Kauno apygardos teismo nutartis

2026-09-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1847-1043/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-09-24
Bylos Nr.
e2S-1847-1043/2026
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11107-2025-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
A. S.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1847-1043/2026Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11107-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.11; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1
Kauno apygardos teismasN u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei V. S. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „SEB bankas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. S. (toliau – ieškovas) ir atsakovės V. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė (toliau – AB) „SEB bankas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo laikinai priteisti išlaikymą sutuoktinei, t. y. atsakovei iš ieškovo po 500,00 Eur, mokant išmokas kas mėnesį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, pinigines išmokas pervedant į atsakovės asmeninę banko sąskaitą.

Atsakovė prašymą grindžia tuo, kad jos pajamos yra minimalios, kurios dar ir mažėja dėl nuolatinių nedarbingumų, imamų tiek dėl jos pačios, tiek ir dėl dukters. Atsakovę remia net kolegos ir jos tėvai, kuriems yra 75 metai. Atsakovės mama, tik todėl ir dirba, kad atsakovė ir jos dukra galėtų susimokėti už būstą, pirkti vaistus, papildus, maistą. Atsakovės patėvis moka už anūkės žirgyną. Ieškovas nutraukęs faktinius santykius, atsakovei nedirbant, nutraukė ir išlaikymą. Ieškovas turi ir gali bei privalo paremti savo sutuoktinę, kuri 16 metų, nuo vaiko gimimo, atidavė šeimai, vaikui, dėl ko neįgijo darbo stažo, o nedirbdama neturėjo savo lėšų ir tokiu būdu tapo priklausoma nuo ieškovo, o jis ją paliko gyventi „taip kaip stovi“.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. birželio 2 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino išlaikymo sutuoktinei priteisimo netenkino.

Teismas nurodė, kad pats savaime laikino nedarbingumo faktas nereiškia, kad turi būti priteisiamas periodinis išlaikymas iš ieškovo, nevertinant kitų aplinkybių viseto, t. y. tiek išlaikymo reikalingumo, tiek ir galimybės teikti.

Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad atsakovė, kaip ji pati nurodo, yra dirbantis asmuo, per mėnesį ji gauna minimalų atlyginimą, tačiau jis sumažėja dėl nedarbingumo, susijusio dėl jos pačios sveikatos būklės.

Teismas vertino, jog šioje bylos stadijoje nepateikta pakankamų duomenų, kad atsakovės sveikatos poreikių tenkinimui būtinos itin didelės papildomos lėšos, kurios negalėtų būti kompensuojamos socialinio draudimo sistemos lėšomis. Atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų apie nustatytą nedarbingumą nėra, taip pat nėra duomenų apie ligos, lėmusios laikino nedarbingumo laikotarpius, nuolatinį pobūdį, kuris lemtų poreikį išlaikymui periodinėmis išmokomis.

Teismas atkreipė dėmesį, kad dalis atsakovės priešieškinyje nurodytų argumentų bei išlaidų yra susijusios su šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimu, o ne su pačios atsakovės išlaikymu.

Teismas pabrėžė, kad byloje nėra išsamių duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, todėl iš ieškovo priteisus po 500,00 Eur laikiną išlaikymą atsakovei, galimai būtų pažeistos ieškovė teisės ir teisėti interesai.

Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovės gaunamos pajamos yra pakankamos minimaliems jos poreikiams patenkinti bei į tai, kad šioje bylos stadijoje nėra žinoma ieškovo finansinė padėtis, netenkino atsakovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo laikinai priteisti išlaikymą sutuoktinei, t. y. atsakovei iš ieškovo po 500,00 Eur, mokant išmokas kas mėnesį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, pinigines išmokas pervedant į atsakovės asmeninę banko sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė augina bendrą šalių nepilnametę dukrą, kuriai diagnozuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, dėl ko buvo skirtas mokymasis namuose tiek 2025/2026 m., tiek 2026/2027 m.

Ieškovui palikus šeimą be pajamų, sergančią atsakovę ir dukrą, atsakovė dėl neturėjimo pajamų pradėjo dirbti, tačiau dėl dar labiau pablogėjusios sveikatos, ji pastoviai yra nedarbingume.

