Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-01 · Administracinė byla Nr. eAS-382-556/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-01
Bylos Nr.
eAS-382-556/2026
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Iveta Pelienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
P.V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-382-556/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03738-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P.V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. pareiškimą (skundą) atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – neatitinka faktinės tikrovės; 3) pripažinti, kad antrus metus pareiškėjui neleidžiama teisme apginti savo teises ir priteisti iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią / nepagarbią laikyseną, jo atsakomybės, savo veiksmams / neveikimui/ vilkinimui / elgsenai, stoką bei nepagarbą / ignoravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, etikos / moralės kodeksams / principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 4) pripažinti, kad „tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos / esmės“; 5) pripažinti atsakovo, apgavikės – Mažeikių RSA elgseną – neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti atsakovą (Konstitucinį Teismą) klausyti įstatymų, moralės (etikos) principų nuostatų, paisyti savo veiksmų (elgsenos) atsakomybės ir vykdyti teisingumą; 6) nesielgti priešingai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo vykdyme; 7) nustoti sąmoningai savivaliaujant kenkti ir privalomai užtikrinti teisę į teisingą teismą, sudaryti tinkamas sąlygas įstatymine tvarka apginti neteisėtai atsakovo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 8) „pripažinti ir priimti – DK 24 str. 1 d. įtvirtinta nuostata – įgyvendinami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai (..) privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. DK 24 str. 2 d. įtvirtinta nuostata – Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdydamas, neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. DK 24 str. 5 d. įtvirtinta nuostata – Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo (...) gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo. DK 26 str. 1 d. įtvirtinta nuostata – Darbdavys privalo įgyvendinti (...) lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.“; 9) priimti akivaizdų faktą, kad antrus metus nesugebama pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdytus sistemingus ir daugybinius įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus ir priimti pagrįstai reiškiamą nepasitikėjimą, nesugebėjimą pamatyti juose pergalės tiesą ir įvykdyti teisingumą.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Konstitucinio Teismo veiksmų neteisėtumo, vykdant teisingumą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo veiklos.

Teismas taip pat nustatęs, kad pareiškėjas siekia tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo, išaiškino, kad teiginiai dėl atitinkamų faktų, aplinkybių, teisės aktų nuostatų pažeidimo pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiški reikalavimai.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir grąžinti jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą nagrinėti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr .KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.); priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde cituoja Teisėjų etikos kodekso ir kitų teisės aktų normas bei laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimą (skundą) atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, nes laikosi pozicijos, kad jo pareiškimą (skundą) nepagrįstai atsisakyta priimti.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį pažymi, kad pareiškėjas pareiškime (skunde) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra susiję su Konstitucinio Teismo priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Dėl pareiškėjo procesinio pobūdžio prašymų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pasisakė nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus, kuriuose nurodytos tapačios aplinkybės, kaip ir šiame atskirajame skunde (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-993-492/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, pripažinti tam tikras aplinkybes ar priimti atskirąją nutartį, naujų argumentų, kurie pirmosios instancijos teismo nebūtų įvertinti anksčiau, nenurodė, todėl minėti prašymai netenkinamai.

Dėl prašymo pripažinti, kad Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai neatitinka tikrovės teisėjų kolegija pažymi, jog toks reikalavimas nenagrinėtinas teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjas administracinėje byloje iš esmės siekia Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūros. Konstitucinio Teismo nutarimai ir juose pateikiama argumentacija negali būti ginčo jokiame teisme dalyku (nepatenka į jokio kito teismo jurisdikciją).

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P.V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius