Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) patenkinti pareiškimą ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui teisę disponuoti VSDFV turimomis (sukauptomis) lėšomis, o pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti (tęsti) nedarbo išmokos mokėjimą; 3) įskaityti anksčiau sumokėtą žyminį mokestį.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl VSDFV įpareigojimo pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, nurodė, kad toks reikalavimas negali būti savarankiškas skundo dalykas.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas tokio pobūdžio ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pagal šį teisinį reguliavimą teritorinių skyrių priimti sprendimai pirmiausia turi būti skundžiami VSDFV, kuri yra įgaliota išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo sprendimą.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas su skundu teismui pateikė VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (9.47E) DV_S-14170 „Dėl P. V. nedarbo socialinio draudimo išmokos“, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas šį sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka būtų apskundęs VSDFV. Tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats pareiškėjas, o kartu su skundu pateiktuose dokumentuose taip pat nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra būtų buvusi įvykdyta. Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą yra išvestinis. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Atsisakęs priimti nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą, teismas nesprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatęs, kad šios teismo nutarties priėmimo metu pareiškėjas teisme yra inicijavęs 420 administracinių bylų ir toliau tęsia nesąžiningą procesinį elgesį, kuomet, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus ar prašymus įpareigoti ir (ar) pripažinti viešojo administravimo subjektų veiksmus neteisėtais, neįvertina teismo ne kartą nurodytų esminių trūkumų (pvz., kaip šiuo atveju pagal įstatymą privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo procedūros nesilaikymo). Taip pat nesulaukęs, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės pareiškėjo atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, teikia vis naujus tapačius skundus (pvz. vien 2026 m. balandžio mėnesį dėl iš esmės tapačių aplinkybių yra pateikti skundai atsakovui VSDFV administracinėse bylose Nr. 11168, 11234, 11235, 11343, 11345, 11465, 11466, 11476, 11484, 11511, 11522, 11523, 11586, 11669, 11772, 11773, 11870, 11871, 11873, 11877, 11878, 11879, 11944, 11945, dalyje bylų pateikti atskirieji skundai, kurie Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar neišnagrinėti ir nesulaukta proceso pabaigos.

Teismas vertino, kad toks procesinis elgesys, kai asmuo nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo administravimo subjekto aktų panaikinimo ar prašymų įpareigoti atlikti veiksmus, pripažinti veiksmus neteisėtais ir pan., nors teismo ne kartą išaiškinta tinkama kreipimosi į teismą tvarka bei skundui keliami reikalavimai, – turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Todėl pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir skyrė jam 200 Eur baudą (ABTĮ 83 str. 1 d. 6 p., 83 str. 2 d.).

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, užtikrinančias pareiškėjui teisę disponuoti VSDFV turimomis (sukauptomis) lėšomis, o pasibaigus nedarbo draudimo išmokos mokėjimui – skubiai skirti (tęsti) nedarbo išmokos mokėjimą. Taip pat kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo, pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjo reikalavimas dėl VSDFV įpareigojimo pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą yra išvestinis ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo skundo priėmimo klausimą.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato bent vieną iš šių pagrindų, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių pagrindų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Iš skunde nurodytų aplinkybių ir kartu su skundu pateiktų duomenų matyti, kad į pareiškėjo 2026 m. sausio 21 d. prašymą dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo buvo atsakyta VSDFV Panevėžio skyriaus 2026 m. vasario 10 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-10836, o į 2026 m. vasario 10 d. prašymą ir 2026 m. vasario 11 d. skundą atsakyta 2026 m. vasario 24 d. raštu Nr. (9.47E)DV_S-14170. Nors pareiškėjas nesuformulavo atskiro reikalavimo panaikinti šiuos raštus, iš skundo turinio matyti, kad prašymu įpareigoti pašalinti pažeidimą pareiškėjas iš esmės siekia kitokio nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo klausimo išsprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimo suformulavimas kaip prašymo įpareigoti atlikti veiksmus nekeičia ginčo pobūdžio ir nepanaikina pareigos laikytis nustatytos privalomos ginčų išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarkos.

Pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad šiuos VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimus jis būtų skundęs VSDFV. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas skunde neformulavo reikalavimo panaikinti VSDFV teritorinių skyrių priimtų sprendimų, o tik prašė įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių) ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks reikalavimas šiuo atveju negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, dėl to jo skundą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, ir įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar atsisakyta juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-822/2024; kt.). Šiuo atveju pareiškėjas, prašydamas įpareigoti VSDFV pašalinti padarytą pažeidimą (teisingai išnagrinėti prašymą – nevaržyti teisių), nenurodė, kurį konkretų jo pateiktą prašymą VSDFV atsisakė nagrinėti arba kurio prašymo nagrinėjimą vilkino. Taigi šiuo atveju buvo pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesu paskirta 200 Eur bauda, ir su kurios dalimi pareiškėjas nesutinka, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams – iki 300 Eur.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi į teismą su tapačiais skundais, t. y. inicijuoja naujus procesus ir pakartotinai prašo įpareigoti atlikti veiksmus ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nuolatinis kreipimasis į teismą su skundais dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šias išvadas paneigtų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Pasisakydama dėl pareiškėjo procesinių prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, jau ne kartą pasisakė dėl jo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes. Tuose atskiruosiuose skunduose buvo nurodytos tokios pačios aplinkybės kaip ir nagrinėjamame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-163-520/2026; 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-556/2026; 2026 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-525/2026; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes, nepateikė naujų argumentų, kurių teismas nebūtų įvertinęs, todėl šie prašymai netenkinami.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Kadangi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, nėra pagrindo spręsti prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 70 str.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.