- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-11
- Bylos Nr.
- eA-3060-789/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04771-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) ((duomenys neskelbtini) pilietis) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2026 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 26S104046 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.
Atsakovas 2024 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 24S89608 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas atvyko į Lietuvą darbo pagrindu, tačiau neįsidarbino ir neturėjo pakankamų lėšų pragyventi Lietuvoje. Atsakovas 2024 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 24S107845 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, nes pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Pareiškėjas 2026 m. gegužės 12 d. pateikė prašymą atšaukti į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Atsakovas Sprendimu Nr. 3 netenkino šio pareiškėjo prašymo, atsižvelgdamas į leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 17 d. išvyko į Ispanijos Karalystę, jo teigimu, užsidirbti.
Sprendimas Nr. 3 yra nepagrįstas ir neteisėtas, neproporcingas, užkertantis kelią pareiškėjui gauti leidimą gyventi kitose Šengeno valstybėse. Sprendimas Nr. 3 surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų, jame pateiktas tik formalus tekstas.
Administracinėse byloje Nr. eI2-3696-931/2025 ir Nr. eI2-16583-816/2024 priimti teismo sprendimai patvirtina, kad Sprendimai Nr. 2 ir Nr. 3 yra nepagrįsti ir neteisėti.
Pareiškėjas nepadarė jokių pažeidimų, nesislėpė nuo pareigūnų, todėl atsakovas piktnaudžiauja diskrecijos teise, siekdamas neįleisti pareiškėjo į Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių teritoriją. Pareiškėjas aktyviai bendradarbiauja, atsako į visus atsakovo skambučius ir klausimus. Sprendimas nėra susijęs su pavojumi Lietuvos Respublikai, suponuojančiu poreikį uždrausti pareiškėjui atvykti ir gyventi Šengeno zonoje.
Pareiškėjas nurodė teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, susijusią su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimu, įrodymų administracinėje byloje vertinimu ir pan.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas neapskundė Sprendimų Nr. 1 ir Nr. 2. Sprendime Nr. 2 nustatytas draudimo atvykti ir apsigyventi laikotarpis (3 metai) atitinka teisės aktų reikalavimus.
Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjui 2024 m. sausio 24 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (darbo pagrindu), tačiau pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, nesudarė darbo sutarties ir 2024 m. balandžio 17 d. išvyko į Ispaniją. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog jis išvyko į Ispaniją ne pasinaudodamas leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o kitos valstybės išduotu leidimu gyventi arba viza. Pareiškėjas teikė nenuoseklią informaciją apie neįsidarbinimo Lietuvoje aplinkybes, o tai sudaro pagrindą teigti, kad tikrasis pareiškėjo tikslas buvo darbas kitoje Europos Sąjungos valstybėje.
Departamentas, įvertinęs perspėjimo įvedimo į SIS pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo žinomos ir vertinamos priimant Sprendimą Nr. 2, taip pat naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą išvadai, kad pareiškėjas apėjo Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ar buvimo joje, bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui taikyto draudimo tikslas – užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, nenustatęs naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti dėl pareiškėjo įvestą perspėjimą į SIS, pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą Nr. 3, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo.
Pareiškėjas skunde vadovaujasi teisės aktais ir teismų praktika dėl Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisių, grėsmės valstybės saugumui ir pan. Skunde nurodytas teisinis reguliavimas ir teismų praktika šiuo atveju nėra aktualūs, nes pareiškėjas nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, o priimti sprendimai nėra susiję su grėsme valstybės saugumui.
Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jis nėra padaręs jokių pažeidimų, o Sprendime Nr. 3 nėra nurodytas pagrindas neįleisti jo į Lietuvos Respubliką ir kitas Europos Sąjungos šalis. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas, objektyviai nustačius, kad pareiškėjas apėjo nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, todėl perspėjimo įvedimas į SIS yra adekvatus ir pakankamai svarbus.
Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog jis bendradarbiavo su Departamentu. Pareiškėjas, žinodamas, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas, neskundė Sprendimo Nr. 1 ir negrąžino minėto leidimo gyventi (kortelės), bet toliau naudojosi šiuo leidimu, siekdamas patekti į kitas Šengeno erdvės valstybes. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka teisinio reguliavimo, yra nesąžiningas ir piktybiškas, atitinkantis sąvokos „nebendradarbiavimas“ apibrėžimą.
Perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimas neužkerta kelio pareiškėjui teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Šiuo atveju pareiškėjas 2026 m. gegužės 7 d. pateikė tokį prašymą Ispanijos kompetentingai institucijai. Ispanija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą, gali kreiptis į Lietuvos valstybę dėl konsultacijos. Sprendimo Nr. 3 priėmimo metu nenustatyta, kad kita Šengeno valstybė buvo pradėjusi konsultacijas su Departamentu dėl leidimo gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo pareiškėjui.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo PRS1 skundą.
Departamentas 2024 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2026 m. sausio 17 d. Šis leidimas buvo išduotas darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Vlantana“ pagrindu.
Departamentas 2024 m. vasario 22 d. gavo UAB „Vlantana“ pranešimą
Nr. 2402-PRNŠ-3524, kad pareiškėjas neįdarbintas (neatvyko dirbti).
Departamentas 2024 m. kovo 29 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Departamentas 2024 m. balandžio 24 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius (3 metus).
Pareiškėjas 2026 m. gegužės 12 d. užpildė prašymą atšaukti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jis atvyko į Lietuvą ir įsidarbino, bet buvo atleistas iš darbo, nes neišlaikė vairavimo egzamino; šiuo metu jis gyvena Ispanijoje, siekia įsidarbinti šioje šalyje, tačiau dėl galiojančio perspėjimo negali prašyti išduoti leidimą laikinai gyventi Ispanijoje darbo pagrindu.
Departamentas 2026 m. gegužės 12 d. paprašė pareiškėjo pateikti informaciją apie išvykimo iš Lietuvos ir buvimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse aplinkybes.
Pareiškėjas 2026 m. gegužės 17 d. pateikė atsakymą, kuriame pakartojo prašyme nurodytą informaciją apie Ispanijoje išduotą rezidento kortelę, turimą registruotą gyvenamąją vietą, ketinimą įsidarbinti Ispanijoje ir neįdarbinimo UAB „Vlantana“ aplinkybes.
Departamentas 2026 m. gegužės 20 d. priėmė Sprendimą Nr. 3, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Teismas rėmėsi ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, be kita ko, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir Reglamentas (EB)
Nr. 1987/2006), 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas (ES) 2018/1861), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir NAS taisyklės) ir Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nuostatomis.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, 2024 m. sausio 24 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atvyko į Lietuvą, tačiau jis nesudarė darbo sutarties su
UAB „Vlantana“. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo įdarbintas UAB „Vlantana“, nes neišlaikė vairavimo egzamino. Pareiškėjas nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių dokumentų, o UAB „Vlantana“ nurodė, kad pareiškėjas neatvyko dirbti. Pareiškėjas 2024 m. kovo 20 d. pateiktame paaiškinime nenurodė informacijos apie neišlaikytą vairavimo egzaminą, bet teigė, kad jam nepatinka
UAB „Vlantana“ ir jis nori dirbti UAB „Cargo24“, pateikė prašymą dėl darbo UAB „Blue sky transportas“. Teismo vertinimu, šios aplinkybės reiškia, kad pareiškėjas nežinojo, kokioje Lietuvos įmonėje jis ketina dirbti. Be to, teismas atkreipė dėmesį į aplinkybes, kad pareiškėjas, neįsidarbinęs UAB „Vlantana“, 2024 m. balandžio 17 d. išvyko į Ispaniją, jo teigimu, užsidirbti pinigų pragyvenimui. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad vyko į Ispaniją ne naudodamasis darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu išduotu leidimu laikinai gyventi, o kitos šalies išduotu leidimu gyventi ar viza. Pareiškėjas patvirtino, jog jis neturi kitų Europos Sąjungos ar Šengeno valstybių išduotų vizų ar leidimų gyventi. Pareiškėjas 2024 m. kovo 20 d. pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau jis išvyko dirbti į Ispaniją. Teismas pripažino, kad pareiškėjas teikė nenuoseklią informaciją apie neįsidarbinimo aplinkybes, todėl yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas neketino dirbti Lietuvoje, jo tikslas buvo darbas kitoje Europos Sąjungos valstybėje.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neskundė Sprendimo Nr. 2. Pareiškėjas, žinodamas, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, į SIS įtrauktas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, neišvyko iš Šengeno erdvės ir liko joje iki šiol. Pareiškėjas teigė, jog jis turi teisėtą buvimą Ispanijoje patvirtinančius dokumentus, tačiau jis nepateikė tokių dokumentų nei Departamentui, nei teismui. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Ispanijoje tik 2026 m. gegužės 7 d. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad pareiškėjas visą gyvenimo Ispanijoje laikotarpį (nuo 2024 m. balandžio 17 d.) naudojosi Lietuvos išduotu leidimu laikinai gyventi. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje, t. y. pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, neįsidarbino, bet, naudodamasis šiuo dokumentu, išvyko į kitą Šengeno valstybę, kurioje yra iki šiol. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas apėjo Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Reglamento (EB)
Nr. 1987/2006 39 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl perspėjimų dėl draudimo atvykti ir apsigyventi saugojimo trukmės, nenustatė pagrindo pripažinti, kad Sprendimas Nr. 3 yra neproporcingas. Pareiškėjas neįrodė, kad tikslas, dėl kurio buvo įvestas perspėjimas, yra pasiektas, kadangi pareiškėjas visą gyvenimo Ispanijoje laikotarpį neteisėtai naudojosi Lietuvoje išduotu leidimu.
Teismo vertinimu, Sprendime Nr. 2 yra aiškiai ir detaliai nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės dėl pareiškėjui taikomų priemonių. Byloje nustatyta, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę. Esanti situacija neabejotinai patvirtino, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis, išvyko į Ispaniją su leidimu laikinai gyventi Lietuvoje, nors jis neturėjo tokios teisės. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Ispanijoje tik 2026 m. gegužės 7 d. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog jis neturi kitų dokumentų, leidžiančių jam gyventi ar būti Ispanijoje. Pareiškėjas negrąžino leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, juo naudojosi, vykdamas į kitas Šengeno erdvės valstybes (Ispaniją). Pareiškėjo pateikti dokumentai (pažyma apie gyvenamosios vietos duomenis Ispanijoje, sveikatos draudimo kortelės kopija) nesudaro pagrindo pripažinti, kad šie duomenys yra pagrįsti įrodymai duomenų išbraukimui iš SIS.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjo elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę, o vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu. Teismas pažymėjo, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, o šis tikslas pasiekiamas tik įvedant į SIS įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi.
Teismas pareiškėjo pripažino argumentus, kad pareiškėjas dėl Sprendimo Nr. 3 negali gauti leidimo gyventi Ispanijoje, nepagrįstais. Teismas, vadovaudamasis Reglamento (EB)
Nr. 1987/2006, Reglamento (ES) 2018/1861 ir UTPĮ nuostatomis, pažymėjo, kad į SIS įvestas draudimas atvykti ir apsigyventi neužkerta kelio kitai Šengeno valstybei po konsultacijų su Departamentu išduoti pareiškėjui leidimą gyventi ar nacionalinę vizą bei ištrinti perspėjimą iš SIS.
Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas Sprendime Nr. 3 detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir pagrįstai taikė jas pareiškėjo atveju, šio sprendimo motyvai yra aiškūs. Teismas konstatavo, kad Sprendimas Nr. 3 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti jį.
III.
Pareiškėjas PRS1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą,
t. y. panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2026 m. gegužės 12 d. prašymą, atliekant individualų vertinimą bei proporcingumo vertinimą pagal Reglamentą (ES) 2018/1861 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką; netenkinus minėto reikalavimo, pareiškėjas prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo:
Teismas iš esmės nusprendė, kad tol, kol nepasibaigė ir nebuvo panaikintas Sprendimu Nr. 2 taikytas nacionalinis draudimas ir pareiškėjas neturi kitos Šengeno valstybės išduoto leidimo, SIS įvestas perspėjimas turi likti galioti. Toks požiūris paverčia savarankišką vertinimą automatiniu nacionalinio sprendimo padariniu.
Teismas patvirtino atsakovo išvadą, kad pareiškėjas iš anksto neketino dirbti Lietuvoje ir gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tam, kad pateiktų į kitą Šengeno valstybę. Ši išvada padaryta, remiantis tuo, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su UAB „Vlantana“, o pastaroji bendrovė pranešė Departamentui, kad pareiškėjas neatvyko dirbti. Teismas neatsižvelgė į bylos medžiagoje esančius objektyvius įrodymus, kad pareiškėjas UAB „Vlantana“ mokymo centre baigė 140 valandų nuotolinius teorinius mokymus pagal motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos programą; šie įrodymai paneigia automatinę išvadą apie pareiškėjo nesąžiningus tikslus. UAB „Vlantana“ 2024 m. vasario 22 d. pranešime yra pateikta tik trumpa žyma: „pilietis neatvyko dirbti“, kuri nebūtinai yra nesuderinama su pareiškėjo paaiškinimais apie neįdarbinio priežastis. Atsakovas neatliko aplinkybių patikrinimo šiuo aspektu ir suteikė absoliučią įrodomąją galią lakoniškam darbdavio pranešimui. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas iki išvykimo į Ispaniją buvo pateikęs prašymą dėl darbo pas kitą darbdavį, kuris taip pat patvirtina pareiškėjo ketinimą dirbti Lietuvoje. Tai, kad pareiškėjas pastarajame prašyme supainiojo įmonių pavadinimus, yra susiję su pareiškėjo užsienio kalbos nemokėjimu, tarpininkų dalyvavimu ir panašiomis aplinkybėmis, tačiau šie prašymo trūkumai nepaneigia, kad pareiškėjas, teisėtai būdamas Lietuvoje, ieškojo alternatyvaus darbdavio ir inicijavo kitą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūrą. Teismas, neįvertindamas šių aplinkybių, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą visapusiško įrodymų vertinimo reikalavimą.
Bylos įvykių chronologija nepatvirtina, kad pareiškėjas iš anksto suplanavo draudimų apėjimą. Pareiškėjas išvyko į Ispaniją 2024 m. balandžio 17 d., t. y. iki 2024 m. balandžio 24 d. priimant Sprendimą Nr. 2, todėl kelionės į Ispaniją metu neegzistavo nei nacionalinis draudimas atvykti ir apsigyventi, nei į SIS įtrauktas draudimas atvykti ir apsigyventi. Be to, teismo išvada, kad pareiškėjas visą gyvenimo Ispanijoje laikotarpį naudojosi leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nėra pagrįstas konkrečiais įrodymais (pvz., kur ir kada buvo pateikta kortelė). Aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo kitos valstybės išduotos vizos ar leidimo gyventi, automatiškai nepagrindžia išvados apie nuolatinį panaikinto Lietuvoje išduoto dokumento naudojimą. Tokie samprotavimai apverčia įrodinėjimo naštą: atsakovas teigia faktą apie dokumento naudojimą, tačiau pareiškėjo prašoma įrodyti, jog jis nesinaudojo dokumentu. Pareiškėjas pripažįsta ankstesnį netinkamą migracinį elgesį, tačiau mano, kad šiuo metu nebėra poreikio išlaikyti teritoriniu požiūriu platesnį SIS perspėjimą.
Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėjo patikrinti, ar į SIS įvestas perspėjimas vis dar būtinas ir proporcingas. Nei atsakovas, nei teismas neatliko ginčui aktualaus vertinimo, pavyzdžiui, neįvardijo, kokią konkrečią grėsmę 2026 metais kelia pareiškėjas, kodėl tokiai grėsmei suvaldyti yra būtinas perspėjimas visoje Šengeno erdvėje ir nepakanka Lietuvoje galiojančio nacionalinio draudimo. Šiuo atveju perspėjimu siekiamas teisėtas bendras tikslas buvo sutapatintas su tokios priemonės taikymo būtinybe.
Nuo Sprendimo Nr. 2 iki Sprendimo Nr. 3 priėmimo praėjo daugiau nei 2 metai. Pareiškėjas nėra teistas, nėra duomenų apie jo padarytus viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo pažeidimus, slapstymąsi ar melagingos tapatybės naudojimą. Pareiškėjas nurodė savo adresą Ispanijoje, pateikė municipalinės registracijos, sveikatos priežiūros ir vykstančios leidimo išdavimo procedūros dokumentus.
Aplinkybė, kad Ispanijos institucijos, kurios gali inicijuoti į SIS įtraukto perspėjimo ištrynimą, priims galutinį sprendimą dėl leidimo gyventi Ispanijoje išdavimo, nepanaikina Lietuvos institucijų pareigos šiuo metu teisėtai įvertinti savo tvarkomų duomenų būtinumą. Pareiškėjas neturi būti verčiamas laukti galimo užsienio valstybės sprendimo vien tam, kad būtų patikrinta, ar Lietuvos institucijos išlaikomas perspėjimas turi pakankamą pagrindą.
Sprendimas Nr. 2 buvo grindžiamas Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatomis, tačiau šis reglamentas yra netekęs galios. Reglamentas (ES) 2018/1861 buvo pradėtas taikyti
2023 m. kovo 7 d. Pagal Reglamento (ES) 2018/1861 24 straipsnio 1 dalies b punktą, perspėjimas įvedamas, kai trečiosios šalies piliečiui paskelbtas draudimas atvykti, taikant 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) atitinkančias procedūras. Nagrinėjamu atveju Sprendime Nr. 3 nėra identifikuotas nei dėl pareiškėjo priimtas grąžinimo ar išsiuntimo sprendimas, nei konkreti Direktyvą 2008/115/EB įgyvendinanti procedūra, su kuria susietas aptariamas draudimas. Negalima ištaisyti pagrindo taikyti draudimą neapibrėžtumą vien teismo sprendime parenkant naują teisinę konstrukciją, nes administraciniame sprendime turi būti taip atskleisti jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai, kad asmuo galėtų suprasti, kodėl tęsiama konkreti ribojanti priemonė ir ką jis turi ginčyti.
Sprendimas Nr. 3 neatitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Šiame sprendime iš esmės tik pakartota 2024 metų įvykių versija, bet neatlikta savarankiška pateiktų dokumentų (pvz., 140 valandų mokymo pažymos, naujo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, UAB „Vlantana“ lakoniško pranešimo) reikšmės analizė ir nepaaiškinta, kodėl aptariamas perspėjimas yra būtinas 2026 metais. Taip pat nebuvo individualiai įvertinta, kokį poveikį šis perspėjimas turi pradėtai leidimo gyventi Ispanijoje išdavimo procedūrai, kokia faktinė situacija susiklostė po pradinio sprendimo, neatlikta Reglamento (ES) 2018/1861 21 ir 39 straipsniuose reikalaujama būtinybės ir proporcingumo kontrolė. Šie Sprendimo Nr. 3 trūkumai negali būti pašalinti teismo motyvais.
Aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika paneigia automatinę išvadą apie piktnaudžiavimą (šiame kontekste paminėta 2025 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025).
Teismas nevisapusiškai įvertino įrodymų visumą. Teismas detaliai išvardijo pareiškėjui nepalankias aplinkybes, tačiau nepasisakė apie pareiškėjo akcentuojamus dokumentus, nepareikalavo darbdavio detalizuoti savo pranešimą ir pan. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis padarė migracinę klaidą, tačiau toks pripažinimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisės į individualų, įrodymais pagrįstą ir proporcingą į SIS įvesto perspėjimo peržiūrą.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir nurodo:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas apėjo Europos Sąjungos ir nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių teritoriją ir buvimo joje. Pareiškėjas teikė nenuoseklią informaciją apie neįsidarbinimo Lietuvoje aplinkybes, tai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas neketino dirbti Lietuvoje, jo tikslas buvo darbas kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje, todėl atsakovas Sprendimu Nr. 3 pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti į SIS įvestą draudimą atvykti ir apsigyventi.
Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojama mokymų baigimo pažyma nepatvirtina pareiškėjo ketinimų dirbti Lietuvoje. Minėta pažyma buvo reikalinga UAB „Vlantana“ tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Minėtos pažymos gavimas neužkirto kelio pareiškėjui gyventi Ispanijoje su panaikintu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo pateiktas prašymas dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nesudaro pagrindo kitaip vertinti byloje nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas paaiškinimuose Departamentui ir teismo posėdyje teigė, jog jis ketino dirbti UAB „Cargo24“, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jis nebuvo pateikęs prašymo išduoti leidimą gyventi darbo minėtoje bendrovėje pagrindu. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą gyventi dėl darbo UAB „Blue sky transportas“, tačiau šio prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes minėta bendrovė nurodė, kad pareiškėjas nebus priimtas dirbti. Be to, pareiškėjas 2026 m. gegužės 17 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, jog jis išvyko į Ispaniją dėl to, kad UAB „Vlantana“ neįdarbino jo.
Sprendimas Nr. 1, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo priimtas 2024 m. kovo 29 d. Pareiškėjas negrąžino panaikinto leidimo ir juo naudojosi, 2024 m. balandžio 17 d. išvykdamas ir gyvendamas Ispanijoje.