Atsakovei pastaruoju metu nustatyta dar viena liga – Fibromialgija, kuriai būdingas nuolatinis nuovargis ir išplitęs judamojo aparato bei minkštųjų audinių skausmas, todėl atsakovė pagal galimybes atlieka akupunktūrą, masažus, tačiau visa tai kainuoja brangiai, todėl ji negali sau leisti įvairių ir kitų procedūrų susijusių su kitų diagnozuotų ligų gydymu, nes neturi pajamų.

Kritiškai vertinamos pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškovo turtinę finansinę padėtį, kadangi ieškovas neteikia į bylą teismo nurodytų dokumentų apie turtinę finansinę padėtį, o atsakovei neišduodamas teismo liudijimas. Susidaro kolizija, kad ieškovas sąmoningai neteikia teismo reikalaujamų duomenų, o teismas nurodo, kad jis negali priimti procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nėra žinoma ieškovo finansinė padėtis.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovas neturi finansinių galimybių teikti išlaikymą atsakovei, kadangi yra pensininkas ir gaunama pensija nėra didelė, taip pat turi daug sveikatos problemų.

Tai, kad atsakovė turi sveikatos problemų, nėra pagrindas jai priteisti išlaikymą, tuo labiau, kad ir ieškovas galėtų prašyti jam priteisti išlaikymą iš atsakovės, tačiau tokio reikalavimo nereiškia.

Atsakovė nori niekur nedirbti ir toliau būti išlaikoma nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. laikino išlaikymo sutuoktinei priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų ne(priėmimo)

Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašus iš e.sveikatos portalo, medicininį pažymėjimą, SG klinikos kvitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėti dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliantė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs šiuos įrodymą priimti, nėra. Pabrėžtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys turi būti aktyvūs viso proceso metu, o ne tada, kai yra priimamas mažiau palankus procesinis teismo sprendimas, nei jie pageidavo. Nesant pagrindų taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą kitam sutuoktiniui. Tačiau, teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į tai ar toks materialinio pobūdžio reikalavimas yra pareikštas byloje, į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018).

Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Teismas, nustatęs, kad prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio minimalūs poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti išlaikymą iš kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikš, kad tokiu atveju liks neužtikrinti išlaikymą turinčio teikti sutuoktinio minimalūs poreikiai. Išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi abu aspektai: tiek išlaikymo reikalingumas, tiek ir galimybė išlaikymą teikti. Nenustačius vienos iš šių sąlygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, laikinai priteisti iš ieškovo išlaikymą sutuoktinei po 500,00 Eur, mokant išmokas kas mėnesį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, pinigines išmokas pervedant į atsakovės asmeninę banko sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas atsakovė prašymo netenkino, pažymėdamas, kad šioje bylos stadijoje atsakovė nepateikė pakankamai duomenų, jog atsakovės sveikatos poreikių tenkinimui būtinos itin didelės papildomos lėšos, atsakovė yra darbingo amžiaus, be to, šioje proceso stadijoje nėra žinoma ieškovo finansinė padėtis.

Atsakovė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą, motyvuodama tuo, kad dėl pablogėjusios sveikatos atsakovė pastoviai yra nedarbingume, pastaruoju metu jai nustatyta dar viena liga, todėl pagal galimybes atlieka akupunktūrą, masažus, tačiau negali sau leisti įvairių kitų procedūrų susijusių su kitų diagnozuotų ligų gydymu, dėl ko yra reikalingas išlaikymas iš sutuoktinio.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo išvadai dėl būtinybės atsakovei nustatyti laikiną išlaikymą teikiamą ieškovo. Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2026 m. sausio 16 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyta, kad atsakovė nuo 2024 m. lapkričio 4 d. dirba (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis už 2025 m. sausio mėn. sudarė 1 004,29 Eur, už 2025 m. vasario mėn. – 1 004,29 Eur, už 2025 m. kovo mėn. – 753,22 Eur, už 2025 m. balandžio mėn. – 1 004,29 Eur, 2025 m. birželio mėn. – 1 004,29 Eur, 2025 m. gegužės mėn. – 1 004,29 Eur, 2025 m. liepos mėn. 1 093,13 Eur, 2025 m. rugpjūčio mėn. – 1 004,08 Eur, 2025 m. rugsėjo mėn. – 1 339,06 Eur, 2025 m. spalio mėn. 1 339,05 Eur, 2025 m. lapkričio mėn. 1 339,05 Eur, 2025 m. gruodžio mėn. – 784,76 Eur. Atsakovė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus už laikotarpį nuo 2025 m. kovo 19 d. iki 2025 m. kovo 21 d. gavo 81,90 Eur išmoką, už laikotarpį nuo 2025 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. gruodžio 12 d. – 392,04 Eur išmoką. Tai pat atsakovė į bylą yra pateikusi Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie valstybinį draudimą nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 25 d., iš kurio matyti, kad atsakovės draudžiamosios pajamos laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. buvo 4 976,52 Eur. Taigi, šie duomenys patvirtina, kad atsakovė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, yra dirbantis asmuo.

Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad apeliantei laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gegužės 25 d. nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti šiais laikotarpiais – nuo 2026 m. vasario 23 d. iki 2026 m. kovo 6 d., nuo 2026 m. balandžio 7 d. iki 2026 m. gegužės 12 d. ir nuo 2026 m. gegužės 25 d. iki 2026 m. birželio 11 d., tačiau šie įrodymai nepatvirtina nuolatinio ir nepertraukiamo nedarbingumo fakto. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė iš Valstybinio socialinio draudimo fondo už 2026 m. vasario 23 d. – 2026 m. kovo 6 d. ir už 2026 m. balandžio 7 d. – 2026 m. gegužės 12 d. laikotarpius gavo ligos išmokas, kurios sudarė 1 414,29 Eur sumą, todėl net ir nedarbingumo laikotarpiu apeliantė nebuvo likusi be pajamų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovei yra nustatytas dalyvumo lygis, ar kad dėl sveikatos būklės atsakovė negalės dirbti ateityje, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikino nedarbingumo faktas, pats savaime nepatvirtina atsakovės laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovo poreikio.

Pasisakant dėl atskirajame skunde nurodytų apeliantės argumentų, jog ji sau negali leisti įvairių kitų procedūrų susijusių su diagnozuotų ligų gydymų, pabrėžtina, kad šie apeliantės argumentai yra deklaratyvūs. Apeliantė nenurodo nei kokių procedūrų negali sau leisti, nei kokia šių procedūrų kaina, nei kaip atsakovės minimos procedūros yra susiję su diagnozuotų ligų gydymu. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas atsakovė nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jos sveikatos poreikių tenkinimui būtinos itin didelės papildomos lėšos, kurios negalėtų būti kompensuojamos socialinio draudimo sistemos lėšomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės atskirajame skunde išdėstytus argumentus laiko nepagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog atsakovė nenurodė kokiems poreikiams tenkinti yra panaudojamos jos iš darbo teisinių santykių gaunamos pajamos, nenurodė kokie yra jos mėnesiniai būtinieji poreikiai, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad būtent šiuo metu atsakovei negaunant išlaikymo nebūtų užtikrinami minimalūs būsto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros ir kiti poreikiai.

Apeliantė atskirajame skunde kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo poziciją dėl negalėjimo priimti procesinio sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes nėra žinoma ieškovo finansinė padėtis, tačiau šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, jog šie apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, kadangi, kaip jau minėta anksčiau, išlaikymui sutuoktiniui priteisti reikšmingi tiek išlaikymo reikalingumo, tiek ir galimybės išlaikymą teikti aspektai, tačiau nenustačius vienos iš šių sąlygų galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad apeliantei yra reikalingas išlaikymas iš sutuoktinio, todėl nėra pagrindo atskirai vertinti ieškovo galimybės šį išlaikymą teikti. Be to, pabrėžtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tikrieji atsakovės poreikiai ir ieškovo galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą sutuoktinei, bus nustatyti išnagrinėjus bylą iš esmės.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovės prašymo dėl laikino išlaikymo sutuoktinei priteisimo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė