Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas analogiškus reikalavimus VSDFV yra pareiškęs Regionų administraciniam teismui pateiktuose skunduose administracinėse bylose Nr. eI2-14195-872/2026 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01568-2026-6), Nr. eI2-14192-1114/2026 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01566-2026-4). Nustatęs šias aplinkybes, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.), atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas. Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo metu byla dar nėra iškelta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-271-602/2015; 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-343-415/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-573-789/2024; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-120-629/2025; 2025 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-784-525/2025).

Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje ir Regionų administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI2-14195-872/2026 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01568-2026-6) ir Nr. eI2-14192-1114/2026 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-01566-2026-4) iš tiesų buvo pareiškęs tapačius reikalavimus tam pačiam atsakovui. Tačiau administracinėje byloje Nr. eI2-14195-872/2026 pareiškėjo skundą atsisakyta priimti 2026 m. gegužės 19 d. nutartimi, o administracinėje byloje Nr. eI2-14192-1114/2026 – 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi.

Taigi skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nė vienoje iš nurodytų bylų pareiškėjo skundas nebuvo priimtas. Nesant teisme priimtam nagrinėti pareiškėjo skundui, nebuvo iškelta ir administracinė byla, kurioje būtų kilęs ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nebuvo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad pareiškėjo skundas turėjo būti priimtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog atskirus pareiškėjo skundo reikalavimus turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir, nagrinėjamu atveju teikiant pirmenybę proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams, šis klausimas išspręstinas apeliacinės instancijos teisme.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jeigu jis nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (1 p.) arba į teismą kreipęsis asmuo nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (3 p.).

Vertindama reikalavimą panaikinti VSDFV Vilniaus teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. VUI_SP1E-1433 ir 2026 m. kovo 17 d. raštą Nr. (10.2E) DV_S-20386 (toliau kartu – ir 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimai) dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Jeigu skundas buvo nagrinėtas tokioje institucijoje, prie teismui teikiamo skundo turi būti pridėtas jos sprendimas (ABTĮ 25 str. 1 d.). Privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos nesilaikymas yra pagrindas atsisakyti priimti skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 3 p.).

Socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Taigi ginčui dėl teritorinio skyriaus sprendimų pensijos skyrimo klausimu taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Nei skunde, nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus būtų skundęs VSDFV. Todėl reikalavimus panaikinti šiuos sprendimus atsisakytina priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Atsisakius juos priimti, atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2026 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1245-629/2026; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-943-1047/2026, Nr. eAS-957-1188/2026 ir Nr. eAS-1164-662/2026).

Teisėjų kolegija, vertindama kitus pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus, pažymi, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, nustatantis asmeniui teises ar pareigas ir sukeliantis teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011). Administraciniai teismai nenagrinėja reikalavimų, kuriais siekiama vien juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, taip pat skundų dėl informacinio pobūdžio dokumentų, savaime nekeičiančių asmens teisių ir pareigų (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-638-556/2021).

Kai skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas nesukelia jokių teisinių pasekmių, skundą atsisakoma priimti. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Pareiškėjo reikalavimu pripažinti, kad teisme trečius metus yra įšaldyti apeliacinės instancijos procesai, siekiama tik konstatuoti faktinę aplinkybę, todėl toks reikalavimas negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, ir įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti. Nesant atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra ir teisminio nagrinėjimo dalyko (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.).

Iš kartu su skundu pateiktų įrodymų matyti, kad į VSDFV dėl Švedijos kompetentingai įstaigai išsiųstos informacijos kopijos pateikimo pareiškėjas kreipėsi 2026 m. kovo 31 d., tačiau nepateikta jokių duomenų, ar VSDFV pateikė pareiškėjui atsakymą, ar atsisakė jį pateikti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas su minėtu reikalavimu į teismą kreipėsi jau 2026 m. balandžio 1 d., t. y. VSDFV dar neišnagrinėjus 2026 m. kovo 31 d. kreipimosi. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad kilo ginčas dėl informacijos (ne)pateikimo. Pareiškėjas galėtų kreiptis teisminės gynybos, jeigu VSDFV atsisakytų pateikti informaciją arba vilkintų nagrinėti jo prašymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakytina priimti ir reikalavimą panaikinti 2026 m. kovo 25 d. informaciją apie išduotą P1 dokumentą. P1 formoje pateikiama įvairių Europos Sąjungos valstybių įstaigų sprendimų dėl pensijos santrauka. Šią formą išduoda pensijų įstaiga, kuriai pateiktas prašymas skirti pensiją, gavusi informaciją apie kitų prašymą nagrinėjusių įstaigų sprendimus. Šiuo atveju joje tik nurodoma pareiškėjo prašymą nagrinėjusių įstaigų pateikta informacija ir priimti sprendimai. Ši informacija savaime nekeičia pareiškėjo teisių ar pareigų, todėl nėra savarankiškas administracinės bylos dalykas.

Taigi pareiškėjo skundo reikalavimus, kiek jie susiję su faktų pripažinimu, įpareigojimu atlikti veiksmus dėl Švedijos kompetentingai įstaigai išsiųstos informacijos kopijos pateikimo ir informacinio pobūdžio akto panaikinimu, yra pagrindas atsisakyti priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti kompensaciją už neteisėta veika sukeltą emocinį diskomfortą ir patirtą turtinę bei neturtinę žalą, skunde nurodydamas ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis abstrakčiai suformuluotas reikalavimas vertintinas kaip išvestinis iš reikalavimo panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus 2026 m. sausio 30 d. ir 2026 m. kovo 17 d. sprendimus. Skundo ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą ir laikyti jį savarankišku reikalavimu atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2026 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1089-520/2026; 2026 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-943-1047/2026 ir Nr. eAS-957-1188/2026).

Pareiškėjo skunde suformuluotas prašymas, susijęs su AB HISK, nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Šis prašymas susijęs su įrodymų administracinėje byloje rinkimu, todėl yra procesinio pobūdžio ir spręstinas tik priėmus nagrinėti skundą.

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kadangi skundą atsisakytina priimti, nėra pagrindo taikyti ABTĮ 70 straipsnyje nustatytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tačiau iš esmės teisingai nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Šioje nutartyje nurodytais motyvais nustačius kitus atsisakymo priimti skundo reikalavimus pagrindus, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis iš dalies pakeičiama, nurodant teisingus atsisakymo priimti skundą pagrindus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį iš dalies pakeisti, nurodant, kad P. V. skundas atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais.

Nutartis neskundžiama.