Pareiškėjo teiginiai apie gyvenamąją vietą Ispanijoje ir pateikti medicininiai dokumentai neturi esminės reikšmės, vertinant Sprendimo Nr. 3 proporcingumą. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teisėtą buvimą / gyvenimą Ispanijoje, ir nenurodė šeiminių ryšių su Ispanijoje gyvenančiais asmenims. Be to, į SIS įverstas perspėjimas neužkerta kelio pareiškėjui pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi Ispanijoje.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo reikalavimai panaikinti Sprendimą Nr. 3 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas Sprendimu Nr. 3 pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti į SIS įvestą draudimą atvykti ir apsigyventi, nes nepasikeitė aplinkybės, egzistavusios Sprendimo Nr. 2 priėmimo metu, Sprendimas Nr. 3 yra proporcingas ir atitinkantis VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad teismas neįvertino visų reikšmingų aplinkybių ir dokumentų, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, neatsižvelgė į teisinio reguliavimo pasikeitimus ir nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas Nr. 3 atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.).
Šioje byloje vertinamas Sprendimo Nr. 3, kuriuo Departamentas netenkino pareiškėjo prašymo atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumas bei pagrįstumas. Šiame kontekste akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę, pasikeitus aplinkybėms, prašyti atšaukti draudimą atvykti ir (ar) SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip Departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad Departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra pagrindas tenkinti tokį pareiškėjo prašymą (žr., pvz., 2025 m. spalio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025).
Departamentas 2024 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, darbo UAB „Vlantana“ pagrindu (UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir
44 str. 1 d. 2 p.).
2024 m. sausio 17 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2026 m. sausio 17 d.
Departamentas 2024 m. vasario 22 d. gavo UAB „Vlantana“ pranešimą
Nr. 2402-PRNŠ-3524, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas neįdarbintas (neatvyko dirbti).
Pareiškėjas 2024 m. kovo 20 d. pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „Blue sky transportas“ pagrindu.
Departamentas 2024 m. kovo 29 d. priėmė Sprendimą Nr. 1, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (50 str. 1 d. 2 ir 6 p., 35 str. 1 d.
2 ir 5 p.).
Pareiškėjas 2024 m. balandžio 17 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos į Ispanijos Karalystę.
Departamentas 2024 m. balandžio 24 d. priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 36 mėnesius (UTPĮ 133 str. 1 d., Reglamento (ES) 2018/1861 24 str. 1 d. a p. ir 2 d.
c p., NAS taisyklių 15 p., Kriterijų vertinimo tvarkos 14 p.). Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjui išduotas leidimas 2024 m. balandžio 19 d. buvo paskelbtas negaliojančiu.
Pareiškėjas 2026 m. gegužės 12 d. užpildė prašymą atšaukti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kuriame, be kita ko, nurodė, kad jis atvyko į Lietuvą ir įsidarbino, bet buvo atleistas iš darbo, nes neišlaikė vairavimo egzamino; šiuo metu jis gyvena Ispanijoje, siekia įsidarbinti šioje šalyje, tačiau dėl galiojančio perspėjimo negali prašyti išduoti leidimą laikinai gyventi Ispanijoje darbo pagrindu.
Departamentas 2026 m. gegužės 12 d. prašė pareiškėjo pateikti informaciją apie išvykimo iš Lietuvos ir buvimo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse aplinkybes.
Pareiškėjas 2026 m. gegužės 17 d. pateikė atsakymą, kuriame pakartojo prašyme nurodytą informaciją apie Ispanijoje išduotą rezidento kortelę, turimą registruotą gyvenamąją vietą, ketinimą įsidarbinti Ispanijoje ir neįdarbinimo UAB „Vlantana“ aplinkybes.
Departamentas 2026 m. gegužės 20 d. priėmė Sprendimą Nr. 3, kuriuo netenkino pareiškėjo prašymo atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (UTPĮ
133 str. 7 ir 8 d., NAS taisyklių 32 p., Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 p.).
UTPĮ 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. UTPĮ 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Pagal NAS taisyklių 32 punktą, sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 24 arba 25 straipsnį priimamas: jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (32.1. p.); jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (32.2. p.); jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba šių taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko
SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar Reglamento (ES) 2018/1861 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (32.3. p).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2026 m. gegužės 12 d. pateikė Departamentui prašymą atšaukti SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad turi Ispanijoje išduotą rezidento kortelę, registruotą gyvenamąją vietą ir kitus legalų gyvenimą Ispanijoje patvirtinančius įrodymus, taip pat pareiškėjas paaiškino, kad siekia įsidarbinti Ispanijoje, tačiau dėl į SIS įvesto draudimo negali prašyti išduoti leidimo laikinai gyventi Ispanijoje. Pareiškėjas, atsakydamas į Departamento prašymą pateikti paaiškinimus, 2026 m. gegužės 16 d. pateikė atsakymą, kad jis buvo priimtas dirbti UAB „Vlantana“, bet buvo iš karto atleistas / nebuvo įdarbintas, nes neišlaikė vairavimo egzamino (pažymėtina, kad pareiškėjo paaiškinimai šiuo aspektu yra nenuoseklūs), taip pat kad pareiškėjas turėjo užsidirbti pinigų pragyvenimui, todėl išvyko į Ispaniją.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2026 m. gegužės 12 d. prašymą ir su juo pateiktus dokumentus, atsižvelgęs į ankstesniuose savo sprendimuose nustatytas aplinkybes, Sprendime Nr. 3 nurodė, kad pareiškėjas, turėdamas darbo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi, atvyko į Lietuvos Respubliką, tačiau neįsidarbino nurodytoje Lietuvos įmonėje – UAB „Vlantana“, panaikinus leidimą laikinai gyventi (Sprendimas Nr. 1), pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo kitoje Lietuvos įmonėje – UAB „Blue sky transportas“, tačiau, nesulaukęs Departamento sprendimo dėl šio prašymo ir žinodamas apie Departamento priimtą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi, neišvyko iš Šengeno erdvės, bet, pasinaudojęs panaikintu leidimu laikinai gyventi, išvyko gyventi į Ispaniją. Tai patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Departamentas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme pateiktą informaciją, vertino, kad pareiškėjas nenurodė naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti į SIS įvestą perspėjimą, Departamentas taip pat nenustatė naujų aplinkybių, kurios leistų atšaukti perspėjimą iš SIS arba nustatyti trumpesnį perspėjimo galiojimo laikotarpį, vadovaudamasis Kriterijų vertinimo tvarkos 50.1 punktu, darė išvadą, kad draudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra nustatytas tinkamai, todėl netrumpinamas ir asmens duomenys neišbraukiami iš nacionalinio sąrašo. Taip pat nenustatytas NAS taisyklių
32 punkte nurodytas teisinis pagrindas, kuriam esant duomenys, iš nacionalinio sąrašo pateikti Šengeno informacinei sistemai, šioje sistemoje atšaukiami (nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nenustatyta, kad neliko pagrindo taikyti įspėjimą dėl asmens neįsileidimo į Šengeno erdvę).
Šiame kontekste akcentuotina, kad kai perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi jau yra įvestas į SIS, jo vykdymo tvarka ir sąlygos įtvirtintos SIS reglamento 29 straipsnyje. SIS reglamento 29 straipsnyje nustatyta, jog kai paaiškėja, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje, laikydamosi šių taisyklių: a) perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę; b) informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis; c) išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą; d) išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje; e) per
14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų; f) jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas ginčijamame Sprendime Nr. 3 detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir pagrįstai taikė jas pareiškėjo atveju. Pareiškėjas neginčijo aplinkybių, kad jis negrąžino Departamentui leidimo laikinai gyventi (kortelės), nepateikė jokių kitų dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Šengeno erdvės valstybėse. Taigi Departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas, išvykdamas į Ispaniją ir apsigyvendamas joje, naudojosi leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuri buvo panaikintas prieš jam išvykstant iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas akcentuoja aplinkybę, kad jis padavė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Ispanijoje, tačiau, kaip matyti iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo, Lietuvos valstybės įvestas SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nėra absoliuti kliūtis pareiškėjui gauti atitinkamą vizą ar leidimą kitoje Šengeno valstybėje.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir priėmė teismo sprendimą, kuris yra suderinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, kuriose buvo vertinami atvejai, kai užsieniečiai, neįsidarbinę Lietuvos įmonėse dėl neišlaikyto vairavimo egzamino ir pan., išvyko į kitas Šengeno valstybes, dėl to Departamentas taikė jiems poveikio priemones, be kita ko, perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimą į SIS, ir ginčijamais sprendimais atsisakė atšaukti šią priemonę (žr., pvz., 2026 m. vasario 4 d. sprendimą administracinėje byloje
Nr. eA-1474-463/2026, 2026 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-1925-1047/2026, 2026 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-2988-602/2026).
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Pareiškėjo PRS1 apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.