami pagrįstu teismo įsitikinimu paremtai išvadai, jog iš UAB ,,SB lizingas“ gautos paskolos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog prievolė pagal vartojimo kredito sutartį, sudarytą su pradine kreditore UAB ,,SB lizingas“, yra solidari. Šios aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ši prievolė po santuokos nutraukimo pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo prievole, pakeisti ir pripažinti, jog po santuokos nutraukimo minėta prievolė yra asmeninė atsakovo prievolė kreditorei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje , tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius duomenis ir byloje esančių duomenų pagrindu tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, tačiau, nuspręsdamas dėl atsakovo prievolės kreditorei UAB ,,Legal Balance“ pobūdžio nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas ir nepagrįstai pripažino prievolę kreditorei solidaria sutuoktinių prievole, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad dėl likusios byloje ginčijamos materialinių reikalavimų dalies pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo šią skundžiamo teismo sprendimo dalį pakeisti ar panaikinti, dėl to ji paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu patyrė 3 420,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas patyrė 810 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas proporcingai patenkintiems reikalavimams (patenkinus patikslintą ieškinį apie 86 proc.) ieškovei iš atsakovo priteisė 2 942,04 Eur, o atsakovui iš ieškovės 113,40 Eur. Atlikęs šių išlaidų įskaitymą pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 828,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-378/2024, 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šiuo atveju, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismas turi pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ieškovė pateikė apeliacinį skundą tik dėl dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo. Ieškovė prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl po santuokos nutraukimo atsakovo sudarytų trijų prievolių pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Taigi civilinė byla apeliacine tvarka nagrinėta tik dėl dalies reikalavimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik civilinės bylos dalis, pakeitus pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria prievolė kreditorei UAB ,,Legal Balance“ buvo pripažinta solidaria sutuoktinių prievole ir šią prievolę pripažinus asmenine atsakovo prievole, tai yra didesne apimtimi tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimus, dėl pakeistos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apimties nėra galimybės nustatyti tikslios matematinės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, remdamasi kasacinio teismo praktika ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija vertina, kad pakeitus pirmosios instancijos sprendimą, byloje tenkinta apie 90 proc. reikalavimų. Remiantis nurodyta proporcija šioje byloje skirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 3 078,88 Eur (3 420,98 Eur x 90 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 81 Eur (810 Eur x 10 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus abipusį priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis sudaro 2 997,88 Eur (3 078,88 Eur – 81 Eur =2 997,88 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 2 828,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, tikslintina šias išlaidas padidinant iki 2 997,88 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šios išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, atitinkantis galiojantį teisinį reglamentavimą, pateiktas nebuvo, todėl klausimas dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo nespręstinas. Atsakovas duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas taip pat nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta po santuokos nutraukimo pripažinti prievolę kreditorei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ solidaria atsakovo ATS1 ir ieškovės IES1 prievole, pakeisti ir pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo ATS1 prievolė. Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovei IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) )) iš atsakovo ATS1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) ) priteistą 2 828,64 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 2 997,88 Eur. Kitą Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Irma ČuchrajŽilvinas JaraminasGiedrė Seselskytė